Apklausus 37 000 amerikiečių, kurie buvo apklausti 2023 ir 2024 m., paaiškėjo, kad 62 % suaugusių piliečių save laiko krikščionimis. Nors šis skaičius yra mažesnis nei 2007 m., kai buvo 78 %, panašu, kad tikinčiųjų Kristumi mažėjimo tendencija stabilizuojasi, pažymi leidinys.

Tyrime pabrėžiama, kad per pastaruosius du dešimtmečius įvyko reikšmingų religinės tapatybės pokyčių. Nors visų pagrindinių protestantizmo atšakų atstovų skaičius mažėjo, katalikybė išliko palyginti stabili ir dabar sudaro 19 proc. gyventojų.

Evangelikai protestantai sudaro 23 %, t. y. šiek tiek mažiau nei 26 %, o senosios tradicijos protestantai dabar sudaro 11 %, t. y. mažiau nei 2007 m., kai jų buvo 18 %.

Tuo pat metu beveik 30 proc. amerikiečių save laiko nereligingais, t. y. ateistais, agnostikais arba žmonėmis, neturinčiais konkrečios religinės tapatybės. Šį pokytį lemia jaunoji karta, o daugelis nereligingose šeimose užaugusių žmonių šį kelią tęsia ir suaugę.

Politinė priklausomybė taip pat vaidina vis svarbesnį vaidmenį religiniame identitete. Jei 2007 m. beveik du trečdaliai liberalių amerikiečių save laikė krikščionimis, tai dabar šis skaičius sumažėjo iki kiek daugiau nei trečdalio. Tarp konservatorių šis mažėjimas yra daug lėtesnis, tačiau vis dar pastebimas.

Be to, krikščionys ir toliau sudaro didelę dalį imigrantų į Jungtines Valstijas. Beveik šeši iš dešimties atvykėlių save laiko tikinčiais į Kristų.

Tyrimas taip pat atskleidė lyčių dinamikos pokyčius religinėse bendruomenėse. Istoriškai moterys buvo religingesnės už vyrus, dažniau lankė pamaldas ir meldėsi. 2007 m. kasdien besimeldžiančių moterų buvo 17 procentinių punktų daugiau nei vyrų. Šiandien šis skirtumas sumažėjo iki 13 punktų.

The post Krikščionybė išlieka dominuojančiu tikėjimu JAV - apklausa appeared first on LAIKMETIS.

11 moterų atvyko iš pietinių Telanganos ir Andhra Pradešo valstijų ir vykdė asmeninę evangelizaciją kaimuose.

Viename kaime pamokslininkės užėjo į mokyklą ir, direktoriui leidus, vaikams dalijo Evangelijos knygas ir Naujuosius Testamentus.

Išeinant iš mokyklos juos sustabdė fanatiški hinduistai ir ėmė klausinėti jų motyvų. Augant įtampai, hinduistai iškvietė policiją.

Atvykusi policija sulaikė 18 krikščionių. Jie buvo nuvežti į policijos nuovadą ir užrašyti jų parodymai. Neradusi nieko blogo jų veiksmuose, policija pasiruošė krikščionis paleisti.

Tačiau vietos įstatymų leidžiamosios asamblėjos narys pagrasino policijai, kad surengs masinį protestą ir užblokuos miestą, jei 11 moterų iš Haidarabado bus paleistos.

Jis taip pat paskambino žiniasklaidai ir pateikė melagingą informaciją, kad 11 moterų be leidimo pateko į mokyklą ir bandė slapta atversti vaikus į savo tikėjimą. Žiniasklaidos atstovai šią istoriją paskelbė socialiniuose tinkluose ir laikraščiuose, net nesulaukę evangelistų komentarų.

Pastorius Binoy, padėjęs evangelistėms, Tarptautinio krikščionių koncerno (ICC) pareigūnui sakė, kad mokyklos direktorius leido evangelistėms platinti krikščionišką literatūrą. Tačiau asamblėjos narys grasino direktoriui ir privertė jį pateikti melagingą skundą, kuriame moterys kaltinamos neteisėtu moksleivių atvertimu.

„Policija taip pat be jokios priežasties konfiskavo mūsų transporto priemones ir iškėlė bylą vien dėl hinduistų fanatikų prievartos“, - sakė pastorius.

Dėl hinduistų nacionalistų grupių spaudimo visoje šalyje padaugėjo atvejų, kai suimami žmonės be jokių įrodymų ir keliamos melagingos bylos dėl atvertimo.

The post Indijoje 11 moterų buvo suimtos už evangelizaciją appeared first on LAIKMETIS.

