Frakcijos seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius BNS sakė, kad pasitraukimo priežasčių reikia klausti Z. Streikaus, tik pridūrė, kad „bet kuriuo atveju, išsiskyrimas vyksta gražiai, abipusiu sutarimu“.

„Linkime geriausios sėkmės jam tolesnėse veiklose“, – BNS sakė D. Griškevičius.

Z. Streikus BNS sakė frakciją palikęs dėl asmeninių priežasčių.

Jis nekomentavo versijos, kad frakciją paliko ateinantiems Seimo rinkimams negavęs galimybės kandidatuoti Jotvingių apygardoje

„Nėra kaltų, visiškai asmeninė nuomonė, asmeninis sprendimas“, – BNS sakė Z. Streikus.

Jis nekomentavo versijos, kad frakciją paliko ateinantiems Seimo rinkimams negavęs galimybės kandidatuoti Jotvingių apygardoje. „Interpretacijos“, – sakė Seimo narys.

Pasitraukęs iš demokratų ir neperėjęs į jokią kitą frakciją, Z. Streikus tapo Seimo narių Mišrios grupės nariu.

Išėjus Z. Streikui, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija sumažėjo iki 16 narių.

Pasak šaltinių, frakcijos gretas artimiausiomis savaitėmis gali papildyti nauja atstovė – Agnė Širinskienė.

The post S. Skvernelio „Vardan Lietuvos“ frakciją paliko Z. Streikus appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmą kartą suskaičiavęs jo išlaidas Seimo nario veiklos ataskaitoms ruošti likau nesupratęs – kaip įmanoma ataskaitai spausdinti ir platinti per trejus metus išleisti daugiau kaip 23 000 eurų. Esame spausdinę leidinius milžiniškais tiražais – po 300 000 egzempliorių – ir jie tiek nekainavo, kiek išleido Džiugelis. Ir koks absurdas būtų Seimo nariui išleisti daugiau kaip 20K mokesčių mokėtojų pinigų, kad išleistum leidinį apie savo veiklą pusės milijono tiražu?“, – rašo A. Tapinas.

Jis taip pat skelbia, kad konservatorius Sergejus Jovaiša parlamentinei veiklai 2021-2023 metais naudojo penkis kompiuterius ir penkis telefonus, bendra suma viršija 25 000 eurų.  

Tuo metu Seimo narys Aidas Gedvilas vien „Apple“ technikos įsigijo už beveik 13 500 eurų, buvęs „darbietis“ Virgilijus Jukna per metus įsigijo įrangos už maždaug  7500 eurų.

3 kabinetai, 3 patarėjai, kuriuos darbo įrankiais turiu aprūpinti. Neuždrausta tai daryti, nebent ateityje turėsiu įsipareigoti tai derinti su Tapinu

Konservatorius Antanas Matulas įsigijo įrangos už beveik 11 000 eurų.

„3 kabinetai, 3 patarėjai, kuriuos darbo įrankiais turiu aprūpinti. Neuždrausta tai daryti, nebent ateityje turėsiu įsipareigoti tai derinti su Tapinu,” – teigė Seimo narys.

Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis įsigijo įrangos už 9 tūkst. eurų, jis taip pat įsigijo paauksuotą parkerį „Sheaffer“ už 250 eurų.

Visuomenininkas A. Tapinas per akciją „Skaidrinam“ siekia atskleisti galimai nederamo išmokų naudojimo atvejai Lietuvos savivaldybėse. Šiuo metu akcija persikėlė į parlamentą, kur tikrinamas Seimo nariams skirtų parlamentinių lėšų panaudojimas.

The post J. Džiugelis ataskaitų spausdinimui išleido 23 tūkst. eurų, skelbia „Skaidrinam“ appeared first on LAIKMETIS.

„Vakar sulaukiau frakcijos vadovybės prašymo pasitraukti iš TS-LKD frakcijos. Suprantu, kad per prievartą mylimas nebūsiu. Todėl šiandien frakcijos seniūnei įteikiau atitinkamą prašymą“, – išplatintame pranešime teigė parlamentaras.

Suprantu, kad per prievartą mylimas nebūsiu

Jis nurodė toliau ketinantis dirbti „kaip nepriklausomas savarankiškas žmonių atstovas“, nepriklausydamas jokiai frakcijai ar politinei bendruomenei.

