Tai vadinamasis „meme token“ – alternatyvi kriptovaliutos forma, platinama portale getpopememes.com, kur visa veikla pateikiama anonimiškai.

Projekto kūrėjai teigia, kad šis žetonas siekia „suteikti Bažnyčiai balsą šiuolaikiniame, sudėtingame pasaulyje“ ir leisti rėmėjams „prisidėti prie istorinio proceso“. Skelbiama, jog 35 proc. visų žetonų (iš numatomo 1 milijardo) bus skirta Katalikų Bažnyčiai, tačiau nenurodoma, kokiu būdu ar forma šios lėšos būtų perduodamos.

Likusi žetonų dalis – 25 proc. – numatoma kūrėjų komandai ir rinkodarai, 15 proc. – ekosistemos išlaidoms, dar 15 proc. – likvidumui užtikrinti, o 10 proc. – viešai platinimui. Pagal pateiktą preliminarų vertinimą, visas žetonų paketas galėtų siekti apie 45 mln. JAV dolerių, iš kurių Bažnyčiai galimai tektų iki 16 mln., o projekto rengėjai pasiliktų daugiau kaip 11 mln. dolerių.

Norint įsigyti šį žetoną, būtina iš pradžių įsigyti kitą kriptovaliutą – Solana. Konvertuojant realius pinigus į Solana, o iš jos – į $Pope, investuotojai jau pirmame etape patiria iki 5 proc. vertės nuostolių.

Vertinant anksčiau pristatytus panašaus pobūdžio žetonus, susijusius su viešais asmenimis (pvz., buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ar jo žmonos Melanios), pažymima, kad jų vertė greitai smuko – iki 83–97 proc.. Dėl to finansų priežiūros institucijos įspėja apie padidintą riziką ir rekomenduoja itin atsargiai vertinti tokio pobūdžio iniciatyvas.

Katalikų Bažnyčia šiuo metu nėra pateikusi oficialaus komentaro dėl šio projekto.

The post Pristatyta kriptovaliuta „$Pope“, jos kūrėjai žada Bažnyčiai skirti dalį lėšų appeared first on LAIKMETIS.

„Araso vyskupija ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapija teigia, kad šį sprendimą priėjo nenoriai dėl išteklių trūkumo. Bet kaip mes atsidūrėme tokioje situacijoje? Šį klausimą verta užduoti. Sparčiai vykstanti mūsų šalies dekrikščionizacija grąžina mus prie Kanados atvejo, kur bažnyčios parduodamos į kairę, į dešinę, o jos virsta restoranais, sporto salėmis ir net naktiniais klubais! Ar mes neiname tuo pačiu keliu?“ – rašo leidinys.

Katalikų kunigas Jeanas-Marie Rauvelis, parapijos administratorius, sako: „Tai šokirauja. Žmonės sako: 'Jie gi to nepadarė, tiesa?'“

Situaciją paaiškina tai, kad tikintieji paliko bažnyčią, finansai išseko, o pastatas dėl tinkamos priežiūros stokos tapo pernelyg didele našta vyskupijai.

Nekilnojamojo turto agentūros skelbimas teigia: „Puikioj vietoj įsikūrusi bažnyčia, kurios plotas siekia apie 539 m2, siūlo daugybę galimybių. Leiskite savo vaizduotei pasiklysti, rinkdamiesi šį retą nekilnojamojo turto objektą“.

Leidinyje pabrėžiama, kad ši dramatiška situacija nėra išskirtinis atvejis. Prancūzijoje dešimtys bažnyčių yra uždaromos, parduodamos arba griaunamos dėl parapijiečių stokos ir valdžios įsipareigojimų nebuvimo.

The post Prancūzijoje parduodama bažnyčia appeared first on LAIKMETIS.

Štai neseniai „pažangioji studentija“ už su oficialia pozicija nesuderinamos nuomonės reiškimą prašė pašalinti iš darbo VDU dekaną Šarūną Liekį. Pradėjus aiškintis, „studentai“ nėrė į krūmus: bijo prisipažinti esantys naujųjų laikų komjaunuoliai. Pamenate, kaip „Šuns širdyje“ – mi k vam, profesor (lietuvių k. - mes pas jus, profesoriau).

