Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė projekto pristatyme penktadienį akcentavo jo įgyvendinimui skirto objekto svarbą.

„Lietuvos nacionalinis muziejus džiaugiasi tuo, kad gali suteikti ne tik Vilniui, ne tik Lietuvos nacionaliniam muziejui, bet ir visai valstybei patį svarbiausią objektą, tai yra Gedimino kalną ir Gedimino kalno šlaitą, ant kurio šitas kūrinys ir atsiras“, – kalbėjo R. Kačkutė.

„Saype darbai ne veltui garsiausiose, mums visiems žinomose ir pasaulyje žinomose vietose atsiranda, tai reiškia, kad ir Vilniaus vardas atsiras žemėlapyje Saype darbų ir visame pasaulyje žemėlapyje atsiras Gedimino kalnas“, – muziejaus direktorei antrino Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

Vilniuje tęsiamą projektą „Beyond Walls“ („Nepaisant sienų“), Saype jau įgyvendino 20-yje pasaulio miestų, tarp jų Ženeva, Berlynas, Dubajus ir Kairas.

Menininkas šalyje svečiuojasi ne pirmą kartą, būtent vizito praėjusį rudenį metu gimė Baltijos kelio įkvėptos freskos idėja – susikibusios rankos, simbolizuojančios Prancūzijos ir Lietuvos draugystę.

„Muziejuje pamačiau Baltijos kelio istoriją iš 1989-ūjų ir aš pagalvojau tai taip susiję su mano paties projektu, kad aš turiu tai padaryti“, – konferencijoje pasakojo Saype.

Freska bus piešiama rugsėjo 6–17 dienomis, kūrybos procesą bus galima stebėti lankantis Gedimino kalno papėdėje, Lietuvos nacionalinio muziejaus kieme, šalia Pilininko namo.

Pabaigus freskos kūrimo darbus, Gedimino kalno papėdėje bus formuojama rankomis susikibusių žmonių grandinė, vyks baigto kūrinio pristatymas ir koncertas.

Anot organizatorių, Saype freską kurs naudodamas aplinkai draugiškus, natūralius dažus, kurie laikui bėgant visiškai suirs.

Kuriama freska – visoje šalyje nuo rugsėjo 12 dienos iki gruodžio 12 dienos vyksiančių „Prancūzijos atgarsiai Lietuvoje“ renginių programos dalis.

Programa skirta kūrybos, idėjų ir žinių mainams tarp Prancūzijos ir Lietuvos skatinti, kultūriniam dialogui ir bendradarbiavimui stiprinti. Šia proga Prancūzijos menininkai, akademikai, architektai ir dizaineriai lankysis Lietuvoje, dalyvaus diskusijose, kūrybinėse dirbtuvėse ir kitose kultūrinėse veiklose.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas ekologijos, paveldosaugos ir šiuolaikinio meno sąveikai, taip pat bus stiprinamas bendradarbiavimas tarp universitetų. Programos metu vyks įvairūs meno ir kultūros renginiai – festivaliai, koncertai, šokio pasirodymai ir gastronomijos renginiai.

„Prancūzijos atgarsiai Lietuvoje“ vyksta tuo pačiu metu kaip ir Lietuvos sezonas Prancūzijoje.

Prancūzijoje Sezono renginiai organizuojami daugiau nei 30-yje miestų, partnerysčių projektus pristatys apie 130 Prancūzijos ir panašiai tiek Lietuvos kultūros organizacijų.

Programoje – daugiau nei 200 renginių, dalyvauja daugiau 500 menininkų, atlikėjų, ekspertų. Renginiuose laukiama daugiau nei pusės milijono žiūrovų ir lankytojų.

Lietuvos sezoną Prancūzijoje įgyvendina Lietuvos kultūros institutas ir Prancūzų institutas Paryžiuje.

Lietuvos sezonui Prancūzijoje paminėti rugsėjį išleistas studijos „Taktika“ dizainerių Nerijaus Keblio ir Manto Rimkaus sukurtas pašto ženklas „Lietuvos sezonas Prancūzijoje“. Pašto ženklo nominalas – 1,7 euro, tiražas – 20 tūkst. vienetų.

The post Ant Gedimino kalno šlaito atsiras prancūzų menininko Saype freska appeared first on LAIKMETIS.

Darbų imtasi nuolatinės šlaitų stebėsenos metu užfiksavus nedidelį grunto įtrūkimą, kuris atsirado dėl rudenį vyravusių lietingų orų. Juos atliks įmonė „Rekreacinė statyba“.

