Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, G. Landsbergis susitikime su Enrique A. Manalu (Enrike A. Manalu) taip pat aptarė ekonominį bendradarbiavimą ir saugumo situaciją.

Ministras teigė, kad Lietuva yra pasirengusi pradėti vystyti dvišalius projektus su Filipinais ekonominio bendradarbiavimo ir saugumo srityse, minėjo, kad Lietuvos patirtis energetikoje gali būti naudinga siekiant atsilaikyti prieš agresyvius Kinijos veiksmus Pietų Kinijos jūroje bei pakvietė Filipinų atstovus dalyvauti Vilniuje vyksiančioje kovos prieš ekonominę prievartą konferencijoje.

„Mes matome Filipinus kaip augančią, stabilizuojančią jėgą ASEAN ir platesniame regione. Lietuva nori plėsti ir gilinti mūsų partnerystę diversifikuodama tiekimo grandines, stiprindama ekonominį saugumą ir kartu gindama taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak URM, tai pirmasis istorijoje Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas į Filipinus.

G. Landsbergis taip pat pasveikino nuoseklią Filipinų poziciją paremiant visas Jungtinių Tautų rezoliucijas dėl Ukrainos ir akcentavo, kad saugumo grėsmės Pietų Kinijos jūroje ir karas prieš Ukrainą yra „revizionistinių jėgų mesti iššūkiai, į kuriuos privaloma atsakyti vieningai“.

„Taisyklėmis pagrįsta tarptautinė tvarka pasaulyje išliks tik Ukrainos pergalės atveju ir kai Rusija atsakys už visus tarptautinės teisės pažeidimus. Turime padėti atsilaikyti Ukrainai, tai suteiks galimybę sumažinti ir spaudimą Pietų Kinijos jūros regione“, – teigė G. Landsbergis.

Susitikime aptartas potencialas plėsti ekonominį bendradarbiavimą lazerių, informacinių technologijų, akademinių mainų, kultūros ir sporto srityse.

Abu ministrai taip pat dalyvavo Lietuvos ir Filipinų krepšinio ir futbolo federacijų bendradarbiavimo memorandumų pasirašyme.

G. Landsbergio vizito metu taip pat planuojami susitikimai su šalies prezidentu Ferdinandu Marcosu (Ferdinandu Markosu), energetikos, prekybos ir pramonės ministrais, su Manilos kardinolu Jose F. Advincula (Chose F. Advinkula), Gynybos ministerijos atstovais bei Filipinų verslo asociacija.

Iš Filipinų ministras vyks vizito į Pietų Korėją, kur bus inauguruota Lietuvos ambasada Seule, vyks susitikimai su naujuoju Korėjos užsienio reikalų ministru Cho Tae-yul (Čo Taejulu).

The post G. Landsbergis sako, kad Lietuva pasirengusi bendradarbiauti su Filipinais appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuva griežtai smerkia Irano puolimą prieš Izraelį. Kviečiame visus būti maksimaliai santūriems ir skubiai sumažinti nestabilią situaciją“, – socialinio tinklo „X“ paskyroje sekmadienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda kiek vėliau sekmadienį Irano veiksmus pavadino „nepriimtinais ir nepateisinamais“.

„Nereikia eskalacijos Artimuosiuose Rytuose!“ – rašė šalies vadovas.

Izraelis praneša, kad Iranas į šalį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų, tačiau ataka buvo sužlugdyta perimus absoliučią jų daugumą. Prie Izraelio oro gynybos skelbia prisidėjusios ir Jungtinės Valstijos.

Amerikiečių prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) taip pat teigė sušaukęs Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovus koordinuoti diplomatinio atsako Teheranui.

Irano revoliucijos gvardija nurodo, kad atakos prieš Izraelį ėmėsi, keršydama už balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną drono smūgį Izraelio konsulatui Damaske.

Teherano veiksmus smerkia daugelis Vakarų šalių, įskaitant Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją.

The post Lietuva smerkia Irano puolimą prieš Izraelį appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtadienį dalyvaudamas Briuselyje vykstančiame NATO 75-osioms įkūrimo metinėms skirtame renginyje, ministras tvirtino, kad Lietuvai didžiausia NATO pergalė Šaltojo karo metu yra tai, kad šalis atkūrė savo nepriklausomybę ir vėl atsidūrė Europos žemėlapyje.

