Komisija nesyk labai aiškiai raštuose Ministerijai nurodė, kad Komisija ikiteismine tvarka nagrinėdama neįgaliųjų skundus dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) sprendimų, privalo išsamiai peržiūrėti visus, su negalios nustatymo ginču susijusius pareiškėjo medicininius dokumentus. Tokią galimybę Komisija privalo turėti, nes neįgaliųjų skundus privalo išnagrinėti per įstatyme nustatytą 30 dienų terminą.

Ministerijai nesyk buvo paaiškinta ir tai, kad NDNT, t. y. kontroliuojamoji institucija gali tiesiogiai gauti duomenis iš e-sveikatos. Sveikatos apsaugos ministerija, kuri yra e-sveikatos valdytojas, visuose raštuose Komisijai standartiškai keldavo iš esmės neįgyvendinamus reikalavimus, nurodydama, kad Komisija iš esmės turi iš anksto numatyti, kokių konkrečių duomenų reikės kiekvieno skundo nagrinėjimo atveju.

Maža to, tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo raštuose vis „patardavo“, kad „Ginčų komisija gali prašyti dokumentų iš NDNT“ (t. y. iš tos įstaigos, kurios sprendimus revizuoja...).

Komisija, matydama, kad susirašinėjimas su Ministerijomis neduoda jokių rezultatų, 2023-01-26 kreipėsi į Informacinės visuomenės plėtros komitetą, prašydama paaiškinti, ko konkrečiai trūksta, kad Komisija galėtų netrukdomai gauti duomenis iš „e-sveikatos“.

Komitetas atsiuntė raštą Nr. S-51, atsakydamas trumpai ir konkrečiai – Komisija neįsteigė ir neužregistravo valstybinės informacinės sistemos ar registro. Iš šio Komiteto atsakymo peršasi vienintelė išvada, kad bemaž tris metus Sveikatos apsaugos ministerija, užuot suteikusi Ginčų komisijai aiškią informaciją, ilgais biurokratiniais atsirašinėjimais vedžiojo Komisiją „už nosies“.

Net nekyla abejonių, kad Ginčų komisija taip klaidinama buvo sąmoningai siekiant atriboti Komisijai operatyvią prieigą prie e-sveikatos duomenų.

Net nekyla abejonių, kad Ginčų komisija taip klaidinama buvo sąmoningai siekiant atriboti Komisijai operatyvią prieigą prie e-sveikatos duomenų. Apmaudu ir tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri privalėtų užtikrinti sklandų jos valdymo sričiai priskirtų įstaigų darbą ir aprūpinimą būtinomis priemonėmis, per tuos kelis metus šiuo klausimu nepadarė nieko, o tik atsirašinėjo tokio pat biurokratinio stiliaus raštais. 

Komisija tokią situaciją vertina kaip Komisijos veiklos sabotažą, o dėl to pirmiausia nukenčia į Komisiją su skundais besikreipiantys neįgalieji, nes pastaruosius  du metus skundų skaičius didėjo.

Turint tai omeny, prie Komisijos veiklos trikdymo prisidėjo pati Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nes nepaisant didėjančio skundų skaičiaus, nuo 2021 metų rudens SADM Ministrės įsakymais buvo sumažintas Komisijos narių skaičius.

Komisija jau buvo informavusi visuomenę, kad SADM politinė vadovybė viešai skleidė pramanus apie esą neefektyvų Komisijos darbą, nors Komisijos veiklos statistiniai duomenys byloja priešingai (2022 metais Komisija tenkino 50 procentų gautų neįgaliųjų skundų, vienam Komisijos pareigūnui teko po 83 bylas per 2022 metus, tuo metu kai Lietuvos administracinių ginčų komisijos (LAGK) nariui – tik po 35 bylas).

