Grupei vadovaujanti G. Meloni ir buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pastarosiomis savaitėmis su V. Orbanu aptarė, kad prisijungimo prie grupės sąlyga bus ta, kad Vengrijos premjeras, be kitų klausimų, pakeis savo poziciją dėl Ukrainos.

Jei "Fidesz" įstotų į ECR, tai galėtų iš esmės pakeisti Briuselio politiką, nes nacionalistinė, euroskeptiška ir prieš imigraciją nusistačiusi ECR kartu su "Fidesz" europarlamentarais po birželį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų galėtų tapti trečia pagal dydį ir didesnę socialinę bei ekonominę įtaką turinčia ES frakcija.

"Kalbėjausi apie tai su Viktoru Orbanu ir, kaip suprantu, jis svarsto galimybę prisijungti prie ECR. Jei taip atsitiktų, tai suteiktų mums dar daugiau galimybių veikti geresnės Europos labui", - interviu agentūrai "Bloomberg" sakė Lenkijos parlamento Teisės ir teisingumo delegacijos vadovas Morawieckis.

Jei Europos Parlamento rinkimai vyktų šiandien, ECR galėtų laimėti 80 vietų Parlamente, bent jau taip rodo naujausia "Europe Elects" apklausa. Tačiau susidariusiai didžiajai dešiniajai koalicijai būtų sunku suderinti pozicijas dėl Ukrainos.

Tai ypač pasakytina apie partiją "Įstatymas ir teisingumas", kuri šiuo metu turi daugiausia vietų ECR bloke", - teigia straipsnio autoriai.

M. Morawiecki sako, kad svarbiau už skirtumus yra bendri tikslai: daugiau galių atskiroms šalims, mažiau ES biurokratijos, daugiau saugumo ribojant imigraciją

Tačiau M. Morawiecki sako, kad svarbiau už skirtumus yra bendri tikslai: daugiau galių atskiroms šalims, mažiau ES biurokratijos, daugiau saugumo ribojant imigraciją ir mažiau savinaikos politikos visose srityse.

Tačiau ši strategija kelia pavojų ir Europos politikos naujokei Meloni, nes "Orbanas, kuris valdžioje jau penkias kadencijas ir yra ilgiausiai ES dirbantis premjeras, nėra lengvai sutramdomas, juolab kad jis pats siekia suvienyti žemyno nacionalistines partijas".

Paskutiniuose komentaruose spaudai Vengrijos ministras pirmininkas teigė, kad susitarimas yra beveik įvykęs faktas, tačiau mažai tikėtina, kad "Fidesz" įstos į ES iki birželio mėn. vyksiančių rinkimų.

"Kad išgelbėtume Europą, turime suvienyti jėgas įvairiuose frontuose. ECR yra atvira visiems, kurie sutinka su mumis prieš dominuojančias liberalias ir kairiąsias grupes, suinteresuotas sunaikinti žemyną", - pridūrė M. Morawiecki.

The post Meloni ir Morawieckis įvardijo sąlygas V. Orbanui, norinčiam prisijungti prie ECR frakcijos appeared first on LAIKMETIS.

V. Orbanas, perrinktas partijos pirmininku, savo partijai vadovauja jau daugiau kaip 20 metų, nuo 2003 m. gegužės mėn. Savo kalboje jis išreiškė ketinimą, kad Vengrija ir toliau atlaikys spaudimą prieš bet kokias tautai svetimas ideologines tendencijas.

"Iš pirmo žvilgsnio visi mato, kad Vengrija priešinasi bet kokiam spaudimui. Ji taip pat priešinasi karo miražams, lyčių spaudimui, žaliosioms ideologijoms su vis labiau jakobiniškais simptomais ir Sorošo programišių puolimui iš Briuselio ir Vašingtono vienu metu", - sakė Vengrijos premjeras susirinkusiesiems.

Jis pridūrė esąs įsitikinęs, kad šalis "turi pasakyti "ne" Briuselio Europos modeliui".

"Mūsų interesas - išlaikyti Sąjungą kartu. Sąjungą reikia ne palikti, o pakeisti, tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei Briuselyje įvyks radikalūs pokyčiai. Priešingu atveju ateis galas. Jei taip bus ir toliau, Sąjunga nesprogs, ji paprasčiausiai subyrės", - perspėjo V. Orbanas.

Jis pabrėžė, kad šiandien nei valstybės narės, nei Komisija neatlieka savo pareigų, o Briuselis be skrupulų pažeidinėja savo paties taisykles.