„Deja, bet gali būti, kad didžiausi NATO mūšiai laukia ateityje. Mes turime būti tam pasiruošę, nes jei tie mūšiai ateis pas mus ir mes būsime nepasiruošę, tai bus didžiausia mūsų padaryta klaida“, – sakė G. Landsbergis.

jei tie mūšiai ateis pas mus ir mes būsime nepasiruošę, tai bus didžiausia mūsų padaryta klaida

Praėjusią savaitę sukako 20 metų, kai Lietuva tapo visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nare.

Prašymą dėl stojimo į NATO Lietuva pateikė 1994 metų sausio 4 dieną, o 2004 metų kovo 29 dieną ji tapo visateise Aljanso nare.

Galingiausias pasaulyje gynybinis aljansas šiuo metu vienija 32 sąjungininkes. 

The post G. Landsbergis: didžiausi NATO mūšiai laukia ateityje appeared first on LAIKMETIS.

„Šios trys sąjungininkės yra NATO lyderės, skiriančios reikšmingą indėlį savo gynybos biudžetams (...), taip pat lyderės remiant Ukrainą tuo metu, kai ši parama yra gyvybiškai svarbi“, – prieš susitikimą Vašingtone sakė A. Blinkenas. 

Jis pabrėžė, kad reikia „padaryti dar daug darbo“ dėl Ukrainos paramos bei kuriant NATO ateitį.

Baltijos šalys ateinančiais metais siekia skirti 3 proc. BVP gynybos biudžetus, Lietuva šiuo metu tam skiria 2,75 proc. BVP, tačiau baigiant galioti vadinamajam bankų solidarumo įnašui, šiuo metu gynybos finansavimui ieškoma papildomų finansavimo šaltinių.

Baltijos valstybės taip pat yra vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų vertinant indėlį pagal skiriamą dalį nuo biudžeto.

Kaip informavo Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, susitikime Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis padėkojo JAV už karinių pajėgų buvimą regione sakydamas, kad transatlantinis ryšys yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių Europos saugumą.

JAV karinių pajėgų ilgalaikis buvimas Lietuvoje ir regione yra stipriausia ir nepakeičiama atgrasymo priemonė

„JAV karinių pajėgų ilgalaikis buvimas Lietuvoje ir regione yra stipriausia ir nepakeičiama atgrasymo priemonė. Esame dėkingi už JAV batalioną, dislokuotą Lietuvoje ir už investicijas į bendrų gynybinių pajėgumų vystymą“, – susitikimo metu sakė G. Landsbergis.

Pasak URM, Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai susitikimo su JAV kolega metu aptarė regioninio saugumo klausimus, pagalbos Ukrainai tęstinumą ir svarbiausius NATO viršūnių susitikimo Vašingtone tikslus.

G. Landsbergis pakartojo, kad brėžiant raudonas linijas, „o ne Ukrainos pergalės planus“, Rusija bei kitos autokratinės šalys toliau agresyvės.

„Be JAV lyderystės Ukraina laimėti karo nepajėgs“, – pabrėžė G. Landsbergis. 

Prieš susitikimą G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys mini 75-ąsias sovietų deportacijų metines, pabrėžė, jog šie prisiminimai leidžia geriau suprasti pastarųjų dienų vertybes: saugumą bei „klestėjimą, kurį pavyko pasiekti per dešimtmečius“.

„Taip pat – žvelgti į ateitį, kad tai nenutiktų ir vėl: nei mūsų valstybėse, nei kitose šalyse, kurios kovoja už savo saugumą, laisvę šiandien, kaip Ukraina ir Moldova, laukiančios priėmimo į Europos Sąjungą, ir Sakartvelas, kuris buvo užpultas 2008-aisiais“, – sakė G. Landsbergis.

Prieš tai pirmadienį G. Landsbergis ir Latvijos bei Estijos kolegos Krišjanis Karinis bei Margusas Tsahkna dalyvavo diskusijoje Hudsono (Hadsono) instituto analitiniame centre,

Kovo 25 dieną užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, kartu su Latvijos bei Estijos kolegomis dalyvaus diskusijoje Nacionaliniame spaudos klube (angl. „The National Press Club“) Vašingtone, vėliau ketina dalyvauti diskusijoje Nacionaliniame spaudos klube Vašingtone.