Dabar jau galima neabejojant konstatuoti, kad Komisijos veiklos trikdymas, jos veiklos menkinimas skleidžiant melagingą informaciją, buvo dalis ilgalaikio SADM politinės vadovybės plano panaikinti Ginčų komisiją kaip instituciją. Ir tai nestebina, nes Komisija iš Ministerijos sulaukė ne tik neoficialių priekaištų, kad tenkina per daug skundų ir gadina NDNT statistiką, bet ir patyrė netiesioginį spaudimą, kad Komisija esą privalanti „derinti“ teisės aktų taikymą su NDNT.

Komisija jau nesyk yra viešai išsakiusi nuomonę, kad vadinamosios negalios reformos kontekste numatyta institucinė pertvarka (įskaitant ir Ginčų komisijos  panaikinimą) viena vertus sukurs prielaidas šioje srityje formuotis korupcinei aplinkai, kita vertus skundų nagrinėjimą pavers formalia ir beverte procedūra, kai skundus nagrinės medicinosžinių neturintys LAGK pareigūnai.

Dėl visų pirmiau įvardytų ir nesprendžiamų problemų nukentės socialiai pažeidžiamiausias visuomenės sluoksnis  - neįgalieji.

The post Tomas Bakučionis. Ginčų komisija ir e-sveikatos „detektyvas“ appeared first on LAIKMETIS.

Matyt paskutiniu lašu kantrybės taurėje man ir mano kolegoms iš Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tapo ministrės M. Navickienės gruodžio 12-ąją viešai mestas priekaištas Ginčų komisijai. Ji teigė, kad mes dirbame esą nekokybiškai ir todėl Komisija naikinama, o jos funkcijos perduodamos Lietuvos administracinių ginčų komisijai (LAGK).

Tuomet „pasikėlėme“ mūsų veiklos statistinius skaičius, palyginome su oficialiai skelbiama LAGK veiklos statistika ir tai paviešinome.

Natūralu, kad sulaukėme dalies žiniasklaidos dėmesio, teko papildomai atsakinėti ir į portalo „lsveikata.lt“ žurnalistės klausimus. Taip pat natūralu, kad minėtas portalas šalia publikuoto interviu su manimi paskelbė ir SADM viceministrės J. Jakštienės paaiškinimus (o gal pasiteisinimus, nelygu, kuriuo kampu žiūrėsi).

Tačiau viceministrės paaiškinimai ko gero tapo jau tikrai paskutiniais lašais į kantrybės taurę ir iškėlė man esminį klausimą, ar Lietuvos viešojoje politikoje dar apskritai gyvos tokios sampratos kaip sąžiningumas ir atsakomybė už savo žodžius ir sprendimus.

ar Lietuvos viešojoje politikoje dar apskritai gyvos tokios sampratos kaip sąžiningumas ir atsakomybė už savo žodžius ir sprendimus.

Todėl jaučiu pareigą detaliau paaiškinti tai, kas galbūt liko interviu paraštėse, ir galbūt tai, ką visuomenei kartais sunkiau suprasti.

Iškyla opus klausimas, ar normalu, kad demokratine skelbiamoje valstybėje ministrė M. Navickienė per visus metus nesurado laiko susitikti su ketinamos naikinti įstaigos pareigūnais ir darbuotojais?

Dar vienas klausimas: ar viskas gerai su ministerijos vadovybės kompetencija ir supratimu, jei viceministrė painiojasi savo paaiškinimuose (o gal manipuliuoja?) kalbėdama apie Komisijoje gautų ir išnagrinėtų skundų skaičių?

Pagaliau, ar teisingi viceministrės J. Jakštienės teiginiai apie tai, kad teismuose yra šeši atvejai, kai skundžiami šeši Ginčų komisijos sprendimai (net jei tai būtų tikslus faktas, juk tai - nei stebuklas, nei skandalas)?

Patikrinau teismų EPP portale esančias bylas, kurios susijusios su Ginčų komisija. Radau ne šešis procesus (kaip teigia viceministrė ), o tik tris...

Suprantu, kad nuotoliu dirbant iš saulėtosios Ispanijos skaičiukai gali ir susidvejinti...  Bet net ne tai yra esmė.

