Pamoksle kardinolas komentavo trečiajam Velykų sekmadieniui skirtą Evangelijos ištrauką, kurioje prisikėlęs Jėzus pasirodo mokiniams prie Tiberiados ežero, pataria, kur mesti tinklus, ir kalbasi su Petru, patikėdamas jam ganytojo misiją (plg. Jn 21, 1–19).

Šis susitikimas, vykęs prieš Jėzui sugrįžtant pas Tėvą, primena pirmąjį Petro pašaukimą – tapti „žmonių žveju“. Nors Petras vėliau ne kartą nesuprato Mokytojo ir net jį išdavė, Jėzus priima jo trapų, tačiau nuoširdų atsakymą į trigubą klausimą: „Ar myli mane?“ – ir vėl jam patiki atsakomybę. „Petras seka Viešpačiu, žinodamas savo silpnumą, bet pasitikėdamas Prisikėlusiojo malone“, – sakė kardinolas.

Homilijoje Mamberti taip pat citavo šv. Jono Pauliaus II žodžius, pasakytus per jo pontifikato 25-ųjų metinių Mišias, apie kasdienį vidinį dialogą tarp jo ir Kristaus. Pasak popiežiaus, Kristus pažįsta žmogaus trapumą, tačiau moko pasitikėti ir ištarti: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu“, ir atsakingai prisiimti jam skirtą užduotį.

„Ši misija yra pati meilė, tampanti tarnyste Bažnyčiai ir visai žmonijai“, – pridūrė kardinolas Mamberti, pabrėždamas Šventosios Dvasios veikimą per Sekmines, leidžiantį šią užduotį vykdyti.

„Visi matėme, kaip popiežius Pranciškus, stiprinamas Viešpaties meilės ir Jo malonės, ištikimai ėjo savo kelią iki paskutinės dienos“, – sakė jis. Pasak kardinolo, Pranciškus visam pasauliui skelbė Evangelijos džiaugsmą, Dievo gailestingumą ir Kristų Išganytoją – savo žodžiais, kelionėmis, gestais ir gyvenimo stiliumi.

Mamberti pasidalijo ir asmenine patirtimi: „Velykų dieną buvau šalia jo bazilikos balkone. Mačiau jo kančią, bet dar labiau – ryžtą iki galo tarnauti Dievo tautai.“

Tarp ryškiausių popiežiaus Pranciškaus palikimų, anot kardinolo, išlieka jo mokymas ir pavyzdys apie adoracijos svarbą – Dievo garbinimą, maldos šviesą ir skonį. Pamokslą kardinolas užbaigė kvietimu patikėti Pranciškų Viešpačiui ir mūsų Motinai Marijai – ta, kuria jis visada pasitikėjo. Tai primena ir 126 jo apsilankymai prie Salus Populi Romani ikonos, šalia kurios popiežius pasirinko ir savo amžinojo poilsio vietą.

The post Vatikane oficialiai baigėsi gedulas appeared first on LAIKMETIS.

Mišiose dalyvavo net apie 200 tūkst. žmonių. Tarp jų buvo daug vaikinų bei merginų iš įvairių pasaulio šalių, nes, jei ne popiežiaus mirtis, šią dieną turėjo būti švenčiamas Paauglių jubiliejus ir vykti Karolio Akučio kanonizacija. Skelbimo šventuoju iškilmės įvyks vėliau; jų datą paskelbs naujasis popiežius.

Prisikėlęs Jėzus pasirodo išsigandusiems, užrakintame kambaryje pasislėpusiems mokiniams. Jie sukrėsti, jų širdis slegia liūdesys. Šio sekmadienio Evangelijos scena puikiai atspindi ir mūsų visų vidinę būseną. Ganytojas, kurį Viešpats buvo davęs savo tautai, popiežius Pranciškus, baigė savo žemiškąją kelionę ir mus paliko, sakė kardinolas Pietro Parolinas Mišių homilijoje.

Vis dėlto Evangelija mums sako, kad būtent tokiais tamsos momentais Viešpats atneša mūsų širdims prisikėlimo šviesą. Popiežius Pranciškus nuo pat savo išrinkimo akimirkos mums dažnai kartodavo, kad visko centre yra Evangelijos džiaugsmo žinia.

