Unikali proga pažinti legendomis apipintą sodybą

„Pagulbis“– unikali sodyba, kurią prieš bene dvidešimtmetį atrado verslininkas ir menininkas Kazimieras Jakutis. Autentiškas, bene šimtmetį menantis kompleksas naujai atgimė Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį. Sodybą prikeliant naujam gyvenimui stengtasi išsaugoti pastatų istoriją, ilgamečius medžius ir ypatingą paveldą – Didįjį kluoną, kuriuo pasigirti gali nedaug Lietuvoje likusių sodybų.

Noras sodyboje suburti liaudies tradicijų mylėtojus šeimininkui kilo dar 2005-aisiais. Tuo metu lankytojus kvietė „Poezijos atlaidai Pagulby“, vėliau – „Pagulbio poezijos ir muzikos atlaidai“. Pastebėjus, kad į kasmetinius renginius renkasi šeimos, ilgainiui programa buvo dėliojama atsižvelgiant ir į mažuosius šeimos narius. Taip, 2019-ais, tuometinės sodybos šeimininkės Alionos Jakutienės iniciatyva, atlaidai tapo šeimų festivaliu „Kryptis: namai“. Šiemet, pirmą kartą, sodyba lankytojus pasitinka „Pagulbio šeimų festivalio“ vardu.

Į renginį kviečianti festivalio organizatorė Vaiva Raišytė nekantrauja dar kartą pakviesti  pažinti šią autentišką sodybą ir pažada smagius susitikimus su menininkais, tautodailininkais, ir amatų tradicijų puoselėtojais.

 „Pagulbis netruko tapti mylima švenčių organizatorių vieta, ir tapo prieglobsčiu išsiilgusiems trumpo pabėgimo į senus lietuviškus namus. Šis gegužės šeštadienis – unikali proga kiekvienam prisiliesti prie mūsų paveldo ir pažinti regiono autentiškumą. Stengsimės, kad kiekvienam atvykusiam tai būtų įsimintina ir smagių patirčių kupina diena”, – pažada jaunoji „Pagulbio” šeimininkė V. Raišytė.

Kvies prie paveldo prisiliesti kiekvieną

Renginio programoje – pramogos ir patirtys, tinkantiems visoms amžiaus grupėms. Amatininkai kvies susipažinti su kalvystės įrankiais, sudalyvauti  lėlininko, sodų ir juostų rišimo, žolelių atvirukų dirbtuvėse, kartu tapyti ant medinių lentelių ar pasigaminti savo knygų skirtukus.

Dalyviai bus kviečiami į lėlių teatro spektaklį, o smagiu suvenyru gali tapti laikinos baltų raštų ir simbolikos įkvėptos tatuiruotės. Viso renginio metu ne tik mažųjų lauks liaudiški žaidimai - estafetės, muilo burbulų pievelė ir draugiški susitikimai su naminiais gyvūnais. Pačių mažiausiųjų (nuo 9 mėn.) lauks pojūčių lavinimo ir kūrybinės veiklos. O paauglius prozininkė Rebeka Una kvies į diskusiją – pažintis su knyga ir jos samprata.

Nepamirštas ir kulinarinis paveldas – kulinarines edukacijas ves virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas. Atvykusieji kluono bare bus vaišinami Budrienės duonele ir gira. O norinčius pasistiprinti, kviesime nusipirkti garsiųjų „Briedžių medžioklės“ cepelinų ar kitų tradicinių patiekalų. Dalyviai galės savo akimis stebeti šakočio kepimą, ir patys pasigaminti Molėtų krašto virtuvės mielinius paukštelius.

Dalyvių laukia įtraukianti muzikinė programa

Nenutolta ir nuo pirminės renginio idėjos – muzikos. Didžiajame kluone skambės žemaitiškos Austiejos ir grupės dainos, pasirodymus surengs bardų trio Žvirblis, Ambrazevičius ir Zala, į sutartinių ratą kviečianti giedotojų grupė „Alsūnė“, ir pats sodybos „gaspadorius”, dainas kuriantis bardas Kazimieras Jakutis su grupe.

K.Jakutis sodyboje dar prieš beveik 20 metų burdavo bendruomenę į muzikos ir poezijos sambūrius – „poezijos atlaidus”. Dabar kūrėjas džiaugiasi, kad dešimtmetį gyvavusi idėja išaugo, ir įtraukia kitas meno rūšis.

 „Džiugu, kad net ir po tiek metų galime suburti visus, kam įdomus paveldas, lietuviškos tradicijos, senojo kaimo palikimas. Šiandien tai šventė visai šeimai, kurios metu tėvai ir seneliai gali parodyti vaikams ir anūkams išlikusį aukštaitišką kaimą, pasimokyti  kaip rišti sodus ar aukštaitiškas juostas, pasiklausyti dainų, kurios šiemet skambės ne tik aukštaitiška, bet ir žemaitiška tarme. O gal ir patys atras tai, ko dar nepažino“, – sako K. Jakutis.

Festivalio atidarymas – šeštadienį, gegužės 18 dieną, 13 valandą.

Susitikime Pagulbyje, čia gera būti!

The post „Pagulbio šeimų festivalis” – vienos dienos šventė, skirta lietuviško paveldo puoselėjimui appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė organizatoriai, iki spalio 8 dienos vyksiantis pagerbs iškilius Utenos krašto dvasininkus ir vargonininkus, kurie prisidėjo prie vargoninės kultūros ir klasikinės muzikos puoselėjimo, ėmėsi iniciatyvos vargonų, kaip vertingos krašto kultūrinio paveldo dalies, restauracijos, nuolatinės priežiūros ir tausojimo.