„Linksmoji“ dalis yra tai, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT), skųsdama Ginčų komisijos (kuri yra kvaziteismas ir negali būti ginčo šalimi) sprendimą, įtraukė į bylą Komisiją „atsakovo“ procesinėje padėtyje, nors šiuose ginčuose dėl NDNT sprendimų, kuriuos revizuoja Ginčų komisija, atsakovu visais atvejais yra NDNT, o pareiškėjas gali būti (ir dažniausiai yra) neįgalusis fizinis asmuo arba SODRA.

Jei skundžiamas Ginčų komisijos sprendimas teismui, šalių procesinė padėtis teisminiame procese nesikeičia.

Beje, NDNT, būdama ginčo šalimi, skundą dėl Ginčų komisijos sprendimo vienu iš minėtų trijų atvejų padavė maždaug 6 mėnesius praleidusi skundo padavimo terminą...

Ginčų komisija taip pat negali būti laikoma „trečiuoju asmeniu“. Būtent tokį procesinį absurdą pastebėjau vienoje iš mano minėtų trijų bylų, dabar esančių teismo žinioje. Tokio procesinio absurdo analogija būtų, jei, tarkime, paduodant apeliacinį skundą trečiuoju asmeniu (ar atsakovu) būtų įtraukiamas žemesnės instancijos teismas, kurio sprendimas yra skundžiamas.

Negaliu patikėti ir sykiu jaučiu svetimą gėdą, kad NDNT ir Ministerijos specialistai nesuvokia šių elementarių dalykų, kurie turi būti suvokiami teisės bakalauro studijų pirmakursiui.

Viceministrė bando teisinti ministrę M. Navickienę, sakydama, kad ministrė, kalbėdama apie Ginčų komisiją, rėmėsi 2021-ųjų metų skaičiais.

Paklausiu paprasčiau: kas traukė ministrę „už liežuvio“ neva remtis neaktualiais duomenimis jau besibaigiant 2022-iesiems? Dar daugiau - ir pagal 2021 metų Komisijos veiklos rezultatus nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų iš esmės melagingą, nesąžiningą ir Komisijos pareigūnus bei darbuotojus žeminantį ministrės teiginį, kad Komisija neva dirba „nekokybiškai“.

Ne mažiau keistas viceministrės teiginys, kad neva „Ginčų komisija vykdo platesnes funkcijas negu yra įgaliota“. Šioje vietoje viceministrei reikia priminti, kad Ginčų komisijos funkcijas gali apibrėžti tik įstatymas, o Komisijos sprendimo teisėtumą patikrinti gali tik teismas, nes jokia kita institucija ar pareigūnas tokių galių neturi.

Todėl tokius viešus viceministrės pasisakymus galima vertinti kaip bandymą kištis į Komisijos procesinę veiklą ir spaudimą Komisijai.

Todėl tokius viešus viceministrės pasisakymus galima vertinti kaip bandymą kištis į Komisijos procesinę veiklą ir spaudimą Komisijai. Ministerija įstatymo yra įgaliota tik įgyvendinti Komisijos steigėjo funkcijas, ir ne daugiau. Nurodinėti Komisijai, kaip ir kokius sprendimus turi priiminėti Komisija, nei ministrė, nei viceministrė tokios teisės neturi.

Viceministrei pats laikas būtų susivokti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo sistemoje ir esmėje, kadangi Ginčų komisija prie SADM, veikdama kaip specializuota ginčo nagrinėjimo institucija ir nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl NDNT sprendimo, privalo patikrinti tiek teisinius pagrindus, tiek įvertinti byloje turimus faktinius medicininius duomenis bei šiuos duomenis susieti su konkretaus skundo atveju taikytinomis teisės normomis. Tik toks pareiškėjo skundo nagrinėjimas yra objektyvus ir išsamus.