Mūsų stiprybę, viltį ir savigarbą skatina tai, kad mes, vengrai, turime savo planą. Turime kontrmodelį, kurį išbandėme ir jis veikia

Tuo tarpu Vengrijos modelis veikia, o V. Orbano konservatyvios vyriausybės politika pasirodė esanti perspektyvi alternatyva.

"Mūsų stiprybę, viltį ir savigarbą skatina tai, kad mes, vengrai, turime savo planą. Turime kontrmodelį, kurį išbandėme ir jis veikia", - sakė jis ir pridūrė, kad vis daugiau žmonių to pavydi, nors nedrįsta to pasakyti. "Prancūzai ir vokiečiai atiduotų pusę savo gerbūvio, jei vėl galėtų būti šalimi be migrantų".

Vengrijos vadovas taip pat pabrėžė, kad jo administracijai pavyko skatinti šeimai palankią politiką, pritraukti užsienio investicijų ir prižiūrėti tvarią ekologinę transformaciją.

"Tuo Vakarai negali pasigirti", - pridūrė jis.

The post V. Orbanas: ES reikia radikalių reformų arba ji žlugs appeared first on LAIKMETIS.

Vengrijos parlamente yra 199 vietos (93 vietos partijų sąraše ir 106 vienmandatės). „Fidesz“ už partijų sąrašus surinko 54 proc. balsų, o jungtinė opozicija – šešių didžiausių opozicinių partijų sąrašas – tik 34 proc. Apygardose „Fidesz“ triumfas dar reikšmingesnis: Orbano partija laimėjo 87 apygardas, o vieninga opozicija Budapešte laimėjo tik 17, provincijoje – 2. „Fidesz“ nuo 2010 m. ketvirtą kartą turės dviejų trečdalių daugumą ir parlamente - 135 vietas.

Rezultatai tikrai bus tyrinėjami ir aiškinami dar ilgai. Tarptautinė žiniasklaida bandė rasti V. Orbáno sėkmės paaiškinimą tiek prieš rinkimus, tiek po jų. Tiesa ta, kad daugeliu atvejų jiems nepavyko palikti užnugaryje šiandieninių visa apimančių liberalių klišių.

Žemiau keletą dėmesio vertų punktų, kuriuos paskelbė vengrų autorius, portalo Mandiner.hu vyriausiasis redaktorius Gellértas Rajcsányi, beveik du dešimtmečius akylai stebintis Vengrijos politiką.

Viktoras Orbánas nėra dirbtinis lyderis

V. Orbánas sulaukęs 58 metų tapo ilgamečiu valstybės veikėju. Jis nėra eilinis populistas, greitai kylantis į viršų ant populiarių nuotaikų bangos, o politikas, 34 metus praleidęs politikos priešakyje ir tam paskyręs visą savo gyvenimą. Jaunystėje jis buvo vienu iš viešųjų komunistinės sistemos opozicijos veidų, o būdamas 35 metų tapo ministru pirmininku pirmajai ketverių metų kadencijai 1998–2002 m.

Nuo 2010 m. jis laimėjo ketverius rinkimus. Dėl savo patirties jis yra pakylėtas virš Vengrijos politinės kastos – ir, tiesą sakant, aukščiau už tarptautinę – dėl daugybės politinių žinių, kurias jis sukaupė, dėl organizacijos, kurią sukūrė per trisdešimt metų, dėl jo išskirtinio sumanumo, taip pat nepaprastai išvystyto rinkėjų nuotaikų jausmo.

Angelai Merkel pasitraukus iš politinės scenos, jis yra ilgiausiai dirbantis ES ir viso Vakarų pasaulio valstybės vadovas. V. Orbáno strategija, taktika, gebėjimas orientuotis ir gilus rinkėjų supratimas buvo esminiai veiksniai, laimint šiuos paskutinius rinkimus tokia stipria balsų dauguma po itin sudėtingos kadencijos.

„Fidesz" organizacijos stiprybė

Už Vengrijos valdančiosios partijos sėkmės slypi ne vienas V. Orbánas, bet taip pat ir visas sunkus 33 metų politinis darbas. „Fidesz“ buvo įkurta kaip jaunimo organizacija, vėliau ji buvo paversta politine partija.

„Fidesz“ pasuko konservatyvumo linkme tik po netikėto pralaimėjimo 2002 m. rinkimuose, dėl kurių reikėjo stiprinti partijos tiesioginius ryšius su visuomene, įkurti naujas žiniasklaidos priemones, ekspertų grupes ir kitas remiančias institucijas.