Ministrai ketina aptarti Baltijos šalių ir JAV vaidmenį remiant Ukrainą, sulaikant Rusiją bei stiprinant NATO gynybą bei atgrasymą.

G. Landsbergis savo ruožtu Vašingtone taip pat susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Kurtu Campbellu ir aptarė Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono klausimais.

Paskutinį kartą užsienio reikalų ministras G. Landsbergis lankėsi Vašingtone ir susitiko su JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu prieš metus – pernai kovo pradžioje.

The post A. Blinkenas Baltijos šalis vadina NATO lyderėmis dėl karinių biudžetų, paramos Ukrainai appeared first on LAIKMETIS.

Pasak ministerijos pranešimo, G. Landsbergis akcentavo Vakarų ryžtą siekiant Ukrainos pergalės prieš Rusiją.

„Neryžtingas atsakas Rusiją tik drąsina. Nesustabdytas, Kremlius toliau plės nestabilumo zoną ir įžiebs daugiau konfliktų. Šis karas turi būti laimėtas ir laimėtas ryžtingai. Tai ne tik Europos karas, tai iššūkis tarptautinei tvarkai, kuri, nors ir netobula, siekia, kad mūsų sienas ir suverenitetą apibrėžtų teisė, o ne karinė galia”, – teigė G. Landsbergis.

Neryžtingas atsakas Rusiją tik drąsina. Nesustabdytas, Kremlius toliau plės nestabilumo zoną ir įžiebs daugiau konfliktų

Jis pabrėžė, kad būtina užtikrinti ilgalaikę gynybinę paramą Ukrainai.

Dvejus metus Rusijos invaziją bandanti atremti Ukraina itin stokoja trūksta šaudmenų ir personalo, todėl kariuomenė patiria vis daugiau sunkumų visoje fronto linijoje, o dalis Kyjivo rėmėjų Vakaruose pastaruoju metu atidėlioja sprendimus dėl tolesnės paramos ginkluote.

The post G. Landsbergis susitikime su EK vadove: karas Ukrainoje turi būti laimėtas appeared first on LAIKMETIS.

„Labai vertinu teigiamai ir skatinu prasidėjusią diskusiją, dėl to, kad ta situacija, kurioj dabar esam, naudinga tik Putinui. Mes esam patys sau užsibrėžę visas įmanomas raudonas ribas, visiškai nediskutuojam apie jokių strateginių dilemų sukūrimą Ukrainoje Rusijos kariuomenei“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Landsbergis.

Jis pažymėjo, kad šiuo metu konkrečiai įvardinti, kokie variantai dėl karių siuntimo būtų geriausi, sudėtinga, bet „niekas negali būti patraukta nuo stalo, nei viena opcija negali būti atmesta iš karto“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šią savaitę Paryžiuje vykusiame Europos lyderių susitikime pareiškė, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas komentuodamas šį pareiškimą antradienį sakė, kad NATO valstybių kariai į Ukrainą galėtų būti siunčiami apmokyti ukrainiečius

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas komentuodamas šį pareiškimą antradienį sakė, kad NATO valstybių kariai į Ukrainą galėtų būti siunčiami apmokyti ukrainiečius, o ne kovos veiksmams.

Po daugiau kaip 20 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų Vakarų šalių pareigūnų susitikimo Prancūzijos lyderis per spaudos konferenciją Eliziejaus rūmuose pirmadienį sakė, kad „padarysime viską, ko reikia, kad Rusija negalėtų laimėti karo“.

Kremlius perspėjo, kad konfrontacija su NATO bus neišvengiama, jei Aljansas dislokuos savo karius į konfliktą, ir šio svarbaus žingsnio Vakarai iki šiol vengė.

The post G. Landsbergis pasveikino idėjas dėl karių siuntimo į Ukrainą appeared first on LAIKMETIS.