Konferencijos tema "Jėzus - mūsų viltis" lydėjo pastorių susitikimą nuo pradžios iki pabaigos. Kalbėtojai dėstė apie krikščioniško santykio su Dievu svarbą, jog bažnyčių vadovams svarbiausia viltis Viešpačiu, o tuomet ištikimai, drąsiai ir su meile tarnauti jiems paskirtoje tarnystėje.

Konferenciją iniciavo ir organizavo New Song Fellowship bažnyčios (įsikūrusios Virdžinijos valstijoje, JAV) pastorius Brentas Hobbsas kartu su Panevėžio evangelinės bažnyčios pastoriumi Ramūnu Jukna.

Lapkričio 10-11 dienomis Panevėžyje įvyko konferencija pastoriams ir bažnyčių vadovams "Jėzus - mūsų viltis". Konferencijos metu susirinko pastoriai ir bažnyčių vadovai iš Lietuvos evangelinių bažnyčių, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčių, Vynuogyno bažnyčių bei Laisvųjų krikščionių bažnyčių bendrijų.

Konferencijos tema "Jėzus - mūsų viltis" lydėjo pastorių susitikimą nuo pradžios iki pabaigos. Kalbėtojai dėstė apie krikščioniško santykio su Dievu svarbą, jog bažnyčių vadovams svarbiausia viltis Viešpačiu, o tuomet ištikimai, drąsiai ir su meile tarnauti jiems paskirtoje tarnystėje.

Konferenciją iniciavo ir organizavo New Song Fellowship bažnyčios (įsikūrusios Virdžinijos valstijoje, JAV) pastorius Brentas Hobbsas kartu su Panevėžio evangelinės bažnyčios pastoriumi Ramūnu Jukna.

The post Panevėžyje vyko konferencija pastoriams "Jėzus - mūsų viltis" appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jo, po penktadienį ryte įvykusio sprogimo buvo rastas vienas žuvęs žmogus. Dar vienas asmuo yra dingęs.

Iš pradžių dingusiomis laikytos dvi moterys, bet ugniagesiai po vidurdienio griuvėsiuose surado vienos iš jų palaikus, sakė J. Wieczorekas.

Jis išreiškė viltį, kad kita dingusioji bus surasta gyva.

Ugniagesių teigimu, sprogimą tikriausiai sukėlė šildymui ir maistui ruošti naudotos dujos. Trijų aukštų mūrinis pastatas priklauso Išganytojo parapijai.

Regiono ugniagesių tarnybos vadovo pavaduotojas brigados generolas Miroslawas Synowiecas (Miroslavas Synovecas) sakė, kad ieškoti dingusio žmogaus padeda specialiai apmokytas šuo.

Liudininkai lenkų žiniasklaidai pasakojo, kad tarp sužeistųjų yra mažų vaikų. 

Katovicų vaikų ligoninės atstovas Wojciechas Gomolka (Voicechas Gomolka) sakė, kad dvi mergaitės, penkerių ir trejų, buvo atvežtos dėl galūnių ir galvos sužeidimų bei nedidelių nudegimų. Nurodoma, kad jos sąmoningos, jų būklė stabili.

The post Lenkijoje per sprogimą sugriuvo evangelikų parapijos namai, žuvo žmogus appeared first on LAIKMETIS.

Tyrimų bendrovė „M&R Consultants" atliko „Pirmąjį Centrinės Amerikos religinės priklausomybės, tikėjimo ir praktikos tyrimą". Apklausos duomenimis, evangelikai yra didžiausia religinė grupė - 37 proc. gyventojų, o katalikų sumažėjo tik 32,6 proc. 29,1 proc. teigė esantys tikintys, o 1,3 proc. - ateistai.

Iš 32,6 proc. katalikų 19,3 proc. lanko bažnyčią dažniau nei kartą per savaitę ir dalyvauja bažnytinėje veikloje. Evangelikai beveik tris kartus dažniau nei katalikai dalyvauja bažnytinėje veikloje (58,4 proc.).

Apklausa atlikta 2022 m. spalio 7 - lapkričio 15 d. laikotarpiu, joje dalyvavo keturi tūkstančiai žmonių iš Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro ir Nikaragvos.

Apklausa parodė, kad Centrinėje Amerikoje 61,5 proc. piliečių nuo vaikystės buvo auklėjami kaip katalikai, tačiau 29,9 proc. nustojo išpažinti katalikybę.

„Protestantai palaipsniui perima valdžią ir jų skaičius Centrinėje Amerikoje auga", - aiškino „M&R Consultants" prezidentas Raulis Obregonas.