Pasak kardinolo, tą Velykų džiaugsmą, kuris palaiko išmėginimų ir liūdesio valandą, šią dieną galima beveik apčiuopti Šv. Petro aikštėje. Jį matome jaunuolių ir paauglių, kurie atvyko iš viso pasaulio švęsti Jubiliejaus, veiduose. „Jums noriu skirti ypatingą sveikinimą, – sakė jiems kardinolas. – Norėčiau, kad pajustumėte Bažnyčios apkabinimą ir popiežiaus Pranciškaus, kuris labai norėjo su jumis susitikti, meilę.“

Kardinolas ragino Mišiose dalyvavusius paauglius ir jaunuolius, kaip ir visus dabartinių laikų jaunus žmones, kuriems tenka susidurti su įvariais mūsų epochos iššūkiais, atsiminti, kad tikroji žmogaus gyvenimo viltis yra Jėzus Kristus.

Toliau homilijoje kardinolas priminė, kad šią dieną, antrąjį Velykų sekmadienį, Bažnyčia švenčia Dievo Gailestingumo šventę. Būtent Tėvo gailestingumas, didesnis už mūsų ribotumą, už visus žmogiškuosius skaičiavimus, buvo pagrindinis popiežiaus Pranciškaus mokymo ir jo intensyvios apaštalinės veiklos bruožas.

Gailestingumas yra tikėjimo šerdis. Jis mums primena, kad neturime savo santykio su Dievu ir savo buvimo Bažnyčioje suvokti pagal žmogiškas ar pasaulio kategorijas, nes geroji Evangelijos žinia pirmiausia yra atradimas, kad mus myli Gailestingasis ir Gerasis Dievas.

Todėl esame pašaukti gyventi ne pagal naudos kriterijus, neturime leisti, kad mus apakintų egoizmas, bet turime atsiverti dialogui su kitais, priimti kiekvieną gyvenimo kelyje sutinkamą žmogų, sugebėti atleisti. Tik gailestingumas gydo, tik gailestingumas kuria naują pasaulį, sakė kardinolas Pietro Parolinas Gailestingumo sekmadienio Mišių homilijoje.

The post Kardinolas Pietro Parolinas: Gailestingumas yra tikėjimo šerdis appeared first on LAIKMETIS.

Po popiežiaus mirties vyksta devynių dienų oficialus gedulo laikotarpis, vadinamas Novendiales (lot. „devynios dienos“). Šis gedulas prasideda nuo iškilmingų laidotuvių Mišių dienos, kuri taip pat laikoma pirmąja Novendiales diena.

Nuo tos dienos gedulas tęsiamas tol, kol sueina visos devynios dienos.

Įprastai kiekvieną dieną aukojamos Mišios, kurioms vadovauja kardinolas. Jose dalyvauja įvairių Vatikano institucijų atstovai: Vatikano Miesto Valstybės pareigūnai, Romos kurijos nariai, Pašvęstojo gyvenimo atstovai, Rytų Bažnyčių nariai ir kiti. Tai maldos ir prisiminimo laikotarpis, skirtas mirusiam popiežiui pagerbti ir pasiruošti naujojo pontifiko išrinkimui.

Gedulas Vatikane tęsis iki gegužės 4 dienos. 

88-erių argentinietis pontifikas mirė Velykų pirmadienį po insulto, komos ir širdies nepakankamumo.

Jo laidotuvės Šv. Petro aikštėje numatytos šeštadienį, ten laukiama daugybės valstybių vadovų.

Po laidotuvių visų dėmesys bus nukreiptas į Pranciškaus įpėdinio, kuris taps 1,4 mlrd. pasaulio katalikų vadovu, rinkimo procesą.

Kardinolams visame pasaulyje jau išsiųsti Šventojo Sosto laiškai, kuriuose nurodoma grįžti į Romą ir išrinkti naująjį popiežių.

Konklavoje balsuoti už naująjį popiežių gali tik jaunesni nei 80 metų amžiaus kardinolai, ši turi prasidėti praėjus ne mažiau kaip 15 ir ne daugiau kaip 20 dienų nuo popiežiaus mirties.

The post Vatikanas dėl popiežiaus Pranciškaus mirties skelbia tradicinį devynių dienų gedulą appeared first on LAIKMETIS.

Tai nutarė trečiadienį posėdžiavęs Ministrų kabinetas.

„Ministrai, atsižvelgiant į tai, kad 2025 metų balandžio 21 dieną mirė popiežius Pranciškus šiuo nutariamo projektu siūloma paskelbti gedulo dieną Lietuvoje balandžio 26 dieną, pagerbiant popiežiaus atminimą“, – teigė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Anot jo, balandžio 26 dieną nuo 7 iki 22 val. Lietuvos valstybės vėliava su gedulo ženklu bus iškeliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat gyvenamųjų namų.