„Akivaizdu, kad tai primena tam tikras hibridines operacijas, kurios intensyviai išnaudojamos Rusijos propagandos. Aš noriu tikėt, kad mūsų partneriai Lenkijoj taip pat tai vertina, kaip ir mes, ir visom išgalėm ieškosim būdų, kai užkirsti, kad tai nesiplėtotų“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Ministras pabrėžė, kad „veiksmai, planuojami Suvalkų koridoriuj, jau primena nebe protesto akcijas, o akcijas, nukreiptas tiek prieš Lenkijos, tiek Lietuvos nacionalinį saugumą“.

„veiksmai, planuojami Suvalkų koridoriuj, jau primena nebe protesto akcijas, o akcijas, nukreiptas tiek prieš Lenkijos, tiek Lietuvos nacionalinį saugumą“

Protestuojantys Lenkijos ūkininkai ketina nuo kovo 1 dienos savaitę blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, nuogąstaudami, kad dalis į Lietuvą įvežtų ukrainietiškų grūdų vėl grįžta į Lenkiją.

Protestuodami prieš Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą be muitų Lenkijos ūkininkai pastarosiomis savaitėmis jau bandė blokuoti šias dvi šalis skiriančią sieną, užblokavo svarbų kelią į Vokietiją.

The post G. Landsbergis: Lenkijos ūkininkų akcija „primena hibridines operacijas“ appeared first on LAIKMETIS.

Pastarąjį kartą šalies politikai šį klausimą aptarė prieš savaitę. Antrojo susitikimo išvakarėse žurnalistams G. Landsbergis teigė besitikintis „konstruktyvumo ir išsisprendimo“.

Diplomatijos vadovas šią savaitę buvo susitikęs su konsultacijoms iškviestu ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje Eitvydu Bajarūnu, tačiau ar diplomatas galėtų grįžti dirbti į ambasadą Londone, nekomentavo. Tai ministras ketina padaryti po susitikimo su prezidentu.  

Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai nesutariant dėl ambasadorių, šiuo metu įšaldytas iš viso 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.

Po praėjusią savaitę vykusio susitikimo su G. Landsbergiu prezidentas teigė, kad skirta laiko „šiek tiek pagalvoti ties labai konkrečiomis kandidatūromis“.  

Institucijų nuomonės anksčiau išsiskyrė dėl E. Bajarūno ir ambasadoriaus NATO Deivido Matulionio galimybės tęsti darbus dar vienus metus.

Kaip anksčiau pranešė ministro atstovė, G. Landsbergio ir G. Nausėdos susitikimo metu ketinama pratęsti bendrų sprendimų paieškas dėl ambasados Londone tolesnės veiklos ir „kitų kompleksinių Lietuvos diplomatinio korpuso paskyrimų“.

G. Landsbergio ir G. Nausėdos susitikimo metu ketinama pratęsti bendrų sprendimų paieškas dėl ambasados Londone tolesnės veiklos

Užsienio reikalų ministras ragina E. Bajarūną atsistatydinti nuo pernai po ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu ir vidinio tyrimo, kurio metu nustatyta pažeidimų.

Ministerija diplomato atžvilgiu taip pat atlieka tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras po šiam nepalankios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados.

Sausį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle „Operos fantomas“ Londone pernai pavasarį buvo privataus pobūdžio, bet už jį sumokėta ambasados lėšomis. Nustatyta, kad abu pareigūnai pažeidė įstatymą, bet jie to nepripažįsta, o E. Bajarūnas svarsto sprendimą skųsti teismui.

The post Stringant ambasadorių skyrimui, G. Nausėda antrąkart susitiks su G. Landsbergiu appeared first on LAIKMETIS.

Taip jis kalbėjo po Užsienio reikalų komiteto (URK) uždaro posėdžio antradienį, kuriame aptartas JAV vidaus ir užsienio politikos tendencijų galimas poveikis Lietuvos ir regiono saugumui.

„Rinkimai ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Valstijose. Matysime daug diskusijų ir debatų, taip pat ir apie mūsų saugumą. Užsienio reikalų ministerija atidžiai stebi tas diskusijas ir tuo pačiu metu rengiame dokumentų paketus, kuriuos vadiname Jungtinių Amerikos Valstijų strategija, kaip Lietuvai atliepti ir JAV lūkesčius, ir savo saugumo iššūkius spręsti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Anot jo, su strategijos rengimu antradienį supažindinti Seimo nariai ir ministerijų atstovai.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuvos strategija JAV atžvilgiu – ne nauja tema.