Ties grunto įtrūkio vieta bus įrengtas drenažas, kuris besikaupiantį vandenį nuves į šlaito papėdę, o pats šlaitas bus stabilizuotas sukalant metalinius strypus ir paklojant geotinklą. Analogiškos laikinosios šlaitų stabilizavimo priemonės buvo naudojamos ir kitose kalno vietose.

„Jų veiksmingumą įrodo tai, kad vietose, kur jos buvo pritaikytos, nuošliaužų grėsmė nėra fiksuojama jau ilgą laiką“, – rašoma pranešime.

Darbai vykdomi pagal nuolatinę ekstremaliosios situacijos avarinių darbų sutartį, kuri, anot muziejaus, leidžia nedelsiant reaguoti į bet kokius Gedimino kalne vykstančius pokyčius.

Apie juos iš anksto įspėja kalne įdiegta ir visą parą veikianti stebėjimo sistema

Apie juos iš anksto įspėja kalne įdiegta ir visą parą veikianti stebėjimo sistema. Visuose kalno šlaituose įrengti davikliai fiksuoja grunto pokyčius milimetrų tikslumu.

Muziejus nurodo, kad ilgalaikis lietus padidino vandens lygį kalno viduje, tačiau patys šlaitai, išskyrus stabilizuojamą vietą, yra sąlyginai stabilūs.

Įstaiga pabrėžia, kad kalno būklė išlieka priklausoma nuo orų sąlygų, o ilgalaikis viso kalno stabilumas bus užtikrintas tik pradėjus įgyvendinti rangos darbus pagal galutinio sutvarkymo projektą.

Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Pastarąjį kartą masyvesnė nuošliauža po intensyvaus lietaus Gedimino kalne nuslinko praėjusių metų birželį. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, vėliau pasikelti į kalną leista tik funikulieriumi.

The post Gedimino kalno pietiniame šlaite pastebėjus įtrūkimą pradedami stabilizavimo darbai appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pirmadienį pranešė įstaiga, Lietuvos apeliacinio teismo bus prašoma ieškinį nagrinėti skubos tvarka.

„Manome, kad klausimas buvo per daug sudėtingas, kad jį būtų galima išnagrinėti dar pirmos instancijos teisme. Teismas nagrinėjo sutarties nutraukimo teisėtumą, bet mažai dėmesio skyrė aplinkybėms – kodėl muziejus neturėjo kitos išeities“, – pranešime spaudai cituojamas muziejaus direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.

Dėl ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ strigo esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai: įmonei ir valstybinėms institucijoms nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų, muziejus su šia įmone 2021 metais nutraukė sutartį.

Bendrovė šį sprendimą tuomet apskundė teismui.

Nacionalinio muziejus atstovė Živilė Stadalytė pirmadienį BNS nurodė, jog sutarties vertė su „Hidoreterra“ siekė apie 2,4 mln. eurų, tačiau bylinėjamasi dėl daugiau nei 0,5 mln. eurų siekiančios sumos.

„(...) Ta dalis, dėl kurios dabar ir vyksta teismas, yra 0,5 mln. eurų. Tiek muziejus nesumokėjo rangovui ir dėl to yra teisiamas“, – sakė ji.

Pasak muziejaus, į apeliacinį teismą kreiptasi pasigedus aiškumo ir įžvelgus, jog esminė problema liko neišspręsta.

Pasak muziejaus, į apeliacinį teismą kreiptasi pasigedus aiškumo ir įžvelgus, jog esminė problema liko neišspręsta

„Sprendimas užkerta kelią tęsti darbus su nauju projektuotoju, kita vertus, nepatvirtina, jog galima naudoti jau anksčiau įmonės „Hidroterra“ parengtą projektą“, – nurodoma pranešime.

„Manome, jog būtent dviprasmiškas darbų traktavimas pagal galiojančius tvarkybos ir statybos darbų reglamentus, t. y. šių darbų sąveika ir atskyrimas įmonės „Hidroterra“ rengtame projekte, ir yra esminis šios bylos klausimas. Atsakymo, kaip elgtis tokioje situacijoje, reikia ne tik mums, nes panašios problemos tvarkantiems kultūros paveldo vertybes užprogramuotos ir ateityje“, – teigia V. Petrokas.