O aš tęsiu tai, ką žadėjau: straipsnis apie tai, kaip atrodo mūsų valstybės finansai ir naujai siūlomos išlaidos gynybai. Ne, ne apie tai, kad mūsų valdžia nusprendžia išleisti ketvirtį visų metinių mūsų pajamų, net nežinodama, ką pirks. (Įsivaizduokite, kad einate į prekybos centrus ir sprendžiate ne tai, kokių maisto produktų jums šiandien reikia, bet kiek išleisti ketvirtį metinių savo pajamų – tiesiog maistui). Šiame straipsnyje aprašysiu kaip tas išlaidas siūlo finansuoti mūsų valdžia ir ką tokie sprendimai atneš Lietuvai.

Per pastarąjį mėnesį prisiūlyta įvairių priemonių, kuriomis tariamai galima būtų finansuoti tas išaugusias gynybos išlaidas (Lietuvos banko pelningumo didinimas, gyventojų indėlių „įdarbinimas“ ir t.t.). Visos šios priemonės pernelyg menkos ir neryžtingos. Todėl, kaip ir sakiau prieš mėnesį, viskas susiveda į vienintelį vardiklį – skolintis. Ir daug daugiau nei leidžia tvarus biudžeto planavimas. O skolų niekas nemėgsta – mums jas su palūkanomis reikės grąžinti.

Todėl mums, liaudžiai, skola pateikiama aptakiau – „Lietuva prašo Europos Sąjungos nuosaikiau vertinti Mastrichto kriterijus“ ir sudaryti sąlygas skolintis iš Europos investicijų banko. Kad Europa į mūsų prašymą įsiklausytų, Prezidentas dar ir medalį p. Uršulei įteikia. Spėju, įsiklausys, bet ar nuo to mums, Lietuvai, nors kiek ramiau?

Kas gi tie Mastrichto kriterijai? Iš penkių pasirinksiu šiuo aspektu svarbiausius du ir paaiškinsiu, kaip jie skaičiuojami ir ką reiškia. Valstybės skolos rodiklį ir viešųjų finansų deficitą.

Kai visas dėmesys skiriamas pačių sukurtai, bet neegzistuojančiai tikrovei ir tos „tikrovės“ propagandai, realybė lieka paraštėse.

Pirmasis, valstybės skolos rodiklis – tai yra bendras skolos likutis, kurį Lietuva – tai yra mes visi – esame skolingi. Jis yra skaičiuojamas santykyje su bendruoju vidaus produktu arba, paprasčiau kalbant, procentas nuo valstybės ekonominio pajėgumo. Kuo pajėgesnė ekonomiškai valstybė (kuo daugiau pritraukiame investicijų ir sukuriame prekių bei paslaugų), tuo daugiau skolų valstybė gali prisiimti ir jas saugiai grąžinti. Pagal Mastrichto kriterijų leidžiamas skolos dydis – 60 procentų nuo bendrojo vidaus produkto. Pavyzdžiui, Lietuvos 2024-ųjų BVP – 78 milijardai, todėl mūsų leistina maksimali skola – 60 procentų arba 47 milijardai.

Iš tiesų 2024-aisiais mūsų valstybės skola buvo 38 procentai nuo BVP arba beveik 30 milijardų. Pagal 2025-ųjų suplanuotą ir patvirtintą biudžetą mūsų skola augs daugiau nei 5 procentais ir sudarys 36 milijardus arba 44 proc. nuo BVP. Dėmesio, taip sparčiai augančioje skoloje dar neįskaičiuotos tos naujosios gynybos išlaidos!

Tokiais tempais auginant valstybės skolą, socialdemokratai, demokratai ir Nemuno aušra, baigdamos kadenciją, pasieks, o gal net ir viršys 60 procentų nuo BVP. Primenu, čia be jokių papildomų išlaidų gynybai. Pridėkite tuos keletą papildomų milijardų gynybai kasmet, ir per ketverius metus 60 procentų ramiausiai viršysime. Ir jokio skirtumo, ar Europa leis šį rodiklį viršyti, ar ne – mokėti palūkanas ir grąžinti turėsime mes ir mūsų vaikai.

Antrasis valstybės tvariems finansams svarbus Mastrichto kriterijus – viešųjų finansų arba valdžios sektoriaus deficitas. Paprastai kalbant tai yra rodiklis, kiek per vienerius metus valstybė gali papildomai skolintis, jei jos išlaidos viršija pajamas. Šis rodiklis taip pat santykinis (skaičiuojamas kaip procentas nuo BVP) ir pagal Mastrichto kriterijų leidžiamas maksimalus 3 procentų dydis nuo BVP.