Tuomet iš „žiniasklaidos partijos“, tik braidančios po paviršių, „Fidesz“ virto politine jėga, įsitvirtinusia gilesniuose Vengrijos visuomenės sluoksniuose, sugebėjusia sukaupti tikras žinias apie savo poreikius ir siekius.

„Fidesz“ buvo nedidelė opozicinė partija, dešimtajame dešimtmetyje turėjusi vos 5 proc. visuomenės palaikymo. Nuo 1998 m. ji tapo valdančia partija, galinčia sudaryti koaliciją, taip pat pagrindine opozicijos jėga 2002–2010 m.

Tai ką analitikai ne kartą teigė apie partiją, yra iš dalis tiesa. Panašu, kad Vengrijos politika palanki didelėms centristinėms valdančiosioms partijoms, bent jau pastaruosius 150 metų. Taip atsitiko Austrijos-Vengrijos monarchijos laikais Liberalų partijai, kuri vadovavo trisdešimt metų, ir Horčio režimo partijai tarpukariu.

Šis paskutinis „Fidesz“ triumfas, ketvirtą kartą pasiekus dviejų trečdalių pergalę, tik dar labiau patvirtina teorijas, kad V. Orbano „Fidesz“ turėjo tapti naujos eros centristine partija ir išlikti valdžioje ilgą laiką, tęsiant Vengrijos politinę istorinę tradiciją.

Vengrijos kairiųjų skilimas

Vėlgi, reikėtų atsigręžti į pastaruosius trisdešimt trejus metus: 1989–1990 m., kai Vengrijoje žlugo komunistinė vienpartinė sistema, būtent konservatyvioms jėgoms po pirmųjų laisvų rinkimų pavyko suformuoti vyriausybę.

Tačiau visuomenėje, ekonomikoje, o taip pat ir valstybės valdyme (post)komunistiniai tinklai išsilaikė. Komunistų valstybės partijos įpėdinė – Vengrijos socialistų partija (MSZP) – turėjo didelę paramą, kuria galėjo pasikliauti iki 2000-ųjų pradžios.

Vengrijos socialistų partija buvo sudėtingiausiai organizuota ir socialiai įtraukta partija Vengrijos politikoje. Be to, ji artimai bendradarbiavo su liberalų partija Laisvaisiais demokratais (SZDSZ), kurie beveik visiškai kontroliavo žiniasklaidą ir kultūrinį gyvenimą Vengrijoje.

Per pastaruosius penkiolika metų atsitiko taip, kad Vengrijos kairieji – iš pradžių vyriausybėje, o paskui opozicijoje – paleido iš rankų savo gerai organizuotą tinklą. Didėjantis pralaimėjimų skaičius rinkimuose įnešė intelektualinį vakuumą, dėl kurio vis sunkiau buvo užtikrinti tinkamą naujų politikų pasipildymą.

Vengrijos kairieji tiesiog pamiršo politikos organizacinių pastangų pagrindus ir nesugebėjo išlaikyti tinkamos žinių bazės, galiausiai skilo į 5-6 skirtingas partijas. Tuo tarpu „Fidesz" nuolat mokėsi ir kūrė savo pamatus.

Kairiųjų strateginės ir taktinės klaidos

Aukščiau aprašytos aplinkybės lėmė, kad Vengrijos kairiųjų ir liberalų stovykla bėgant metams padarė keletą strateginių ir taktinių klaidų, kurių kulminacija buvo paskutinė rinkimų kampanija.

Dešiniųjų ir kairiųjų rinkimų bazės dvidešimt metų buvo panašaus dydžio, nors dešiniųjų buvo šiek tiek didesnė, o tai buvo pakankamas pranašumas, kad dešinieji nuo 2010 m. nuolat laimėtų daugumoje apygardų.

2018 m. dar kartą pralaimėję rinkimus kairieji padarė išvadą, kad užuot kandidatavusios atskirai, jų partijos turėtų sudaryti glaudų aljansą, kad rinkimų apygardose būtų iškelti bendri opozicijos kandidatai, taip pat bendras vienas sąrašas daugiamandatėje.  

Dedami šias pastangas, jie į savo aljansą įtraukė ir dešiniųjų radikalų „Jobbik“ partiją. Iki 2022-ųjų rinkimų „Jobbik“ vadovybė visiškai ištirpo kairiųjų jėgų gniaužtuose, o jų rinkėjų bazė (maždaug milijonas), prieš ketverius metus išsisklaidė.