Muziejaus teigimu, šio klausimo išnagrinėjimas svarbus, nes atliekant darbus pagal anksčiau parengtą tvarkybos darbų projektą kiltų rizika dėl tolesnės techninės darbų priežiūros, viešųjų pirkimų vykdymo ir darbų garantijos suteikimo.

Muziejus pernai neradęs sutarimo su buvusiu projektuotoju priėmė sprendimą nutraukti sutartį ir skelbti konkursą dėl projektavimo užbaigimo, tuomet konkursą laimėjo įmonė „Maspro“.

Bendrovė „Maspro“ pagal praėjusių metų gegužę pasirašytą sutartį darbų projektavimą įsipareigojo užbaigti už 718 tūkst. eurų.

Pasak pranešimo, rangos darbus pietrytiniame šlaite planuota pradėti jau šių metų pavasarį.

Muziejus pažymi, jog Gedimino kalno būklė šiuo metu yra santykinai stabili, nepaisant jau kurį laiką vyraujančių nepalankių orų.

„Kol nebus įgyvendintos ilgalaikio sutvarkymo projekte numatytos priemonės, kalno būklė išliks priklausoma nuo orų sąlygų. Žiema, jeigu nebus nuolatinio įšalo, nėra palankus metas, todėl kalno stebėsenai skiriamas ypatingas dėmesys, esant bet kokiems procesams būtų nedelsiant reaguojama“, – nurodoma pranešime.

Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Pastarąjį kartą masyvesnė nuošliauža po intensyvaus lietaus Gedimino kalne nuslinko praėjusių metų birželį. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, vėliau pasikelti į kalną leista tik funikulieriumi.

The post Muziejus nelinkęs mokėti Gedimino kalno tvarkymo projektuotojams, kaltina neatlikus darbų appeared first on LAIKMETIS.

Sukilėlių asmeniniai daiktai atvežti iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų.

Tarp parodos eksponatų yra vieno iš sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko vestuvinis žiedas, kalkėse atsispaudęs Kauno gubernijos bajoro Eduardo Čaplinskio veido atspaudas, tapęs vienintele informacija apie šio žmogaus išvaizdą, kiti daiktai.

Parodos atidaryme Varšuvoje dalyvavusi muziejaus direktorė Rūta Kačkutė atkreipė dėmesį, kad „lenkų, lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių ginkluoto pasipriešinimo Rusijos imperijos priespaudai istorija ypač aktuali šiandien, kai Rusijos imperinės ambicijos nukreiptos prieš brolių ukrainiečių tautą“.

„Istorija mums taip pat byloja ir apie tai, kokia svarbi yra kitų Europos valstybių pagalba, kurios sukilėliai tada nesulaukė“, – sako R. Kačkutė.

Anot muziejaus vadovės, būtent šio sukilimo atminimas vykstant karui Ukrainoje turėtų įkvėpti anuomet nuo Rusijos imperinių ambicijų kentėjusias lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių tautas kartu kovoti „Už mūsų ir jūsų laisvę“.

Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešimo, sukilimui Vilniuje skirta didelė parodos dalis, kurios pagrindiniu akcentu tapo atsitiktinai ant Gedimino kalno atrastų, Lukiškių aikštėje nužudytų sukilėlių istorija.

2017 metų vasarą, tvarkant Gedimino kalno šlaitus, rasti Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikai

Pirmą kartą kartu su palaikais rastus asmeninius daiktus buvo galima išvysti 2019 metais buvusioje areštinėje Vilniuje veikusioje Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Pažadinti“.

2017 metų vasarą, tvarkant Gedimino kalno šlaitus, rasti Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikai. Jie po dvejų metų perlaidoti Rasų kapinėse. 

1863–1864 metais buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės) nacionalinis pasipriešinimas Rusijos imperijos valdžiai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo judėjimas Rusijos imperijoje XIX amžiuje.

Sukilimas apėmė Lenkijos karalystę (į ją įėjo ir Užnemunė), Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Pasipriešinimą Rusijos imperija numalšino, bet sukilimas turi ypatingą reikšmę visoms tautoms, kovojusioms prieš priespaudą. 

The post Varšuvoje eksponuojamos Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos appeared first on LAIKMETIS.

„Nuošliauža yra ir vizualinė tarša, ji duoda tą negražų vaizdą, kuris mums kelia nerimą, bet tai nekelia grėsmės pačiam kalno stabilumui“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Rūta Kačkutė.