Šiais metais patvirtintame biudžeto projekte – jis lygiai toks ir yra: maksimalus 3-jų procentų deficitas. Tai yra mes būsime priversti papildomai skolintis 3 procentus nuo BVP arba 2,5 milijardo eurų. Ir vėlgi, šie skaičiai yra neskaitant jokių naujų planuojamų išlaidų gynybai. Vėlgi, prie šių skaičių pridėkite, tarkime, porą milijardų papildomos skolos per metus ir gausite tokią puokštę skolos, kad 2028-aisiais, baigiant naujosios valdžios kadenciją, skolos dydis viršys visus tvaraus finansavimo limitus. Ką bekalbėti apie skolos aptarnavimą – palūkanas, kurios pridėjus tuos kelis milijardus skolos, pačios perkops milijardą eurų.

Valdžios ekonomistai gali Jus raminti: augantis bendrasis vidaus produktas didins skolos limitą, todėl 60 proc. nuo BVP rodiklio neviršysime. Bet tai tik prielaida, jei Lietuvos ekonomika ženkliai augs. O pagrindo tokioms prielaidoms paprasčiausiai nėra. Šiemet jau padidinome mokesčius. Tiek verslams (pelno mokestis), tiek vartotojams (akcizai kurui ir pan.), pastarieji, beje, įtakoja visą ekonomiką ir prekių kainų augimą.

Šiems metams padidėjusi infliacija – garantuota. Valdžia grasina mokesčius pavasarį dar kartą didinti, nes trūksta biudžeto pajamų gynybai. Klausimas, ar tų mokesčių iš ties surinks daugiau, ar priešingai, traukiantis ekonomikai mokesčių surinkimas (ir biudžeto pajamos) mažės. Juk ekonomikos vadovėliai sako: mokesčių kėlimas stabdo, o ne skatina ekonomiką. Neaugant ekonomikai, dar labiau augs skolos rodikliai, o biudžetas negaus suplanuotų pajamų.

Ekonomikos elementorius primena, kai nori didinti vienos rūšies išlaidas, bet didinti išlaidų neleidžia pajamos, o skolintis negali, būtina mažinti kitos rūšies išlaidas. Tą žino kiekvienas verslininkas, ką jau bekalbėti apie aukštuosius ekonomistus. Kitaip tariant, būtina vienas išlaidas pakeisti kitomis. Tačiau mažinti išlaidų ir biurokratijos valdžia nenori. Lieka „užskolinti“ valstybę ir uždėti naujais mokesčiais, nepaisant perspėjimų, kad ekonomika nugrims į recesiją.

Sakote, be reikalo gąsdinu? Tarptautinė finansinių reitingų agentūra S&P yra pateikusi tris scenarijus Europos valstybėms, kaip atrodys jų viešieji finansai didinant išlaidas gynybai. Padidinus išlaidas gynybai iki 5 procentų nuo BVP mūsų viešųjų finansų deficitas išauga iki - 4.6 procento. Skaičiuota dar tais laikais, kai nebuvo padidintos išlaidos kitiems valstybės poreikiams, jau dabar šis skaičius būtų gerokai didesnis, ką jau bekalbėti apie 6 procentus.

Keista, kad tų scenarijų ir analizės nesigirdi iš mūsų garsiųjų ekonomistų. Suprantu, tema nepataiko į oficiozą. Akivaizdu, todėl ir jokių rimtų diskusijų nevyksta. Valdžia pasikeitė, bet viskas po senovei: diskutuojama tik apie tai, kas leidžiama ir patinka valdžiai. Prisišnekėsi, žiūrėk, paramos neperves ar iš darbo išmes.

The post Ignas Vėgėlė. Apie augančią valstybės skolą ir grėsmes įsisukti į skolos spiralę appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Kazimiero parapijos vikaras tėvas Czeslawas Krysa (Česlavas Krysa) sako, kad Bafalo vyskupija bažnyčiai nustatė terminą iki rugpjūčio mėnesio apmokėti dar neapmokėtas sąskaitas. Tarp jų - 55 tūkst. JAV dolerių (beveik 52 tūkst. eurų) metinių draudimo išlaidų, iš kurių įsiskolinimas pastaruoju metu siekė 32 000 JAV dolerių (30 tūkst. eurų).