Iš partijos praėjusią savaitę išmestas M. Majauskas antradienį pranešė ketinantis dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Vilniaus mero rinkimuose.

The post M. Majauskas: suprantu, kad per prievartą mylimas nebūsiu appeared first on LAIKMETIS.

„Buvome tą klausimą nutarę aptarti kitą savaitę, bet, matyt, kad kolegos turi papildomų įžvalgų ir klausimų. Matyt, rytoj neabejotinai tą klausimą aptarsime. Ar priimsime kokius nors sprendimus – sunku pasakyti“, – BNS trečiadienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Negali ignoruoti šio fakto (sprendimo siekti mero posto – BNS)“, – pridūrė konservatorių atstovė.

Ji pabrėžė, kad tokiais veiksmai pats M. Majauskas „minimizuoja bet kokias sąsajas su šita bendruomene“.

tokiais veiksmai pats M. Majauskas „minimizuoja bet kokias sąsajas su šita bendruomene“

Taip politikė kalbėjo iš partijos praėjusią savaitę išmestam parlamentarui pranešus apie ketinimus dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Vilniaus mero rinkimuose.

Ji teigė M. Majausko apsisprendimą dalyvauti rinkimuose vertinanti kaip „nenuoširdų veiksmą vilniečių atžvilgiu“.

„Mūsų partijos bendruomenėje nominavimai, išsikėlimai į kandidatus į merus vyko prieš pusę metų, nebuvo jokių indikacijų iš pono Majausko, kad jis norėtų kandidatuoti šiuose ar kituose rinkimuose į merus“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Jei buvo noras ir ketinimai, tos indikacijos galėjo būti duodamos, o dabar tai atrodo nenuoširdžiai. (...) Toks viražas ir posūkis atrodo keistas, bet tai – jo sprendimas“, – pridūrė ji.

M. Majauskas šią savaitę taip pat pranešė pasitraukiantis iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų.

Konservatoriai kandidatuoti į Vilniaus mero postą kitąmet pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose yra iškėlę Valdą Benkunską.

Abejoja sėkme

Konservatorė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė nesureikšminanti M. Majausko sprendimo kandidatuoti.

„Taip atsitinka turbūt politikams vienu ar kitu gyvenimo momentu, kai norisi štai tiesiog galbūt papildomo dėmesio, papildomų veikimo vektorių. Aš žiūriu visiškai ramiai. Čia jo pasirinkimo klausimas. Tikrai tikiu, kad konservatorių kandidatas stipriai Vilniaus mieste dirbo ir turi stiprią kampaniją“, – sakė politikė.

„Mykolas jau yra bandęs sėkmę mero rinkimuose, ji buvo gana vidutiniška, kažkaip negalvoju, kad bus stipriai kažkas pasikeitę. Tikrai nesureikšminu“, – kalbėjo ministrė.

M. Majauskas dėl Vilniaus mero posto varžėsi 2015 metais, tačiau tuomet į antrą turą nepateko, likęs ketvirtas. Jis tada sakė, kad nesėkmę lėmė vėlyva rinkimų kampanija.

Politikas praėjusią savaitę buvo pašalintas iš TS–LKD partijos, nes palaikė su Vyriausybe nederintą siūlymą visiems 2023-iesiems pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui.

Apie dalyvavimą mero rinkimuose trečiadienį paskelbęs M. Majauskas tvirtino, jog nepriklausydamas nuo politinių partijų galės atstovauti visiems miestiečiams ir skirti visas jėgas Vilniui. 

„Man atrodo, kad komandinis darbas turbūt kitaip įsivaizduojamas, bet kolega, matyt, pasirinko savo veikimo metodus. Na, dabar rinkėjai vertins ar tas komandinis darbas yra labiau vertinamas, ar individualus žaidimas“, – BNS sakė konservatorė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Įdomu, ar Mykolo rinkimų kampaniją Zuokas finansuos? Nes tiesiog labai aišku, kam to reikėjo labiausiai“, – feisbuke teigė kita konservatorė, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė.