Galiausiai į visa apimantį aljansą taip pat buvo priimtas buvęs socialistų ministras pirmininkas Ferencas Gyurcsány, labiausiai nekenčiamas Vengrijos politikas, tad toks kokteilis, kartu su „Jobbik", nepatiko nei kairiųjų, nei liberalų rinkėjams.

Jei 2018 m. atskirai veikiančios šešios opozicinės partijos gavo 2,7 mln. balsų, 2022 metų koalicijoje – 1,8 mln.

Jų strategija ne tik neleido sutelkti balsų, o greičiau sukėlė visišką fiasko. Jei 2018 m.atskirai veikiančios šešios opozicinės partijos gavo 2,7 mln. balsų, 2022 m. koalicijoje – 1,8 mln.

Daugumą rinkėjų, kuriuos opozicija prarado, tikriausiai sudarė buvę „Jobbik" rinkėjai; tos partijos šalininkai nesugebėjo susitaikyti su tuo, kad jų partijos elitas susijungė su kairiaisiais – jų pagrindiniu priešu.

Dalis „Jobbik“ rinkėjų liko namuose, dalis jų ėjo balsuoti už „Fidesz“, o kita reikšminga dalis greičiausiai balsavo už „Mi Hazánk" – radikalią dešiniojo sparno formaciją, įkurtą iš nesutinkančių buvusių „Jobbik“ politikų, kuri galiausiai pateko į parlamentą, pateikdami staigmeną. Opozicijos 2022 metų rinkimų schema visiškai žlugo.

Nekompetentingas opozicijos kandidatas į premjerus

2021 m. opozicijos politinė naujovė buvo ta, kad ji surengė atskirus pirminius rinkimus tam, kad rinktų savo kandidatus apygardose ir bendrą kandidatą į premjerus. Galiausiai pastarosiose lenktynėse Peteris Márkis-Zay'us paėmė viršų – nepartinis mažo miesto pietų Vengrijoje meras.

Markis-Zay, pripažintas, religingas septynių vaikų tėvas, dėl opozicijos rinkėjų protesto nuotaikos sugebėjo laimėti opozicijos pirminius rinkimus, aplenkdamas pagrindinius kairiųjų politinius veikėjus.

Nors pagrindinė Vengrijos ir tarptautinė žiniasklaida vaizdavo Péterą Márki-Zay'ų kaip talentingą ir charizmatišką politiką, kampanijos metu tapo akivaizdu, kad jo politinis talentas buvo gana ribotas, jis tikrai nebuvo dar neatrastas genijus, bet veikiau politikos mėgėjas.

P. Márki-Zay'us skaitė nesibaigiančias kalbas ir skelbė ilgus vaizdo įrašus feisbuke, pateikdamas daugybę prieštaringų ar net skandalingų pareiškimų savo užsitęsusiuose monologuose. Jis pareiškė įžeidžiančius pareiškimus apie daugybę visuomenės grupių, kritikavo net jį remiančius opozicinio aljanso politikus.

P. Márki-Zay'aus prieštaringus pareiškimus dešinieji nesunkiai pavertė kampanijos temomis. Kai kurie ištikimi kairiųjų rinkėjai nuo pat pradžių laikėsi atokiau nuo jo, po klaidų serijos nesugebančio tinkamai kreiptis į neapsisprendusius rinkėjus, juo labiau juos mobilizuoti.

Pasekmė, kaip minėta, buvo gana aiški: opozicinis aljansas prarado trečdalį buvusių rinkėjų. Rinkimų vakarą Péter Márki-Zay'us pasakė savo kalbą, pripažindamas pralaimėjimą, o scenoje už nugaros stovėjo tik jo šeimos nariai – daugumos partijos lyderių nebuvo. Negana to, ir „Jobbik" pirmininkas, ir Ferencas Gyurcsány'is savo „Facebook“ vaizdo įrašuose iš karto, tą patį vakarą, ėmė primesti atsakomybę už pralaimėjimą Márki-Zay'ui.

Naujas „Fidesz“ susitarimas su rinkėjais

Nei V. Orbáno patirtis, nei opozicijos klaidos visiškai nepaaiškins „Fidesz“ pergalės. Žvelgiant atgal, dabar galima suprasti, kad 2010 m. Vengrijoje prasidėjo nauja era, kai daugeliu parametrų centristinė jėga tapo natūralia valdančia partija, vadovaujama V. Orbáno.