Kaip skelbė BNS, 88-erių popiežius Pranciškus nuo insulto mirė antrąją Velykų dieną, pirmadienį, praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai grįžo namo iš ligoninės, kur penkias savaites buvo gydomas nuo sunkaus plaučių uždegimo.

Planuojama, kad jo laidotuvės, į kurias turėtų susirinkti didžiulės minios žmonių, vyks šeštadienį aikštėje priešais Šv. Petro baziliką Vatikane.

Pontifikas bus palaidotas Romos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje.

The post Šeštadienį Lietuvoje bus skelbiamas gedulas appeared first on LAIKMETIS.

Generalinėse kongregacijose dalyvauja visi Romoje esantys kardinolai. Jos vadinamos parengiamosiomis, nes jose aptariami einamieji klausimai, susiję su pasirengimu popiežiaus laidotuvėms, gedulo devyndieniui, naujo popiežiaus rinkimams ir kitais neatidėliotinais reikalais.

Kardinolai pirmąją generalinę kongregaciją, kuri truko pusantros valandos, nuo 9 val. iki 10.30 val., pradėjo malda už mirusį popiežių Pranciškų. Visi kardinolai prisiekė ištikimai laikytis apaštališkosios konstitucijos Universi Dominici Gregis taisyklių dėl Sede Vacante („Tuščio sosto“) laikotarpio ir popiežiaus rinkimų eigos. Kongregacijoje buvo perskaityti konstitucijos 12 ir 13 paragrafai apie kardinolų priesaiką ir kardinolų kolegijos uždavinius pereinamajame laikotarpyje Sede Vacante.

Bažnyčios kamerlingas kardinolas Kevinas Farrellas perskaitė popiežiaus testamentą, kuriame Pranciškus išreiškė norą būti palaidotas jo pamėgtoje Švč. M. Marijos Didžiojoje bazilikoje. Kardinolai generalinėje kongregacijoje nustatė popiežiaus karsto perkėlimo į Vatikano baziliką ir laidotuvių datas.

Trečiadienį, balandžio 23 d., 9 val., Šv. Mortos namų koplyčioje pašarvoto popiežiaus palaikai bus perkelti į Šv. Petro baziliką tikintiesiems atsisveikinti. Popiežiaus laidotuvių Mišios vyks šeštadienį, balandžio 26 d., 10 val., Šv. Petro aikštėje. Tuoj pat po Mišių ir karsto palaiminimo įvyks paskutinioji popiežiaus Pranciškaus kelionė: karstas su popiežiaus žemiškaisiais palaikais bus nugabentas į Švč. M. Marijos Didžiąją baziliką, kur bus palaidotas popiežiui skirtame kape.

Popiežiaus laidotuvių mišioms Šv. Petro aikštėje vadovaus kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re. Šiomis Mišiomis bus pradėtas devynių dienų gedulas. Antrosios gedulo devyndienio – novendialijų – Mišios įvyks Dievo Gailestingumo sekmadienio rytą Šv. Petro aikštėje. Po jų kitos novendialijų Mišios bus aukojamos kasdien 17 val. Romos laiku. Taip pat antroji generalinė kongregacija balandžio 23 d. prasidės 17 val., nes kardinolai ryte dalyvaus popiežiaus Pranciškaus palaikų perkėlimo į Šv. Petro baziliką procesijoje.

Antradienio rytą taip pat buvo sudaryta Bažnyčios kamerlingo trijų bendradarbių komisija. Ją sudaro trys kardinolai iš trijų kardinolų kolegijos rangų – po vieną vyskupą, presbiterį ir diakoną. Pagal taisykles, burtais trijų dienų tarnystei išrinkti kardinolai P. Parolinas (vyskupas), Stanislawas Rylko (presbiteris) ir Fabbio Baggio (diakonas).

Kardinolų kolegija, be to, generalinėje kongregacijoje nutarė atidėti visas planuojamas beatifikacijos apeigas iki tol, kol jas patvirtins naujasis popiežius. Priminsime, jog dar prieš pirmąją generalinę kongregaciją pranešta, kad atidedama balandžio 27 d. numatyta pal. Karolio Akučio kanonizacija, nes tokioms apeigoms vadovauti gali tik pats popiežius.

The post Vatikane įvyko pirmoji kardinolų generalinė kongregacija appeared first on LAIKMETIS.

88 metų argentinietis pontifikas mirė pirmadienį nuo insulto, praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai grįžo namo po penkias savaites trukusios kovos su abu plaučius apėmusiu uždegimu ligoninėje.

Planuojama, kad jo laidotuvės, į kurias turėtų susirinkti didžiulės minios žmonių, vyks šeštadienį 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku aikštėje priešais Šv. Petro baziliką Vatikane.

