„Sveikiname! Jūsų vieta mūsų Europos šeimoje. Šiandienos sprendimas yra svarbus žingsnis į priekį jūsų kelyje į ES“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), vadovams susitikus aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.

„Dabar reikia tęsti sunkų darbą, kad Bosnija ir Hercegovina nuosekliai žengtų į priekį, kaip to nori jūsų žmonės“, – pridūrė jis.

Oficialia kandidate į nares Bosnija yra nuo 2022 metų, tačiau prieš kitą etapą turėjo įgyvendinti virtinę reformų.

Praėjusią savaitę Briuselis pareiškė, kad šalis įvykdė kai kuriuos būtinus žingsnius, tačiau dar neįvykdytos teismų ir rinkimų sistemos reformos.

Rusijos karas prieš Ukrainą atgaivino ES siekį plėstis Rytų ir Vidurio Europoje, o dabartinės valstybės narės gruodį susitarė pradėti derybas dėl prisijungimo su Ukraina ir Moldova.

Palankus požiūris į naujų narių priėmimą yra dalis pastangų kovoti su Rusijos ir Kinijos įtaka bloko pašonėje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) tinkle „X“ pasveikino Bosniją, teigdamas, kad tai „aiškus ženklas stiprios Europos naudai“.

Italijos vyriausybė taip pat pasveikino šį, jos teigimu, istorinį sprendimą ir nurodė, kad jis siunčia aiškų signalą Balkanų šalims, norinčioms prisijungti prie bloko.

Visgi Bosnija tik pradeda ilgą kruopščių reformų procesą, paprastai trunkantį daug metų, kol šalis galiausiai prisijungia prie ES.

Bosnijos kaimynės Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Albanija jau yra toliau pažengusios dėl prisijungimo prie bloko, tačiau iki narystės joms dar likęs netrumpas kelias.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad Bosnija dabar visiškai atitinka ES užsienio ir saugumo politikos direktyvas, gerina migracijos srautų valdymą ir priima įstatymus, kuriais kovojama su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.

Ji palankiai įvertino šalies sutikimą į nacionalinius baudžiamųjų bylų registrus įtraukti Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžius.

EK vadovė taip pat pažymėjo, kad po 1992–1995 metais šalyje vykusio karo buvo imtasi tolesnių žingsnių dialogo ir susitaikymo link įsteigus naują taikos stiprinimo komitetą.

Pritardami Bosnijos siekiui ES vadovai taip pat paragino Briuselį skubiai žengti kitą žingsnį pradedant derybas su Ukraina ir Moldova.

The post ES lyderiai susitarė su Bosnija ir Hercegovina pradėti derybas dėl jos prisijungimo prie bloko appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmas realus žingsnis jau padarytas ir, sakykime, 2 mlrd. eurų per metus – tai galėtų būti maždaug tokia suma, kurią mes ne įskaičiuotume į, pavyzdžiui, kokį nors European Peace Facility (Europos taikos priemonė – BNS), bet dėtume virš tų lėšų, kurios yra skirtos tiek Ukrainos karinei pagalbai, tiek Ukrainos atstatymui“, – po Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje ketvirtadienį Lietuvos žurnalistams sakė G. Nausėda. 

Bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) anksčiau sakė, kad iš įšaldyto Rusijos turto per metus galėtų būti gauta maždaug 3 mlrd. eurų pajamų.

Prezidentūra penktadienį BNS patikslino, kad 3 mlrd. eurų yra planuojamos pajamos, nuo kurių atskaičius mokesčius Ukrainą realiai pasiektų daugiau nei 2 mlrd. eurų per metus.  

Anot G. Nausėdos, Lietuva siekia, kad Ukrainai būtų skirtos ne tik įšaldyto Rusijos turto palūkanų pajamos, bet ir visas turtas.  

„Pajamos, kurios bus uždirbtos iš įšaldyto turto, galėtų būti skirtos Ukrainos atstatymui, tačiau mes norime daugiau. Lietuva yra tarp tų valstybių, kurios nori, kad ir pats įšaldytas turtas būtų panaudotas Ukrainos atstatymui“, – teigė G. Nausėda. 