„Grėsmės pačiam kalnui nėra. Jo šerdis yra stabili“, – tvirtino ji.

Pirminiais duomenimis, trečiadienio nakties liūtis žalos Gedimino kalnui nepadarė.

„Kiekvieną rytą vizualiai apeinamas kalnas, vizualių įtrūkimų šiandien ryte nebuvo matyti“, – trečiadienį BNS sakė R. Kačkutė.

Už Gedimino kalno priežiūrą atsakingo muziejaus vadovė pabrėžė, kad slenka „ne kalnas, o jo paviršinis sluoksnis, velėna“.

Pasak jos, naujausia nuošliauža birželio 21 dieną susidarė dėl itin smarkios liūties, kai per pusantros paros iškrito trijų savaičių kritulių norma.

R. Kačkutės teigimu, kai per trumpą laiką susikaupia daug vandens, jis „nebetelpa“ kalno viduje, tuomet vanduo veržiasi per šlaitus, šie įmirksta ir dėl didelio svorio ima slinkti žemyn. Direktorė pažymėjo, kad Gedimino kalno šlaitai nėra natūralūs, jie dirbtinai supilti.

R. Kačkutės teigimu, kai per trumpą laiką susikaupia daug vandens, jis „nebetelpa“ kalno viduje, tuomet vanduo veržiasi per šlaitus, šie įmirksta ir dėl didelio svorio ima slinkti žemyn.

Likviduojant nuošliaužą nukasamas paviršinis gruntas ir šlaitas sutvirtinimas. Pasak direktorės, naujausią nuošliaužą sutvarkyti ketinama iki liepos 15 dienos.

„Gruntas, kurį nukasame tvarkydami nuošliaužą, vis tiek būtų nukastas tvarkant kalną ir tvirtinamas naujomis priemonėmis. Tai yra neišvengiama. Kažkuria prasme taip tvarkome kalną“, – sakė R. Kačkutė.

Ji pažymėjo, kad nuošliaužos Gedimino kalne yra natūralus procesas.

„Tai vyks, kol nesutvarkysime viso kalno“, – sakė R. Kačkutė.

Nacionalinio muziejaus direktorė pranešė, jog yra nustatyta dar viena vieta kalne, kur susidariusi nuošliaužos grėsmė. Anot jos, jau imtasi prevencinių darbų siekiant užbėgti jai už akių.

Direktorės teigimu, prevencija galima užsiimti, kai žinoma, kuris tiksliai plotas juda.

„Yra tam tikra technika, uždedamas toks geležinis tinklas, kuris sulaiko, jeigu kartais slinktų kalnas“, – sakė ji.

Ji tvirtino, kad gera žinia yra tai, jog muziejus išmoko ankstesnių nuošliaužų pamokas ir jau žino, kaip su jomis tvarkytis.

Ilgalaikėmis priemonėmis šiuo metu sutvarkytas maždaug penktadalis Gedimino kalno.

„Dabar galime drąsiai sakyti, kad technologija pasiteisino, ten (sutvarkytame šlaite – BNS) jokių pakitimų nėra“, – teigė R. Kačkutė.

Jos duomenimis, maždaug per penkerius metus tvarkyti Gedimino kalną išleista 15 mln. eurų, skaičiuojama, kad viso kalno sutvarkymo ilgalaikėmis priemonėmis kaina sieks per 58 mln. eurų.

Gegužės viduryje Nacionalinis muziejus su bendrove „Maspro“ pasirašė sutartį dėl Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo projekto parengimo.

„Pagal optimistinį scenarijų, pirmieji tvarkybos ir tvarkomieji statybos darbai, jeigu niekas neužstringa, galėtų prasidėti 2023 metų balandžio mėnesį“, – sakė R. Kačkutė.

Anot jos, viso kalno tvarkymas, planuojama, prasidės kitų metų lapkritį.

Pastaruoju metu esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai strigo dėl muziejaus ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ – įmonei ir valstybinėms institucijoms nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų, muziejus su šia įmone pernai nutraukė sutartį.

Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, kt.

The post Nuošliaužos nekelia grėsmės pačiam Gedimino kalnui – Nacionalinio muziejaus direktorė appeared first on LAIKMETIS.

Kaip informavo muziejus, grėsmės kalno stabilumui nėra, bet sprendimas priimtas siekiant specialistams detaliai įvertinti jo būklę.

