Juos Seimo nariai prašo įtraukti ateityje sudarinėjant prezidento delegacijas.

Pagal Seimo statutą, už dalyvavimą EVT posėdžiuose Europos reikalų arba Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose atsiskaito ministras pirmininkas, ministras arba kiti Vyriausybės atstovai. Ataskaitos taip pat gali būti pateiktos Seimo posėdyje.

Vasario pradžioje į EVT prezidentas vyko be užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno. Tuomet Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad toks Prezidentūros elgesys yra akibrokštas ir teigė, kad iki šiol užsienio reikalų viceministrai, atsakingi už europinius reikalus, važiuodavo į EVT susitikimus.

Trečiadienį po posėdžio ji teigė, kad komiteto nariai išklausė Prezidentūros atstovų ataskaitos iš EVT susitikimo.

Tikiuosi, kad bus atsižvelgta į šias diskusijas ir Vyriausybės deleguotas atstovas prezidento delegacijoje bus

„Išklausėme to, ką turi pasakyti Prezidentūros atstovai. Mano vertinimu, tai yra ne statutinis pokalbis, o toks labiau bičiuliškas pokalbis“, – žurnalistams Seime sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot jos, komiteto nariai susipažino ir su Lietuvos nuolatinės atstovybės Briuselyje raštu pateikta riboto naudojimo EVT susitikimo ataskaita.

„Paprastai mes fiksuojame, kad išklausyta informacija. Tai išklausyta, bet girdėjau tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos narių nusiteikimą dėl delegacijos formavimo, kad nėra normalu, kad Vyriausybės atstovo delegacijoje nėra“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Mes negalime daryti įtakos teisine prasme Prezidentūros, bet tikrai kelis sykius ir aš pakartojau, nebuvo prieštaraujančių, kad prašome Prezidentūros nestumti mūsų į keistą bendravimo būdą, kai mes nebe žinia ką mandatuojame ir iš ko išklausome informacijos. (...) Mes kaip komitetas negalime įpareigoti Prezidentūros“, – pridūrė ji.

Kitas EVT susitikimas numatomas kovo mėnesį.

„Tikiuosi, kad bus atsižvelgta į šias diskusijas ir Vyriausybės deleguotas atstovas prezidento delegacijoje bus. (...) Tikiuosi, kad tai nėra kažkokie asmeniškumai prieš konkretų viceministrą“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

S. Šatūnas žurnalistams šią situaciją komentuoti atsisakė.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį „Žinių radijui“ sakė, kad S. Šatūnas nebuvo pakviestas į delegaciją, nes jame buvo aptariami „ne jo lygio klausimai“. A. Skaisgirytė taip pat pažymėjo, kad ataskaitą iš susitikimo rengia Lietuvos nuolatinė atstovybė Briuselyje.

Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, valdantieji konservatoriai ėmė kelti dar laimėję Seimo rinkimus prieš kelerius metus. Dalis konservatorių atstovų parlamente rengia įstatymo pataisas, kurios apibrėžtų, kada į EVT vyksta šalies vadovas, o kada – premjeras.

Konservatoriai sako, kad per Europos Sąjungos šalių lyderių susitikimus kartais svarstomi klausimai, susiję su Vyriausybės, ne prezidento kompetencija.

Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.

The post Konservatoriai vėl sieks, kad į EVT vyktų ir Vyriausybės atstovai appeared first on LAIKMETIS.

Derybos, kurias V. Orbanas pavadino naudingomis, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos, truko ilgiau nei 2 valandas, sakė vienas Europos Sąjungos pareigūnas.

V. Orbanas – vienintelis iš ES vadovų, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi – grasina per gruodį įvyksiantį viršūnių susitikimą pasinaudoti veto teise ir blokuoti naują ES pagalbos Ukrainai paketą bei sustabdyti Ukrainos siekį prisijungti prie bloko.

Pareigūnas pridūrė, kad Ch. Michelis ir V. Orbanas iš esmės aptarė praėjusią savaitę išsiųstą Vengrijos ministro pirmininko laišką, kuriame raginama skubiai persvarstyti bloko strategiją dėl Ukrainos.

Budapeštas nesutaria su Briuseliu įvairiais klausimais – nuo migracijos, teismų reformos, LGBTIQ teisių iki Ukrainos.

Naujausias V. Orbano išsišokimas – agresyvi euroskeptiška kampanija, nukreipta prieš Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen).