Pasak Obregóno, žmonės mano, kad katalikybė tapo labai rituališka ir tai juos nuvargina; kita vertus, pastaraisiais metais protestantų pastoriai labiau suartėjo su savo bendruomenėmis.

„Katalikai smarkiai migruoja į kitas konfesijas, kur, laikydamiesi jų įsakymų, gali gyventi aktyvesnį sielos ieškojimų gyvenimą, kuris yra Kristaus Evangelija", - pridūrė analitikas Xavieras Diazas Lacayo (Ksavjeras Diazas Lasajas).

Be to, tyrime teigiama, kad 83,9 proc. Centrinės Amerikos gyventojų nepritaria tos pačios lyties asmenų santykiams.

Dėl abortų 61,3 proc. respondentų pasisakė už tai, kad jie būtų atliekami tik tuo atveju, jei moters gyvybei grėstų pavojus, o 54,6 proc. pasisakė prieš abortus dėl sveikatos priežasčių.

Lytiniam švietimui ir kontraceptinių priemonių naudojimui pritaria 90,2 proc. respondentų. 46,8 proc. vyrų ir moterų santuokos metu turi būti nekalti.

Duomenys taip pat rodo, kad 96,2 proc. piliečių mano, jog Centrinėje Amerikoje egzistuoja religijos laisvė.

The post Katalikai praranda pozicijas Centrinėje Amerikoje appeared first on LAIKMETIS.

Beveik pusė bažnyčių, priklausančių Šveicarijos evangelikų aljanso (SEA) tinklui, susiduria su įtampa, rodo SEA atliktas tyrimas. Dauguma bendruomenių mano, kad būtina peržiūrėti padėtį bažnyčiose, arba jos jau baigė, rašo „Each". Apklausoje, kuri vyko nuo liepos 12 d. iki rugpjūčio 31 d., dalyvavo daugiau kaip 340 bažnyčių (valstybinių evangelikų ir laisvųjų bažnyčių).

Konfliktas kyla, kai tarp bent dviejų šalių įsiterpia kažkas, kas sutrikdo santykius, rašo tyrimo autoriai Anaël Jambers ir Marcus Weiand. Apklausa parodė, kad daugiausia konfliktų kyla tarp narių ir mažiau - tarp bažnyčios vadovų.

Būtina susitaikyti, teigia tyrėjai. Tačiau, pasak jų, tai neįvyksta per vieną naktį: „Daugeliu atvejų susitaikymas yra ilgesnis kelias".

Maždaug 25 proc. bažnyčių, kurioms teko susidurti su įtampa dėl pandemijos, teigė, kad jų konfliktai jau išspręsti. Jos organizavo susitaikymo pamaldas, pamoksluose kalbėjo apie susitaikymo svarbą arba steigė diskusijų forumus, praneša „Evangelical Focus".

Išorinė pagalba

Tačiau pusė bažnyčių vadovų išreiškė pageidavimą gauti išorinę pagalbą ieškant konfliktų jų bendruomenėje sprendimo. Apie 5 proc. bendruomenių jau kreipėsi pagalbos į trečią šalį, kad išspręstų savo problemas.

SEA parengė keletą gairių, skirtų bažnyčioms, sprendžiančioms konfliktus. Jie suskirstė konfliktus į kelias kategorijas, kad bendruomenės galėtų nustatyti, kokios priemonės jiems būtų veiksmingos.

Be to, SEA pateikia keletą konkrečių patarimų, kaip spręsti problemas. Pavyzdžiui, bendruomenės galėtų organizuoti veiklą, kurios metu nariai galėtų įgyti teigiamos patirties vieni su kitais. Taip pat bažnyčių vadovai galėtų rengti moderuotus pokalbius, per kuriuos nariai galėtų pagarbiai aptarti įtampą keliančias problemas. Kitas svarbus bažnyčios narių susitaikymo aspektas yra neteisingų veiksmų vienas kito atžvilgiu pripažinimas.

Teigiamas pandemijos poveikis

Kita vertus, pandemija turėjo ir teigiamų padarinių Šveicarijos bažnyčioms. Dauguma (63 proc.) teigia, kad pandemijos metu bendruomenę atrado pašaliniai žmonės. Be to, 61 proc. bendruomenių patyrė glaudesnį ryšį mažose Biblijos studijų grupelėse.

Dauguma pastorių mano, kad jų bažnyčios žmonės tapo solidaresni ir vieningesni, rašo „Evangelical Focus". Jie taip pat teigia, kad koronaviruso iššūkiai sustiprino bendruomenės narių tikėjimą. Apie 60 proc. bendruomenių teigė, kad bažnyčios lankomumas išliko stabilus.