„Nuolat prie jos grįžtame, kadangi JAV yra ypatingas sąjungininkas Lietuvai, norime, kad Amerikos būtų kuo daugiau Europoje ir kuo daugiau Lietuvoje, norime, kad karinio buvimo Lietuvoje ir Europoje būtų kuo daugiau“, – po URK posėdžio kalbėjo šalies vadovo patarėja.

Trumpo pasisakymo ministras nekomentuoja

Šių metų pabaigoje JAV vyksiančiuose prezidento rinkimuose, prognozuojama, dalyvaus dabartinis šalies lyderis Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Dalis Europos politikų ir analitikų baiminasi, kad pastarajam laimėjus rinkimus, JAV dėmesys Europos Sąjungai (ES) gali sumenkti.

Didelio rezonanso sulaukė paskutinis D. Trumpo išpuolis prieš Aljansą, kai jis šeštadienį sakydamas kalbą pareiškė, kad negintų įsipareigojimų neįvykdžiusių NATO narių.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas tokius D. Trumpo pareiškimus pavadino pasibaisėtinais ir pavojingais, o ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) reagavo, kad NATO „negali būti karinis aljansas, kuris veikia priklausomai nuo JAV prezidento humoro“.

G. Landsbergis nuo komentarų apie D. Trumpo pasisakymą susilaikė.

Tuo metu A. Skaisgirytė antradienį teigė, kad tai nestiprina pasitikėjimo tarp NATO šalių, tačiau ji pabrėžė sutinkanti, jog Europa turi skirti daugiau dėmesio savo gynybai.

Po URK posėdžio ji taip pat teigė, kad Lietuvos interesai JAV atžvilgiu, nepaisant to, kas laimės prezidento rinkimus, nesikeičia.

„Kontaktų (tarp Gitano Nausėdos ir tuomečio JAV vadovo D. Trumpo – BNS) jau yra buvę prieš ketverius metus, tie kontaktai daugiausia buvo NATO rėmuose, kalbos buvo apie Europos saugumą, tada D. Trumpas kalbėjo, kad europiečiai turi skirti du procentus nuo BVP gynybai“, – pasakojo A. Skaisgirytė.

„Šiuo atveju, Lietuvos track recordas (liet. rezultatas – BNS) kandidato Trumpo akyse labai geras“, – pridūrė ji.

Laukia Trumpo komandos Lietuvoje

„Net ir žiūrint Trumpo akimis, Baltijos šalys neatrodo taip blogai, bet mes turime daryti viską, kad kas beįvyktų Amerikoje, kad Amerika iš šio regiono nepasitrauktų“, – po posėdėžio žurnalistams sakė URK pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Anot jo, posėdyje aptarti įvairūs scenarijai, galintys susiklostyti po JAV prezidento rinkimų.

„Mes jau kontaktuojame žmonėmis, kurie ruošia Trumpą naujai kadencijai, gal net jie atvažiuos į Vilnių artimiausiu metu. Tikrai nesame iš tų šalių, kurios būtų baudžiamos vienu ar kitu aspektu. Praktiškai visais aspektais esame pavyzdys“, – teigė parlamentaras.

Tikrai nesame iš tų šalių, kurios būtų baudžiamos vienu ar kitu aspektu. Praktiškai visais aspektais esame pavyzdys

Ž. Pavilionis sako, kad ne tik D. Trumpas, bet ir Lietuvos atstovai ne kartą kalbėjo su NATO šalimis, kurios nefinansuoja gynybos biudžeto bent dviem procentais nuo BVP.

„Jos neturėtų manyti, kad tie (D. Trumpo – BNS) žodžiai gali ir netapti realybe. Prie D. Trumpo daug kas gali tapti realybe, mes turime ruoštis scenarijams B, C, D, jeigu mes norime išgyventi“, – teigė URK pirmininkas.

Jo nuomone, daugiausia D. Trumpo kritika buvo nukreipta į tokias valstybes kaip Ispanija ir Prancūzija. 