Laisvės partija į Vilniaus merus kelia parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių, konservatoriai – dabartinį vicemerą Valdą Benkunską, socialdemokratai – parlamentarę Rasą Budbergytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – parlamentarą Luką Savicką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – europarlamentarą Stasį Jakeliūną, partija „Laisvė ir teisingumas“ – buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką, Lietuvos regionų partija – buvusį kariuomenės vadą Valdą Tutkų.

The post M. Majausko ambicijos savivaldoje ankstina svarstymus dėl jo likimo TS–LKD frakcijoje appeared first on LAIKMETIS.

Priimtame nutarime, kurį matė BNS, Seimo konservatoriai įpareigoti palaikyti Vyriausybės rengtą kitų metų valstybės biudžeto projektą bei su juo susijusius teisės aktų projektus per svarstymo ir priėmimo procedūras.

Taip pat jiems nurodyta neteikti su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų biudžeto projektui bei lydintiesiems projektams, nepalaikyti kitų Seimo narių teikiamų pasiūlymų biudžeto projektui, jei šie nesuderinti su Vyriausybe.

Anot prezidiumo, parlamente svarstant visus įstatymų projektus, kurie tiesiogiai susiję su kitų metų biudžetu, kuriais keičiami mokesčiai ar mokestinės lengvatos, TS-LKD nariai privalo palaikyti tik Vyriausybės teikiamus arba su ja suderintus projektus ir visose stadijose nepritarti nesuderintiems projektams.

Partijos prezidiumo nutarime nurodoma, kad 2023 metų valstybės biudžeto projekte numatyta deficito riba yra priartėjusi prie šalies fiskalinei reputacijai svarbios 5 proc. nuo bendrojo vidaus prdukto ribos.

Vidiniai ginčai

Antradienį Seime balsuojant dėl Laisvės frakcijos siūlymo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms taikyti visus kitus metus, o ne pusmetį, kaip siūlo Vyriausybė, už buvo ir keturi konservatoriai: Mindaugas Skritulskas, Mykolas Majauskas, Justas Džiugelis bei Kazys Starkevičius. Šiam pasiūlymui pritarta po pateikimo.

prieš Seimo posėdį vykusiame valdančiosios frakcijos pasitarime G. Landsbergis kalbėjo, jog frakcijos nariai privalo remti Vyriausybę ir jos teiktą biudžeto projektą

„Lietuvos rytas“ pranešė, kad dėl tokio kolegų elgesio antradienį per frakcijos posėdį trūko konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kantrybė. Laikraščio duomenimis, prieš Seimo posėdį vykusiame valdančiosios frakcijos pasitarime G. Landsbergis kalbėjo, jog frakcijos nariai privalo remti Vyriausybę ir jos teiktą biudžeto projektą, o kam jis nepatinka, frakcijos ir partijos durys esą yra atviros.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ketvirtadienį vylėsi, kad parlamente pavyks priimti vientisą ir suderintą biudžetą.

„Šis Vyriausybės 2023 metų biudžeto projektas orientuotas į pažeidžiamiausius mūsų visuomenės narius, todėl numatyti ne tik pagalbos verslui, bet ir žmonių pajamų didinimui paketai, tikiu, padės atremti sudėtingo laiko išbandymus“, – BNS sakė ji.

„Mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų pajamų, senjorų pensijų, socialinių pašalpų didinimas, būsto šildymo išlaidų kompensacijos – sprendimai empatiški, jautrūs, bet ir racionalūs, grįsti atsargumu dėl sudėtingai apibrėžiamos ateities. Todėl norėtųsi valstybės biudžetą tokį vientisai suderintą ir išlaikyti, atskirai netraukiant po eilutę ir jų nekoreguojant, kai duodi vieniems ir atimi iš kitų“, – tvirtino seniūnė.

The post TS-LKD uždraudė savo nariams Seime teikti su Vyriausybe nederintas idėjas biudžetui appeared first on LAIKMETIS.

Palieku LVŽS frakciją ir partiją. Suprantu, kad tai visus nustebins, šokiruos, kels daug klausimų ir spėliojimų, o norintiems pakenkti LVŽS sukels daug džiaugsmo ir galimybę įkąsti. Pastaroji aplinkybė ir buvo tai, kas labai ilgą laiką sulaikydavo nuo tokio žingsnio bei ragino bandyti susigyventi ir viską vertinti dar ir dar kartą.