Tik pradėjęs dirbti Komisijoje pastebėjau keistą ir ydingą dalyką, kad kai kuriems Komisijos nariams buvo įdiegtas absurdiškas naratyvas, jog Komisija yra viso labo NDNT padalinys. Matyt tokį patį naratyvą ir Ministerijos politinei vadovybei daugybę metų formavo NDNT „specialistai“ ir kuomet šią ydingą situaciją ėmėsi taisyti naujasis Komisijos vadovas A. Akstinavičius (nuo 2021-ųjų metų pražios), jis tapo trukdžiu visai šiai ydingai sistemai. Tada matyt ir gimė „planas“ Ginčų komisiją panaikinti, o neįgaliųjų skundus perduoti nagrinėti nieko apie tai neišmanančiai LAGK, idant nedrumstų NDNT „ramybės“ ir „negadintų Ministerijos statistikos“.

kuomet šią ydingą situaciją ėmėsi taisyti naujasis Komisijos vadovas A. Akstinavičius, jis tapo trukdžiu visai šiai ydingai sistemai.

Išties malonu iš viceministrės lūpų išgirsti socialiai jautrius žodžius: „Rūpinamės, kad žmonės jokiu būdu neišeitų į gatvę, o kad ir toliau vykdytų veiklą ir vadovautųsi savo kompetencijomis. Realiai per šiuos metus Ginčų komisija dar turės nagrinėti skundus, užbaigti pradėtus darbus.“

Galiu nuraminti, kad dabartinė Ginčų komisija per likusius savo veiklos metus sąžiningai įvykdys pareigas ir tikrai pabaigs pradėtus darbus (jei tik Komisijai nebus trukdoma įvairiomis patikromis ir auditais).

Tačiau jaučiu pareigą paaiškinti gerbiamai viceministrei, jog siekiant, kad Komisijos darbuotojai „ir toliau vykdytų veiklą ir vadovautųsi savo kompetencijomis“, būtina kurti specialią teisinę bazę ir struktūrines įstaigų pertvarkas, taip pat ir LAGK. Tačiau visai ne taip, kaip yra numatyta buldozeriu prastumtoje negalios politikos reformoje.

Tad po metų ir pamatysime, ar šie jautrūs viceministrės žodžiai taps kūnu, ar dar vienu politikų blefu lengvatikiams nuraminti.

The post Tomas Bakučionis. Kai politikai šiek tiek pameluoja, pamanipuliuoja ir... nuramina appeared first on LAIKMETIS.

Visų pirma, reportaže buvo nutylėtas faktas, kad 2022 metais Ginčų komisija prie SADM tenkino net apie 45 procentus gautų neįgaliųjų skundų, kai jie skundėsi dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) sprendimų.

Antra. Reportažo pasakojimas apie neįgalųjį Igną (taip asmuo įvardijamas reportaže), kurio skundo Komisija esą neišnagrinėjo, prasilenkia su tikrove, kas minėtai reporterei buvo suprantamai paaiškinta ir pateikti dokumentiniai įrodymai, kad jokio skundo 2022 metų liepos mėnesį iš Igno Komisija nebuvo gavusi.

Nepaisant akivaizdžių įrodymų, LRT reporterė be minėto melagingo fakto reportaže pateikė dar vieną melagingą faktą, kad esą Ignas dėl jo negalios negali ranka pasirašyti, nors lapkričio 23 dieną, kai Ignas asmeniškai kartu su minėta reportere buvo atvykęs į Komisiją, jis, nors ir turėdamas negalią, Komisijos narių akivaizdoje skundą pasirašė savo ranka ir įteikė Komisijai. Ši aplinkybė yra užfiksuota.

Pažymėtina, kad LRT, kaip nacionaliniam transliuotojui, turėtų būti taikomi aukščiausi visuomenės informavimo etikos standartai, tačiau manipuliavimas asmens negalia minėtame reportaže neatitinka net žemiausių standartų.