Pandemija turėjo įtakos ir bažnyčių naudojamoms technologijoms. Prieš prasidedant viruso plitimui, tik 5 proc. jų sekmadienio pamaldų metu rengė tiesioginę transliaciją. Šis procentas išaugo iki 40. Be to, panašu, kad ir po pandemijos išliko internetinė veikla, pavyzdžiui, maldos susirinkimai internetu.

The post Pandemija atnešė neigiamų pasekmių Šveicarijos evangelinėms bendruomenėms, tačiau buvo ir pliusų appeared first on LAIKMETIS.

Kreipimesi pabrėžiama šeimos svarba, taip pat primenama, kad ji yra ginama šalies Konstitucijos. Bendrijos teigia, kad nuolat meldžiasi už šalies vadovus ir primena, kad žmonėms nėra suteiktas įgaliojimas pakeisti ir praplėsti santuokos bei šeimos sampratą.

Dalinamės kreipimusi:

„Mes, įvairių konfesijų Lietuvos evangelinių bažnyčių kunigai, pastoriai ir vadovai, tikėjimu priimame Dievo apreiškimą, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą (Pradžios 1, 27). Ši tiesa yra visų žmonių prigimtinių teisių ir orumo pagrindas. Be to, Dievas sukūrė žmogų kaip vyrą ir moterį. Todėl vyriškumas ir moteriškumas ar lyčių papildomumas neatskiriamas nuo žmogiškumo esmės.

Esame įsitikinę, kad santuoka sujungia dviejų lyčių žmones. Ji „sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“ (LR Konstitucija, 38 str.). Santuoka yra labai artima vyro ir moters bendrystė vardan abipusės pagalbos (Pradžios 2, 18). Jos esmę sudaro sutuoktinių meilės ryšiai, kūniška ir dvasinė vienybė bei atvirumas vaikams (Efeziečiams 5, 22-31). Santuokos sandora sudaroma, kai du žmonės pažada vienas kitą mylėti ir prisiekia būti ištikimi. Santuoka yra nuostabus Dievo duotas būdas atspindėti dieviškos Trejybės vienybę ir įvairovę.

Pritariame LR Konstitucijos 38 straipsnio teiginiui, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, kadangi iš visų pilietinių institucijų svarbiausia yra šeima. Kaip prigimtinė bendruomenė ji yra pirmesnė už valstybę ir nėra įstatymų leidėjų kūrinys. Atmetame, kaip iš esmės klaidingą nuomonę, kad šeima yra tai, ką žmogus subjektyviai laiko šeima, nes toks reliatyvizmas ardytų visuomenės pagrindus.

Žinome, kad šeima yra platesnė sąvoka nei santuoka, tačiau nesutinkame, kad bet kokia žmonių sąjunga, pagrįsta emociniu ryšiu, pagalba ir tarpusavio atsakomybe, laikytina šeima. Santykių kokybė nėra pakankama sąlyga nustatyti, kas yra šeima. Šeima kildinama iš santuokos ir atsiranda jos įžadų pagrindu. Todėl ir nemanome, kad tos pačios lyties pora taip pat yra šeima.

Tvirtiname, kad visų pasaulėžiūrų, tikybų ir lytinių orientacijų šalies gyventojai yra lygiateisiai piliečiai. Vis dėlto neigiame, kad egzistuoja teisė į bet kokių bendro gyvenimo būdų viešą pripažinimą ir valstybės paramą. Nemanome, kad lytiniai santykiai tarp tos pačios lyties žmonių turėtų būti gerbiami panašiai kaip vyro ir moters santuoka, nes jie morališkai smerktini. Vyro ir moters bei jų vaikų šeima iš prigimties yra kitokia nei tos pačios lyties pora. Neteisinga jas įstatymais sulyginti, vienodai remti ir skatinti.

nesutinkame, kad bet kokia žmonių sąjunga, pagrįsta emociniu ryšiu, pagalba ir tarpusavio atsakomybe, laikytina šeima.

Sveikiname meilę, atjautą ir pagarbą visuose žmonių santykiuose. Taip pat pabrėžiame, kad visi žmonės yra nusidėjėliai ir visiems reikia Dievo malonės. Nemanome, kad dėl santykių kokybės heteroseksualių ir homoseksualių porų gyvenimas kartu nesusituokus būtų morališkai pateisinamas, nes Biblija draudžia bet kokius nesantuokinius lytinius santykius. Ir heteroseksualių žmonių poros, ir homoseksualūs žmonės turi paklusti Dievo valiai ir gyventi taip, kaip nurodyta Jo Žodyje. Priimame iššūkį tiesos ir gailestingumo vedami geriau ir įtikinamiau mokyti santuokos esmės bei privalumų.