Su ramia sąžine galiu pasakyti – visada, visom aplinkybėm, stengiausi dirbti ir atiduoti žmonėms bei LVŽS, kaip partijai, kurioje buvau, tai, ką tik galėjau: visus savo gebėjimus, laiką, jėgas. Nesakau, kad nedariau klaidų. Buvo, kaip ir visiems. Dėl to atsiprašau. Neklysta tik nedirbantys ir, kaip žinia, konservatoriai.

Kad ir kaip esamom aplinkybėm galbūt atrodytų keista, esu ir būsiu dėkinga LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui už jo ištikimybę vertybėms, atsidavimą ir besąlygišką pasiaukojimą Valstybės kūrimui, kuris, kas tuos metus dirbant šalia buvo ypač skaudu matyti, dažnai likdavo neįvertintas net savo ambicijose paskendusių LVŽS frakcijos narių.  

Taigi, kodėl išeinu? Tam yra daug ir ilgai besikaupusių priežasčių.

Pirma, LVŽS frakcijos Seime darbas ir jo vadyba. To geriausia iliustracija: 11 ar 12  frakcijos darbo grupių įkurtų šios kadencijos pradžioje. Viena darbo grupė trims valstiečiams „ant galvos“. Realiai dirbo tik viena, ir dabar ta pati praktiškai visa Skvernelio frakcijoje. Matydama pastaruoju metu  viena po kitos lendančias iniciatyvas, nesuprantu, kuo frakcija užsiima rudens sesijos metu: LVŽS narių rankomis į Seimą atneštas ir registruotas samagono varymą įteisinantis įstatymas (čia nuoseklu, kai antialkoholinė politika yra LVŽS vizitinė kortelė?).

Dabar jau antrą savaitę murgdysimės Seimo narių automobilių nuomos už valstybės biudžeto lėšas skandale. Tik trys frakcijos nariai nepritarė šios privilegijos sugrąžinimui. Valdyboje už privilegiją balsavo Jonas Jarutis, automobilių nuomos sugrąžinimą, pasirodo, ir kuravęs. Kaip aiškėja, jis nė piršto nepajudino, kad būtų išsaugotas 2016 m. LVŽS sprendimas tokios privilegijos atsisakyti.

Dabar frakcija prabilo apie būtinybę didinti Seimo narių atlyginimus. LVŽS svetimas valdžios troškimas, esame vertybių partija, kas nuolat deklaruojama, bet, panašu, antroje kadencijoje frakcijos nariams asmeninės naudos troškimas nėra svetimas, o  automobilių už valstybės pinigus įsigijimas yra vertybė. Tai labai nuvilia.

Tik trys frakcijos nariai nepritarė šios privilegijos sugrąžinimui

Antra, darbas šešėlinėje Vyriausybėje. Kadangi teko kuruoti šešėlinės Vyriausybės posėdžių darbotvarkių sudarymą, mano elektroninis paštas puikiai atsimena, kiek ir kokių iniciatyvų bei kuris kolega šešėlinis ministras turėjo ir siuntė. Paprašyti  atsiųsti pasiūlymus kitam posėdžiui, šešėliniai ministrai jų arba iš viso neatsiųsdavo, arba buvo atsiunčiamas vienas (turime juk Verygą), geriausiu – du ar maksimum trys. Priminsiu, kad šešėlinių ministrų – visi 14.

Negavus pasiūlymų, tekdavo sėsti ir pačiai rengti šešėlinės Vyriausybės dokumentus, siunčiamus raštus ar jos siūlomus projektus. Gal kam frakcijoje ir atrodė, kad visi tie tekstai atsiranda savaime, bet šešėlinės Vyriausybės medžiaga, jos pareiškimai, inicijuoti įstatymų projektai nekrito iš dangaus kaip tam Mozei mana. Juos reikėjo parengti laisvu nuo pagrindinio darbo metu, dažnai - savaitgaliais. Bet ne apie mano darbo krūvį čia esmė, buvo įdomu dirbti, o ir tokią „padėtį“ reikėjo gelbėti. Esmė – apie kone visuotiniu patapusį idėjų ir noro dirbti nebuvimą.

