Pranešime sakoma, kad dega daugiau kaip 80 proc. centro, kuriame įsikūrę 1,4 tūkst. parduotuvių ir paslaugų vietų. Gelbėjimo operacijas vykdo 50 komandų, įskaitant cheminių medžiagų ir aplinkos specialistus.

„Dėl greitos gelbėjimo operacijos, kurią vykdė 58 komandos ir maždaug 180 ugniagesių, gaisras užgesintas“, – vėliau socialiniame tinkle „X“ paskelbė Vidaus reikalų ministerija.

Privataus transliuotojo TVN24 reportaže buvo matyti virš rajono kylantys tiršti juodi dūmai.

Pareigūnai Varšuvos gyventojams išsiuntinėjo SMS žinutes su įspėjimu dėl gaisro ir raginimu neiti iš namų, užsidaryti langus.

Po kurio laiko ugniagesių atstovas Michalas Konopka sakė, kad dūmai nebekelia pavojaus varšuviečių sveikatai.

Policijos atstovas naujienų agentūrai PAP sakė, kad pranešimų apie sužeistus žmones nėra.

Varšuvos valdžia paskelbė, kad pirmadienį kalbėsis su prekybos centro „Marywilska 44“ savininkais – pramoninės statybos kompanija „Mirbud“ – ir aiškinsis, kokią pagalbą gali pasiūlyti.

„Marywilska 44“ buvo pastatytas merijai nusprendus perkelti prekiautojus iš miesto centro ir buvusio stadiono „Dziesieciolecia“, tuomet laikyto vienu didžiausių Europos turgų.

Naujajame prekybos centre įsikūrė daug vietnamiečių kilmės prekybininkų, jame apsilankydavo iki 10 tūkst. pirkėjų per dieną.

Lenkijoje prekybos centrai ir didelės parduotuvės sekmadieniais paprastai nedirba dėl ankstesnės vyriausybės įvesto draudimo. Draudimas netaikomas tik maždaug šešiems sekmadieniams per metus, kad žmonės galėtų apsipirkti prieš Kalėdas, Velykas ir kitas šventes.

The post Varšuvos prekybos centre kilo gaisras appeared first on LAIKMETIS.

„Projektuojamo bokšto aukštis su kryžiumi sieks 78 metrus ir tai bus antras pagal aukštį bažnyčios bokštas Lietuvoje“, – BNS informavo Klaipėdos savivaldybės vicemeras Algirdas Kamarauskas. 

Šiuo metu aukščiausią bokštą turi Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, jis siekia 79 metrus. Antras pagal aukštį bokštas šiuo metu yra Vilniuje – 77,5 metrų Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. 

Anot A. Kamarausko, dalį grindų bokšte numatyta įrengti iš stiklo, kad matytųsi bažnyčios istorija – senieji pamatai. 

„Naujieji pamatai numatomi suformuojant 22 metrų gylio polius, kurie apžergia autentiškus pamatus, virš jų formuojama plokštė, ant kurios stovės visas bokšto tūris. Pirmo aukšto grindyse dalis grindų iš stiklo, pro kurią bus eksponuojami autentiški pamatų fragmentai“, – sakė jis. 

Šią savaitę vyko pasitarimas dėl bažnyčios bokšto ir planuojamo atstatymo. Jame dalyvavo tiek savivaldybės, tiek Klaipėdos Evangelikų Liuteronų parapijos atstovai bei projektuotojai, bažnyčios sklypo detalaus plano korektūros planuotojai. 

Kaip BNS informavo A. Kamarauskas, paties bažnyčios techninio projekto sprendiniai parengti pagal anksčiau atliktą galimybių studiją ir investicinį projektą bei vadovaujantis priešprojektiniais sprendiniais.

Bažnyčios bokšto sprendiniai numato kelias viešas naudojimo funkcijas – bokšto rūsyje turėtų būti įrengtas perlaidotų palaikų osariumas, pirmame aukšte – informacinis centras, liftas, buitinės patalpos ir prekybos suvenyrais bei bokšto lankymo bilietais erdvė. Bažnyčios bokšte taip pat numatomos patalpos keičiamoms parodoms. Skirtinguose bokšto lygiuose bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės. Numatoma įrengti konstrukciją, ant kurios bokšte bus galima pakabinti varpus.

Anot A. Kamarausko, pats bažnyčios tūris bus formuojamas iš gelžbetonio konstrukcijos, apšiltinant iš išorės, apmūrijant molio plytomis ir nutinkuojant bei formuojant rustuotą tinką. Taip siekiama vadovautis analogija, kaip bažnyčia atrodė iki II pasaulinio karo.

„Tokia konstrukcijų ir apdailos praktika yra taikoma dabar daugelyje Europos šalių istorinių pastatų atstatymuose, kaip pavyzdžiui, Berlyno Karališkieji rūmai, Potsdamo Garnizono bažnyčia bei visa Budapešto istorinė dalis“, – teigė jis. 

Visuomenei susipažinti projektiniai sprendiniai bus teikiami rudens pradžioje.

Anksčiau skelbta, kad bokšto atstatymas galėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, o visos bažnyčios – apie 16 mln. eurų.

Šv. Jono bažnyčios atstatymas yra pripažintas valstybei svarbiu projektu. Savivaldybėje buvo rengta galimybių studija dėl bažnyčios atkūrimo ir jos įveiklinimo, miesto lėšomis buvo vykdomi archeologiniai tyrinėjimai.

Po XIX amžiuje vykusių niokojančių gaisrų naujai atstatyta evangelikų liuteronų bažnyčia Klaipėdoje veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Per jį bažnyčia smarkiai nukentėjo ir 1946–1947 metais buvo visiškai nugriauta.

The post Atstatytos Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje bokštas bus antras pagal aukštį šalyje appeared first on LAIKMETIS.