Pranciškaus karstas, kurį jis anksčiau liepė pagaminti iš medžio ir cinko, bus įneštas į bažnyčią, o iš ten – į Romos Švč. Mergelės Marijos baziliką, kur bus palaidotas.

Anksčiau Vatikanas paskelbė pirmąsias pontifiko atvirame karste nuotraukas prieš jo perkėlimą į Šv. Petro baziliką trečiadienį 9 val. val. ryto vietos (10 val. Lietuvos) laiku.

Popiežiaus karstas buvo nufotografuotas pirmadienio vakarą per pamaldas Šv. Mortos svečių namų – Vatikano rezidencijos, kurioje popiežius gyveno per 12 savo pontifikato metų ir kurioje mirė – koplyčioje.

Pontifikas apvilktas raudonu dvasininko rūbu, jam uždėta popiežiškoji mitra, o į rankas įdėtas rožančius.

Užuojautą dėl Pranciškaus, kuris 2013 metais atsistatydinus vokiečių teologui Benediktui XVI perėmė popiežiaus pareigas, mirties pareiškė lyderiai iš viso pasaulio.

Jo gimtojoje Argentinoje buvo paskelbta nacionalinio gedulo savaitė, o Indijoje antradienį prasidėjo tris dienas truksiantis valstybinis gedulas – reta garbė užsienio religiniam lyderiui daugiausiai gyventojų turinčioje pasaulio valstybėje.

Tikimasi, kad jo laidotuvėse dalyvaus valstybių ir karališkųjų šeimų vadovai, o D. Trumpas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmieji pranešė, kad dalyvaus dar prieš patvirtinant datą.

Antradienį Kyjivas nurodė, kad V. Zelenskis taip pat atvyks į Romą.

Į generalines kongregacijas prieš popiežiaus laidotuves kviečiami įvairaus amžiaus kardinolai, tačiau konklavoje balsuoti už naująjį popiežių gali tik jaunesni nei 80 metų amžiaus kardinolai.

Konklava turi prasidėti praėjus ne mažiau kaip 15 ir ne daugiau kaip 20 dienų po popiežiaus mirties.

Paprastas kapas

Pirmadienio vakarą popiežiaus kūnas buvo perkeltas į Šv. Mortos koplyčią, o jo apartamentai formaliai užantspauduoti pranešė Vatikanas.

Popiežius dvasiniame testamente pageidavo, kad jo kapas būtų paprastas, be ypatingų puošmenų, tik su užrašu Pranciškus.

„Pasirengimo laidotuvėms išlaidos bus padengtos iš geradario suteiktos sumos, kurią pasirūpinau pervesti Popiežiaus Švč. Mergelės Marijos bazilikai“, – sakoma testamente, kuriame priduriama, kad reikalingus nurodymus pontifikas perdavė lietuviui kardinolui Rolandui Makrickui.

R. Makrickas nuo 2021 metų gruodžio vidurio yra Popiežiškosios Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos nepaprastasis komisaras.

Pasirinkęs būti palaidotas Romos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje jis taps pirmuoju popiežiumi per daugiau nei 100 metų, kuris bus palaidotas ne Vatikano teritorijoje.

Popiežiaus Švč. Mergelės Marijos bazilika yra Italijos teritorijoje, bet jos jurisdikcija priklauso Vatikano Miestui-Valstybei.

Vatikano paskelbtame mirties liudijime sakoma, kad Pranciškus mirė nuo insulto, sukėlusio komą ir negrįžtamą širdies nepakankamumą.

Tačiau Pranciškus, kuris niekada neėmė atostogų ir mėgo būti tarp savo kaimenės, pastarosiomis dienomis daug kartų pasirodė viešumoje.

Sekmadienį per Velykų iškilmes jis atrodė išsekęs, tačiau vis tiek sveikino minias savo popiežiaus automobilyje Šv. Petro aikštėje.

Dievo akys

Pirmadienio vakarą tūkstančiai tikinčiųjų, nešini gėlėmis ir žvakėmis, plūdo į Šv. Petro aikštę melstis už popiežių.

Jis „stengėsi, kad žmonės suprastų, jog nesvarbu, kokia tavo seksualinė orientacija, rasė, Dievo akyse tai nesvarbu“, AFP sakė 22 metų meksikietis studentas Mateo Rey (Matėjas Rėjus).

„Manau, kad tai labiausiai atitinka tai, ko Jėzus norėjo“, – teigė jis.