V. Orbáno buvimas dešimtmečius Vengrijos politikoje, apimančioje šalies vidaus, ekonominę, socialinę politiką, pateisino. Galima teigti, kad jam pavyko įvairiems Vengrijos visuomenės žmonėms pasiūlyti sandorį, kuris buvo gerai įvertintas.

Netradicinė V. Orbáno politika („Orbanomika“, kaip sako kai kurie komentatoriai) yra palanki rinkai, o maži mokesčiai ir – kai kuriose strateginėse srityse – drąsūs ir radikalūs valstybės įsikišimai, kainų reguliavimas, valstybės nuosavybės ir kitų dalykų derinys yra vertas išsamios analizės.

Galima teigti, kad V. orbanui pavyko įvairiems Vengrijos visuomenės žmonėms pasiūlyti sandorį, kuris buvo gerai įvertintas.

Per pastaruosius 12 metų platūs visuomenės sluoksniai sugebėjo tapti viduriniosios klasės dalimi, o daugelis anksčiau buvusios viduriniosios klasės atstovų klestėjo sukaupdami daugiau turto. Padidėjusios gyventojų pajamos paskatino ekonomiką, ypač statybų pramonę. Maži pelno mokesčiai ir kitos subsidijos buvo naudingos tiek šalies, tiek tarptautiniams ekonomikos veikėjams, atvykstantiems į Vengriją.

Nedarbo lygis nukrito iki išskirtinai žemo lygio, atlyginimai pradėjo sparčiai kilti, o BVP augimas kasmet buvo įspūdingas. Speciali dosnios paramos šeimai sistema dar labiau sustiprino viduriniąją klasę, o tikslinė parama užtikrino nemažus išteklius ir kaimui, kuris po dviejų dešimtmečių pokomunistinio sąstingio smarkiai išsivystė.

Nors Vengriją irgi sukrėtė pasaulinė pandemija, ją šaliai pavyko atlaikyti gana švelniais apribojimais, apsieinant be vakcinacijos pasų ar ekonomikai žalingų ribojimų, tad Vengrija greitai grįžo prie ankstesniais metais buvusio ekonomikos vystymosi tempo.

Rezultatas: nors „Fidesz“ ir V. Orbánas sulaukia daug kritikos, net iš savo rinkėjų, tačiau kai žmonės galvoja apie pastarąjį dešimtmetį ir lygina su tuo, ką siūlė ankstesnė kairiųjų liberalų vyriausybė arba dabartinė opozicija, palankumas krypsta V. Orbáno naudai.

Opozicija skelbė tik vieną žinią - kad V. Orbánas turi būti nuverstas. Todėl dar daugiau rinkėjų nusprendė, kad „Fidesz“ vėl turėtų likti valdžioje ateinančius ketverius metus.

The post Gellertas Rajcsanyi. Kodėl V. Orbanas vis laimi rinkimus Vengrijoje? appeared first on LAIKMETIS.

Kreipdamasis į džiaugsmingai nusiteikusius savo šalininkus, skandavusius jo vardą, V. Orbanas pareiškė: „Laimėjome didžią pergalę – tokią didelę, kad galbūt matytumėt ją iš Mėnulio ir jau tikrai – iš Briuselio.“

V. Orbano administracija ne karta buvo įsitraukusi į konfliktus su Europos Sąjunga, daug diskusijų sukėlė Orbano vadovaujamos vyriausybės kova prieš LGBTQ politiką. Pastaroji tema buvo opus klausimas per sekmadienio balsavimą.

58 metų premjeras jau anksčiau buvo ilgiausiai dirbantis vyriausybės vadovas Europos Sąjungoje. Per rinkimus jam iššūkį metė šešios susivienijusios opozicijos partijos, siekusios panaikinti „neliberaliąją“ revoliucija, kurios V. Orbano „Fidesz“ siekė pastaruosius 12 nepertraukiamo valdymo metų.

Suskaičiavus 99 proc. balsų akivaizdu, kad V. Orbanas išlaikė ne tik konstitucinę 2/3 daugumą parlamente, bet gavo dar daugiau balsų, nei 2018 m.

Opozicijos sąrašo viršuje įrašytas 49 metų Peteris Marki-Zay (Pėteris Markis-Zajus), anksčiau sekmadienį atidavęs savo balsą, sakė, kad šie rinkimai yra kova su „nesąžiningomis ir neįmanomomis aplinkybėmis“.

