Tokį sprendimą šią savaitę priėmė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

Dėl Klaipėdos miesto garbės piliečio vardo suteikimo D. Varkaliui į savivaldybę kreipėsi keliolika įmonių, mokymo įstaigų ir organizacijų.

Uostamiesčio garbės piliečio vardas yra suteikiamas už ypatingus nuopelnus miestui, įvertinus asmeninį indėlį bei miesto vardo propagavimą pasaulyje.

D. Varkalis po mirties bus apdovanotas rugpjūčio 1 dieną, minint Klaipėdos miesto gimtadienį.

Klaipėdos garbės piliečio vardas iš viso yra suteiktas 21 asmeniui.

D. Varkalis gimė 1934 metais Pagermantyje, Telšių apskrityje.

D. Varkalis kaupė Klaipėdos krašto laikraščių, knygų ir atvirukų, XIX–XX aamžių Rytprūsių miestiečių namų interjero ir buities apyvokos daiktų rinkinius.

1978 metais D. Varkalis surengė taikomosios dailės rinkinių parodą Klaipėdos paveikslų galerijoje, jai padovanojo vertingą Klaipėdos krašto keramikos ir metalo dirbinių kolekciją.

Klaipėdos miesto muziejui padovanojo 1 159 Mažosios Lietuvos kultūros paveldo artefaktus: dokumentus, fotografijas, vaizdus, kuriuose užfiksuota pokario rezistencijos istorija.

D. Varkalis buvo vienas iš keturių Klaipėdos laikrodžių muziejaus įkūrimo iniciatorių, Kalvystės muziejaus įkūrėjas, išsaugojęs Klaipėdoje veikusią Gustavo Kackės XIX amžiaus kalvę, prisidėjo prie Lietuvos jūrų muziejaus, Prano Domšaičio galerijos ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicijų sukūrimo ir parengimo.

1988 metais D. Varkalis įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo vienas iš Klaipėdos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės steigėjų, Sąjūdžio Seimo narys.

1990–1995 metais dirbo Klaipėdos miesto taryboje.

D. Varkalis mirė 2022 metų liepą.

The post Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas suteiktas D. Varkaliui appeared first on LAIKMETIS.

Kunigo kandidatūrą pasiūlė Panevėžio rajono gyventojai, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Panevėžio rajono savivaldybės Šeimos taryba, Panevėžio rajono Krekenavos seniūnija, Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija, Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“, Krekenavos parapija, Panevėžio rajono Ėriškių kultūros centras, gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“, Upytės seniūnija.

Kunigas dr. G. Jankūnas gimė 1978 m. lapkričio 23 d. Panevėžyje. 1997 m. baigęs Panevėžio Vytauto  Žemkalnio gimnaziją, įstojo į tarpdiecezinę Kauno kunigų  seminariją bei Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetą. Vėliau įstojo į JAV Čikagos arkivyskupijos Mundelein seminariją-universitetą. 2003 m. rugpjūčio 23 d. vyskupo Jono Kaunecko įšventintas į kunigus Panevėžio katedroje, paskirtas Kupiškio Kristaus Dangun Žengimo parapijos vikaru ir Panevėžio vyskupijos Jaunimo centro kapelionu.

2005 m. G. Jankūnas išvyko į Čikagą tolimesnėms teologijos studijoms, jas baigęs įgijo teologijos licenciato laipsnį. 2006 m. grįžęs į Lietuvą buvo paskirtas Daugailių Šv. Antano Paduviečio parapijos administratoriumi, vėliau – Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu ir Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo parapijos administratoriumi.

2010 m. Čikagoje apsigynė teologijos mokslų daktaro disertaciją tema „Įveikiant reliatyvizmo diktatūrą“. Sugrįžęs į Lietuvą paskirtas Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko vikaru pastoracijai, pradėjo dėstyti Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universitete.