Bafalo vyskupijos atstovas spaudai teigė, kad vyskupijos vikaras atnaujinimui ir plėtrai tėvas Bryanas Zielenieski (Brajanas Zielenieskis) „vasario mėn. pranešė parapijų šeimos grupės, kuriai priklauso Švento Kazimiero bažnyčia, klebonui, kad bažnyčiai pradėtas vienerių metų vertinimo laikotarpis, kuriuo siekiama nustatyti jos finansinį gyvybingumą".

„Mūsų vyskupijoje taikomas parapijų šeimos grupės modelis, ir šiuo metu vertinami visi parapijos gyvenimo aspektai, įskaitant finansinį tvarumą", - aiškino vyskupijos atstovas.

The post Istorinė lenkų bažnyčia JAV, susijusi su Jonu Pauliumi II, stengiasi išlikti appeared first on LAIKMETIS.

75-erių Angelo Becciu (Andželas Bečus), buvęs popiežiaus Pranciškaus patarėjas, tapo aukščiausio rango Katalikų Bažnyčios dvasininku, stojusiu prieš Vatikano baudžiamąjį teismą. Be to, kadaise jis buvo laikomas vienu pretendentų į popiežiaus sostą.

Jam skirta ne tik 5 metų ir 6 mėnesių įkalinimo bausmė, 8000 eurų bauda, bet ir visam laikui uždrausta užimti pareigas viešose institucijose.

Jis ir dar devyni kaltinamieji buvo teisiami dėl finansinių nusikaltimų, susijusių su miglotu Londono nekilnojamojo turto sandoriu. Tarp kaltinamųjų – finansininkai, teisininkai ir buvę Vatikano darbuotojai.

Kai kurie kaltinamieji yra buvę Vatikano institucijų, taip pat Valstybės sekretoriato, pareigūnai ir darbuotojai, įskaitant prelatus, taip pat tarptautiniai investicijų ekspertai, jiems pavaldžių ar su jais susijusių bendrovių tarpininkai. Londono pastato pirkimo laikotarpiu arkivyskupas A. Becciu ėjo Vatikano valstybės sekretoriato einamųjų reikalų pavaduotojo pareigas.

Tyrimas vykdomas nuo 2019 m. bendradarbiaujant su Italijos finansų policija ir kitų šalių institucijomis. Teisiamieji buvo kaltinami, kad dėl jų tyčinės veikos arba nekompetencijos Vatikanas patyrė didelių nuostolių, kad buvo prarasta ir dalis lėšų, skirtų Šventojo Tėvo asmeninei labdaringai veiklai, sukėlė tikinčiųjų pasipiktinimą ir padarė milžinišką žalą reputacijai.

Teista dešimt asmenų

Teismo pirmininkas Giuseppe Pignatone (Džuzepė Pinjatonė) šeštadienį paskelbė nuosprendį, kuriuo A. Becciu buvo apkaltintas turto pasisavinimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir įrodymų klastojimu.

Jo advokatas Fabio Viglione (Fabijo Viljonė) sakė, kad jis ketina apskųsti nuosprendį. F. Viglione buvo skirta 8 tūkst. eurų bauda. 

Gruodžio 17 dienos nuosprendžiai – reikia atsiminti, kad nuteistieji turi teisę į apeliaciją – yra tokie: René Brülhartui ir Tommasui Di Ruzzai, tuometinės už kontrolę atsakingos Finansinės informacijos valdybos (AIF) vadovams, skirta po 1700 eurų piniginė bauda už tai, kad neinformavo prokuroro apie įtartinus veiksmus.

Fabrizijui Tirabassi, buvusiam Valstybės sekretoriato pareigūnai, skirta 7 metų įkalinimo bausmė ir 10 000 eurų bauda. Ennricui Crasso, ilgamečiam Valstybės sekretoriato finansų konsultantui teismas skyrė 7 metų įkalinimo bausmę ir 10 000 eurų baudą, finansininkui Raffeliui Mincione 5 metų ir šešių mėnesių įkalinimo bausmę bei 8000 eurų baudą. Brokeriui Gianluigi Torzi skirta 6 metų įkalinimo bausmė ir 6000 eurų bauda. Tarpininkei Cecilijai Marogna skirta 3 metų ir devynių mėnesių įkalinimo bausmė. Advokatui Nikolai Squillace skirta metų ir dešimties mėnesių įkalinimo bauda, ją atidedant penkiems metams. Beveik visiems taip pat uždrausta arba apribota valstybės tarnyba.