Pripažįstame, kad įvairių ne santuokoje kartu gyvenančių žmonių praktines problemas būtina teisiškai išspręsti. Raginame vienos lyties porų santykius sureguliuoti ne per šeimos teisinius santykius, bet kitais pagrindais.

Pastebime, kad siūlomos civilinės sąjungos sudarymo principai ir sąlygos iš esmės kopijuoja monogaminės šeimos, sudaromos santuokos būdu, principus ir sąlygas. Pavyzdžiui, civilinę sąjungą sudarę partneriai įgyja tas pačias asmenines neturtines ir turtines teises, kurias turi ir sutuoktiniai; įregistravęs civilinę sąjungą ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos su kitu asmeniu.

Atkreipiame dėmesį į faktą, kad civilinė sąjunga iš esmės būtų dar vienas šeimos teisinių santykių kūrimo būdas, kurio LR Konstitucija nenumato, ir kuriuo išeinama už prigimtinės šeimos ribų. Esame susirūpinę, kad siūlomu civilinės sąjungos įstatymu siekiama diegti santuoką imituojančią partnerystę ir kad tokiu būdu gali būti pakeista šeimos samprata teisėje.

Bijome, kad bus paimtas pavyzdys daugelio valstybių, kuriose, praėjus tikram laikui po tos pačios lyties civilinės sąjungos ar partnerystės priėmimo, buvo įteisinta ir tos pačios lyties santuoka. Iš istorijos žinome, kad lengviausias būdas sugriauti visuomenę yra išardyti jos pamatą – šeimą. Todėl dabar prieštaraujame bandymams kartu gyvenantiems nesusituokusiesiems suteikti šeimos statusą.

Primename, kad santuoka nėra sutartis, kurią, sutuoktiniams sutarus, būtų galima bet kada nutraukti.

Primename, kad santuoka nėra sutartis, kurią, sutuoktiniams sutarus, būtų galima bet kada nutraukti. Tikime, kad visos sąvokos, kurios sudaro laisvos, civilizuotos visuomenės pagrindus, kaip teisingumas, laisvė, tolerancija ir žmogaus teisės, turi aiškią nusistovėjusią reikšmę, kurią visi turime gerbti, o ne ignoruoti ar savavališkai keisti.

Toliau ištikimai melsimės už šalies valdovus ir valdininkus, kaip mums nurodo Šventasis Raštas (Jer 29, 7; 1 Tim 2, 1-4). Gerbsime valstybės prezidentą ir vyriausybės narius, kaip dera krikščionims ir piliečiams (1 Pt 2, 17). Bet priminsime, kad Dievas nustato, kas yra gera ir bloga, ne žmonės. Žmonėms nėra suteiktas įgaliojimas pakeisti ir praplėsti santuokos bei šeimos sampratą".

Kreipimąsi pasirašė: Laisvųjų krikščionių Bažnyčios vyskupas, Vilniaus laisvųjų krikščionių bažnyčios pastorius Artūras Rulinskas, Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos (LEBBS) pirmininkas Vladimiras Sereda Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos vyresnysis pastorius Gabrielius Lukošius, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios dvasininkas Holger Lahayne, Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos vyskupas Rimantas Kupstys Miesto Bažnyčios vyresnysis pastorius Saulius Karosas, bažnyčių „Ekklesia.lt” pastorius Kastytis Matulionis, Baptistų ir anabaptistų istorijos tyrimo centro vadovas, Ylakių evangelikų baptistų bažnyčios pastorius Albertas Latužis, Kauno krikščionių baptistų bendruomenės „Geroji naujiena" pastorius Artūras Pučkovas Protestantų bažnyčios „Naujoji karta“ pastorius Vaidas Vyšniauskas, Protestantų bažnyčios „Kristaus paliepimas“ pirmininkas Arvydas Vyšniauskas, Vilniaus krikščionių bažnyčios „Vineyard" („Vynuogynas") pastorius Žilvinas Škulevičius.

The post Lietuvos evangelinių bendrijų vadovai: žmonėms nėra suteiktas įgaliojimas pakeisti šeimos sampratą appeared first on LAIKMETIS.

Aljansas yra evangelinį tikėjimą išpažįstančių protestantų sąjunga ir vienas seniausių ekumeninių judėjimų. Jei XIX a. viduryje beveik visi jo dalyviai buvo iš pasaulio šiaurinių šalių, tai XXI a. dauguma iš 600 mln. tikinčiųjų, kuriuos reprezentuoja Aljansas, gyvena Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje.