Trečia. Minėtame reportaže absoliučiai tendencingai, nesilaikant visuomenės informavimo etikos principų kuriami keli naratyvai, kad Komisija esą netinkamai gina neįgaliųjų teises arba, kad Komisijos patalpos esą nepritaikytos neįgaliesiems. Jau minėta, kad tuo tikslu LRT nutylėjo faktą, jog 2022 metais Komisija tenkino apie 45 procentus neįgaliųjų skundų. Taip pat šiuo tikslu reportažui nufilmuojamas NDNT Sprendimų kontrolės patarėjas teisininkas Žilvinas Mišeikis (kuris kažkodėl pristatomas kaip neįgaliųjų organizacijos atstovas), skelbiantis eilinę „melagieną“, kad neva į Komisijos patalpas neįgalieji negali patekti.

Beje, minėtas NDNT darbuotojas nesyk viešai nepagrįstai kaltino Komisiją dėl neva viršytos kompetencijos pagal neįgaliųjų skundus tikrinant NDNT sprendimus. Būtina pastebėti, kad tokiais kaltinimais NDNT mėgina dangstyti Komisijos sprendimų nevykdymą ir netinkamą savo darbo kokybę, ką įrodo minėtas faktas, kad Komisija tenkino 45 procentus neįgaliųjų skundų ir šie Komisijos sprendimai yra įsiteisėję, nes nė vienas iš šių sprendimų nebuvo nuginčytas teisme.

Ketvirta. LRT kuria mitą apie Ginčų komisijos narius, jog šie esą „laikosi kėdžių“, todėl esą priešinasi reformai. Komisijos nariai nesyk viešai (nesislapstydami, kaip minėtas NDNT patarėjas neįgaliųjų organizacijų vardu) atskleidė, kad Komisijos nario kėdę valdžia „įvertino“ apie 750 EUR (maždaug tokia yra Komisijos nario mėnesinė alga po mokesčių), todėl Komisijos nariai neturi jokio asmeninio intereso „kėdžių saugojimui“.

Penkta. Laikotarpyje nuo gruodžio 11-os iki gruodžio 16 d. LRT (tiek televizija, tiek radijas) negalios reformos temai skyrė ne vieną laidą, kuriose teisė pasisakyti buvo suteikta tik tiems, kurie reformą palaiko, t. y. tik Ministrei Monikai Navickienei, keliems Seimo nariams bei Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovėms, nors Lietuvoje veikia keli šimtai neįgaliųjų organizacijų ir didelė dalis jų net nebuvo supažindintos su teikiama negalios reforma. LRT nesuteikė teisės pasisakyti ir Lietuvos vietos savivaldos institucijoms, kurios turėjo pakankamai daug kritinių pastabų negalios reformai, net ir toms, kurios vykdė pilotinius projektus.

Toks LRT veikimo modelis, kuomet eteris aktualiu visai visuomenei klausimu suteikiamas tik vienai pusei, akivaizdžiai prieštarauja ne tik esminiams demokratinės visuomenės gyvenimo principams, bet neatitinka ir LR Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) 16 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 11 dalies nuostatų, skelbiančių, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus; privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais.

Tenka apgailestauti, kad praėjus savaitei po minimų reportažų ir LRT laidų transliacijų, LRT taip ir neatliko visuomeninio transliuotojo funkcijų, nes nesuteikė eterio atsakomajai nuomonei.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes,

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Visuomenės informavimo etikos komisijos prašome pagal kompetenciją atlikti tyrimą dėl galimo Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo;

LRT generalinės direktorės prašome inicijuoti ir užtikrinti kitos nuomonės išklausymą LRT eteryje.

Tai yra pranešimas spaudai už kurio turinį redakcija neatsako.

The post Ką nutyli ir kokius mitus kuria LRT, pasakodama apie negalios reformą appeared first on LAIKMETIS.

Pradžioje paminėsiu, kad socialinių reikalų (socialinės apsaugos ir darbo, - red. past.) ministrė Monika Navickienė neužmiršo pasigirti, kad reformai įgyvendinti bus skirtas net milijonas eurų, kas šiais sunkmečio laikais reiškia „net“ po 6,8 eurų vienam neįgaliajam... Dosnu? Šalia to, ministrė kukliai nutylėjo, kad ir tuos euriukus greičiausiai „suvalgys“ jos paskirti, neaišku kokį išsilavinimą turėsiantys, „atvejo vadybininkai“.