Neviltis apima, kad kai kurių šešėlinių ministrų pozicijos jų kuruojamais klausimais iš viso nėra matomos, nes jų tiesiog nėra. Tarkime, ar kas matėte šešėlinės VRM ministrės kur nors (bent jau jos feisbuko paskyroje), išreikštą nuomonę apie neįtikėtinai mažu tempu vykstančias sienos su Baltarusija statybas, ar komentarą apie praėjusią savaitę Bilotaitės išreikštą iniciatyvą padidinti atlyginimus valstybinių įmonių direktoriams, jų atlygio koeficientą keliant 50 proc.? Šešėlinės LRV pareiškimo apie savivaldos stiprinimą per posėdį paskaitymas tikriausiai nėra pati didžiausia veikla, ypač žinant, kad pati tą dokumentą rašiau.

Man nesuvokiama, kaip galima nesidomėti savo kuruojama sritimi, joje neturėti idėjų, nenorėti pasisakyti kuruojamomis temomis ar jų iš viso nesekti, nestebėti ministerijos veiklos, įstatymų srauto Seime, nesidomėti jų turiniu. Kam tada iš viso eiti į politiką, nes ji tikrai yra daugiau nei nuvažiavimas perkirpti juostelę apygardoje. Kam imituoti darbą šešėlinėje Vyriausybėje? Tad, neradusi atsakymų į šiuos klausimus, daugiau nerandu ir  jokios motyvacijos ar galimybių dirbti tokioje aplinkoje, kur požiūris „nieko neveikti ir laukti, kol ims lyti iš dangaus mana“ yra visuotinai vyraujantis ir visiškai priimtinas. Negali frakcija ar būrys šešėlinių ministrų gyventi, tikėdamiesi, kad už juos viską padarys partijos pirmininkas ar dar kažkas kitas.

Man nesuvokiama, kaip galima nesidomėti savo kuruojama sritimi

Trečia. Pavydas. Jo politikoje ypač daug ir pavydi daugiausia tie, kurie nededa jokių pastangų. Žinau, ką reiškia, kai tau pavydi kad ir kiekvienos bent kiek labiau pavykusios laidos, portalo antraštės. Žinau tą jausmą, kai po tavo interviu apsimetant, jog tavęs nemato, demonstratyviai ir pretenzijų kupinu balsu partijos pirmininko klausiama: kodėl ją kvietė į laidą? Kodėl TA Agnė VĖL? Ir žinau, kokia isterija buvo ir yra šiuo klausiamu keliama pastaruosius ketverius metus, kai kalbama už mano akių. Kaip problemos sprendimo išeitį, girdėjau ir pasiūlymą kitą kartą duoti blogesnį interviu, nes prieš tai buvęs „geras“ sukėlė kolegų pavydą.

Dar kolektyve teko išgirsti prakeiksmus posėdžių salėje, sužinoti, kad kai kurie partijos senbūviai bando drausti su manimi bendrauti kitiems nariams, o paskui pajusti, kaip dalis žmonių manęs ima šalintis. Beveik tris metus man buvo uždrausta žiūrėti į pirmininkaujantį plenariniams posėdžiams, nes ne visi pirmininkaujantys mėgo mano žvilgsnį. Čia mes kalbame apie Seimą, ne apie įkalinimo įstaigą su kalinių subkultūrom, tik primenu.

Dar kolektyve teko išgirsti prakeiksmus posėdžių salėje

Gavau ir vadovybės nurodymų nevaikščioti pagrindine Seimo laiptine prie plenarinių posėdžių salės, o į ją eiti aplinkiniais atsarginiais įėjimais, nes tada mažiau matys žurnalistai ir bus „mažiau problemų“. Tą nurodymą išgirdau šiemet, rugsėjo mėnesį, ką tik po Skvernelio išėjimo, kai, rodėsi, kad situacija frakcijoje iš esmės pasikeis, nes neliko nuolat nepasitenkinimą kursčiusių ir LVŽS skaldymu aktyviai užsiėmusių žmonių.

Visą tą ilgą pasakojimą apibendrindama, LVŽS frakcijoje pasiliekantiems kolegoms palinkėsiu kuo didžiausios sėkmės. Ypač tiems, kurie jautėsi „užgožti“. Tikiuosi, kad jų nuolatinį pavydą ir klausimus „kodėl ta Agnė vėl?“ pagaliau pakeis darbas, domėjimasis įstatymų projektais ir valstybės problemomis, konstruktyvios iniciatyvos ir jų realizavimas teisėkūroje. 