Pasaulio ir nacionalinių evangelikų aljansų tikslas – tikinčiųjų vienybė ir bendradarbiavimas. Būdamas teologiškai konservatyvių evangelikų (arba evangelikalų) judėjimas, Aljansas pabrėžia Biblijos autoritetą, asmeninį tikėjimą, Jėzaus Kristaus gyvenimo, mirties ir prisikėlimo istoriškumą, misijinės bei evangelizavimo veiklos svarbą.

Tam tikslui rengia maldos savaites, konferencijas, evangelizacijas, remia bendrus evangelinius misijų, žiniasklaidos, socialinio darbo, švietimo bei teologinius projektus, rūpinasi persekiojamais krikščionimis, religinėmis mažumomis ir bendrai žmogaus teisėmis. Aljansas yra ne hierarchinė organizacija, o tik forumas arba krikščionių maldos, diskusijos bei veiklos platforma.

Europos evangelikų aljanso (EEA) regionas vienija 35 nacionalines organizacijas. Lietuvoje Aljansas pradėtas kurti 2002; EEA trumpas tikėjimo išpažinimas kaip veiklos pagrindas buvo išverstas ir sulaukė plataus šalies evangelikų bažnyčių lyderių pritarimo; įvyko nemažai pasitarimų.

Nors dėl įvairių priežasčių iki šiol nebuvo įkurtas Lietuvos evangelikų aljansas, kai kurios organizacijos faktiškai veikia Aljanso pagrindu (pvz., LKSB, GNC, Evangelinis Biblijos institutas). Pastangas įsteigti šalies Aljansą koordinuoja LR evangelinių tikėjimo krikščionių (sekmininkų) sąjungos vyskupas Rimantas Kupstys.

Pernai WEA Generaliniu sekretoriumi buvo išrinktas reformatų teologas iš Bonos (Vokietija) Thomas Schirrmacheris (Tomas Širmamacheris). Prof. dr. Schirrmacheris dėstė įvairiose aukštose mokyklose, pats įsteigė Martino Bucerio seminariją Bonoje ir vadovavo jai iki 2018 m. Išleido apie 100 knygų, tarp jų kelių tomų krikščionišką etiką.

Plataus akiračio teologas įgijo akademinius laipsnius ir kultūros antropologijos bei religijos sociologijos srityse (vienos jo disertacijų pagrindu išleista Hitlers Kriegsreligion, Hitlerio karo religija, 2 t.). Lietuvoje išleista Schirrmacherio Viltis Europai ir tekstų rinkinys Religijos mokslas (abi 2004 m.), išversta nemažai įvairių straipsnių (prizme.lt, lksb.lt). Jau daug metų Schirrmacheris didelį dėmesį skiria krikščionių persekiojimo ir žmogaus teisių klausimams.

Iki rinkimų Schirrmacheris ilgą laiką vadovavo WEA teologijos komisijai, kuri tuo metu dalyvavo pokalbiuose su Pasaulio Bažnyčių Taryba (WCC) bei Vatikanu. Taip pat jis intensyviai prisidėjo prie bendro WEA, WCC ir Vatikano 2011 m. dokumento „Christian Witness in a Multi-Religious World“ (Krikščionių liudijimas daugiareliginiame pasaulyje) parengimo.

Be kitų dalykų, būdamas dar ir dvasininkas (2015 m.  konsekruotas vyskupu vienoje reformatų episkopalinėje bažnyčioje, tęsiančioje anglikonų tradiciją, bet nepriklausančioje Anglikonų sąjungai), Schirrmacheris palaiko šiltus santykius ir su dabartiniu Romos vyskupu, popiežiumi Pranciškumi. 

Kovo 30 d. Thomas Schirrmacheris atvyko į Vilnių, į pirmąją trumpo WEA delegacijos vizito Baltijos šalyse stotelę. Jį lydėjo žmona Christinė, Bonos universiteto islamo studijų profesorė bei taip pat aktyvi WEA ir Vokietijos aljanso narė, ir dar trys jo komandos WEA darbuotojai. Delegacijos viešnagės programa buvo intensyvi: apsilankymas Seime, susitikimai su Baltarusijos opozicijos atstovais, trumpas vizitas Mykolo Romerio universitete.

Po pietų Schirrmacheris pristatė Aljanso principus susitikime su evangelikų bažnyčių ganytojais ir vadovais. Sekmininkų sąjungos būstinėje Vilniuje, svečius mielai priimant sąjungos vyskupui R. Kupsčiui, bendravo Miesto, laisvųjų krikščionių, evangelikų reformatų, evangelinių  bažnyčių (LEBB) bei sekmininkų atstovai. Lietuvos evangelikai turėjo progą iš pirmų lūpų išgirsti apie Aljanso istoriją, įsigilinti į Aljanso veiklos principus bei aptarti tolesnius žingsnius link Lietuvos aljanso įkūrimo.