Prezidentas apgailestavo, kad teisiniai sprendimai dėl to dar nėra priimti, o jų paieška užsitęsė. Jo teigimu, EVT susitikime vyravo atmosfera, jog dėl Ukrainos „mes padarėme daug, bet padarėme nepakankamai ir turime padaryti daugiau“. 

„Manau, kad tikrai reikia toliau dirbti. Niekas čia sulig tuo nesibaigė“, – teigė G. Nausėda. 

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė toliau dirbti dėl plano, pagal kurį įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų palūkanos būtų panaudotos Ukrainai apginkluoti, Kyjivui prašant daugiau šaudmenų savo ginkluotosiomis pajėgoms.

Europos Komisija siūlo panaudoti šias pajamas Ukrainai apginkluoti – 90 proc. lėšų būtų skiriama fondui, iš kurio būtų dengiamos Ukrainai skirtos ginklų įsigijimo išlaidos. Likę 10 proc. būtų pervedami į ES biudžetą ir naudojami Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams didinti.

ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto kaip bausmę po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo kaimynę. Apie 90 proc. šių lėšų saugo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.

The post G. Nausėda: Lietuva siekia, kad Ukrainai būtų skirtos ne tik įšaldyto Rusijos turto palūkanų pajamos appeared first on LAIKMETIS.

„Turime susitarimą, – parašė jis socialiniame tinkle „X“. – Visi 27 vadovai susitarė dėl papildomo 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketo iš ES biudžeto.“

„Tai užtikrina tvirtą, ilgalaikį ir nuspėjamą finansavimą Ukrainai. ES prisiima lyderystę ir atsakomybę remiant Ukrainą; žinome, kas pastatyta ant kortos“, – pridūrė jis.

ES lyderiai ketvirtadienį surengė derybas, kad įtikintų Vengrijos premjerą atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai.

Karui tęsiantis, Ukrainos ekonomikai labai reikia paramos. Tačiau dėl politinių kovų ES ir Jungtinėse Valstijose Kyjivas neturėjo ilgalaikio finansavimo šaltinio.

Gruodį vengrų lyderis Viktoras Orbanas vetavo svarbų susitikimą dėl didelio pagalbos beveik dvejus metus su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai paketo.

Nėra jokios problemos dėl vadinamojo nuovargio nuo Ukrainos klausimo. Dabar Briuselyje jaučiame Orbano nuovargį

„Nėra jokios problemos dėl vadinamojo nuovargio nuo Ukrainos klausimo. Dabar Briuselyje jaučiame Orbano nuovargį, – ES viršūnių susitikime žurnalistams sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. – Aš negaliu suprasti. Negaliu priimti šio labai keisto ir labai egoistiško Viktoro Orbano žaidimo.“

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis ketvirtadienį pasveikino ES pasiektą susitarimą dėl 50 mlrd. eurų paramos jo šaliai.

„Kiekvienas jūsų balsas yra reikšmingas indėlis į mūsų bendrą pergalę“, – sakė D. Šmyhalis socialiniuose tinkluose paskelbtoje žinutėje, kurioje dėkojo valstybėms narėms, ir pridūrė, kad susitarimas yra 27 narių bloko „solidarumo ir vienybės“ įrodymas.

The post Vengrija sutiko: ES lyderiai pasiekė susitarimą dėl 50 mlrd. eurų ilgalaikės paramos Ukrainai appeared first on LAIKMETIS.

Šarlis Mišelis keliems Belgijos laikraščiams patvirtino, kad dalyvaus Europos Parlamento rinkimuose. Tai pirmas kartas, kai dabartinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas kandidatuoja EP rinkimuose.

Ši pareigybė buvo įsteigta tik 2009 m., kai Lisabonos sutartimi ji buvo įvesta Europos Sąjungoje. Nuolatinio pirmininko vaidmuo buvo įvestas būtent siekiant užtikrinti ES siekių "tęstinumą". Tačiau daugiausia kritikos sulaukė tai, kad jis kenkia valstybių narių įvairovei ir vienodam atstovavimui, nors buvo sukurtas būtent šiems tikslams užtikrinti.