Linkiu didesnės empatijos vienas kitam ir supratimo, kad ne postai, eteris ar  matomumas padaro politiku. Juolab, ne eteris ir matomumas yra mūsų visų, kaip politikų, gyvenimo tikslas. Gyvenimo tikslas yra darbas Valstybei ir jos žmonėms.

The post A.Širinskienė. Palieku valstiečių partiją ir frakciją appeared first on LAIKMETIS.

Gerai atsimenu, kad jau po pirmos „galvą nuskraidinančios“ sėkmės 2016 m. , praėjus keliems metams jau iš įvairių šaltinių girdėjau apie ketinimus burtis apie Skvernelį, kurti naują partiją, kurioje užveiktų „sėkmės džentelmenai“ – valstiečių partijos nariai, atsiradę Seime kaip Skvernelio įtakos žmonės, būnant „valstiečių“ viduje užnešti rinkėjų valios bangos į politinės veiklos viršūnes.

Po to – „velniškai“ intensyvus Ramūno Karbauskio demonizavimas. Partija šiek tiek nuiro, lyg nuo megztinio apačios nutemptas siūlas. Bet puolimą atlaikė, kadenciją (išskyrus kelis sprendimus, kuriuos, atsižvelgdami į žmonių protestus, skubėjo taisyti) baigė be didelių praradimų ir net labai nedaug trūko iki valdžios paėmimo 2020.

Tačiau politinės pasakos visada turi pabaigą ir dabar jau ryškios tendencijas, kurios užkoduotos 2016. m. buriant „valstiečių“ sąrašą ir iš atsitiktinių žmonių.

Dabartinis opozicijos lyderis, laikęsis nuo „valstiečių“ pabrėžtinai atskirai, savo politines ambicijas tenkino rinkdamasis nuo partijos jam padėto po nosimi „padėklo“ – premjero, kandidato į prezidentus ir po tokių aukštumų opozicijos lyderio vieta jam atrodo gana gailiai. Tai pirmoji priežastis.

Antroji – po eilės į „valstiečių“ gretas subėgusių „atsitiktinių“, buvusių Skvernelio atrama partijoje, pasitraukimo, S. Skvernelis nebeteko galios pačioje partijoje, todėl politinės veiklos perspektyva miglota.

kas dabar pasakys, kam geriau… Skverneliui minus „valstiečiai“ ar „valstiečiams“ minus Skverneliui

Ir kol politinės reputacijos galia iki galo neprarasta… netrukus rinkėjų laukia anokia čia sensacija.

Ta frakcija bus. Nenoriu nieko blogo apie Rimą Baškienę rašyti, gerbiu ją – tas darinys gimsta iš jo sudarytojų silpnumo, tikintis pakeisti asmeninę politinę perspektyvą, ir veiks kaip ir nori parlamentarė – „dirbs visai Lietuvai“, kas išvertus į buitinę kalbą, taikysis prie aplinkybių, bus geri ir tiems, ir tiems.

Neginčijamas faktas – gerokai palengvinama konservatorių dalia. Nesant galingos opozicijos atoveiksmio, jų „beprotiškų“ sprendimų priėmimo galimybės didėja.

Saulius Skvernelis – pagrindinė Garliavos problemos sprendimo „jėga“ figūra, vėliau būdamas premjeru tos istorijos „bendrininkus“ laikęs po savo „skvernu“ – užtikrinęs valdininkiškose tarnybose saugumą, kai kuriems karjerą.

Ir tai vienintelė asmenybė, dėl kurios man „valstiečiai“ neatrodė patrauklūs ir kas dabar pasakys, kam geriau… Skverneliui minus „valstiečiai“ ar „valstiečiams“ minus Skverneliui.

„Valstiečiai“ visada turėjo savo rinkėją, gausino jį, dabartiniam opozicijos lyderiui aiškiai siunčiant „nepriklausau valstiečiams“ politinius ženklus. Todėl kažkokios politinės „tragedijos“ valstiečių simpatikai įžvelgti neturėtų.

The post Valdas Vižinis. Subrendo dar vieno „politinio kioskelio“ savininkas appeared first on LAIKMETIS.