„Ispanija yra daug kartų už mus didesnė, bet ten ir parama Ukrainai yra nulis kablelis nulis kažkiek procento, ir gynybos finansavimas yra kažkur apie vieną procentą. Ir Prancūzija, kuri politiškai daugeliu klausimų yra mūsų pusėje, turėtų investuoti į geležį, kaip tai daro vokiečiai ir visi kiti“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

„Jeigu vieną dieną ponas Trumpas apsispręs dėl tokio prancūziško dalyvavimo NATO, nuspręs užbaigti karą per 24 valandas, tai mes puikiai suvokiame, kokia kaina tai gali atsiremti ne tik į ukrainiečių gyvybes ar teritorijas, bet ir kaip tai gali kainuoti mums“, – sakė parlamentaras.

Priminti Europai daugiau skirti gynybai – sveika

URK pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Giedrius Surplys po posėdžio sakė, kad natūralu, jog artėjant rinkimams kandidatų į JAV prezidento postą retorika aštrėja.

„Neramina tai, kad ukrainiečiai, kurie mums realiai perka laiką aukodami savo karių gyvybes, yra palikti be resursų“, – teigė G. Surplys.

Taip jis kalbėjo po to, kai JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) pirmadienį pareiškė, kad jo vadovaujami respublikonų rūmai nesvarstys įstatymo projekto, kuriuo numatoma suteikti milijardinę paramą Ukrainai ir kitoms šalims, nepaisant to, kad Senate jis greičiausiai bus priimtas su abiejų partijų parama.

Anot G. Surplio, D. Trumpas užsienio politiką suvokia per verslininko prizmę.

„Nėra gerai karo metu, tačiau, kita vertus, dar ir dar kartą priminti Europai, kad kiekviena šalis privalo atsibusti ir skirti savo gynybai bent du procentus, visada yra sveika. (...) Pati žinutės esmė, kad amerikiečiai negali po tiek metų po Antrojo pasaulinio karo būti atsakingi už Europos saugumą vieni ir nešti didžiąją dalį finansinės naštos, yra teisinga“, – sakė G. Surplys.

JAV prezidento rinkimai vyks šių metų lapkritį.

The post Po D. Trumpo pasisakymų konservatoriai rengs saugumo iššūkiams skirtą strategiją appeared first on LAIKMETIS.

Kiek dar lauksime valdančiųjų malonės: gal algą pakels, gal pensiją euriuku padidins ar kokią socialinę išmoką pridės?.. Ilgai laukę dar palauksime. Ir sulauksime, tik, deja, ne vieno kito euriuko pridėjimo, o solidaus mūsų eurų atėmimo – jau vėl konservatoriai kuria planus, kaip mus dar labiau apmokestinti... Dar ir karui nori ruoštis už mūsų pinigus.

O kaip iš mūsų visų juos atimti? Žinoma, vėl didinti PVM...

O jei būsime prieš šio mokesčio padidinimą, tai iš karto tapsim prorusiškais, vatnikais ir kitokiais liberalkonservatorių grupuotės puolamais priešais. Ir nieks dėl to net cyptelti nedrįs!

G. Landsbergiui ir A. Kubiliui žmonių nuomonė ir vargas nerūpi - ,,tegul sau siunta”

Konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad kai nueisim į parduotuvę ir pirksim prekę, mums išmuš čekį, o ten, visai kaip „Jozitos“ degalinėje – čekyje bus maždaug toks paaiškinimas: už prekę mokate, pavyzdžiui, 10 eurų, o už  karių  didesnį „įgalinimą“, tarkime, dar 2 eurus.

Tik „Jozitą“ už tai, kad čekyje užrašė, kas pakėlė akcizą naftos dujoms, užsipuolė Valstybinė mokesčių inspekcija ir pasmerkė tie patys konservatoriai, bet už pačių konservatorių planuojamą „Jozitos“ idėjos nušvilpimą išaiškinant čekyje PVM sandarą, pasisako net pats Gabrielius...

Idėjų vagystės Lietuvoje – nebaudžiamos, tai ko gi jų nepasisavinti konservatoriams...

O A. Kubilius dar drąsesnis. Jis PVM didinimo reikalingumu abejojančius konservatorius net drąsina, kad šie nebijotų žmonių pykčio: „Tegul sau siunta“. Juk savaime suprantama – pasius ir nustos.