Dešimtasis kaltinamasis – kun. Mauro Carlino, buvęs kardinolo A. Becciu sekretorius – buvo išteisintas.  

Sudėtingiausia byla

Šios bylos centre – 350 mln. eurų vertės prabangaus nekilnojamojo turto Londone pirkimas, kuris tapo 2014-ųjų pradėtos investicijos dalimi ir galiausiai Vatikanui atsiėjo dešimtis milijonų eurų. Galima priminti, kad šis pastatas, skirtas komercinei veiklai, buvo įsigytas 2013–2014 metų laikotarpiu ir turėjo tapti ilgalaike Šventojo Sosto investicija, bet virto nemaloniu skandalu.

Šios bylos nagrinėjimas buvo pradėtas 2021-ųjų liepos mėnesį. Šis teismo procesas nušvietė Šventojo Sosto finansus, kuriuos popiežius Pranciškus, 2013-ųjų kovą perėmęs Katalikų Bažnyčios vairą, stengėsi išskaidrinti.

Tai buvo ko gero sudėtingiausia byla, su kuria Vatikanui teko susidurti pastaruoju laiku: tyrimas vyko įvairiose šalyse, byla nagrinėta 85 posėdžiuose, peržvelgta beveik 125 tūkstančiai puslapių dokumentacijos popieriniu ir elektroniniu formatu ir dar kone 70 tūkstančių, kuriuos pateikė visų teismo procese dalyvavusių pusių advokatai.

Likus kelioms savaitėms iki teismo proceso, popiežius suteikė Vatikano civiliniams teismams teisę teisti kardinolus ir vyskupus. Anksčiau tai darydavo kardinolų vadovaujamas teismas.

Prokuroras Alessandro Diddi (Alesandras Didi) prašė A. Becciu skirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o kitiems kaltinamiesiems – nuo ketverių iki trylikos metų.

Tad bausmės yra kiek švelnesnės už siūlytas Vatikano prokuroro, nes teisėjų kolegija nusprendė, kad kai kurie kaltinimai panaikintini arba jiems pritrūko įrodymų, kai kurie nusikaltimai buvo perkvalifikuoti. Teismas nurodė iš pagrindinių kaltininkų – A. Becciu, F. Tirabassi, E, Crasso ir R. Mincione išreikalauti virš 200 milijonų dolerių sumą už pagrindinį nusikaltimą, iki to laiko areštuojant jų sąskaitas ir turtą. Mažesnės sumos, nuo kelių tūkstančių eurų iki šešiaženklių skaičių, turi būti išreikalautos iš tų pačių arba kitų nuteistųjų už mažesnius susijusius nusikaltimus.

A. Becciu visą laiką tvirtino esąs nekaltas ir kaltinimus vadino nepagrįstais.

The post Vatikano teismas už grotų pasiuntė kadaise įtakingą italų kardinolą appeared first on LAIKMETIS.

Plane atsispindi nauji Lietuvos tikslai finansuoti žaliąją energetinę transformaciją ir paskatinti verslo perėjimą prie žaliųjų ir aukštąją pridėtinę vertę kuriančių technologijų.

Visgi Europos Komisija atmetė Lietuvos prašymą koreguoti plane esančius šalies tikslus, susijusius su mokestiniais pakeitimais.

„Dėl keturių iš 48 su apmokestinimu susijusių priemonių, įtrauktų į Lietuvos planą, Komisija nustatė, kad priežastys, kuriomis grindžiamas Lietuvos prašymas pakeisti planą, yra nepagrįstos“, – rašoma EK pranešime spaudai.

Jame nurodoma, kad EK informavus apie tokią preliminarią išvadą, Lietuva dabar dar turi vieną mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Žinių radijui praėjusią savaitę sakė, kad Lietuva siūlė EK peržiūrėti RRF plane numatytų mokestinių rodiklių terminus, tačiau pripažino, kad EK yra nelinkusi to daryti ir „netgi atvirkščiai, siūlo didinti ambiciją mokestinio paketo kontekste“.

Pasak jos, Europos Komisija „mūsų mokesčių sistemos netobulumus mato kaip esminį trikdį keliauti vakarietiškos ekonominės gerovės link“.