Tiesą pasakius, manęs tai nestebina, nes prisimenu, su kokiu entuziazmu dabar šią sritį valdantys naikino socialines įmones, sekdami pasakas apie greitą neįgaliųjų integraciją į rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančias įmones. Bet integracijos stebuklas neįvyko, o socialinės aklųjų, kurčiųjų įmonės praktiškai sunyko. O kokį gėrį neįgaliesiems žada dabartinė papildoma reforma?

Ministrė kukliai nutylėjo, kad ir tuos euriukus greičiausiai „suvalgys“ jos paskirti neaišku kokį išsilavinimą turėsiantys „atvejo vadybininkai“.

Kiekvienam iš mūsų turbūt ne paslaptis, kad kas geriau, jei ne gydytojas, gali žinoti neįgaliojo sveikatos būklę, jo ligas, prognozes, negalios istoriją, trukmę, eigą, galimas pasekmes? Medicininė dalis – pagrindas tolesniame žmogaus su negalia gyvenimo kelyje. Tačiau perspektyvoje, nustatant neįgalumą, „medicininės dalies“ reikšmę siūloma mažinti iki 40 procentų. Gi apie didžiąją vertinimo dalį nuspręs nežinia kieno paskirtų ir nežinia kokį įsilavinimą turinčių asmenų įvertinti „...aplinkos veiksniai, asmens galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime“...

Kas priims sprendimą dėl neįgalumo ir darbingumo lygio? Atvejo vadybininkai? O kas jie tokie? Kokia jų profesija, išsilavinimas, kompetencija, atsakomybės? Ar reformos pasekmės nepakartos neseniai liūdnai pagarsėjusių istorijų, kai vaikų teisių specialistais tapdavo visokie „izmailovai“ su kriminaline praeitimi?

Dabar žinome, kad, pagal STT korupcijos vertinimus, net 85 procentai apklaustųjų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą vertina kaip korumpuotą. Jos priimtus sprendimus žmonės gali apskųsti Ginčų komisijai (Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, red. past.), kurios duomenimis virš 40 procentų skundų komisija tenkina neįgaliųjų naudai. Tai kas gi siūloma? Naikinti Ginčų komisiją!

Stabdykime šį karą! Tam nereikia šarvuotos technikos, reikia tik jautrios širdies.

Dabar didžią dalį tų pagalbos funkcijų neįgaliesiems jau atlieka socialinės paramos centrai. Atrodytų, reikia juos stiprinti, skiriant daugiau lėšų. Pasirodo, reikia šalia įsteigti naują centrus kuruojančią „agentūrą“. Ar taip dubliuojant funkcijas neprasidės tarpinstituciniai nesutarimai? O kentės ir taip likimo nuskriausti žmonės su negalia. Ar po skambiu pavadinimu neslepiama privatizacijos galimybė? Tokie sprendimai rodo nepasitikėjimą už menką atlyginimą dirbančiais darbuotojais, kurių dauguma yra geri savo srities specialistai. Kodėl dėl neaiškios reformos taip menkinamas jų darbas?

Čia tik dalis valdančiųjų pramanų, bet, svarbiausia, kad mūsų „demokratijos gynėjai“ tai daro iš esmės nesitardami nei su neįgaliųjų organizacijomis, nei su savivaldybėmis. Karas Ukrainoje trukdo? Ar Socialinių reikalų ir darbo ministerija kariauja? Na, nebent, su Lietuvos neįgaliaisiais. Stabdykime šį karą! Tam nereikia šarvuotos technikos, reikia tik jautrios širdies.

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys. Valdančiųjų cinizmas – po karo priedanga bloginti sąlygas neįgaliesiems appeared first on LAIKMETIS.