Mokslininkų gyvenimas pilnas kuriozų. Visiems savaip pažįstamas Albert Einstein, dažniausiai laikomas branduolinės fizikos bei reliatyvumo teorijos guru, nors Nobelio premiją „nuskynė“ tyrinėdamas šviesos kuriozus. Škotijos botanikas Robert Brown, XIX amžiaus pradžioje išties didžiai nusipelnė mokslui - savo kruopštaus mokslininko gyvenimą paskyrė augalų tyrimui bei jų sistematikai - tačiau svarbiausias jo atradimas (gal net veikiau, pastebėjimas) praturtino ne biologiją, o... fiziką. Tai, ką populiariai vadiname „Brauno judėjimu“ yra minėto mokslininko Roberto pastebėjimas, šiandien dažniausiai asocijuojamas su kažkuo netvarkingu, chaotišku ir... neprognozuojamu.

Esame įpratę skirstyti gamtą į gyvąją ir negyvąją. Nors abi gamtos sudarytos iš tų pačių atomų, abiem galioja tie patys gamtos dėsniai, gyvąja laikome tą, kuri kažkaip pati sau juda-kruta, o negyvąją – kuri nesijudina ir kviečiama vardu neatsiliepia. Gyvoji gamta yra tvarkinga ir prognozuojama, o štai negyvoji... tiesiog negyva...

Minėtasis botanikas Robertas mikroskopu stebėjo, kaip žiedadulkės netvarkingai „blaškosi“ tirpale pirmyn-atgal, ir klausė savęs, kodėl tie formaliai gyvi padarai elgiasi taip durnai? Žingeidumas vedė, prie kito pastebėjimo, kad ir visokios negyvosios gamtos dalelės, kaip molio priemaišos savo netvarkingu gyvumu nenusileidžia žiedadulkėms. Vėliau išsiaiškino, kad šiltame vandenyje viskas juda greičiau ir dar daugiau dalykų, tačiau svarbiausias klausimas liko – tai kur čia riba tarp gyvosios ir negyvosios gamtos? Po daugelio metų jau ne botanikai, o fizikai (tame tarpe ir mūsų minėtas Albertas) išaiškino, kad Brauno judėjimas yra šiluminės energijos veikimo pasekmė; energija veikia lyg ir savaip nekryptingai, bet galiausiai „atsako“ už visą mūsų gamtos sąrangą – ir gyvą ir negyvą.

Karas Ukrainoje yra realybė, kurios iš tikro protingų būtybių pasaulyje neturėtų būti. Bet, kaip sakiau, dažnai būna tai, ko neturėtų būti. Karų pabaigos projektus dažniausiai kuria žmonės, vadinami diplomatais. Tai jie – diplomatai – sakosi išmanantys, kaip reiktų ir kaip nereiktų daryti, kad karai pasibaigtų. Diplomatija yra sutverta tam, kad visi tvarkingai sutartume ir sutarę – kryptingai veiktume. Ukrainos reikalų komentaruose netyčia prasprūdo pastebėjimas, kad pastarųjų dienų ir savaičių diplomatija tapo labai panaši į minėtą Brauno judėjimą.

Diplomatija yra sutverta tam, kad visi tvarkingai sutartume ir sutarę – kryptingai veiktume.

Populiarioji žiniasklaida ir profesionaliosios studijos pilnos šiuolaikinių Machiavelli, Talleyrand, Kissinger, Metternich, Hammarskjold‘ų... bet visas tas šurmulys išties yra kažkas panašaus į žiedadulkių ar molio dalelių „elgesį“. Per kelias diplomatinių peripetijų dienas galima buvo pastebėti ir makiaveliško cinizmo, ir kisingeriško sandėrių meno, ir talleirandiško gudrumo ir visokių „Europos koncertų“. Tikri ir netikri diplomatai, kaip kokia gyvoji ir negyvoji gamta, Brauno judėjimo stiliumi blaškėsi tarp įvairių susitikimų, keitė savo diplomatinius statusus ir vyriausybių vardu darytus pareiškimus.

Iš savo nuojautų patirties pasakysiu, kad tame Brauno judėjime vieniems reikėjo taikos dėl išlikimo, kitiems pergalės su grobiu, dar kažkam taikos dėl verslo, dar kai kam reikia garantijų ramiai netolimai ateičiai (iki kitų rinkimų), dar reikia visokių trąšų, anglies padermių, vadinamų deimantais. Politiniais sprendimai priklauso tiems, kurie populiariai vadinami neprognozuojamais arba nepaaiškinamai,s kur ir kaip juda. Tas karas tai ne tik Ukraina – jo pasekmės globalios – šiluminės energijos pliūpsniai, populiariai vadinamo sprogimais, atsiliepia visiems – iki Afrikos ir pačios Okeanijos. Jei jau reikia tvarkos, tai žinotina, kad tvarka gimsta... iš chaoso

O pabaigai pasakysiu, kad tikrasis mokslas yra suprasti ir paaiškinti, o tikroji diplomatija, - susikalbėti. Šiaip ar taip tarp negyvos ir gyvos gamtos skirtumas yra. Jei mokslininkas Robertas ir nesugebėjo paaiškinti, kur yra skirtumas, tai bent jau tikrai suprato, kas skirtumas yra.