Papildomas postūmis Lietuvos žaliajai pertvarkai 

Lietuvos RRF planą nuo šiol sudarys 2,3 mlrd. eurų europinės dotacijos bei 1,55 mlrd. eurų paskolos. EK pažymi, kad pakeistame plane labai daug dėmesio skiriama žaliajam kursui 37,4 proc. lėšų skiriant priemonėms, kuriomis remiami klimato tikslai.

Lietuvos RRF planą nuo šiol sudarys 2,3 mlrd. eurų europinės dotacijos bei 1,55 mlrd. eurų paskolos

Į savo pirminį planą Lietuva įtraukė papildomų investicijų, visų pirma du fondus, kurie teiks paskolas perėjimui prie švarios energijos. Vienas jų skatins įmones naudoti saulės ir vėjo energiją, o kitas – pereiti prie žaliųjų didelės pridėtinės vertės technologijų. Į planą įtrauktas skyrius „REPowerEU“ apima vieną reformą ir tris investicijų kryptis.

Papildomomis priemonėmis siekiama sparčiau įgyvendinti iniciatyvą „Renovacijos banga“, kuri apima energijos vartojimo efektyvumo didinimą renovuojant tiek viešuosius, tiek privačius pastatus, perėjimą prie saulės ir vėjo energijos supaprastinant leidimų procedūras ir remiant tokių elektrinių statybą.

Naujos investicijos taip pat apims paskolas saulės arba vėjo energetikos vystytojams, įskaitant ir gyventojus, paramą švarią energiją naudojantiems laivams, plukdantiems krovinius iš Kauno į Klaipėdos uostą.

Europos Taryba dabar turi keturias savaites EK vertinimui patvirtinti. Tarybos pritarimas leistų Lietuvai gauti 150 mln. eurų išankstinį „REPowerEU“ fondų finansavimą.

EK išaiškinimo Lietuva laukė šalyje stringant mokesčių reformos priėmimui. Vyriausybė ją Seimui pateikė birželį, tačiau po ginčų valdančioji koalicija sutarė priėmimo neforsuoti.

Praėjusią savaitę įstrigo ir įstatymo dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo priėmimas.

The post EK pritarė naujam Lietuvos RRF planui, bet atsisakė peržiūrėti mokesčių reformos terminus appeared first on LAIKMETIS.

Gegužės 31 d. buvo pranešta, kad popiežius Pranciškus paprašė padėjėjų išsiaiškinti, kaip buvo pervesti pinigai.

Pervedimai dažniausiai datuojami 2021 m., kai Popiežiškųjų misijų draugijų JAV (toliau - TPMS-US) - Popiežiškosios Dvasininkų bei evangelinius patarimus praktikuojančių vyrų ir moterų misijų konsociacijos, Popiežiškosios Tikėjimo sklaidos misijų, Popiežiškosios Šv. Apaštalo Petro draugijos ir Popiežiškosios Šventosios vaikystės draugijos - direktorių valdyba pritarė mažiausiai 17 mln. dolerių pervedimui į pelno nesiekiančią organizaciją ir jos privataus kapitalo fondą, priklausantį tuometiniam organizacijos nacionaliniam direktoriui tėvui Andrew Smallui (Endriu Smolui).

Ši organizacija yra JAV veikiantis Popiežiškųjų misijų draugijų, pasaulinio keturių draugijų tinklo, teikiančio finansinę paramą Katalikų Bažnyčiai misijų teritorijose, ypač Afrikoje, padalinys. Didžiąją dalį lėšų ji gauna iš metinės aukos, kuri spalio mėnesį renkama katalikų bažnyčiose.

Naujasis misijų grupės nacionalinis direktorius ir direktorių valdyba, kaip praneša CNA, nurašė 10,2 mln. dolerių (9,5 mln. eurų) iš visos pervestos sumos kaip nuostolį, nes, kaip teigiama naujausioje finansinėje ataskaitoje, „nėra jokio grafiko ir jokių investicijų grąžos garantijų", pranešė AP.

„Organizacijos vadovybė uoliai stengiasi išpirkti investicijas, tačiau nėra jokio termino ir jokių investicijų grąžos garantijų", - teigiama finansinėje ataskaitoje.

A. Smallas investicijų nurašymą pavadino trumparegišku ir teigė, kad nėra pagrindo manyti, jog pasibaigus minimaliam 10 metų įsipareigojimui investicijos neatsipirks.

Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni (Matėjus Brunis) sakė: „Šventasis Sostas žino apie šią situaciją ir šiuo metu nagrinėja įvykių detales".