Per 12 popiežiavimo metų Pranciškus nenuilstamai gynė migrantus, socialinį teisingumą, kalbėjo apie aplinkosaugą, nekvestionuodamas Bažnyčios pozicijos dėl abortų ar kunigų celibato.

Iškalbingas ir atkaklus Pranciškus taip pat siekė reformuoti Šventojo Sosto valdymą, padidinti moterų ir pasauliečių vaidmenį bei išskaidrinti Vatikano finansus.

The post Žinoma popiežiaus Pranciškaus laidotuvių data ir laikas appeared first on LAIKMETIS.

2024 metų rugpjūčio 7 d. Anykščių ligoninėje, eidamas septyniasdešimtuosius savo gyvenimo metus, po sunkios ligos mirė kunigas Feliksas Čiškauskas, Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų parapijos vikaras.

Velionis buvo gimęs 1954 m. rugpjūčio 23 d. Juozo ir Onos Čiškauskų šeimoje, Zarasų r. Giluškių km., Imbrado parapijoje. Mokėsi Zarasų M. Melnikaitės vidurinėje mokykloje nuo 1961 m. iki 1971 m. Vėliau metus laiko dirbo Stelmužės tarybiniame ūkyje. Nuo 1973 m. iki 1975 m. atliko karo tarnybą tarybinėje armijoje (Tambove). Sugrįžęs iš armijos įstojo į Smalininkų Tarybinio ūkio technikumą, kur 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1980 m. rudenį įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Baigęs kunigų seminariją 1984 m. kovo 4 dieną vyskupo L. Pavilonio buvo pašventintas diakonu, o 1985 m. balandžio 14 dieną pašventintas kunigu Kauno Šv. apašt. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje.

Kunigiškai tarnystei buvo paskirtas į šias parapijas:

1985 05 24 – 1989 09 26 Panevėžio Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos vikaru;

1989 09 26 – 2002 03 05 Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus ir Geležių Šv. Juozapo parapijų administratoriumi;

2002 03 05 – 2005 11 08 Truskavos Šv. Dvasios parapijos klebonu ir Anciškio Šv. apašt ir evang. Mato parapijos administratoriumi;

2005 11 08 – 2011 09 01 Utenos Kristaus Žengimo į Dangų parapijos rezidentu;

2011 09 01 – 2017 07 04 Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos rezidentu;

2017 07 04 – 2018 06 18 Zarasų Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų parapijos vikaru;

2018 06 18 paskirtas Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų parapijos vikaru.

Paskutiniu metu dėl sunkios sveikatos būklės po operacijos gydėsi Anykščių ligoninėje.

Kunigas Feliksas dar seminarijos ugdytojų bei vasaros praktikų klebonų buvo charakterizuojamas kaip draugiškas, kuklus, linksmas ir gerą humoro jausmą turintis žmogus. Laisvalaikiu mėgo darbuotis prie technikos, buvo aistringas žvejys, ne kartą leidosi į žūklę Kuršių mariose ir net Baltijos jūroje.

Tikintieji apibūdina kun. Feliksą kaip paprastai ir betarpiškai bendravusį dvasininką ir nuoširdžiai patarnavusį žmonėms.

Tegul už viso gyvenimo siekį vykdyti Dievo valią, Viešpats teatlygina savo tarnui kunigui Feliksui džiaugsmu Amžinybėje.

Kunigo Felikso Čiškausko kūnas bus pašarvotas rugpjūčio 8 d. (ketvirtadienį) Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčioje, Šv. Mišios bus aukojamos 18.00 val.

Laidotuvių Šv. Mišios bus aukojamos rugpjūčio 9 d. (penktadienį) 12.00 val., po to laidotuvių apeigos Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčios šventoriuje.

Amžinąjį atilsį duok mirusiajam, Viešpatie!

The post Panevėžio vyskupija pranešė apie kunigo Felikso Čiškausko mirtį appeared first on LAIKMETIS.

Jis gimė 1938 metais Alytaus rajone, Santaikos bažnytkaimyje. Baigęs mokyklą V. P. Kamaitis Politechnikos institute Kaune įgijo inžinieriaus kvalifikaciją, pažangus studentas iš karto po baigimo buvo pakviestas dirbti dėstytoju. Studijuodamas jis tapo liaudies šokių ansamblio „Nemunas“ nariu.

Susidomėjęs Estijos šokių pedagogų mokomais pramoginiais šokiais, V. P. Kamaitis dalyvavo seminaruose, į lietuvių kalbą išvertė knygą ta tema ir tapo vienu pirmųjų Lietuvoje pramoginio šokio pedagogų, savo Alma Mater subūrė pramoginių šokių kolektyvą.