Gal ir visai neatsitiktinai jis buvo Robertas. Šis germaniškos kilmės vardas reiškia, kaip teigia lingvistai, kažką sietino su šviesa, garbe ir šlove. Mokslininkui tinka – garbingai siekime būti šviesa. Taip jau yra, kad pirmą kartą turime popiežių, kurio pasaulietinis vardas yra Robert. Ar ne sugestija atkreipti dėmesį į visą tą Brauno judėjimą, kurį vadiname šiuolaikiniu pasauliu. Kuriame galime rasti sprendimus, jei tikime, norime, siekiame. Vilties yra.

The post Dr. Egidijus Vareikis. Robertas appeared first on LAIKMETIS.

„Kadangi operacija yra sudėtinė, prie šios operacijos dirba labai didelis kiekis žmonių, jie keičiasi, priklausomai nuo operacijos, yra šimtai karių, tiek iš lietuvių, tiek iš sąjungininkų pusės“, – žurnalistams Pabradėje sekmadienį sakė I. Pilkauskaitė.

Gelbėjimo operacija Pabradėje vyksta jau penkta para.

„Kadangi vyksta gelbėjimo darbai ne pirma para, jaučiamas nuovargis, bet neparandam vilties ir stengiamės atlikti tai, ką sugebame geriausiai“, – kalbėjo I. Pilkauskaitė.

Anot jos, pavykus pasiekti šarvuotį ir prikabinus lynus, paskendusią karinę gelbėjimo mašiną M88 „Hercules“ trauks lygiai tokie patys du šarvuočiai.

„Jeigu nepavyktų, naudosime kranus“, – sakė I. Pilkauskaitė.

Kiek anksčiau kariuomenė skelbė, kad nepavyksta pasiekti Pabradės poligone nuskendusio JAV šarvuočio, nes virš jo yra per daug suspausto dumblo.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sekmadienį LRT radijui teigė, kad gelbėjimo darbus apsunkino nukritusi velėna, ketinama pasitelkti daugiau technikos – dar vieną ekskavatorių, žemsiurbę, daugiau sunkvežimių.

Pasak ministrės, kasimo darbai šiuo metu trumpam stabdomi, nes nėra vietos iškastam purvui.

Jos teigimu, įvertinus transporto priemonės svorį, yra numatyti du scenarijai, kaip mašiną ištraukti, abiem šiems scenarijams, pasak ministrės, yra pasiruošta.

Krašto apsaugos ministrė sako, kad šiuo metu narams panerti į pelkę galimybių nėra.

„Tai yra situacija, kuri užtruks tikrai nemažai laiko, naktį nušliaužė didelis gabalas velėnos, apsunkino darbus, dabar jis yra nukastas, šiuo metu platinamas kelias, kad galėtų vienu kursuoti dvi eilės sunkvežimių ir išvežinėti dumblą kaip įmanoma greičiau“, – žurnalistams sekmadienį sakė D. Šakalienė.

„Taip pat imamasi papildomų techninių priemonių, kad būtų galima suminkštinti dumblą, pagreitinti jo siurbimą. Narai tikrina galimybes, šiuo metu nėra jokių galimybių panerti. Reikia nusiteikti, kad tai bus ilgas, sunkus darbas“, – kalbėjo ji.

Pasak D. Šakalienės, darbams bus pasitelkiama ir trečia žemsiurbė.

„Operacijų vadas mano, kad toks poreikis yra“, – sakė ministrė.

Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad laikas šioje operacijoje yra labai svarbus, tačiau, anot generolo, „su gamta nepakovosi“.

„Saugumas yra pats svarbiausias dalykas, dabar esančių žmonių saugumas, specialistų, visų tarnybų, kurios yra pritrauktos“, – kalbėjo generolas.

„Papildoma įranga padėtų paspartinti darbus“, – pridūrė jis.

JAV narai šeštadienio vakarą pirmą kartą nėrė į vandenį, tačiau šarvuočio pasiekti jiems nepavyko. Kaip socialiniame tinkle skelbė JAV karinės pajėgos Europoje ir Afrikoje, manoma, kad mašina yra maždaug keturių metrų gylyje.

BNS rašė, kad vikšrinė gelbėjimo mašina M88 „Hercules“ su keturiais amerikiečių kariais per pratybas Pabradės poligone Švenčionių rajone dingo antradienį.