„Simbolinės kovos“

Kai kurie analitikai V. Orbano žingsnį Ukrainoje vadina šantažu, kuriuo siekiama atblokuoti milijardus eurų įšaldytų ES lėšų, kiti teigia, kad V. Orbanas bando mobilizuoti rinkėjus prieš „Briuselio biurokratus“ prieš birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus – šią taktiką jis yra naudojęs ir prieš kitus rinkimus.

Praėjusią savaitę Vengrijai buvo leista gauti 900 mln. eurų avansą iš ES – 10,4 mlrd. atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo dalį.

Tačiau didžiausia tų pinigų dalis sulaikoma, kol Budapeštas įvykdys kelias sąlygas, susijusias su teisinės valstybės principu.

Briuselis taip pat yra sustabdęs 22 mlrd. eurų iš atskiro sanglaudos fondo išmokėjimą Vengrijai.

Anksčiau šį mėnesį V. Orbanas savo šalininkams sakė, kad Vengrija visomis išgalėmis priešinasi ES politikai, teigdamas, kad ji nuves Europą į pražūtį.

„Artėjant rinkimų kampanijai, vyriausybė nori atkreipti dėmesį į klausimus, kuriuos ketina keisti Briuselyje“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Danielis Deakas iš XXI amžiaus instituto, kuris remia V. Orbaną.

„Artėjant rinkimų kampanijai, vyriausybė nori atkreipti dėmesį į klausimus, kuriuos ketina keisti Briuselyje“

Tačiau nepriklausomos politinių tyrimų firmos „Political Capital“ analitikas Bulcsu Hunyadi (Bulčus Huniadis) teigė, kad V. Orbanui reikia „šių simbolinių kovų su išorės priešais, kad palaikytų nuolatinę savo bazės mobilizaciją“.

Panašiai vengrų nacionalistas V. Orbanas neseniai sugriežtino savo poziciją LGBTIQ bendruomenės atžvilgiu, spaudžiamas kraštutinių dešiniųjų partijos „Mi Hazank“.

„Siekiama atitraukti rinkėjų dėmesį“

Prieš ankstesnius Europos Parlamento rinkimus 2019 metais V. Orbanas pradėjo panašią kampaniją prieš U. von der Leyen pirmtaką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį).

Jis nuolat vaizduoja ES vadovus kaip vengrų kilmės JAV milijardieriaus George'o Soroso (Džordžo Sorošo) ir jo sūnaus Alexo (Alekso) marionetes.

V. Orbano vyriausybė juos kaltina, kad jie nori užtvindyti Europą migrantais, nes G. Soroso įsteigtas Atviros visuomenės fondas (Open Society Foundations, OSF) remia pabėgėlių teisių gynėjus.

„Tai sena taktika, kuria siekiama sukurti neaiškią ir įsivaizduojamą grėsmę, kad atitrauktų rinkėjų dėmesį nuo realių klausimų, tokių kaip visuomenės švietimo kokybė ar sveikatos priežiūros sistema“, – AFP sakė OSF atstovė spaudai.

Tuo tarpu Europos Komisijos teigimu, U. von der Leyen visiškai nesijaudina dėl prieš ją nukreiptų plakatų Vengrijoje.

„Išmokome gyventi su V. Orbano lojimu“, kai jis „rėkia į mikrofoną“ prieš keisdamas savo požiūrį ES Tarybos posėdžių salėje, sakė vienas Europos diplomatas.

„Iššūkis – pasiekti sutarimą ir toliau neaštrinti situacijos labai svarbiu derybų dėl klausimų, kuriems reikia vieningos nuomonės, metu“, – pridūrė jis.

Tačiau ES daro klaidą, nesiimdama griežtų priemonių V. Orbano atžvilgiu, teigė B. Hunyadi.

„V. Orbanas yra puikus taktikas, kuris kol kas neturi kito pasirinkimo, kaip tik paklusti ES taisyklėms, nes yra gana izoliuotas ir žaidžia pavojingą žaidimą“, – teigė jis.

B. Hunyadi teigė, kad neliberali demokratija, kurią V. Orbanas teigia sukūręs Vengrijoje, yra nesuderinama su bloko vertybėmis, ir pridūrė, kad vengrų premjeras pateikia save kaip pavyzdį kitiems kraštutinių dešiniųjų lyderiams.