Gal visgi valdantiesiems prieš keliant mokesčius reiktų prisiminti, kad vien dėl „drakonų žudiko“ G. Landsbergio veiksmų Lietuva jau praranda šimtus milijonų eurų galimų biudžeto pajamų, o tokios valstybinės įmonės, kaip Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos jūrų uostas, išgyvena sunkius laikus ir masiškai atleidinėja darbuotojus. Ir visa tai yra G. Landsbergio sukelto ekonominio karo su Kinija pasekmė.

Liberalkonservatorių elitas net neketina į tai gilintis, kai yra kur kas paprastesnė išeitis – naujais mokesčiais apkrauti ir taip sunkią naštą nešančius Lietuvos žmones. Juolab, kad PVM mokestį mokės visi be išimties – tiek geras pajamas turintys, tiek gyvenantys žemiau skurdo ribos. Ir visai nesvarbu,  kad Lietuvoje žemiau ar arti skurdo ribos gyvena šimtai tūkstančių gyventojų – nuo senjorų iki jaunų šeimų.

Už kazino praloštus milijonus būtų galima pastatyti modernų stadioną!

Lietuvoje pavogus ir kazino pralošus šalies gyventojų sunkiai uždirbtus ir pensijoms investiciniuose fonduose kauptus per 30 milijonų eurų  galima laisvai nusiplauti link Ukrainos, o ten... kas tave suras... Nereikia pamiršti, kad į šiuos apvogtus fondus visi dirbantieji Lietuvoje buvo suvaryti valdžiai primygtinai kviečiant, siūlant ir net gąsdinant. Ir jau net neturėtų kilti klausimo, ar neturėtų valdžios institucijos dėti visų pastangų, kad greičiau sugrąžintų žmones apvogusį Šarūną Stepukonį iš Ukrainos karo „fronto“ ir iki galo išsiaiškinti, kas leido šiam užkietėjusiam lošėjui taip sunkiai uždirbtus žmonių pinigus nunešti į kazino ir maloniai prapilti?

O gal vis tik paaiškėtų, kad visa tai tik „pasaka“ lengvatikiams ir pinigai pavogti panaudojant gudrias machinacijas ir dalyvaujant daug įtakingų dėdulių... Nejau dar yra Lietuvoje naiviai galvojančių, kad Š. Stepukonis tai padarė pats vienas – be bankų valdininkų, fondų, kazino ar kitų vadovų palaiminimo? Nejaugi dar yra manančių, kad tas aferistas iš Lietuvos išsinešdino pats susipratęs?!

O ką veikia Lietuvos bankas, kurio tiesioginė funkcija yra finansų rinkų veiklos skaidrumo užtikrinimas ir kontrolė? Lietuvos banke juk veikia Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas, kurio nuostatose aiškiai parašyta: „Siekiame, kad finansų rinka būtų skaidri ir veiktų sąžiningai – stebime ir analizuojame prekybą finansinių priemonių rinkose, atliekame tyrimus dėl galimo piktnaudžiavimo, stebime sandorius, sudaromus biržoje“.

Panašu, kad Š. Stepukonis iš „BaltCap“ galimai taip ir dings Ukrainos karo platybėse, kaip ir pensijų pinigai fonduose. Juk labai patogu. O valdantieji toliau tylės, nes 30 milijonų eurų prašvilpti valdant patiems liberalkonservatoriams Vilniuje.

Nacionalinio stadiono statybos planuojamos jau 30 metų. Per šiuos metus įvairioms studijoms, pamatų įleidimui, nebaigtų statybų konservavimams, griovimo darbams ir kt. jau išleistos dešimtys milijonų eurų. Bet pačio stadiono kaip nėra, taip nėra...

Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje, kur lietuviai važiuoja pigesnio maisto nusipirkti, net ir su stadiono statybomis viskas kitaip. Plocko mieste šiais metais atidarytas modernus 15 tūkstančių vietų stadionas vos už 36 milijonus eurų. O štai Lietuvoje tokios sumos pralošiamos kazino... 

Ar dar liko tikinčiųjų, kad Lietuvos nacionalinis stadionas bus pastatytas?