 Kunigas  G. Jankūnas į Krekenavą atvyko 2011 m. rugsėjo 15 d., kai buvo paskirtas parapijos klebonu ir naujai paskelbtos bazilikos rektoriumi. Taip pat tapo ir Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bei Upytės Šv. Karolio Boromiejaus parapijų administratoriumi.

Nuo 1996 m. yra Pranciškonų pasauliečių ordino narys, priklauso Ateitininkų sąjūdžiui. Be parapijinių pareigų, bendradarbiauja su „Marijos radiju“, priklauso įvairioms bažnytinėms ir pasaulietinėms taryboms.

Kun. teol. dr. G. Jankūnas yra VšĮ Piligrimų centro vadovas, šeimų, auginančių vaikus su protine negalia, ,,Tikėjimas ir Šviesa“ bendruomenės kapelionas, Panevėžio rajono savivaldybės Šeimos tarybos narys, Upytės kaimo kapelos „Vešeta“ narys, Panevėžio apskrities policijos kapelionas, „Caritas“, Skautų draugijos, Šaulių kuopos, jaunimo grupės ir kitų bendrijų idėjinis vedlys ir kuratorius.

G. Jankūno organizaciniai gebėjimai ir nuoširdus darbas su bendruomene lėmė tai, kad Žolinės didžiųjų atlaidų šventimas Krekenavoje 2021 m. buvo įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tai reprezentatyvus Panevėžio rajono renginys, kurio metu Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika ir miestelis sulaukia daugybės žmonių ne tik iš Panevėžio rajono bei miesto, bet ir maldininkų iš visos Lietuvos, svečių iš kitų savivaldybių.

Didžiausią tiek Krekenavos, tiek viso rajono gyventojų autoritetą ir pripažinimą G. Jankūnas pasiekė nuoširdžiu bendravimu ir reikšmingomis iniciatyvomis bei darbais. Jis ne tik  rūpinasi  Panevėžio rajono gyventojų gerove, bet ir yra aktyvus kovojančios Ukrainos rėmėjas, parapijos namuose kurį laiką saugų prieglobstį suteikęs nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams.

Tai žmogus – dvasinis vadovas, idėjų generatorius, bendruomenės vedlys, kultūros grandas, spinduliuojantis begaline meile žmogui ir besąlygiška ištikimybe Dievui.

Panevėžio rajono garbės piliečio vardas suteikiamas asmeniui pagerbti už jo ypatingus nuopelnus, išskirtinį indėlį į Panevėžio rajono mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinio vystymo, krašto apsaugos ir kitas sritis, už Panevėžio rajono garsinimą šalyje ir pasaulyje.

The post Krekenavos bazilikos klebonui G. Jankūnui suteiktas Panevėžio krašto Garbės piliečio vardas appeared first on LAIKMETIS.

Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius už nuopelnus Kretingos rajono bendruomenei sveikatos apsaugos srityje Garbės piliečio vardo apdovanojimą įteikė Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai Janei Leščiauskienei.

Kretingos rajono Garbės piliečio vardo suteikimo bei Kultūros ir meno premijų laureatų pagerbimo ceremonija jau daugelį metų yra neatsiejama Kretingos miesto šventės ir Šv. Antano atlaidų dalis.

Paprastai šventės metu Garbės piliečio vardas suteikiamas tik vienam asmeniui, per iškilmes iškilmingai įteikiamos Garbės piliečio regalijos.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Garbės piliečio titulas šiuo metu jau suteiktas 47 Kretingai nusipelniusioms asmenybėms.

The post Kretingos bažnyčioje vyko Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija appeared first on LAIKMETIS.

„Turbūt visas gyvenimas pašvęstas Klaipėdai, jos vardo garsinimui, gerovės kūrimui. Manau, kad tie didieji darbai, kurie jau padaryti, tikrai verti to, kad šiam klaipėdiečiui būtų suteiktas miesto garbės piliečio vardas. Tai kaip ir didžiulis įpareigojimas ateičiai visų mūsų lūkesčių įgyvendinimui, kurių tikrai yra nemažai ir idėjų šio žmogaus galvoje, mintyse tikrai labai daug“, – ketvirtadienį taryboje kalbėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Anot jo, B. S. Jurčį puikiai pažįsta ne tik klaipėdiečiai, bet ir visa Lietuva.