„Grėsmė kalno stabilumui nėra fiksuojama, tai daroma prevenciškai, kol specialistai baigs vertinti jo būklę po intensyvaus praėjusios nakties lietaus. Atidaryti kalną lankytojams planuojama birželio 28 dieną“, – teigia muziejus.

Nuošliauža Gedimino kalno šiaurės rytiniame šlaite užfiksuota trečiadienio rytą, po visą parą trukusio itin intensyvaus lietaus. Specialistai pradėjo avarijos likvidavimo darbus.

Muziejus skelbia, kad kalno būklė atidžiai stebima, neatmetama ir naujų įtrūkių ir nuošliaužų galimybė

Muziejus skelbia, kad kalno būklė atidžiai stebima, neatmetama ir naujų įtrūkių ir nuošliaužų galimybė.

Ilgalaikis Gedimino kalno stabilumą ketinama užtikrinti įgyvendinus šiuo metu rengiamą ilgalaikio sutvarkymo projektą – jo rengimo darbai atnaujinti gegužę muziejui pasirašius sutartį su nauju projektuotoju.

The post Toliau griūna Gedimino kalnas, nuslinkus nuošliaužai kalnas uždaromas lankytojams appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos simboliu tapusį kalną prižiūrinčiam Nacionaliniam muziejui nusprendus nutraukti sutartį su ilgalaikių tvarkymo darbų projekto rengėju – įmone „Hidroterra“ – dėl, muziejaus teigimu, techninių klaidų, šios įmonės subrangovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas įspėjo apie galimas grėsmes dėl nuošliaužų formavimosi ne tik pietrytiniame šlaite, bet ir kitose kalno dalyse.

Įspėja dėl nuošliaužų

Pasak universiteto docento Šarūno Skuodžio, nuošliaužų formavimąsi parodo 2019 –2020 metais atlikti tyrimai, o labiausiai nerimą geologams ir archeologams kelia tai, kad jau beveik metus nevykdyti jokie tvarkybos darbai.

Ekspertas pabrėžia, kad apie Gedimino kalno tvarkymo darbus itin svarbu kalbėti įpusėjus rudeniui ir artėjant lietingajam sezonui, nes didžiausia nuošliaužų tikimybė kyla rudenį, kai lyja keletą savaičių iš eilės, taip pat žiemą tirpstant sniegui.

Pasak Š. Skuodžio, keli pateikti modeliavimo rezultatai parodė didelę nuošliaužų formavimosi riziką.

„Jei susidarytų nuošliaužos šlaito pietrytinėje arba prie Vakarinio bokšto dalyje, netektume paskutinių dviejų didžiausių Gedimino kalno konstrukcijų – Aukštutinės pilies rūmų ir Vakarinio bokšto. Norint išvengti šio blogiausio scenarijaus, būtina nedelsiant tęsti kalno tvarkymo darbus pietrytinėje dalyje, kur nuošliaužų formavimąsi mato kiekvienas praeivis, o vėliau imtis ir kitų kalno šlaitų išsaugojimo misijos“, – teigė docentas.

3D modelį pritaikė visam kalnui

Universiteto atstovo teigimu, parengtas 3D modelis apima visą Gedimino kalno geologiją, čia išnagrinėti kalno sluoksniai ir ant jo stovinčių konstrukcijų antžeminės dalys su pamatais. Įtraukti net ir tokie objektai, kaip funikulieriaus pamatai, šaltinėlis rytiniame kalno šlaite, tuneliai ir gruntas, kuriuo užpildytos tunelių ertmės. Taip pat – pėsčiųjų pakilimo takas, atraminės sienos vakarinėje ir šiaurinėje Gedimino kalno dalyje su aplink esančiais statiniais bei jų liekanomis.

Anot jo, Lietuvos nacionalinio muziejaus prašymu, pirmiausia projekto modelis sukurtas atskirai vien pietrytinei kalno zonai, nes šioje vietoje yra besiformuojanti šlaito nuošliauža. Tai buvo pastebima ir be specialaus modelio.

Modelis, pasak Š. Skuodžio, sukalibruotas pagal kalno stebėjimo sistemos duomenis, jo rezultatai dėl pietrytinio šlaito nusėdimo atitiko anksčiau patvirtintus duomenis. 

Vėliau modelis pritaikytas visam likusiam kalnui, vertinant esamą situaciją ir simuliuojant kritulių arba sniego tirpsmo poveikį.