Trečiadienį nustatyta įvykio vieta – maždaug penkių metrų gylyje pelkėtoje vietovėje aptikta minėta technika. Kol kas neaišku, ar joje yra dingę kariai, šiuo metu gelbėtojai bando ištraukti šarvuotį į sausumą.

Didelio masto gelbėjimo operacijoje dalyvauja Lietuvos ir JAV kariuomenė, šalies institucijos. Į pagalbą atvyko ir keliasdešimt Lenkijos karių su įranga.

The post JAV karių paieškos operacija: trukdo dumblas, narai nepanyra, gelbėtojai pavargę appeared first on LAIKMETIS.

Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Po tokio ministrės Leonore Gewessler (Leonorės Gevesler) žingsnio įstatymas gavo būtiną paramą ir buvo priimtas, patvirtino šiuo metu ES pirmininkaujanti Belgija.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris (Karlas Nehameris) savo ministrės sprendimą pavadino neteisėtu.

Praėjusią vasarą įstatymų leidėjai minimalia persvara nubalsavo už ES gamtos atkūrimo planą, bet po to jam daug mėnesių priešinosi kelios valstybės narės, nesiliaujant ūkininkų protestams. Dėl to įstatymo projektas buvo atsidūręs aklavietėje.

Įstatymas, kuriuo siekiama atkurti ES ekosistemas, rūšis ir buveines, galiausiai buvo priimtas aplinkos ministrų susitikime Liuksemburge. Šįkart įstatymas gavo reikiamą kvalifikuotą balsų daugumą, atstovaujančią 15 iš 27 valstybių narių ir 65 proc. visų ES gyventojų. 

„Tai paskutinis žingsnis prieš įsigaliojant šiam įstatymui“, – sakė ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija.

ES gamtos atkūrimo planas yra Bendrijos Žaliojo kurso dalis. Žaliojo kurso tikslas – nustatyti ambicingiausius pasaulyje klimato ir biologinės įvairovės tikslus, ir paversti bloką pasauliniu etalonu sprendžiant visus klimato klausimus. 

Pagal šį planą valstybės narės iki 2030-ųjų turės pasiekti konkrečius buveinių ir rūšių atkūrimo tikslus bent 20 proc. regiono sausumos ir jūros teritorijų.

The post Austrijos kancleris savo ministrės pritarimą ES gamtos atkūrimo įstatymui vadina neteisėtu appeared first on LAIKMETIS.

Įvadiniuose apaštalinio paraginimo „Laudate Deum“ skyriuose popiežius primena, kad enciklikoje „Laudato si’“ aptarė klimato kaitos ir kitas mūsų natūralios aplinkos problemas, kurių priežastys yra susijusios su asmenimis, visuomenėmis, valstybėmis. Deja, negatyvios pasekmės taip pat – jas jaučiame ar pajusime sveikatos apsaugos, darbo, prieigos prie resursų, būsto, priverstinių migracijų ir kitose srityse. „Tai pasaulinė socialinė problema, glaudžiai susijusi su žmogaus gyvenimo orumu“. O mes vis dar jos nepaisome.    

Globali klimato krizė

„Kad ir kaip stengtumėmės juos neigti, slėpti, nematyti ar sumenkinti, klimato kaitos požymiai yra vis akivaizdesni“, – rašo popiežius skyriuose, kuriuose cituoja duomenis apie klimato kaitą (žr. 5–19 sk.) ir komentuoja kai kuriuos argumentus. Pasak Pranciškaus, per pastaruosius kelerius metus matėme ekstremalių reiškinių ir atmosferinių svyravimų – karščio bangas, sausras, kitus žemės skundus, kurie yra apčiuopiami simptomai tylios ligos, nuo kurios visi kenčiame. Jei tiesa, kad ne visos gamtinės nelaimės yra sukeltos klimato kaitos, tai galima pagrįsti, jog kai kurie žmogaus sukelti klimato pokyčiai reikšmingai didina ekstremalių reiškinių tikimybę. Jei klimatas atšils 2 laipsniais, ištirps didžioji dalis Grenlandijos ir Antarktidos ledynų, o tai visus labai daug ir labai sunkiai paveiks.

Pasak popiežiaus, nesutinkantys arba neigiantys žmogaus įtakotą klimato kaitą dažnai pažymi, kad klimatas visada svyruoja, šyla arba šąla. Tačiau nepabrėžiama, kad dabartiniai pokyčiai apima ne tūkstantmečius ar šimtmečius, kaip anksčiau, o vos vienos kartos gyvenimą. Panašiai, kartais pašaipiai kalbama apie klimato kaitą, nes dažnai patiriame ir šalčio bangų, nors iš tiesų tai yra alternatyvūs tos pačios problemos – globalaus klimato išbalansavimo – ženklai. Sausros ir išdžiūvę ežerai vienoje vietoje, potvynių nušluotos žmonių gyvenvietės kitose vietose  turi tą pačią priežastį. Netrūksta tų, kurie, supaprastindami tikrovę, kaltina vargšus, kad jie turi per daug vaikų ir bando problemą išspręsti žalodami mažiau išsivysčiusių šalių moteris, kai iš tiesų labiausiai teršia turtingiausios populiacijos.