The post EVT vadovas Vengrijoje susitiko su V. Orbanu, siekdamas mažinti įtampą appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentūros teigimu, ES lyderiai daug dėmesio skirs santykiams su Kinija ir JAV.

G. Nausėda per neformalią diskusiją planuoja kalbėti apie situaciją ES pasienyje su Baltarusija. Jis žada kelti klausimą, kad Minsko režimo organizuota neteisėtos migracijos banga į Lietuvą, Latviją, Lenkiją verčia svarstyti poreikį keisti ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos politiką reglamentuojančius teisės aktus.

ES lyderiai taip pat žada aptarti padėtį Afganistane ir su tuo susijusią nelegalią migraciją.

Trečiadienį numatytas ES ir Vakarų Balkanų šalių lyderių susitikimas. Jame bus įvertinta pažanga Vakarų Balkanų šalims įgyvendinant politines ir ekonomines eurointegracines reformas, užtikrinant saugumą ir stabilumą regione.

The post G. Nausėda dalyvaus EVT, bus aptariamas ES vaidmuo pasaulyje appeared first on LAIKMETIS.

Jis teigė kitą savaitę kelsiąs šį klausimą per susitikimą su Irako ministru pirmininku Mustafa al Kadhemi (Mustafa Kazemiu). Daugelis į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstančių migrantų yra iš Irako.

„Palaikysiu visus Lietuvos Vyriausybės bandymus pasiekti, kad grąžinimo politika būtų įmanoma“, – žurnalistams Vilniaus rajone, Medininkuose, sakė Ch. Michelis.

„Taip pat kontaktuosime su kitomis kilmės šalimis, kad pamatytume, kaip su šiomis šalimis būtų įmanoma daugiau bendradarbiauti pasiunčiant signalą, jog naudojant nelegalius įrankius ir instrumentus čia patekti neįmanoma“, – pridūrė jis.

EVT vadovą prie sienos su Baltarusija lydėjusi premjerė Ingrida Šimonytė sakė besitikinti ES pagalbos kalbantis su migrantų kilmės šalimis, nes bendrijos derybinės pozicijos tokiuose pokalbiuose yra stipresnės.

Į Lietuvą šiemet jau pateko daugiau nei 1300 nelegalių migrantų, keliolika kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų šalių.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugusi nelegali migracija yra Lietuvai kerštaujančio Baltarusijos režimo hibridinė ataka.

The post EVT pirmininkas Ch. Michel žada Lietuvai pagalbą kalbantis su nelegalių migrantų kilmės šalimis appeared first on LAIKMETIS.

„Diskusija dėl Vengrijos kilo gana spontaniškai, vakarienės metu. Tikrai buvo galima suprasti, kad nė vienas vadovas nėra iš anksto pasiruošęs, išnagrinėjęs tą įstatymą, susipažinęs su juo, susidaręs nuomonę, aptaręs“, – Žinių radijui antradienį sakė Asta Skaisgirytė.

„Visi vadovai tiesiog kalbėjosi apie tai. Taip, pokalbio fone buvo taip pat pasiūlytas pasirašyti ir laiškas, kurį kai kurios šalys pasirašė, o 10 šalių nepasirašė“, – pridūrė ji, pabrėžusi, kad Prezidentūros vertinimu pagrindinė EVT tema buvo Rusija.

17 Europos Sąjungos valstybių lyderių praėjusią savaitę pasirašė laišką, kuriuo smerkiamos „grėsmės pagrindinėms teisėms, ypač nediskriminavimo lytinės orientacijos pagrindu principui“.

Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos tarp pasirašiusiųjų nebuvo, Prezidentūra sakė, jog toks sprendimas priimtas, nes šalies vadovas yra įsitikinęs, jog „ne laiškais sprendžiamos problemos“.

Anot A. Skaisgirytės, G. Nausėda mano, kad problemos sprendžiamos teisėkūros iniciatyvomis.

„Jis, beje, labai tikisi, kad kad teisinį bendrą tos pačios lyties asmenų gyvenimą galima sureguliuoti, galbūt netgi ateinančioje Seimo sesijoje“, – sakė A. Skaisgirytė.

„Vienaprasmiško požiūrio nėra Lietuvoje, nėra jo ir mūsų Seime, kaip matėme. Vėlgi, reikėtų daugiau apie tai diskutuoti. Prezidentas yra pasirengęs diskutuoti su abiejom pusėm, ir su viena, ir su kita“, – teigė patarėja.