Muziejus: situacija stebima

Nacionalinis muziejus BNS informavo, kad „Hidroterros“ ir jų subrangovų atliktų tyrimų rezultatai žinomi, juos muziejus vertina „labai atsakingai“, tačiau kalno būklė yra stabili.

Ginčas tarp Nacionalinio muziejaus ir „Hidroterros“ kilo dėl skirtingo dalies suplanuotų darbų traktavimo

„Galimiems orų ekstremumams yra numatyti saugikliai – kalno būklė stebima 24 valandas per parą ir, net pastebėjus centimetrų dydžio įtrūkimus, jie nedelsiant stabilizuojami. Kalno būklė šiuo metu yra sąlyginai stabili, nes rezultatų duoda sutvarkyta kalno aikštelė, kuri pašalino pagrindinę nuošliaužų priežastį – vandens patekimą, taip pat efektyviai veikia visame kalne ir pietrytiniame šlaite įrengtos būklės laikinos stabilizavimo priemonės“, – BNS teigė muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Vaidas Petrokas.

Pasak jo, muziejus kalnui skiria ypatingą dėmesį, nuo 2017-ųjų lapkričio kalne neatsirado nė viena nauja nuošliauža, o ankstesnės „nesiplėtė ir yra stabilios“.

Ginčas tarp Nacionalinio muziejaus ir „Hidroterros“ kilo dėl skirtingo dalies suplanuotų darbų traktavimo: projekto rengėjai visus darbus vertina kaip tvarkybą, tuo metu muziejus, pasikonsultavęs su Valstybine teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, prašė dalį darbų kvalifikuoti kaip statybos darbus bei gauti jiems leidimą.

Nesutariama dėl darbų kvalifikavimo

Muziejus teigė sudaręs visas sąlygas rangovams gauti statybos leidimą, tam pratęsęs projekto pateikimo terminą, tačiau galiausiai nutraukė sutartį su „Hidroterra“ ir žada skelbti naują konkursą. Patikslinti projektą suradus naują įmonę tikimasi iki 2022-ųjų pavasario, o vasarą galėtų prasidėti patys darbai.

„Muziejus buvo linkęs atsisakyti priskaičiuotų delspinigių, tarpininkavo tarpinstitucinėse derybose, jog leidimo klausimas būtų sprendžiamas prioritetiniu lygmeniu. Tačiau vis tiek nebuvo atsižvelgta į pastabas, į kurias nereaguojant ir vykdant darbus muziejus būtų nubaustas ir netektų ES finansavimo“, – teigė V. Petrokas. 

Bendrovė nesutinka su muziejaus reikalavimais sakydama, kad Gedimino kalnas yra Vilniaus pilių rezervato teritorijoje, kuriai netaikomas Statybos įstatymas, ir pateikė teismui 584 tūkst. eurų ieškinį, reikalaudama atsiskaityti už atliktus darbus.

Metus trukę geologiniai tyrimai, leidę apsispręsti dėl tolesnio ilgalaikio Gedimino kalno tvarkymo, baigti pernai spalį, prieš tai išsamesni tyrimai atlikti beveik prieš pusę amžiaus – 1973-iaisiais.

Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir nestabilus prieš 30 metų supiltas gruntas.

Anksčiau Gedimino kalno tvarkybos darbus planuota baigti 2022 metų pabaigoje. Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.

The post Nacionalinis muziejus: laukiant nepalankių orų, Gedimino kalnas nuolat stebimas appeared first on LAIKMETIS.

„Labiausiai nerimą mokslo, geologų ir archeologų bendruomenei kelia tai, kad nuo praėjusių metų lapkričio mėn. nevykdomi jokie tvarkybos darbai, o tai gali sunaikinti ne tik Vilniaus, bet ir visos šalies simbolį – Gedimino kalną“, – teigia VILNIUS TECH doc. dr. Šarūnas Skuodis.

Lietingasis sezonas kelia daugiausiai iššūkių

VILNIUS TECH ekspertas pabrėžia, kad apie Gedimino kalno tvarkymo darbus itin svarbu kalbėti jau dabar, įpusėjus rudeniui ir artėjant lietingajam sezonui, nes būtent šiuo metų laiku yra didžiausia tikimybė, jog įvyks nuošliauža.

„Rudenį, kai lyja keletą savaičių iš eilės, taip pat ir žiemą, tirpstant sniegui, gruntas yra smarkiai prisotinamas vandeniu. Būtent tuo metu jis yra sunkiausias, o stipris mažiausias, todėl smarkiai padidėja nuošliaužų tikimybė“, – dėmesį atkreipia specialistas.