„Nebegalima abejoti, kad klimato kaitos priežastis yra „antropinė“ – žmogiška“, – pažymi popiežius, cituodamas duomenis, kurie aiškiai rodo 19 amžiaus viduryje prasidėjusios industrinės revoliucijos, masyvaus žmogaus poveikio aplinkai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir klimato šiltėjimo sąsają. Natūralių veiksnių, kaip kad vulkanų išsiveržimo, nepakanka paaiškinti šiltėjimo spartai. „Deja, klimato krizė iš tikrųjų nėra svarbi didžiosioms ekonominėms galybėms, kurios siekia gauti kuo didesnį pelną mažiausiomis sąnaudomis ir per kuo trumpesnį laiką“, – pažymėjo Pranciškus. Pasak jo, jis mini šiuos, rodos, akivaizdžius dalykus ir todėl, kad Katalikų Bažnyčioje taip pat yra nepagrįstų ir pašaipių nuomonių apie klimato kaitą.

Deja, klimato krizė iš tikrųjų nėra svarbi didžiosioms ekonominėms galybėms, kurios siekia gauti kuo didesnį pelną mažiausiomis sąnaudomis ir per kuo trumpesnį laiką.

Tuo tarpu jau dabartinės klimato kaitos pasekmės, kaip kad okeanų atšilimas, deguonies sumažėjimas – inerciškai tęsis šimtmečiais, kol normalizuosis. Tai įtakos daugybės rūšių išgyvenimą: daug jų jau nustojo būti mūsų pakeleivėmis šiame pasaulyje, nes tapo mūsų aukomis. Nebegalime sustabdyti didžiulės žalos, kurią padarėme. Bet galime spėti išvengti dar dramatiškesnių pasekmių. O tam reikia platesnio žvilgsnio: ne vien gėrėjimosi pažanga, bet ir dėmesio pasekmėms, kurių prieš šimtmetį niekas neįsivaizdavo. Žmogaus gyvenimas glaudžiai susijęs su kitomis gyvybės formomis ir aplinka. Tai, kas nutinka viename planetos kampe, turi atgarsių kitame. Todėl, pasak popiežiaus, rizikuodamas įkyrėti jis nuolat kartoja: „viskas yra susiję“ ir „niekas neišsigelbėja po vieną“.

Stiprėjanti technokratinė paradigma

Aplinkos degradavimą, tęsia Pranciškus, lemia toks žmogaus elgesys ir būdas jį suprasti, kokį jis enciklikoje „Laudato si’“ pavadino technokratine paradigma. Tai nuostata, pasak kurios, gėris, tiesa, tikrovė gimsta iš pačios technologijos ir ekonomikos galios. Logiška šios nuostatos pasekmė yra „augimo be pabaigos“ idėja, taip žavinti ekonomikos, finansų ir technologijų teoretikus. Šiandien ši augimo be pabaigos ir žmogaus be ribų nuostata, misdama pati savimi, vystosi toliau, kalbėdama apie dirbtinį intelektą ir kitas technologijas. Tačiau technologijoms reikalingi ištekliai yra baigtiniai. O tai, kas yra aplink mus, nėra paprasti ištekliai, visiškai priklausantys nuo žmogaus valios ir įgeidžių. Ir taip pat baugina mintis apie galią žmonijai ir visam pasauliui, kuri gali būti sutelkta į rankas tų, kurie valdo žinojimą, duomenis ir didelius ekonominius išteklius. Niekas negarantuoja, kad ši galia bus panaudota geriems tikslams. Tokios galios sutelkimas nedidelės žmonijos grupės rankose yra baisi rizika. Ne kiekvienas galios augimas virsta žmonijos pažanga. Taip pat buvo momentų, kai žavėjimasis pažanga neleido pamatyti kai kurių jos baisių pasekmių. Tai, kad technologijų progreso nelydi atitinkama žmogaus atsakomybės, vertybių, vystymosi, adekvačios etikos, kultūros ir dvasingumo pažanga, suteikianti ribas ir blaivią savikontrolę, yra didžiulė žmonijos šiandieninė problema.  

Priešingai technokratinei paradigmai, mūsų pasaulis nėra beribio ir nieko nepaisančio išnaudojimo objektas. Jis taip pat nėra ir „rėmai“, kuriuose vystosi mūsų gyvenimas ir sumanymai, nes mes patys esame jo dalis. O tai reiškia, kad nesame jam svetimi, tarsi išorės faktorius, kuris nedaro nieko kito, kaip tik žaloja aplinką. 