Organizatorių teigimu, Utena vadinama vargonininkų miestu. Šio miesto ir rajono bažnyčiose dirba diplomuoti vargonininkai – Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos absolventai, o tai yra buvusių dvasininkų, vargonininkų nuopelnas.

Kiekvienas muzikos forumo koncertas bus dedikuotas konkrečiam asmeniui, pagerbti jo darbai ir nuopelnai Utenos kraštui.

Festivalio atidarymo koncertas šeštadienį vyks Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje ir bus paskirtas dviem dvasininkams - kunigui Petrui Adomoniui (1922-2001) ir kunigui Petrui Taruliui (1916-2002). 

Koncertai taip pat vyks Daugailiuose, Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje, Biliakiemio Švč. Marijos vardo bažnyčioje, Užpalių Švč. Trejybės bažnyčioje.

Uždarymo koncertas spalio 8 dieną vyks Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje, pagerbiant kompozitoriaus Gedimino Šukio (1923-2023) atminimą ir minint 100-ąsias jo gimimo metines.

The post Utenoje prasideda XXVII Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis appeared first on LAIKMETIS.

Koncertai vyks rugpjūčio 10 d., 12 d., 17 d., 20 d., 24 d., 25 d.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

The post Prasideda VII tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis appeared first on LAIKMETIS.

Tai jau trečiasis festivalis Klaipėdoje. Jo tikslas pristatyti UNESCO saugomus tradicinė kultūros elementus – pristatomi tradicinės tautų žodinės ir muzikinės kultūros, liaudiškosios kultūros įvairūs elementai.

Pristatyme dalyvavo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos liaudiškojo giedojimo kolektyvas (vad. V. Budreckis) ir vakarų Lietuvos bei pamario krašto patrūbočiai (vad. A. Vasiliauskas). Pristatymui vadovavo kun. prof. dr. Saulius Stumbra, kuris Telšių vyskupijos vardu ir rengė vertybės pristatymą Nacionaliniam kultūros centrui.

Buvo pristatyta šios unikalios giedojimo tradicijos istorija, tekstų ir muzikinė kalba, vietiniai ir užsienio svečiai galėjo gėrėtis giedojimo unikalumu – išgirdo giedojimą be instrumentinio pritarimo, su kanklėmis ir iškilmingiausią – su trūbais, kaip sako žemaičiai.

Visi kviečiami į šių metų Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus liepos 1-12 dienomis, atvykti ir kartu giedoti Žemaičių Kalvarijos Kalnus.

The post Festivalyje Klaipėdoje pristatyta ir „Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimo tradicija“ appeared first on LAIKMETIS.

Popiežius Pranciškus dalyviams pasiuntė žinią prieš šią jaunimo šventę birželio 4 d. Kalbėdamas per birželio 1 d. bendrąją audienciją popiežius: „Šiandien pradedame mėnesį, skirtą Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai, meilės ir taikos šaltiniui. Atsiverkite šiai meilei ir nuneškite ją iki pat žemės pakraščių, liudydami iš Jėzaus Širdies trykštantį gerumą ir gailestingumą."

Kasmetinis susirinkimas vyksta nuo 1997 m. Susitikimus pradėjęs dominikonų kunigas tėvas Janas Góra mirė 2015 m.

Tėvas Tomaszas Nowakas (Tomašas Novakas), susitikimo organizatorius, sakė: „Šių metų susitikimas buvo labai svarbus: Lednicos fenomeno esmė, kad čia yra viskas, ko gali prireikti jaunam žmogui: entuziazmas, džiaugsmas, šokiai, dainos, bet kartu ir malda, Mišios, išpažintis. Jaunimas ieško meilės ir tiesos, kurios nėra laikinos ir iliuzinės, bet išbandytos, jomis galima pasikliauti amžinai."

Dėl Ukrainoje vykstančio karo organizatoriai šiemet į susitikimą pakvietė ir karo pabėgėlius.

„Daugelis iš mūsų po savo stogu priglaudė motinas su vaikais, bėgančias nuo karo dramos. Priėmėme jas kaip savo šeimą. Todėl ir čia norime drauge melstis ukrainietiškai - už taikos stebuklą Ukrainoje", - sakė T. Nowak.

Susitikime dalyvavo jaunimas iš įvairių bendruomenių ir organizacijų.

„Lednicos susitikimai vyksta svarbiausioje mūsų tautai vietoje - prie Lednicos ežero, kur, pasak archeologų, 966 m. po Kristaus įvyko Lenkijos krikštas. Tai mūsų tapatybės šaltinis, todėl kasmet Sekminių išvakarėse meldžiamės, kad Šventoji Dvasia nužengtų ant mūsų, pateptų mus ir pasiųstų, kaip tai padarė Jėzui per jo krikštą", - sakė jis.

T. Nowakas pridūrė: „Susitikimo kulminaciniai momentai visada yra Eucharistija ir ėjimas pro Trečiojo tūkstantmečio vartus, ypatingą ir įspūdingą žuvies formos statinį - krikščionybės simbolį. Šis perėjimas yra sąmoningo pasirinkimo eiti Kristaus keliu ženklas.

Tačiau neretai jaunuoliai sakydavo, kad Švenčiausiojo Sakramento adoracijos laikas jiems yra svarbiausias momentas. Būti vienam su Kristumi 20 tūkst. žmonių minios akivaizdoje esant visiškai tylai yra akimirka, kurios neįmanoma pamiršti”.

The post Lenkijos katalikiškame festivalyje 22 tūkst. jaunų žmonių meldėsi už taiką appeared first on LAIKMETIS.