Pasak VILNIUS TECH eksperto, nustatyta, kad ir kitose Gedimino kalno dalyse potencialiai formuojasi grunto nuošliaužos. Pateikiami net keli modeliavimo rezultatai su potencialiomis nuošliaužų formavimosi vietomis, kuriose galima matyti pradinius nuošliaužų formavimosi židinius. Pavyzdžiuose nuošliaužų susiformavimo rizika – itin aukšta.

„Jei susidarytų nuošliaužos šlaito pietrytinėje arba prie Vakarinio bokšto dalyje, netektume paskutinių dviejų didžiausių Gedimino kalno konstrukcijų – Aukštutinės pilies rūmų ir Vakarinio bokšto. Norint išvengti šio blogiausio scenarijaus, būtina nedelsiant tęsti kalno tvarkymo darbus pietrytinėje dalyje, kur nuošliaužų formavimąsi mato kiekvienas praeivis, o vėliau imtis ir kitų kalno šlaitų išsaugojimo misijos“, – konstatuoja docentas.

Anot jo, Lietuvos nacionalinio muziejaus projekto modelis sukurtas atskirai vien tik pietrytinei kalno zonai, nes šioje vietoje yra besiformuojanti šlaito nuošliauža. Tai buvo pastebima ir be specialaus modelio.

Problemoms spręsti – planas pagal 3D modelį

Į 3D modelį įtraukta visa Gedimino kalno geologija – išnagrinėti kalno sluoksniai ir ant jo stovinčių konstrukcijų antžeminės dalys su pamatais. Įtraukti net ir tokie objektai, kaip funikulieriaus pamatai, šaltinėlis rytiniame kalno šlaite, tuneliai ir gruntas, kuriuo yra užpildytos tunelių ertmės. Taip pat – pėsčiųjų pakilimo takas, atraminės sienos vakarinėje ir šiaurinėje Gedimino kalno dalyje su aplink esančiais statiniais bei jų liekanomis.

„3D modelis buvo sukalibruotas pagal esamos monitoringo sistemos duomenis. Buvo žinoma, kad Aukštutinės pilies rūmų pietrytinio kampo nuosėdžiai siekia 6 cm, o atlikus 3D modelio skaičiavimus gauti identiški rezultatai. Tai įrodo, kad sukurtas modelis yra patikimas ir leidžia simuliuoti įvairius Gedimino kalno šlaitų, kartu su esamomis konstrukcijomis, scenarijus. Turėdami šį modelį tik dar labiau įsitikinome, kad nebegalime ilgiau atidėlioti kalno gelbėjimo darbų“, – pabrėžia Š. Skuodis.

Vėliau 3D modelį VILNIUS TECH papildė likusiais šlaitais ir konstrukcijomis, siekiant įvertinti nuošliaužų formavimosi riziką bei nustatyti labiausiai tikėtinas jų vietas, plotį ir gylį. Tai atlikta modeliuojant esamą Gedimino kalno situaciją ir simuliuojant atmosferos poveikį jam – t. y. kritulius arba sniego tirpsmą. Paviršinis gruntas, kuris buvo supiltas dar per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, nuo atmosferos poveikio šlampa, sunkėja, o jo savybės silpnėja.

The post Jei nebus tęsiami kalno tvarkymo darbai, galėsime su juo atsisveikinti - mokslininkai appeared first on LAIKMETIS.

Viešieji pirkimai. Seimas priėmė pataisas, kurios padidino mažos vertės viešųjų pirkimų „lubas“ nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, o žodinių sutarčių – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Be to, Vyriausybei ir savivaldybėms leista lanksčiau centralizuoti pirkimus.

Gedimino kalnas. Gedimino kalno sutvarkymo projektą parengusi „Hidroterra“ atmeta Nacionalinio muziejaus reikalavimus kai kuriuos kalno tvarkymo darbus perkvalifikuoti į statybos ir pranešė pateikusi 584 tūkst. eurų ieškinį teismui, reikalaudama atsiskaityti už atliktus darbus.  

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 1806 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, 2577 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Ligoninėse gydomas 1201 COVID-19 pacientas.

* Estijoje COVID-19 plitimo rizika, apskaičiuojama pagal sergamumą 100 tūkst. gyventojų, pasiekė aukštą lygį vietoje iki šiol buvusio vidutinio.

