Dalykai, dėl kurių Jėzus šlovina Tėvą. Prieš ištardamas šiuos žodžius, Viešpats pamini savo darbus –  „aklieji praregi, raupsuotieji apvalomi, vargdieniams skelbiama geroji naujiena” (žr. Mt 11, 5). Šie ženklai liudija Dievo veikimą pasaulyje. Dievas išlaisvina ir gydo žmogų veltui duodama ir išganinga meile.

Štai dėl ko Jėzus šlovina Tėvą – dėl jo meilės didybės, dėl to, kad visada vadovaujasi meile. Tačiau šios meilės didybės negali suprasti tie, kurie mano, kad jie yra didūs ir kuria dievybę pagal savo atvaizdą – galingą, nepalenkiamą, kerštingą. Tas, kuris yra išpuikęs, susirūpinęs vien savo interesais ir įsitikinęs, kad jam nereikia kito, nesugeba priimti Dievo kaip Tėvo.   

Šioje perspektyvoje Jėzus priekaištauja Chorazino, Betsaidos, Kafarnaumo miestams, kur įvyko daug jo išgydymu, tačiau gyventojai liko abejingi jo pamokslavimui. Jiems jo stebuklai buvo sensacingi įvykiai, kuriam laikui atsidūrę gandų ir kalbų centre, o praėjus pirminiam susidomėjimui – pamiršti. Jie nemokėjo priimti didžiųjų Dievo dalykų.  

meilės didybės negali suprasti tie, kurie mano, kad jie yra didūs ir kuria dievybę pagal savo atvaizdą – galingą, nepalenkiamą, kerštingą.  

Mažieji, kurių širdis laisva nuo susireikšminimo ir savimylos, šiuos dalykus mokėjo priimti. Mažutėliai yra kaip vaikai, kurie jaučia, kad jiems reikia kitų, kad jie nėra sau pakankami, yra atviri Dievui ir leidžiasi nustebinami jo darbų. Jie moka pamatyti Dievo ženklus, stebėtis jo meilės stebuklais.  

„Broliai ir seserys, mūsų gyvenimas, jei gerai pagalvosime, yra kupinas stebuklų: jis kupinas meilės gestų, Dievo gerumo ženklų“, – sakė popiežius Pranciškus. Nelikime, pasak jo, tam abejingi, galbūt smalsūs, tačiau be stebėjimosi. Priešingai, leiskime, kad Dievo darbai įsispaustų, paliktų žymę mumyse, mūsų širdyje, o vėliau atsispindėtų mūsų gyvenime ir geruose darbuose. Kad mumyse ir per mus vis labiau ryškėtų Dievo, kuris yra meilė, paveikslas.  

„Paklauskime savęs: ar naujienų jūroje, kurioje esame panirę, mokame, kaip šiandien rodo Jėzus, sustoti prie didžių dalykų, kuriuos daro Dievas? Ar, kaip vaikas, leidžiu sau žavėtis gėriu, kuris tyliai keičia pasaulį? Ar kasdien laiminu Tėvą už jo darbus? Tegu Marija, kuri taip džiaugėsi Viešpačiu, padeda mums stebėtis jo meile ir šlovinti jį“, – meldė Pranciškus.

The post Popiežius: nelikime abejingi gyvenimo stebuklams appeared first on LAIKMETIS.

Mes esame laimingi, nes Gelbėtoją turime ir kasmet džiaugsmingai švenčiame jo Gimimą, bet vis tiek esame reikalingi šitokio padrąsinimo, nes net tvirčiausi žmonės patiria silpnumo valandėlių. Šie padrąsinimo žodžiai šiandien ypač reikalingi mūsų broliams ir sesėms ukrainiečiams, kenčiantiems nuo žiauraus karo negandų.

Jonas Krikštytojas buvo labai tvirtas, bet atsidūręs karaliaus Erodo kalėjime paskendo abejonėse ir baimėje. Jonas ruošė žmones Mesijo atėjimui, o jam atėjus prie Jordano parodė jį miniai, sakydamas: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes.“ Jis buvo ateinančio Mesijo pasiuntinys, ruošęs jam kelią įžengti į pasaulio sceną.

Atsidūręs Erodo kalėjime, Jonas Krikštytojas suabejojo, ar nesuklydo, pristatydamas Jėzų kaip Mesiją. Jam tikriausiai buvo sunku suvokti, kodėl Mesijas leidžia savo pasiuntiniui atsidurti kalėjime, kuriame, labai tikėtina, laukia mirtis. Apniktas abejonių Jonas siuntė savo mokinius klausti Jėzaus: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ (Mt 11, 3).

Panašiose abejonėse gali atsidurti net pats geriausias žmogus. Kai nuoširdžiai tikintis žmogus patiria kančią ar kitokį išbandymą, visai natūralu, kad jam gali kilti abejonė: jei Dievas mane myli, kodėl leidžia kentėti? Jono Krikštytojo pavyzdys ragina išgyvenant sunkumų nelikti vienam su savo kančia, bet maldoje ieškoti Jėzaus artumo ir reikiamų atsakymų.

Atsakymą surandame tik žvelgdami į Nukryžiuotąjį ir turėdami amžinojo gyvenimo perspektyvą.

Atsakymą surandame tik žvelgdami į Nukryžiuotąjį ir turėdami amžinojo gyvenimo perspektyvą. Jėzus jį pasikvietusiam Nikodemui kalbėjo: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16). Kad mes būtume išgelbėti, Dievas leido savo Sūnui net mirti ant kryžiaus.