Aljanso santykiai su katalikybe įvairiose šalyse yra skirtingi. Pavyzdžiui, tokiose katalikų daugumos valstybėse kaip Italija, Ispanija ar Lenkija, nacionaliniai aljansai labiau rūpinasi savo protestantiška tapatybe, o protestantiškose valstybėse kaip Šveicarija ar Vokietija, katalikai kartais net priimami dalyvauti evangelikų aljanso veikloje. WEA visur siekia palaikyti draugiškus ryšius su katalikais.

Todėl ir šios delegacijos vizito metu įvyko susitikimai su vietos Bažnyčios hierarchais. Ryte Schirrmacherį ir kitus savo rezidencijoje priėmė apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petaras Rajičius. Po susitikimo su evangelikais WEA delegacija apsilankė dar pas Vilniaus arkivyskupą metropolitą Gintarą Grušą, kur buvo pakviestas ir vyskupas Darius Trijonis.

Globaliame kontekste Vatikanas ir WEA jau kurį laiką aptarinėja bendras žmonijos ir krikščionių problemas. Bet kitaip negu teologiškai liberalios protestantų pasaulinės sąjungos (Pasaulinė liuteronų federacija, Pasaulinė reformatų bažnyčių bendrija) WEA nesiekia užglaistyti konfesinių skirtumų (pvz., nemano, kad tarp katalikų ir evangelikų iš tiesų pasiektas susitarimas dėl nuteisinimo doktrinos, kaip išdėstyta 1999 m. PLF ir Vatikano bendroje deklaracijoje).

Pats Schirrmacheris yra parašęs mokslinę knygą apie atlaidus, kurioje jis pristato tradicinę protestantišką šios katalikų tradicijos kritiką. Tačiau būti įsišaknijus savo konfesijoje visiškai nereiškia negalėjimo bendradarbiauti tam tikrose srityse.

Ir pačiame Aljanse nuo pat pradžių būta labai įvairių evangelikų bendradarbiavimo. Per 175 metus Aljanso evangelikai patys turėjo mokytis (ir išmoko!) išlikti ištikimi savo teologiniam pagrindui bei puoselėti visų tikinčiųjų vienybę.

Tikimės, kad WEA delegacijos vizitas duos postūmį gilinti bendrystę ir čia, Lietuvoje, žinoma, pirmiausiai  tarp pačių evangelikų, bet ir tarp Lietuvos protestantų bei kitų konfesijų bažnyčių. Juk gali būti, kad ateityje krikščionių laukia dideli iššūkiai, kurie pareikalaus visų tikinčiųjų bendro sutarimo.

The post Pasaulio evangelikų aljanso vadovas viešėjo Lietuvoje appeared first on LAIKMETIS.

Pastarąsias keturias savaites Šveicarijoje praleidęs ukrainiečių evangelikas iš Kijevo Ruslanas Maliuta kalbėjosi su „The Christian Post" apie padėtį tėvynėje ir ragino viso pasaulio krikščionis melstis už tai, kad Ukraina po visko taptų stipresne nei bet kada anksčiau.

„Į Vakarų Europą atvykome maždaug prieš keturias savaites", - pasakojo R. Maliuta, turėdamas omenyje savo žmoną ir penkis vaikus. Kaip ir daugelis, jie buvo priversti bėgti iš savo namų, nes aplinkybės atrodė baisios ir manė, kad gera mintis tiesiog laikinai išvykti". Tuomet dar karas nebuvo prasidėjęs.

Nuo pat atvykimo į Šveicariją šeima meldėsi, kad įtampa „deeskaluotųsi". Tačiau dabar šeima susiduria su gniuždančia realybe, nes nežino, kada ir ar apskritai galės grįžti namo. „Dėl karo viskas pasikeitė", - apgailestavo.

Išskirtos šeimos

R. Maliutos tėvai ir giminaičiai liko vakariniame Kijevo priemiestyje, nes nusprendė pasilikti.

„Asmeniškai labiausiai meldžiamės už mūsų tėvų, kurie vis dar ten yra, saugumą", - sakė jis.

Daug šeimų dabar yra išskirtos arba joms neleidžiama išvykti iš šalies. Nepaisant to, kad viena pažįstama ukrainiečių šeima augina specialiųjų poreikių vaiką, jiems buvo uždrausta išvykti kartu ir jie buvo išskirti pasienyje, kai bandė pabėgti iš šalies, pasakojo R. Maliuta. „Tokios aplinkybės gniuždo", - sako jis.