AP kalbėjosi su ekspertais, kurie teigė, kad pervedimai nebūtinai buvo neteisėti, tačiau tai, kad A. Smallas tuo metu vadovavo ir TPMS-US, ir „Missio Corp.", taip pat tai, kad pirmoji skirsto tikinčiųjų aukas, o antroji teikia paskolas, kelia tam tikrų klausimų.

Remiantis finansinėmis ataskaitomis, TPMS-US prašė „Missio Corp." grąžinti 10,2 mln. dolerių investiciją į MISIF, tačiau „Missio Corp." atsisakė tai padaryti.

Atsakydamas į klausimus elektroniniu paštu A. Smallas AP teigė, kad TPMS-US pinigų pervedimai „Missio Corp." ir MISIF buvo patvirtinti valdybos ir atitiko Bažnyčios interesus. A. Smallas taip pat pasidalijo laiškais iš vyskupų ir vienuolių Afrikoje, kurios pasinaudojo „Missio Corp. "paskolomis su mažomis palūkanomis.

Pasak AP, TPMS-US pakeitė savo direktorių valdybos, kurią daugiausia sudaro kardinolai ir vyskupai, sudėtį po to, kai 2021 m. pavasarį ją perėmė Harringtonas.

Harringtonas taip pat pasamdė advokatus, kad ši ištirtų „Missio Corp." veiklą.

Šiuo metu TPMS-US valdyba vertina savo valdymo struktūras ir rekomenduos naujus įstatus bei balsuos dėl civilinės korporacijos įstatų.

Popiežiškosios misijų draugijos JAV skiria dotacijas per katalikų vyskupijas ir partneres organizacijas, siekdamos užtikrinti, kad lėšos būtų pilnai panaudotos neatidėliotiniems ir nuolatiniams nukentėjusių bendruomenių poreikiams.

The post Vatikanas tiria milijoninius JAV įsikūrusios labdaros organizacijos pervedimus į investicinį fondą appeared first on LAIKMETIS.

Posėdyje dalyvavęs šios institucijos narys, Brazilijos San Paulo arkivyskupas kardinolas Odilo Pedro Schereris davė trumpą interviu Vatikano radijui.

Ekonomikos taryba yra viena iš popiežiaus Pranciškaus įsteigtų institucijų, kurios yra atsakingos su Šventojo Sosto nuosavybės administravimą ir ekonomikos reikalų tvarkymą, aiškino kardinolas. Ekonomikos taryba nėra vykdomoji institucija.

Tarybos užduotis – prižiūrėti ekonominius reikalus bei įvairių Šventojo Sosto ekonominių institucijų veiklą, siūlyti gaires ir patarimus tiems, kurie vėliau turi priimti sprendimus, t. y. Ekonomikos sekretoriatui ir pačiam popiežiui. Ekonomikos tarybai tenka užduotis prižiūrėti ir bendrai kontroliuoti Šventojo Sosto ekonominę, administracinę ir finansinę padėtį.

Kokia Vatikano finansų būklė? Sakyčiau, atsakė kardinolas, kad Šventasis Sostas nėra laiminga sala ekonominės krizės krečiamame pasaulyje. Stengiamasi tenkinti kasdienius poreikius, tačiau metų pabaigoje nustatomas biudžeto deficitas. Tokia padėtis nėra nauja, o išeitis visada yra tikinčiųjų dosnumas, mažos ar didelės tikinčiųjų ir Bažnyčios institucijų aukos.

Kanonų teisė numato, kad vyskupijos visame pasaulyje gali padėti Šventajam Sostui, ypač esant dideliam poreikiui. Ir tai veikia. Gaunama daug paramos iš vyskupijų, kurios padeda Šventajam Sostui ekonominiais klausimais.

The post Metų pabaigoje Vatikane nustatomas biudžeto deficitas appeared first on LAIKMETIS.

„Dėl šių dviejų sprendimų minimalią algą gaunantis žmogus į rankas gautų 76 eurais daugiau“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministrė Gintarė Skaistė.

Anot jos, šis sprendimas valstybės biudžetui kainuotų daugiau nei 200 mln. eurų.

Pasak G. Skaistės, MMA ir NPD susilyginti turėtų 2028 metais.

Pasak ministrės, norint sparčiau siekti šio tikslo reikia kitų mokestinių pakeitimų, kurie papildytų valstybės biudžetą. 