Tikėjimas į Jėzų, mirusį už mus ant kryžiaus, visais amžiais buvo krikščionių stiprybės šaltinis. Kankiniai yra liudytojai, jog su Kristumi yra įmanoma pakelti net žiauriausią kankinystę. Pirmieji amžiai po Kristaus buvo apšlakstyti kankinių krauju. Panašiai, kaip šiuo metu ukrainiečiai slepiasi požemiuose nuo bombų, taip pirmaisiais amžiais krikščionys meldėsi katakombose, nes už tikėjimą į Kristų grėsė mirtis.

Advento metu mes laukiame pasaulio Gelbėtojo Gimimo šventės. Pasitikrinkime, kaip tai darome.

Advento metu mes laukiame pasaulio Gelbėtojo Gimimo šventės. Pasitikrinkime, kaip tai darome. Nors ir nelengva atsispirti reklamai ir laiko madai, bet bandykime padaryti visa, kad adventas netaptų tik bėgiojimu po maximas, o mintys suktųsi tik apie kalėdines dovanėles, – išsaugokime Gelbėtojo laukimo nuotaiką.

Kai Jono mokiniai klausė Galilėjos Mokytojo, ar jis esąs mesijas, Jėzus neatsakė tiesmukiškai: taip, esu Mesijas, bet tik nurodė į savo darbus: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama Geroji Naujiena“ (Mt 11, 4–5).

Mūsų darbai turi kalbėti, kiek esame tikri Jėzaus mokiniai. Gyvenimas tiesoje bei meilėje ir ištvermingas pakėlimas sutinkamų negandų turi liudyti, jog esame ištikimi Jėzaus sekėjai.

Apaštalas Jokūbas, matydamas kaip nelengva krikščionims pakelti persekiojimus, jiems rašė: „Jūs būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas arti“ (Jok 5, 7). Šiandien mums Viešpats tikrai arti – jį turime Eucharistijoje, o iki jo Gimimo šventės likusios tik dvi savaitės.

The post Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Gelbėtojas ateina - III advento sekmadienis appeared first on LAIKMETIS.

Kauno arkivyskupijoje jie pradėti Kauno arkikatedroje bazilikoje. Šventovėje vyko diakono Dariaus Chmieliausko katechezė tema „Kodėl popiežius Pranciškus kviečia švęsti Šeimos – meilės džiaugsmo – metus?“ Jos metu diakonas sakė, kad dabar tikrai yra gera proga paklausti savęs, kas čia vyksta. Vaikai privalo klausti tėvo, ką švenčiame per Velykas, o šis vis papasakoti iš naujo. Jėzaus suburti Bažnyčioje turime suprasti, ką švenčiame.

D. Chmieliauskas sakė, kad šeima gyvena ne vien džiaugsmu, bet kartais patiria krizes. Diakonas kvietė nesileisti jų nuvarginamiems, o grįžti prie ištakų, į tai, kam sukurta šeima - būti Dievo meilės ženklu šiame pasaulyje.

Buvo prisimintas popiežius Pranciškus ir jo stiprybė. Diakonas sakė: „Mane visada stebina popiežiaus sugebėjimas praskrosti sunkumus. Ganytojai taip pat rūpinasi žmonėmis. Nepaisant sunkių žinių ir naujienų, popiežius nepaliauja nešti Gerosios naujienos. Kai matom jį, tiesiog jaučiam, kad tai kyla iš jo gelmių ir savasties. Per visus sunkumus ir išbandymus, susivienijęs su juo maldoje, jis išlieka arti žmonių ir tikrovės. Jo žodis yra tikrai įtaigus". Buvo teigiama, kad vargai, iššūkiai ar krizės neturėtų mūsų „uždusinti". „Mus išgelbės Viešpats, kuris veda per ašarų pakalnę į meilės džiaugsmą, atrandamą šeimoje", - pasakojo D. Chmieliauskas.

Mus išgelbės Viešpats, kuris veda per ašarų pakalnę į meilės džiaugsmą, atrandamą šeimoje.

12 val. iškilmingai Eucharistijos liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Jis sakė, kad šis metas yra geras apmąstyti šeimos svarbą ir jos įtaką mūsų ir valstybės gyvenimui. Taip pat priminė, kad visus renginius, skirtus šeimai, apvainikuos Pasaulinis šeimų kongresas.

Iškilmingose šv. Mišiose buvo skelbiamas Lietuvos vyskupų laiškas, parašytas Šeimos – AMORIS LAETITIA metų proga.

„Bažnyčia turi būti įsikūnijusi istorinėje realybėje taip, kaip buvo jos Mokytojas. Skelbdama šeimos Evangeliją Bažnyčia turi būti pasinėrusi į realų gyvenimą, matyti kasdieninį sutuoktinių gyvenimą, tėvų ir vaikų santykius, jų problemas, kančias, visas tas mažas ir dideles situacijas, kurios apsunkina šeimų kelionę. Skelbdama Evangeliją ir palydėdama šeimas Bažnyčia nori padėti joms būti laimingoms“, – sakė popiežius Pranciškus Šeimos – AMORIS LAETITIA metų atidarymo proga sveikindamas penktadienio pavakare vykusio virtualaus seminaro dalyvius visame pasaulyje.

The post Lietuvos vyskupai pradeda Šeimos – Amoris Laetitia metus appeared first on LAIKMETIS.