„Žmogaus gyvenimas, protas ir laisvė yra dalis gamtos, kuri praturtina mūsų planetą, ir yra jos vidinių jėgų bei pusiausvyros dalis“, – pabrėžė popiežius. Sveika aplinka taip pat yra žmogaus sąveikos su gamta vaisius, kaip žino čiabuvių kultūros. Destruktyvios ir žalingos technokratinės paradigmos įveikimas nėra žmogaus neigime, bet gamtinių sistemų ir socialinių sistemų sąveikoje. Visiems reikia permąstyti žmogaus galios, jos ribų ir jos reikšmės klausimą, ypač kai ta galia auga taip sparčiai, jog tapome pavojingi patys sau ir kitoms būtybėms.  

Popiežius atkreipė dėmesį, kad dažnai galios etinį nuosmukį paslepia rinkodara ir klaidinanti informacija, naudingais įrankiais rankose tų, kurie turi išteklių viešosios nuomonės įtakojimui. Tai aplinkai žalą padarysiantį projektą leidžia pristatyti kaip galimybę žmogui ir jo vaikams, nors ilgainiui liks nuniokota žemė, o už projekto pinigus įsigyti namai taps kapais dėl jo sukeltų ligų. Tai nėra išsigalvojimai, iš tiesų patyrėme tokių situacijų. Jos nėra vien fizinės ar biologinės, bet susijusios su mūsų ekonomika ir mūsų mąstymo būdu. Popiežius perspėjo ir dėl „meritokratijos“ (nuopelno valdžios) idėjos. Viena yra pagirtina iniciatyva ir atsakomybė, kita – priedanga daugiausia galios turinčiųjų privilegijoms.  

Tarptautinės politikos silpnumas

Norint pasaulyje užtikrinti ilgalaikį ir tvarų augimą – o tai uždavinys kiekvienai kartai – reikia daugiašalių susitarimų tarp valstybių, tuo tarpu šiandien daugiašališkumas yra krizėje. Daugiašališkumo nereikia painioti su pasauliniu autoritetu, koncentruotu viename asmenyje ar elito grupėje. Daugiašalės pasaulinės organizacijos turėtų turėti realų autoritetą, leidžiantį įgyvendinti neatidėliotinus tikslus, nepriklausantį nuo kintančių politinių aplinkybių ar nedidelių grupių interesų. Pasak Pranciškaus, vietoj seno daugiašališkumo gelbėjimo reikėtų jo pertvarkymo dabartinėje globalioje perspektyvoje, žinant, kad atsakymai gali būti surasti ir mažoje valstybėje. Panašiai reikia ir senosios diplomatijos pertvarkymo. Jis taip pat priminė spontaniškai gimstančias iniciatyvas „iš apačios“, kurios kompensuoja tarptautinės bendruomenės silpnumą: vidutiniame laikotarpyje tokių iniciatyvų, lemtų kultūrinių mainų, vienas kito pažinimo ir integracijos, o ne galios elito sprendimų, bus daugiau.

„Pasaulis tampa tokiu daugiapoliu ir sudėtingu, veiksmingam bendradarbiavimui reikia kitokių rėmų. Neužtenka galvoti apie jėgų pusiausvyrą, bet taip pat apie būtinybę reaguoti į naujus iššūkius, pasauliniais mechanizmais atsakyti į aplinkos, sveikatos, kultūros ir socialines problemas, ypač siekiant įtvirtinti pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms, socialinėms teisėms ir rūpinimuisi bendrais namais. Reikia nustatyti universalias ir veiksmingas taisykles šiai pasaulinei apsaugai užtikrinti“, – rašo Pranciškus, pasak kurio, reikia institucijų, kurios rūpinasi visų, o vien stipriausiųjų teisėmis.

Konferencijos apie klimatą

Dar viename tematiniame skyriuje Pranciškus apžvelgė konferencijas apie klimatą, kuriose dalyvauja kone 200 valstybių atstovai. 1992 metais Rio da Žaneire buvo priimta JT konvencija apie klimato pokyčius, o dabar kasmet rengiamos ją priėmusių šalių konferencijos (COP). Kai kurios iš jų leido žengti svarbius žingsnius, kaip kad 1997 metų Kioto (COP3) ar 2015 metų Paryžiaus (COP 21) konferencijos, kai kurios didesnių vaisių nedavė. Konferencijų metu įvardintos atsakomybės ir užduotys, nustatyti įsipareigojimai, jų įgyvendinimų ir patikrinimo mechanizmai. Deja, įsipareigojimai dažnai nėra gerbiami ir nėra mechanizmų, kurie iš tiesų galėtų užtikrinti jų gerbimą. Pastarieji keli metai, paženklinti pandemijos sukeltos sveikatos ir ekonomikos, taip pat karo Ukrainoje krizių, pasižymėjo ir energijos krize, sugrįžimu prie didesnio anglies naudojimo ir šiltnamio efekto dujų išmetimo. Tačiau negalima pasiduoti pesimizmui, prarasti tikėjimą žmogaus sugebėjimais, toliau bloginti vargšų situaciją, nustoti mąstyti apie perėjimą prie švarių energetinių sistemų, rašydamas apie būsimą konferenciją apie klimatą Dubajuje (COP28), dar kartą primindamas, jog sprendimai negali būti vien techniniai, atskirti nuo žmonių ir visuomenių nuostatų bei problemų. Reikia plataus žvilgsnio, kuris nėra nei aplinkosauginis romantizmas, nei visuomenių paliktas tuštumas užpildančios vadinamosios „radikalų“ grupės, o suvokimas, kad kalbame apie kiekvienos šeimos ir jos vaikų ateitį. Popiežius palinkėjo, kad šiuo požiūriu COP28 taptų istorine.