Konservatorių meras Vilniuje Valdas Benkunskas kartu su draugiškais jam elito klanais turi naiviems miestiečiams ir visai Lietuvai puikų siūlymą – nacionalinį stadioną toliau statys kone tie patys, tik jau už 40 proc. didesnę ir kilniai indeksuotą kainą. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas D. Vedrickas pabrėžia, kad koncesininkė įmonė „Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“ lieka tas pati, ją sudaro tos pačios trys įmonės, nauja tik tai, kad 98 proc. jos akcijų valdančią „Venetus capital“ iš „BaltCap“ įsigys „Hanner“. Tad vardan Vilniaus ir Lietuvos dabar aukosis jį statydama ir vieno įtakingiausiųjų šalyje Arvydo Avulio nekilnojamo turto bendrovė „Hanner”. Nereikės stadiono statyboms ir naujo konkurso. O kam? VPT vadovas mus ramina: „Dėl pasvarstymų viešojoje erdvėje, ar neturėtų būti organizuojamas naujas konkursas, reikia pažymėti, kad koncesininko teises ir pareigas sutartyje yra prisiėmę jungtinės veiklos pagrindu veikiantys tie patys trys subjektai. Pats koncesininkas – kaip toks nesikeičia“.

Vilniaus meras V. Benkunskas tikina, kad viskas kilnu ir net nesiekiama pelno – Nacionalinio stadiono projektą iš „BaltCap“ perimanti „Hanner“ tai padarys tik užtikrinus, jog projektas bus rentabilus po kainos indeksacijos. Sostinės vadovas teigia nežinantis, ar net ir tokiu atveju projektas galiausiai bus pelningas.

Kilni ta mūsų valdžia ir ne kitaip. Aukojasi ir darniai dirba su jiems draugiško verslo valdytojais net nežinodami, ar bus pelno iš amžinųjų stadiono statybų. Tikrai filmo vertas scenarijus.

Kviečiu žmones skubiai vienytis ir ginti savo teisę į orų gyvenimą

Tai ką dabar darysim mes visi, matydami absoliučią valdžios klanų savivalę Lietuvoje? Juk sorošinio elito klanus atstovaujanti liberalkonservatorių valdžia pati organizuoja šį pusiau valdomą chaosą. Kiek dar klausysimės A. Kubiliaus, I. Šimonytės, Landsbergių bei kitų liberalkonservatorių atvirų patyčių?

2008-ųjų naktinė mokesčių reforma privertė šimtus tūkstančių žmonių palikti Lietuvą. O kaip bus dabar? Vėl tylėsime ir nunarinę galvas sotesnio duonos kąsnio ieškosime užsienio šalyse?

O gal jau imsimės kraštutinių priemonių ir rimtą streiką organizuosime amžinai užkonservuotame stadione šaukdami: „Atsiimkite kazino prapiltus pinigus ir jų jūsų visiems žaidimams užteks! Gana vogti ir meluoti visiems!"

O gal vietoj nacionalinio stadiono, kurio, tikėtina, tikrai jau nebus, pastatykime pragaro vartus šiai valdžiai ir visoms jos aferoms?

Situaciją tikrai pakeisime, jei nebūsime abejingi ir neužsimerksime prieš mūsų panosėje vykstančias aferas. Kviečiu nedelsiant imtis šių pokyčių ir visus aktyviai įsijungti į Krikščioniškojo sąjūdžio veiklą. Svarbus yra kiekvienas žmogus.

Laukiame jūsų iš visos Lietuvos!

Daugiau laukti ir tikėtis savaime įvyksiančių teigiamų pokyčių neturime laiko. Turime susiburti ir veikti drauge čia ir dabar, kad nebūtume žeminami, gąsdinami ir patiriantys kasdienes patyčias – net ir po vieną veikiančius karius priešas greičiau nužudo nei tuos, kurie veikia išvien visu būriu ir pagal gerai apgalvotą strategiją.

Norintys prisijungti skambinkite tel. +370 650 41415 arba rašykite el. paštu krikscioniskasis.sajudis@gmail.com

The post Mindaugas Puidokas. Valdantieji užkraus naujus mokesčius: sumokėsite ir už tankus, ir už praloštą stadioną appeared first on LAIKMETIS.