1970 metais persikraustęs į Vilnių V. P. Kamaitis dirbo tuometinio Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar Vilnius Tech – BNS) dėstytoju, apgynė technikos mokslų daktaro laipsnį, tapo kelių išradimų autoriumi.

Tuo pačiu vyras kartu su šokio ir gyvenimo partnere Dalia Kamaitiene vadovavo Vilniaus pramoginių šokių kolektyvui „Vijūnas“, dainų šventės metu Vingio parke surengė pirmąjį tarptautinį pramoginių šokių konkursą Vilniuje.

Nuo 1975-ųjų iki 1981-ųjų V. ir D. Kamaičiai šešis kartus tapo Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos šokių čempionais, taip pat – vieninteliais Lietuvos šokėjais, kuriems pavyko du kartus nugalėti ir socialistinio bloko šalių čempionatuose.

Per visą savo sportinę karjerą V. P. Kamaitis ir D. Kamaitienė tapo 180 pramoginių šokių konkursų nugalėtojais bei prizininkais. Jiems buvo suteikti Lietuvos TSR nusipelniusių artistų vardai, o po nepriklausomybės atkūrimo – Lietuvos nusipelniusių trenerių vardai.

Baigęs šokėjo karjerą V. P. Kamaitis atsidėjo trenerio darbui, tapo tarptautinės kategorijos sportinių šokių teisėju, šokio žanro populiarintoju. Be to, jis vertė užsienio literatūrą apie šokį, „Vijūno“ šokėjams pats kūrė junginius ir kompozicijas, su jomis kolektyvas laimėjo keturias pirmąsias vietas tuometinės Sovietų Sąjungos pirmajame šokių čempionate: standartinių, Lotynų Amerikos, disko ir liaudies šokių kategorijose.

Vadovaujami V. P. Kamaičio, savo karjerą Vilniuje pradėjo pasaulinę šlovę vėliau pelnę šokėjai.

Atkūrus Nepriklausomybę, V. P. Kamaitis 1990–1995 metais dirbo Vilniaus vicemeru, vėliau – Vilniaus apskrities viršininko pavaduotoju.

1989 metais jis su bendraminčiais įkūrė Lietuvos sportinių šokių klubus vienijančią organizaciją, buvo išrinktas ir pirmuoju Lietuvos sportinių šokių federacijos prezidentu bei kelerius metus dirbo šiose pareigose.

The post Lietuvos sportinių šokių bendruomenė gedi daugkartinio šalies čempiono, trenerio Kamaičio appeared first on LAIKMETIS.

„Tai buvo aukščiausio rango ir gebėjimų šalies politikas. Nuomonės vienu ar kitu klausimu išsiskirdavo, bet jis turėjo retą politikų tarpe gebėjimą ieškoti kompromiso, šnekėtis ir nepamesti iš akių šalies nacionalinių interesų“, – BNS sakė buvęs socialdemokratų partijos pirmininkas, parlamentaras Gintautas Paluckas.

Anot jo, G. Kirkilas paliko ryškų pėdsaką „Lietuvos politikos istorijos puslapiuose“.

G. Paluckas buvusį bendražygį prisimena ne tik kaip politiką, bet kaip ir daugybę pomėgių turėjusią asmenybę.

„Visi įsivaizduoja, kad politikai yra pilki ir neįdomūs. Man teko pažinti tą įdomesnę pusę. Gediminas buvo žvejys, dalindavomės ir trofėjų nuotraukomis, maloniai kalbėdavome ir apie tuos dalykus, kurie yra už politikos. Kai politika supykdo, tai žmogiškumas ir gebėjimas bendrauti suartina“, – pasakojo socialdemokratas.

„Labai netikėta, nes jis iki paskutinės dienos buvo darbštus, viešo gyvenimo reikalų į šalį nebuvo paleidęs. Tikrai didelis netikėtumas“, – pridūrė jis.

Č. Juršėnas: tai buvo įvairialypė asmenybė

Buvęs Seimo pirmininkas, LSDP garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas teigė, kad G. Kirkilas buvo vienas ryškiausių šalies politikų.

„Prisimenu jį kaip įvairialypį, šakotą ir įdomų veikėją. (...) Jis buvo aktyvus, kartais ginčydavomės, bet dažniausiai sutardavome. Kai kur mūsų nuomonės išsiskirdavo, bet tai netrukdė darbuotis Lietuvos labui iki pat pabaigos“, – BNS sakė Č. Juršėnas.

Pasak jo, Atgimimo laikotarpiu G. Kirkilas suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos komunistų partijai atsiskiriant nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos.