Šis sprendimas yra ypatingai brangus valstybės biudžetui, todėl tolesnė NPD plėtra be papildomų kitų mokestinių pajamų surinkimo sprendimų tiesiog yra sunkiai įmanoma

„Šis sprendimas yra ypatingai brangus valstybės biudžetui, todėl tolesnė NPD plėtra be papildomų kitų mokestinių pajamų surinkimo sprendimų tiesiog yra sunkiai įmanoma ir jeigu norima toliau vykdyti tokią politiką, kad visgi didinti NPD dvigubai sparčiau nei MMA, tiesiog reikalingi kiti sisteminiai mokestiniai pakeitimai, kurie iš kitos pusės didintų biudžeto pajamas ir leistų daryti šį sprendimą“, – sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, kitu atveju mažėtų valstybės galimybių labiau finansuoti krašto apsaugą, švietimą ar kitas sritis.  

„Jeigu tiesiog beatodairiškai būtų didinamas NPD, be kitų sprendimų, natūralu, kad tai turėtų poveikį valstybės biudžeto galimybėms finansuoti tokias visuotinai svarbias sritis, kaip krašto apsauga, kaip švietimo susitarimas, kaip visos kitos viešosios paslaugos“, – teigė G. Skaistė.

MMA didinimui praėjusį penktadienį jau pritarė trišalė taryba. Tačiau galutinį sprendimą priims Vyriausybė. 

The post G. Skaistė: siūloma NPD kitąmet didinti 20 proc. appeared first on LAIKMETIS.

Popiežiškasis fondas – tai 1988 m. JAV įkurta organizacija, kuri remia įvairius Katalikų Bažnyčios projektus bei paties popiežiaus misiją. Nuo įkūrimo fondas finansavo daugiau kaip 2 tūkst. projektų, kuriems skyrė daugiau kaip 200 mln. dolerių. Popiežiškasis fondas parėmė 170 bažnyčių ir koplyčių, 400 kunigų seminarijų, 270 vienuolynų ir 100 mokyklų statybą arba išlaikymą.

Sveikindamas fondo vadovus ir atstovus popiežius Pranciškus iškėlė du aspektus, svarbius tiek šio fondo veikimui, tiek ir popiežiaus misijai, kurią fondas remia, – tai vienybė ir skaidrumas.

Pirmasis aspektas – vienybės skatinimas. Deja, sakė Pranciškus, mūsų dienomis matome, kaip Bažnyčios vienybę žaloja susiskaldymas. Tai dažnai lemia ideologijos ir srovės, kurios, nors kartais ir turėdamos gerų ketinimų, galiausiai kuria Bažnyčios viduje partijas ir „klikas“, kurių nariai jaučiasi pranašesni už kitus.

tai dažnai lemia ideologijos ir srovės, kurios, nors kartais ir turėdamos gerų ketinimų, galiausiai kuria Bažnyčios viduje partijas ir „klikas“, kurių nariai jaučiasi pranašesni už kitus.

Šis pavojus nėra naujas. Jau šv. Paulius įspėja apie Jėzaus mokiniams gresiantį susiskaldymą ir pabrėžia, kad Bažnyčia yra pašaukta puoselėti vienybę įvairovėje, tai yra vienybę, kuri atsižvelgia į kiekvieno bendruomenės nario savitumą ir nereiškia suvienodinimo.

Popiežius padėkojo fondui už paramą šitaip suprantamos vienybės ugdymui.

Antrasis labai svarbus Petro įpėdinio ir visos Bažnyčios misijos aspektas yra skaidrumas. Pranciškus priminė, kad pastaruoju metu Šventasis Sostas ėmėsi įvairių priemonių, siekdamas užtikrinti, kad jo institucijos skaidriai vykdytų savo tarnystę visuotinei Bažnyčiai. Tai ypač svarbu vykdant labdarą, kuri priklauso nuo daugelio žmonių visame pasaulyje geros valios ir dosnumo. Finansiniai skandalai, kilę dėl budrumo ir skaidrumo stokos, kenkia geram Bažnyčios vardui.

„Brangūs bičiuliai, dar kartą dėkoju už visas jūsų pastangas ir meldžiuosi, kad jums nestigtų uolumo remti veiklą, kurią vykdo Romos vyskupas, meile vadovaudamas visai Bažnyčiai“, – sakė Pranciškus.

The post Bažnyčios vienybę žaloja susiskaldymas, sako popiežius appeared first on LAIKMETIS.