Atkurti Ukrainą reikės laiko

Net jei kovos tarp Ukrainos ir Rusijos netrukus baigsis, R. Maliuta prašė viso pasaulio krikščionis į šalies atkūrimą žiūrėti kaip į „ilgalaikį projektą".

„Mūsų laukia labai ilgas infrastruktūros atkūrimo laikas", - sakė jis, pabrėždamas, kad nuo karo nukentėjusiems žmonėms prireiks daug laiko atsigauti nuo karo pasekmių.

Karo trauma ir kančia

Kiekvienas ukrainietis, kuris nuo karo pradžios bandė bėgti iš šalies, „tikriausiai yra traumuotas ne tik dėl karo patirties, bet ir dėl ilgos kelionės, kurią patiria bėgdamas nuo karo, sako ukrainietis. Jis sako, kad kiekvienas bėgęs nuo karo žmogus patyrė traumą, kenčia ir jaučia tam tikrą kančią.

Prašo melsti stebuklo

Ukrainietis prašė viso pasaulio krikščionis melstis už „stebuklą Ukrainoje", kad Dievas padėtų šaliai įveikti didžiulį iššūkį taip, kad ji vėliau taptų dar stipresnė ir dar laisvesnė.

„Jei esate Ukrainoje, tai, kas dabar vyksta, yra siaubinga. Labai sunku matyti, kaip tavo šalis niokojama, kaip žūsta žmonės ar viską palieka. Taigi, esant tokiam skausmui, kančioms, siaubingiems dalykams, labai padrąsina ir pakylėja matyti žmones besimeldžiančius, sako R. Maliuta. Atrodo, kad tai labai veikia žmones, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena".

The post Iš Ukrainos su šeima pabėgęs krikščionis sielvartauja dėl šalies likimo appeared first on LAIKMETIS.

Apklausa parodė, kad 63 proc. evangelikų ir istorinių juodaodžių protestantų bažnyčių pastorių sutinka, kad „pastoriaus vaidmuo dažnai būna per didelis“, o 21 proc. su tuo visiškai sutinka. Šis 63 proc. rodiklis yra didesnis nei 2015 m., kai su šiuo teiginiu sutiko 54 proc.

Tačiau tokie jausmai neturėjo įtakos pastoriams, paliekantiems tarnystę. Šiais metais pastorių, paliekančių sakyklą, skaičius siekia 1,5 proc. 2015 m. jis buvo 1,3 proc.

„COVID-19 nebuvo nei mažas, nei trumpalaikis stresas pastoriams“, - sakė „Lifeway Research“ vykdomasis direktorius Scott McConnell (Skotas Makonelas). „Daugelis spėliojo, kad pastoriai dėl to atsisako pastorystės. Taip nėra. Jie lieka ištikimi savo pašaukimui panašiu lygiu kaip ir prieš pandemiją.“

Apklausa taip pat parodė, kad:

37 proc. pastorių dirba toje pačioje bažnyčioje, kurioje jie dirbo prieš 10 metų. 2015 m. šis skaičius buvo 44 proc;

18 proc. pastorių teigia, kad ankstesnis pastorius išėjo dėl konflikto. 2015 m. tokių buvo 26 proc.;

80 proc. pastorių - tiek pat, kiek ir 2015 m. - sutinka, kad ateityje jiems „reikės susidurti su konfliktais šioje bažnyčioje“;

61 proc. pastorių visiškai sutinka su teiginiu: „Nuosekliai saugau savo laiką su šeima“. 2015 m. taip atsakė 68 proc.;

Tuo tarpu 41 proc. pastorių teigia, kad „dažnai rūpinasi savo šeimos finansiniu saugumu“ - tai mažiau nei 2015 m., kai jų buvo 53 proc.

„Šį stresą dėl asmeninių finansų patiriančių pastorių skaičiaus sumažėjimą gali lemti padidėjęs jų bažnyčios dosnumas arba finansinio skatinimo čekiai iš vyriausybės“, - sakė M. McConnellis. „Vis dar pastoriai dažniau nerimauja dėl savo asmeninių finansų nei praneša apie sumažėjusį aukojimą savo bažnyčioje.“

Rugpjūčio ir rugsėjo mėn. buvo apklausti 1576 evangelikų ir istorinių juodaodžių protestantų bažnyčių pastoriai. Ją rėmė Hjustono Pirmoji baptistų bažnyčia ir gydytojas Richard Dockins (Ričardas Dokinsas).

The post 63 proc. pastorių jaučiasi prislėgti appeared first on LAIKMETIS.