Dvasiniai motyvai

Paskutiniajame apaštališkajame paraginime „Laudate Deum“ apie klimato krizę, skirtą visiems geros valios žmonėms, popiežius Pranciškus trumpai apžvelgė iš krikščioniško tikėjimo kylančius motyvus megzti gerus ir teisingus santykius su kitais bei su aplinka, ragindamas apie tai svarstyti ir kitas religijas išpažįstančius brolius ir seseris. Krikščioniškoje perspektyvoje Kūrinija yra Dievo dovana protu apdovanotam žmogui, kuris turi gerbti gamtos dėsnius ir trapią pusiausvyrą tarp pasaulio būtybių. Kaip apaštališkoje paraginimo pradžioje, taip ir pabaigoje Pranciškus pabrėžė Jėzaus dėmesį gamtai, nuostabą ir žavėjimąsi jos grožiu ir jos būtybėmis. Pasak Viešpaties, net Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo pasipuošęs taip, kaip paprastos lauko lelijos (žr. Mt 6). Prisikėlusysis slėpiningai apglėbia ir orientuoja ne vien žmogų, bet ir visą kūriniją link pilnatvės ateities. Krikščioniška ir judėjiška samprata pabrėžia ypatingą žmogaus vertę ir jo centrinę vietą, bet šiandien būtina pridurti, jog žmogaus gyvenimas nesuprantamas ir neįmanomas be kitų kūrinių. Visos visatos būtybės yra susietos nematomais saitais ir sudaro vieną šeimą.  

Laikas atsisakyti sau pakankamo, visagalio ir neriboto žmogaus idėjos ir taip permąstyti save, kad suprastume save kukliau, bet ir turtingiau, pažymi popiežius, kviesdamas kiekvieną eiti susitaikymo su mus supančiu pasauliu keliu, nacionalinėje ir tarptautinėje politikoje priimti toliaregius sprendimus, pasikeitimus įtvirtinti kultūros, socialinių nuostatų ir įpročių pokyčiais.

„Šlovinkite Dievą“ – toks yra šio laiško pavadinimas. Nes žmogiška būtybė, pretenduojanti pakeisti Dievą, tampa didžiausiu pavojumi sau pačiai“, – paskutinėje dokumento eilutėje rašo popiežius Pranciškus.

The post Popiežius Pranciškus paskelbė apaštalinį paraginimą „Laudate Deum“ appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jos, didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija: maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas.

Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, susidaro toksiškų bakterijų.

Šios problemos atsiranda dėl maistinių medžiagų, daugiausia azoto ir fosforo, pertekliaus.

Šio pavojingo reiškinio yra paveikta apie 96 proc. Baltijos jūros.

Iš Lietuvos teritorijos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantys azoto kiekiai beveik dvigubai viršija didžiausią leistiną ribą, o pastaruoju metu stebima taršos didėjimo tendencija.

Pasak ministerijos, tyrimai rodo, kad didžiausia azoto prietakos iš Lietuvos į Baltijos jūrą dalis yra iš žemės ūkio veiklos. 2012–2017 metais į Baltijos jūrą su upių prietaka iš Lietuvos žemyninės dalies patenkančio azoto kiekis padidėjo 18 proc., palyginti su 2006–2011 metais.

„Taigi, užuot, kaip esame įsipareigoję, mažintume šią taršą, dar labiau ją didiname“, – teigia ministerija.

Jos duomenimis, Lietuvoje mažėja ekstensyvių pievų ir ganyklų, o javai, rapsų ir panašių pasėlių laukai nuolat auga. Auginant javus žemė intensyviai tręšiama ir dirbama, ko neprireikia auginant pievas, daugiamečių žolių ar kitus pakankamai natūralios žemės dangos tipų plotus. Be to, mažėja nenaudojamos žemės ūkio plotų, tai taip pat prisideda prie didesnės vandens telkinių taršos maistinėmis medžiagomis.

Jūra užteršta plastiku

Dar viena Baltijos jūros problema yra jūros šiukšlių kiekiai.