Anksčiau praėjusią savaitę daugelis šalių, pasirašiusių laišką EVT, bendru laišku pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.

Šį laišką Lietuva pasirašė, tai padarė užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.

Politologai sako, jog valdžios institucijos turėtų derinti savo veiksmus, kad Lietuva neatrodytų neturinti vieningos pozicijos.

The post Diskusija dėl Vengrijos EVT kilo spontaniškai – prezidento patarėja appeared first on LAIKMETIS.

Šalies vadovas Europos lyderius informavo apie sekmadienį įvykusį beprecedentį incidentą tarptautinėje civilinėje aviacijoje, kai Baltarusijos du kariniai vienetai – naikintuvas MIG-29 ir sraigtasparnis MI-24 – priverstinai Minske nutupdė „Ryanair“ civilinį lėktuvą, siekiant suimti Baltarusijos žurnalistą, politinį oponentą Ramaną Pratasevičių.

„Vertiname tai kaip valstybės vadovaujamą teroristinį išpuolį prieš tarptautinę bendruomenę. Šis išpuolis sukėlė pavojų 18 valstybių piliečių gyvybėms. ES reaguoja greitai, griežtai ir siunčia signalą, kad tokie ir panašūs pasikėsinimai į ES piliečius nebus toleruojami. Kartu raginame režimą nedelsiant paleisti žurnalistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę Sofią Sapegą“, – teigė Prezidentas.

Šalies vadovas pasiūlė ir ES priėmė sprendimą inicijuoti nepriklausomą Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos tyrimą, paskelbė Baltarusijos oro erdvę nesaugia, nusprendė Baltarusijos orlaivių nepriimti į  ES oro erdvę. „Tarptautinė bendruomenė ėmėsi skubių veiksmų ir rimto atsako režimui, kad panašūs incidentai nepasikartotų“, – sako Prezidentas.

Prezidento nuomone, šis incidentas parodo, kad Baltarusijos režimas yra nenuspėjamas ir pasiruošęs bet kam. Tai – rimtas signalas tarptautinei bendruomenei ir dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės. Įgyvendinant praėjusių metų gruodžio mėnesio EVT sprendimus, Europos Komisija turėtų kaip galima greičiau parengti įvertinimą dėl galimų ES priemonių, užkertant kelią nesaugiose atominėse jėgainėse pagamintai elektros energijai patekti į ES vidaus rinką.

Santykių su Rusija klausimu Prezidentas akcentavo, kad, Rusijos agresyviai laikysenai nesikeičiant, būtina vieninga ir principinga, vertybinėmis nuostatomis pagrįsta ES pozicija.

Šalies vadovas kvietė ES lyderius ne tik tęsti Penkių principų laikymosi Rusijos atžvilgiu politiką, bet ir numatyti papildomas priemones, jei Rusijos veiksmai ir toliau išliks agresyvūs.

The post Prezidentas: Europos Sąjunga priėmė vieningą atsaką Baltarusijos režimui appeared first on LAIKMETIS.

Posėdis bus uždaras, į jį kviečiami Valstybės saugumo departamento, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, civilinės aviacijos ekspertai, BNS sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Dėl Baltarusijos režimo specialiosios operacijos, siekiant sulaikyti vieną iš Baltarusijos opozicijos atstovų, kurios metu, panaudojant karines oro pajėgas, neteisėtai Minske buvo priverstas nusileisti civilinės aviacijos lėktuvas, skridęs maršrutu Atėnai-Vilnius, šaukiame neeilinį posėdį. Lėktuve buvo beveik šimtas Lietuvos piliečių, tiesiog skridusių namo ir kuriems buvo sukelta rimta grėsmė“, – sakė jis.

Sekmadienį prie Lietuvos sienos priverstinai apgręžtas ir Baltarusijos sostinėje nutupdytas keleivinis „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių.

Pasak Lietuvos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, tam panaudoti du Baltarusijos karo orlaiviai – naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.

Baltarusijos opozicija sako, jog tai padaryta, kad būtų sulaikytas šiuo lėktuvu skridęs Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius. 

Sekmadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas laikinasis Baltarusijos reikalų patikėtinis ir pareikalauta nedelsiant paleisti visus keleivius. To paties iš Aliaksandro Lukašenkos režimo pareikalavo ir Lietuvos, Europos Sąjungos valstybių vadovai.