Opozicija valstybinėje žiniasklaidoje beveik nebuvo matoma.

Parlamento narys Martonas Gyongyosi (Martonas Diondiošis) iš kraštutinės dešiniosios partijos „Jobbik“, kuri yra opozicijos koalicijos narė, sakė tinklalapiui 444.hu, kad sekmadienį buvo užfiksuota rinkimų pažeidimų.

„Į tai turi būti atsižvelgta kalbant, kaip galima laikytis rinkimų rezultatų“, – pridūrė jis.

V. Orbanas šiuos skundus atmetė ir teigė, kad balsavimas vyko sąžiningai.

Pirmąkart rinkimus Vengrijoje stebėjo daugiau kaip 200 tarptautinių stebėtojų, taip pat tūkstančiai vietos savanorių iš abiejų stovyklų.

Rinkėjų aktyvumas buvo 68,69 proc. ir beveik atitiko rekordinį dalyvavimą per ankstesnius nacionalinius rinkimus 2018 metais.

Remiantis dabartiniais rezultatais prognozuojama, kad į parlamentą pirmąkart pateks ultradešinioji partija „Mi Hazank“, peržengusi 5 proc. balsų slenkstį.

The post Vengrijoje - triuškinanti V. Orbano pergalė ketvirtą kadenciją iš eilės appeared first on LAIKMETIS.

„Informuoju jus, kad „Fidesz“ europarlamentarai traukiasi iš Europos liaudies partijos frakcijos“, – rašoma V. Orbano laiške  frakcijos lyderiui, vokiečių europarlamentarui Manfredui Weberiui (Manfredui Vėberiui).

Laišką socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vienas iš V. Orbano vyriausybės ministrų.

Apie pasitraukimą „Fidezs“ pranešė po frakcijoje įvykusio balsavimo dėl suspendavimo taisyklių pakeitimų.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, vienijanti pagrindinių Europos centro dešiniųjų partijų europarlamentarus, yra didžiausias politinis blokas Europos Parlamente. Šiai partijai priklauso tiek Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), tiek Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Sekmadienį V. Orbanas išsiuntė laišką Europos liaudies partijos frakcijos lyderiui M. Weberiui, kuriame pagrasino, kad „Fidesz“ paliks frakciją, jei per trečiadienį numatytą balsavimą bus pritarta suspendavimo taisyklių pakeitimams.

Remiantis šiais pakeitimais, frakcija galės suspenduoti visą jai priklausančią partiją, užuot nubaudusi vieną europarlamentarą. V. Orbanas laiške M. Weberiui rašė, kad šie pakeitimai „specialiai parengti „Fidesz“ nubausti“.

„Žinia aiški ir į ją tinkamai atsižvelgta. Jei „Fidesz“ nepageidaujama, nematome būtinybės likti frakcijoje“, – pažymėjo Vengrijos premjeras.

„Fidesz“ pasitraukimas veikiausiai padės tašką ne vienus metus tarp Europos liaudies partijos narių vykusiems kivirčams dėl to, ar išmesti V. Orbano partiją, ar visgi leisti jos europarlamentarams likti frakcijoje, kad jie neprisijungtų prie euroskeptikų populistų.

2019 metais Europos liaudies partija jau ėmėsi sankcijų prie „Fidesz“, reaguodama į Vengrijos vyriausybės organizuotą politinės reklamos kampaniją, per kurią tuometinis Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ir V. Orbano nemalonę užsitraukęs Vengrijoje gimęs JAV milijardierius George'as Sorosas (Džordžas Sorosas) buvo kaltinami rezgą sąmokslą užtvindyti Europą migrantais.

Europos liaudies partija nusiuntė delegaciją parengti vidaus ataskaitos dėl „Fidesz“ narystės frakcijoje perspektyvų. V. Orbanas pasmerkė šį žingsnį, pareiškęs, kad partija pati spręs dėl tolesnių savo žingsnių.

Suspendavimo taisyklės buvo pakeistos po to, kai Europos liaudies partija ėmėsi sankcijų prieš „Fidezs“ europarlamentarą Tamasą Deutschą (Tamašą Doičą), kuris M. Weberio pasisakymus prilygino gestapo ir Vengrijos komunistinių laikų slaptosios policijos šūkiams.

The post Vengrijos valdančioji partija pasitraukė iš Europos liaudies partijos frakcijos appeared first on LAIKMETIS.