„Kita vertus, sunku per tokį trumpą laiką papasakot tą įvairialypę, daugialypę veiklą, kuri sietina su broliu Sigitu, kaip Klaipėdoje jį vadiname. Klaipėda pasaulyje labai dažnai dabar pristatoma kaip Vilties miestas, su gausybe įvairiausių renginių, sietinų su šia kilnia idėja, tai didžiulis Sigito nuopelnas“, – teigė meras.

Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė politikams pristatydama B. S. Jurčio nuopelnus teigė, kad jis pastaruosius 10-15 metų kryptingai dirba miesto labui. 

Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė politikams pristatydama B. S. Jurčio nuopelnus teigė, kad jis pastaruosius 10-15 metų kryptingai dirba miesto labui

„Jo dėka Savanorių gatvėje pastatyta nauja Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia su unikaliais vargonais bei vienuolynas, kuris tarnauja ne tik Klaipėdos miesto gyventojų dvasiniams poreikiams, bet yra svarbus socialinės ir kultūrinės veiklos centras“, – sakė vedėja.

B. S. Jurčys yra Klaipėdoje tradiciniu tapusio Vilties bėgimo autorius ir organizatorius. 2013 metais prie bažnyčios duris atvėrė onkologijos centras, kuris teikia dvasines ir psichosocialines paslaugas sergantiems vėžiu ir jų šeimos nariams iš visos Lietuvos.

Vienuolyne įkurta Kultūrų diasporos centro meno galerija – „Galerija 1252“, J. Pabrėžos sensorinis sodas bei rožynas.

2003 metais Vasario 16-osios proga prezidentas Valdas Adamkus pranciškoną B. S. Jurčį apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi už tautos dvasinių vertybių puoselėjimą. 2008 metais jam buvo įteiktas Santarvės fondo auksinis ženklelis. Prieš daugiau nei dešimtmetį B. S. Jurčys buvo išrinktas į 16 pilietiškiausių klaipėdiečių sąrašą. 

Nuo nepriklausomybės atgavimo Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas yra suteiktas 20 žmonių.

The post Brolis Benediktas tapo Klaipėdos miesto garbės piliečiu appeared first on LAIKMETIS.

Jas sostinės meras V. Šimašius įteikė Vilniaus miesto rotušėje antradienį, minint Valstybės dieną.

Savivaldybės teigimu, V. Landsbergis jau daugiau nei 70 metų yra vilnietis ir savo veikla garsina sostinės vardą. Anot jos, „V. Landsbergio istorinis vaidmuo ir nuopelnai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui, laisvos Lietuvos, o kartu ir Vilniaus politikos bei kultūros raidai, patvirtinta, kad visa profesoriaus veikla verta Vilniaus miesto garbės piliečio vardo“.

V. Landsbergiui vadovaujant Aukščiausiajai Tarybai 1990 metų kovo 11 dieną paskelbtas nepriklausomos Lietuvos atkūrimas.

Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali inicijuoti ir suteikti asmenybėms už miestui ir Lietuvai reikšmingus darbus. Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996-ųjų.

Garbės piliečiais iki šiol buvo išrinkti Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas), Jonas Baldvinas Hanibalssonas, Kazimieras Vasiliauskas, Mstislavas Rostropovičius, Dennisas Hastertas, Česlovas Milošas, Justinas Marcinkevičius, Zbigniewas Brzezinskis (Zbignevas Bžezinskis), Jonas Kubilius, Algirdas Kaušpėdas, Tomas Venclova, Shimonas Peresas (Šimonas Peresas), Algirdas Mykolas Brazauskas, Algimantas Nasvytis, Samuelis Bakas, George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas), Viktoras ir Danguolė Butkai bei Julius Sasnauskas.

The post V. Landsbergiui suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas appeared first on LAIKMETIS.