„Jis aktyviai reiškėsi mums atsiskiriant nuo Maskvos“, – pasakojo Č. Juršėnas.

Į Seimą G. Kirkilas pirmą kartą į Seimą išrinktas 1992-aisiais. Buvusį bendražygį Č. Juršėnas prisimena kaip vieną aktyviausių Seimo narių visose kadencijose, kuomet dirbo drauge.

„Tai buvo žmogus, kuris dalyvavo aptariant įvairiausius klausimus“, – sakė buvęs Seimo pirmininkas.

Č. Juršėnas teigimu, išskirtinis įrašas G. Kirkilo biografijoje yra jo darbas premjero poste ir vadovavimas mažumos vyriausybei.

„Tai pirmas kartas mūsų naujoje istorijoje“, – teigė jis.

Č. Juršėno teigimu, G. Kirkilas visą gyvenimą mėgo rašyti.

„Jis juk iki paskutinių dienų rašė komentarus internetinėse svetainėse“, – dalijosi buvęs parlamento vadovas.

2K projektas išliks istorijoje

Seimo narys Algirdas Sysas kartu su G. Kirkilu Seime dirbo nuo 1996-ųjų. Parlamentaras vadovavimą mažumos vyriausybei taip pat išskyrė kaip vieną ryškiausių G. Kirkilo politinės karjeros momentų.

„Garsus susitarimas su Andriumi Kubiliumi – 2K projektas. G. Kirkilo vadovavimas išliks istorijoje, kai jis diplomatiškai sugebėjo sutarti ir su dešiniaisiais, kad Vyriausybė veiktų, kad būtų vykdomas biudžetas, kad būtų priimami sprendimai“, – pasakojo A. Sysas. 

Socialdemokratas prisimena, kad su G. Kirkilu būdavo galima kalbėti įvairiausiomis temomis.

„Gediminas buvo šiltas, atviras, bendraujantis žmogus“, – sakė A. Sysas.

Apie buvusio premjero G. Kirkilo mirtį pranešta šeštadienį. Jam buvo 72-eji.

2006–2010 metais G. Kirkilas ėjo ministro pirmininko pareigas, 1992–2020 metais G. Kirkilas buvo Seimo narys, 2004–2006 metais ėjo krašto apsaugos ministro pareigas.

2007–2009 metais buvo LSDP pirmininkas, 2017 metais iš partijos pasitraukė ir įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (dabar Lietuvos regionų partija), iki 2021 metų buvo jos pirmininku.

The post G. Kirkilas paliko ryškų pėdsaką „Lietuvos politikos istorijos puslapiuose“ - LSDP bendražygiai appeared first on LAIKMETIS.

Per Velykas minime patį svarbiausią žmonijos istorijos įvykį – mūsų Viešpaties iš numirusiųjų prisikėlimą. Šis įvykis paliečia kiekvieną žmogų, priėmusį į savo gyvenimą Jėzų Kristų, nes Jo prisikėlimas atveria perspektyvą, dėl kurios tikrai verta džiūgauti. Apaštalas Paulius apie tai kalba: „Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo“ (Rom 6, 10).

Iš pirmojo amžiaus mus yra pasiekęs rašytinis dokumentas – apaštalo Pauliaus mokinio Luko parašyta Apaštalų darbų knyga. Joje pasakojama apie pirmuosius Bažnyčios žingsnius po Jėzaus prisikėlimo. Petras susirinkusiai miniai kalbėjo: „Mes esame liudytojai visko, ką jis (Jėzus) yra padaręs žydų šalyje ir Jeruzalėje. Jį nužudė, pakabindami ant medžio. Tačiau trečią dieną Dievas jį prikėlė ir leido jam pasirodyti <...> iš anksto paskirtiems liudytojams, būtent mums, kurie su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių“ (Apd 10, 39–41). Sujaudinti Petro kalbos žmonės klausė, ką jie turėtų daryti? Petras ragino atsiversti ir pasikrikštyti, kad gautų Šventosios Dvasios dovaną.

Tik ką girdėjome pasakojimą, kaip apaštalas Petras pagydė luošą elgetą. Šis paprašė tik išmaldos, o gavo didžiausią dovaną – buvo pagydytas iš prigimto luošumo. „Jis pašoko, atsistojo ir ėmė vaikščioti. Drauge su apaštalais įėjo į šventyklą. Ten vaikščiodamas ir pasišokinėdamas garbino Dievą“ (Apd 3, 8).