Lietuvoje 100 metrų paplūdimio atkarpoje randama 167 vienetai šiukšlių. Švariu laikomas paplūdimys, kur ši vertė neviršija 20.

Įvertinus skirtingus pakrantę teršiančių šiukšlių objektus nustatyta, kad pirmauja plastikai. Plastiko fragmentai sudaro 41,8 proc. šiukšlių, cigarečių nuorūkos – 13,9 procento. Vertinant pagal medžiagos tipą, objektai pagaminti iš plastiko sudaro devynis iš dešimties dažniausiai sutinkamų šiukšlių pakrantėje.

Cigarečių nuorūkos, plastikiniai dangteliai ir kamšteliai, maišeliai, buteliai, maisto pakuotės, puodeliai bei metaliniai kamšteliai susiję su turizmu ir rekreacija pakrantėje bei jūroje. Su jūrine pramone ir laivyba siejami dažniausiai sutinkami objektai yra virvės, valas ir susipynę tinklo, virvių, valo likučiai – jie sudarė 8,3 proc. visų rastų šiukšlių.

Su turizmu susijusi tarša ryškiausia Palangoje. Žemyninės kilmės taršos šaltiniai (turizmas ir nuotekų valymo sistemos) turi didesnę įtaką žemyniniame Lietuvos Baltijos jūros krante, tuo metu šiukšlės, susijusios su jūrinės kilmės šaltiniais (laivyba, žvejyba bei infrastruktūra atviroje jūroje), dažniau aptinkamos Kuršių nerijos krante.

Jūros dugno šiukšlių tankis tirtose vietose vidutiniškai yra 99,4 vieneto kvadratiniame kilometre.

Didžiausias šiukšlių kiekis, aptiktas vieno dugninio tralavimo metu, užfiksuotas Gotlando bei Gdansko baseinų šlaituose (346,2 vnt./km2 ). Didžiąją dalį visų šiukšlių sudarė plastiko plėvelės (21 proc.), maišeliai (18,6 proc.), plastiko fragmentai (11 proc.). Daugiausia jūros dugno šiukšlių buvo 100–400 cm2 dydžio.

Remiantis neoficialiais žuvų skrandžių turinio tyrimų duomenimis, nustatytos pirminės jūrinių organizmų rūšys, kurios gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį dėl jūroje esančių šiukšlių. Tai, pavyzdžiui, gyvavedė vėgėlė, karšis, strimelė, builis, upinė plekšnė, otas, Atlanto menkė ir Ledjūrio menkė. Šių rūšių žuvų skrandžiuose aptikta maisto pakuočių liekanų, plastikinio maišelio atplaišų ar žvejybinio valo.

Kitų metų pirmoje pusėje planuojama parengti ir patvirtinti priemones šiai ir kitoms Baltijos problemoms spręsti, jos bus įtrauktos į atnaujintą Vandenų srities plėtros programą. Siekiant mažinti neigiamą žemės ūkio sektoriaus poveikį aplinkai, skatinama keisti mineralines trąšas organinėmis.

The post Baltijos jūra vis dar lieka viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje appeared first on LAIKMETIS.

Žaibas trenkė vos laivu upe plaukiojusi grupė vestuvininkų išlipo į krantą Šibgandžo mieste, kad pasislėptų nuo audros, sakė vyriausybės paskirtas miesto administratorius.

Kaip naujienų agentūrai AFP nurodė Sakibas Al-Rabby (Sakibas Rabis), nuotaka vestuvių iškyloje nedalyvavo. Jis patvirtino, kad per kelis žaibo išlydžius, įvykusius vos per kelias sekundes vakariniame miesto rajone, žuvo 16 žmonių.

Bangladeše šiuo metu siaučia stiprios musoninės audros. Per savaitę liūčių pietrytiniame Koks Bazaro rajone žuvo maždaug 20 žmonių, įskaitant šešis pabėgėlius rohinjus,

Šioje Pietų Azijos šalyje žaibai kasmet nusineša šimtus gyvybių.

Remiantis oficialiais duomenimis, 2016 metais žaibai pražudė daugiau nei 200 žmonių, iš jų 82 žuvo gegužę per vieną parą. Dauguma mirties atvejų nepatenka į oficialiąją statistiką. Vienas nepriklausomas stebėtojas suskaičiavo mažiausiai 349 tokius mirties atvejus.

Ekspertai sako, kad mirčių skaičius išaugo dėl miškų naikinimo Bangladeše. Šalyje sodinama šimtai tūkstančių palmių, siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį ir žaibų aukų skaičių.

The post Bangladeše žaibas nutrenkė 16 vestuvininkų appeared first on LAIKMETIS.