Lietuvos duomenimis, lėktuve buvo 171 keleivis, iš jų – 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių.

Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių.

Incidentą pasmerkė NATO, Europos Komisijos, dalies ES valstybių vadovai.

Generalinė prokuratūra sekmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dėl tarptautinėse sutartyse numatytų nusikaltimų, priverstinio dingimo ir orlaivio užgrobimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jei Minsko oro uoste sulaikytas Baltarusijos opozicijos žurnalistas R. Pratasevičius nebus paleistas, Europos Sąjungos (ES) lygiu bus kalbama apie „labai rimtas sankcijas“.

„Reikalauju, kad  Baltarusijos režimas nedelsiant paleistų sulaikytą asmenį ir leistų jam tęsti kelionę į Vilnių. Kreipiuosi į NATO ir ES sąjungininkus kviesdamas nedelsiant reaguoti į Baltarusijos režimo keliamą grėsmę tarptautinei civilinei aviacijai. Tarptautinė bendruomenė turi skubiai imtis veiksmų, kad panašūs incidentai nebegalėtų pasikartoti. Apie tai kalbesiu jau rytoj Briuselyje prasidėsiančioje Europos Vadovų Taryboje", - buvo rašoma Prezidentūros puslapyje.

Vyriausybė, Minskui sekmadienį prievarta nutupdžius į Vilnių skridusį lėktuvą, vadino tai „valstybinio terorizmo veiksmu“ ir pranešė sieksianti Baltarusijos erdvės uždarymo tarptautiniams skrydžiams.   

G. Nausėda Briuselyje dalyvaus EVT, vadovai svarstys naujas sankcijas Baltarusijai

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvaus neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuriame žada kelti klausimus dėl naujų sankcijų Baltarusijai. 

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Mišelis (Šarlis Mišelis) išvakarėse pranešė, kad sankcijų klausimas bus įtrauktas į EVT darbotvarkę po to, kai sekmadienį priverstinai Minske buvo nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs keleivinis „Ryanair“ lėktuvas.

„ES lyderiai šį beprecedentį incidentą rytoj aptars per Europos [Vadovų] Tarybą. Šis incidentas neliks be pasekmių“, – sekmadienį sakė jis.

Apie „labai rimtas sankcijas“ Aliaksandro Lukašenkos režimui sekmadienį kalbėjo ir Lietuvos bei kitų ES šalių vadovai.

Minėtu „Ryanair“ lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas.

Lietuvos duomenimis, lėktuve buvo 171 keleivis, iš jų – 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių. Praleidę Minsko oro uoste maždaug septynias valandas, jie, išskyrus R. Pratasevičių, jo draugę ir dar keturis asmenis, parskrido į Vilnių. 

Civiliniam orlaiviui nutupdyti Baltarusija pasitelkė naikintuvą ir karinį sraigtasparnį.

Lietuvos vadovas ir užsienio reikalų ministras tai pavadino valstybinio terorizmo aktu, Lietuvos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl orlaivio užgrobimo.

G. Nausėda sekmadienį sakė kelsiąs klausimą, kad Baltarusijos oro erdvė būtų pripažinta nesaugia civilinei aviacijai erdve, o Baltarusijos aviakompanijos „Belavia“ lėktuvai netektų teisės leistis ES ir NATO valstybių oro uostuose.

Pirmadienį neeilinis EVT sušauktas aptarti kovą su klimato kaita ir bendrijos santykiams su Rusija.

Praėjusią savaitę per parengiamąjį susitikimą Lietuvos vadovas teigė, kad Lietuva pritaria ES siekiui iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 55 proc., o iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.

Anot G. Nausėdos, siekiant šių ambicingų tikslų, būtinas sąžiningas pastangų ES viduje pasiskirstymas ir tinkamo finansavimo užtikrinimas.

Dėl ES santykių su Rusija Lietuva siekia naujų sektorinių ir individualių sankcijų įvedimo. Tačiau planuota išsami diskusija apie santykius su Rusija vėl gali būti atidėta kitam ES vadovų susitikimui.

Lyderiai taip pat planuoja aptarti pandemijos valdymą, poziciją dėl Izraelio ir Palestinos konflikto, santykius su Jungtine Karalyste.

EVT vyks pirmadienį ir antradienį Briuselyje.

The post Du Seimo komitetai rengia neeilinį posėdį, prezidentas Briuselyje dalyvaus EVT appeared first on LAIKMETIS.