Susirinkome atsisveikinti ir palydėti į Tėvo namus iškeliavusią seserį Nijolę, kuriai labai tinka Apaštalų darbų knygos žodžiai: „Ten vaikščiodamas ir pasišokinėdamas garbino Dievą.“

Paveiksluose matome nutapytus šventuosius labai rimtais veidais ir galima susidaryti nuomonę, kad visi šventieji yra panašūs. Sesers Nijolės gyvenimo šventumas buvo, būtent, šiek tiek kitoks. Prieš Mišias klausėmės jos gyvenimo istorijos pasakojimo, išryškinusio jos dvasinį gyvenimą, kuris buvo apstus ne tik kančios, bet ir tyro džiaugsmo, visuomet vainikuojančio besąlyginę ištikimybę Evangelijai.

Kas nulėmė tokį sesers Nijolės dvasinį gyvenimą? Be jokios abejonės, didžiausia Dievo dovana buvo sesers Nijolės sveikai religingi tėveliai. Iš jų paveldėjo sveiką, optimistišką charakterį, iš jų mokėsi Dievą laikyti gyvenimo centru bet kokiomis sąlygomis: ir kai viskas gerai klojasi, ir kai tenka nešti sunkų gyvenimo kryžių.

Sovietiniais metais, kai mokyklose buvo diegiama ateistinė pasaulėžiūra, jaunutei Nijolei pasirinkti Dievui pašvęstąjį gyvenimą reiškė apsisprendimą, kad Dievas jai bus žvaigždė, kuri švies ir rodys kelią, pilną pačių netikėčiausių išbandymų. Areštas, sunkūs tardymai, teismas, paskyręs šešerių metų bausmę, lageris ir tremtis Sibire buvo tie išbandymų keliai, kuriais teko eiti jaunai vienuolei, pasirinkusiai gyvenimo centru ne marksistinę ideologiją, bet už žmones gyvybę paaukojusį Jėzų Kristų. Tie išbandymai buvo Dievo dovana, nes niekas žmogaus negali taip priartinti prie Dievo, kaip kantriai pereiti kančios keliai.

Sesuo Nijolė labai anksti suvokė, kad tikėjimas be meilės, be gerų darbų būtų miręs, todėl jos gyvenime labai ryškiai matoma įvairialypė meilės praktika. Šios meilės orbitoje buvo ne tik pagalbos reikalingi žmonės, bet ir pavergta Tėvynė. Neatsitiktinai ses. Nijolė įsijungė į kovos už laisvę judėjimą. Teisiama ji žinojo, kad laukia ilgas nelaisvės kryžiaus kelias, bet sąmoningai jį rinkosi.

Teismo metu sesuo Nijolė kalbėjo: „Ši diena yra laimingiausia mano gyvenime. Aš esu teisiama už tiesą ir meilę žmonėms. Kas gali būti gyvenime svarbiau, kaip mylėti žmones, jų laisvę ir garbę?! Meilė žmonėms – visų didžiausioji meilė, o kovoti dėl žmonių teisių – gražiausia meilės daina. Tegul ji skamba visų širdyse, tegul niekados nenutyla! Man teko pavydėtina dalia, garbinga lemtis – ne tik kovoti dėl žmonių teisių ir teisingumo, bet ir būti nuteistai. Gaila tik, kad mažai spėjau žmonių labui pasidarbuoti. Su džiaugsmu eisiu į vergiją dėl kitų laisvės ir sutinku mirti, kad kiti gyventų.“

Sesers Nijolės meilės orbitoje buvo ir tie, kurie ją tardė, gąsdino ir nuteisė. Juos visus ji laikė savo broliais, kuriuos Dievas labai myli, tik tie broliai yra nelaimingi, nes neturi tikėjimo ir meilės. Ses. Nijolė jų nekeikė, bet už juos meldėsi.

Paklausta, kas per 85-erius metus jos gyvenimo metus jai buvo svarbiausia, ses. Nijolė atsakė: „Tai, kad Dievas yra Meilė ir Gailestingumas. Tikėti jo Sūnumi Jėzumi – tai tikėti, kad meilė yra galingesnė už neapykantą ir už bet kokį blogį. Meilė turi tapti mūsų gyvenimo pagrindu.“

Labai simboliška, kad Dievas seserį Nijolę pasikvietė pas save pasauliui švenčiant Kristaus Prisikėlimą. Per laidotuves melskimės, kad mes, dar keliaujantieji, būtume Kristaus Prisikėlimo liudytojais, šiek tiek panašiais, kokia buvo sesuo Nijolė.

The post Kardinolas S. Tamkevičius: sesuo Nijolė labai anksti suvokė, kad tikėjimas be meilės būtų miręs appeared first on LAIKMETIS.