* Prancūzijoje nuo šiol imunitetą COVID-19 įrodančio dokumento bus prašoma iš visų 12 metų ir vyresnių žmonių, norinčių patekti į tokias viešąsias erdves kaip restoranai, sporto klubai ar kino teatrai. Reikalavimas iki šiol du mėnesius buvo taikomas suaugusiesiems.

Pripažintas pralaimėjimas. Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas pripažino, kad jo šalis pralaimėjo 20 metų trukusį karą Afganistane. „Jis nebuvo pralaimėtas per paskutines 20 dienų ar net [paskutinius] 20 mėnesių, – sakė generolas Markas Milley. – Tai virtinės strateginių sprendimų, priimtų gan seniai, visumos efektas.“

Nuosprendis Sarkozy. Prancūzijos teismas pripažino buvusį šalies prezidentą Nicolas Sarkozy kaltu dėl neteisėto savo 2012 metų perrinkimo kampanijos finansavimo ir skyrė jam vienų metų laisvės atėmimo bausmę, ją eksprezidentas atliks namuose.

Žudynės kalėjime. Po kruvinų susirėmimų tarp kalinių, siejamų su organizuoto nusikalstamumo gaujomis, Ekvadoro kalėjime žuvo 116 kalinių, dar beveik 80 buvo sužeista.

Žiemos olimpiada. Kitų metų žiemos olimpiada Pekine dėl COVID-19 pandemijos vyks be žiūrovų iš užsienio: bilietai į renginius bus pardavinėjami tik Kinijoje gyvenantiems gerbėjams.

96-erių bėglė. Vokietijoje turėjo prasidėti 96-erių buvusios nacių mirties stovyklos sekretorės Irmgard Furchner teismas, tačiau moteris posėdyje nepasirodė, o teisėjas jai skyrė areštą. Vėliau pranešta, jog bėglė buvo surasta.

Spears laimėjimas. Los Andželo teisėja nušalino Britney Spears tėvą nuo prieštaringai vertinamų jos globėjo pareigų, taip užbaigdama ilgą popmuzikos princesės teisinę kovą.

The post Svarbiausi rugsėjo 30-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

„Buvo žinoma, kad jis kažkur yra, tikslas buvo nustatyti jo vietą“, – antradienį žurnalistams sakė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų koordinatorius Stanislovas Patkauskas.

Bokštas yra po žeme Pilių skvere – tarp paminklo kunigaikščiui Gediminui ir buvusios Rotondos kavinės.

Pasak S. Patkausko, artimiausiu metu archeologinių kasinėjimų nebus.

„Šį sezoną archeologinių kasinėjimų dėl lėšų stygiaus nebus“, – teigė direkcijos atstovas.

Jo teigimu, sunku pasakyti, kada bokštas statytas, tačiau pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jis paminėtas XVI amžiuje.

Elektrinės tomografijos būdu tyrimus atlikusios bendrovės „Geobaltic“  vadovas Dainius Michelevičius teigė, kad bokšto matmenys gali siekti 11x8 metrų.

„Tyrimų metu gauname savitųjų elektrinių varžų pasiskirstymą pjūvyje, po to juos apjungiame į trimatį masyvą ir galime juos analizuoti ne tik pjūviuose, bet ir plokštumoje. Tokiu būdu sudaromi varžų anomaliniai žemėlapiai – mes juos galime tyrinėti skirtinguose gyliuose. Pagal tų anomalijų formą mes galime spręsti, koks tas objektas yra“, – žurnalistams pasakojo specialistas.

„Tyrimų rezultate buvo aptikta anomalija, ji yra maždaug 11 metrų per ilgąją ašį, aštuoni metrai per trumpąją ašį. Realu, kad tai galėtų atitikti ieškomo bokšto kontūrą“, – pridūrė jis.

Pasak bendrovės vadovo, bokšto liekanos turėtų prasidėti pusantro ar dviejų metrų gylyje, kol kas nežinoma, koks galėtų būti jo aukštis.

Netoliese 2019-2020 metais atrastas ir rytinis Žemutinės pilies bokštas, šiuos bokštus turėjo jungti gynybinė siena, jos liekanos po žeme irgi turėtų būti išlikusios.

The post Gedimino kalno papėdėje surastas paskutinis nežinomas Žemutinės pilies bokštas appeared first on LAIKMETIS.