„Covid-19 pandemija, sukėlusi didžiulę skausmo ir baimės bangą visoje žmonių šeimoje, nėra Dievo bausmė. Tai yra natūralus neteisingo žmonijos požiūrio į aplinką ir gyvenimą, jos vartotojiškumo, beviltiškos kovos dėl pinigų, mirtinų ginklų kaupimo ir karų rezultatas “, - sakė kardinolas Luisas Raphaelis Saco, Chaldėjų Babilono patriarchas.

Pandemija - natūralus neteisingo žmonijos požiūrio į aplinką ir gyvenimą rezultatas.

Jo pamokslas pasakytas per liturginę šventę Šv. Pauliaus šventykloje Al-Zaafraniya rajone Bagdade.

„Pandemijos sukeltų ekstremalių situacijų metu, - pabrėžė patriarchas, - kalti dėl nuodėmių turi pakeisti savo požiūrį, nusižeminti ir prisiimti visą atsakomybę už žmonijos ateitį ir aplinkos apsaugą. Tikrieji tikintieji žino, kad Viešpats myli kiekvieną iš mūsų ir trokšta mūsų išgelbėjimo, todėl būtina atmesti mintį, kad blogis ir skausmas mums siunčiami kaip Dievo bausmė“.

Pasak jo, net ir pandemijos metu mes, tikintieji, turėtume visa savo siela pasitikėti Viešpačiu, mūsų Tėvu, ir užjausti savo brolius ir seseris, kurie kovoja su infekcija. Pats Viešpats, pasak patriarcho, „nori, kad mes visada jaustume jo mylinčią artumą, net ir kančios valandomis“.

Apibendrindamas, patriarchas pakvietė savo tikinčiuosius pasitikėti Švenčiausiosios Dievo Motinos, kuri myli mus ir vilties bandymo valandą, užtarimu.

The post Chaldėjų patriarchas: pandemija – ne Dievo bausmė, o mūsų požiūrio į aplinką rezultatas appeared first on LAIKMETIS.

Penktadienį įvyko oficiali ekosistemų atkūrimo dešimtmečio inauguracija, kurios dalyvius pasveikino popiežius Pranciškus. Šventojo Tėvo sveikinimą perskaitė jo valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas.

„Birželio 5-ąją švenčiame Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, tačiau šiais metais šis minėjimas turi ypatingą reikšmę, nes kartu prasideda ir Jungtinių Tautų dešimtmetis dėl ekosistemų atkūrimo“, – sakoma popiežiaus vardu perskaitytame sveikinime. Mes visi esame Dievo mums padovanotos kūrinijos dalis, sako popiežius, primindamas, kad žmogus yra gamtos dalis, o ne nuo jos atskirtas ir nepriklausomas. Dabartinė aplinkos būklė mus verčia skubiai keisti mūsų elgseną, būti vis labiau atsakingais kūrinijos sergėtojais, atiduoti gamtai tai, ką iš jo atėmėme, pašalinti žalą, kurią padarėme ją išnaudodami ir gadindami. Priešingu atveju mes rizikuojame sunaikinti pagrindą, nuo kurio esame priklausomi. Mūsų pareiga – palikti savo vaikams ir būsimoms kartoms tokius bendrus namus, kuriuose įmanoma gyventi.

The post Popiežius Pranciškus primena - žmogus yra gamtos dalis, o ne nuo jos atskirtas ir nepriklausomas appeared first on LAIKMETIS.

Šalies vadovo pasiūlyta „Žalios Lietuvos“ iniciatyva visus metus kvietė visuomenę ieškoti sutarimo, kaip paversti Lietuvą švaresne ir klimatui neutralia valstybe. Vyko diskusijos ir forumai, kuriuose išsakytos idėjos, gerieji pavyzdžiai ir nubrėžtos kryptys tapo „Žalios Lietuvos“ deklaracijos pagrindu.

Šios iniciatyvos kontekste Prezidentas pasirašė ir pateikė Seimui Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, kuris daro sisteminį pokytį ir įpareigoja teisėkūros iniciatyvas vertinti per aplinkosaugos ir klimato kaitos prizmę.

„Per šį laikotarpį įsitikinau, kiek daug turime aktyvių žmonių ir atsakingų organizacijų, įmonių ir žmonių, kurios aplinkosaugą ir kovą su klimato kaita mato kaip neatsiejamą savo gyvenimo ir veiklos dalį. Pasiekti tikrų pokyčių galime tik veikdami išvien. Valstybės institucijos, verslas, nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenės, savivalda – visi galime ir turime susitelkti dėl bendro ir žalio tikslo. To siekiame ne vieni, o kartu su visa ES“, – sakė Prezidentas.

Paramą deklaracijai išreiškė ir ją pasirašė Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, prekybos ir telekomunikacijų, energetikos, transporto, žemės ūkio, nevyriausybinių organizacijų, pramonės sektoriaus atstovai ir piliečiai.

The post Prezidentas: pasiekti aplinkos išsaugojimo tikslus galime tik veikdami išvien appeared first on LAIKMETIS.