"Tokio scenarijaus - nekontroliuojamas V. Orbanas valdys Tarybą šešis mėnesius iškart po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų - desperatiškai norėtų išvengti dauguma kitų 26 ES šalių vadovų, nes tarp jų ir V. Orbano didėja įtampa, pavyzdžiui, dėl Sąjungos paramos Ukrainai ir Vengrijos teisės viršenybės pažeidimų", - rašo "Politico".

tarp jų ir V. Orbano didėja įtampa, pavyzdžiui, dėl Sąjungos paramos Ukrainai ir Vengrijos teisės viršenybės pažeidimų

Europos Vadovų Tarybos pirmininką kvalifikuota balsų dauguma renka Europos Vadovų Taryba. Kitas pirmininkas bus renkamas birželio mėn. per kitą institucinę kadenciją, kartu su kitais paskyrimais į aukštus postus.

Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklėse numatyta, kad, pasibaigus pirmininko kadencijai, prireikus, jei nėra jo įpėdinio, jį pakeičia Europos Vadovų Tarybos narys, atstovaujantis šešių mėnesių Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei.

Tačiau Tarybos žurnalistams išsiųsto informacinio paketo pabaigoje pabrėžiama, kad šios taisyklės gali būti iš dalies pakeistos paprasta balsų dauguma. Taigi, jei Viktoro Orbano baimė užgautų akordą, visa procedūra galėtų būti pakeista.

The post Briuselio košmaras: V. Orbanas kontroliuos Europos Vadovų Tarybą? appeared first on LAIKMETIS.

Pranešimas apie būsimą Ch. Michelio vizitą ketvirtadienį pasirodė socialiniame tinkle „X“, po to, kai vengrų premjeras buvo apkaltintas planais per gruodį įvyksiantį viršūnių susitikimą pasinaudoti veto teise ir blokuoti naują ES pagalbos Ukrainai paketą, iš dalies dėl to, kad būtų atblokuotos lėšos Vengrijai.

Praėjusią savaitę V. Orbanas parašė Ch. Micheliui ir paragino skubiai aptarti bendrą ES strategiją dėl Ukrainos.

Ketvirtadienį Vengrijai buvo leista gauti 900 mln. eurų avansą iš ES – 10,4 mlrd. atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo dalį.

Tačiau didžiausia tų pinigų dalis sulaikoma, kol Budapeštas įvykdys kelias sąlygas, susijusias su teisine valstybe.

V. Orbanas, kuris ne kartą konfliktavo su Briuseliu dėl numanomo demokratijos normų naikinimo ir bandymų reformuoti ES prieglobsčio suteikimo politiką, neseniai pradėjo viešą kampaniją prieš Europos Komisiją.

Briuselis taip pat yra sustabdęs 22 mlrd. eurų iš atskiro sanglaudos fondo išmokėjimą Vengrijai, kol ši neįrodys, kad ėmėsi reformų teisėjų ir mokslininkų nepriklausomumui, LGBTIQ teisėms užtikrinti.

Vengrija padarė tam tikrų pakeitimų ir tvirtina įvykdžiusi reikalavimus, susijusius su teismų sistema, kad gautų 13 mlrd. eurų iš tų pinigų.

The post Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, tvyrant įtampai, susitiks su V. Orbanu appeared first on LAIKMETIS.

„Europos Vadovų Taryba reiškia didžiausią susirūpinimą dėl blogėjančios humanitarinės padėties Gazoje ir ragina užtikrinti nuolatinę, greitą, saugią ir netrukdomą humanitarinę prieigą ir pagalbą, kad ji pasiektų tuos, kuriems jos reikia, taikant visas būtinas priemones, įskaitant humanitarinius koridorius ir pertraukas humanitariniams poreikiams tenkinti“, – sakoma pareiškime.

Po penkias valandas trukusių derybų pirmąją EVT dieną 27 šalių lyderiai pareiškė, kad ES „glaudžiai bendradarbiaus su partneriais regione, kad apsaugotų civilius gyventojus, teiktų pagalbą ir sudarytų palankesnes sąlygas [jiems] gauti maisto, vandens, medicininės pagalbos, kuro ir pastogę“.

Po to, kai spalio 7 dieną „Hamas“ surengė netikėtą išpuolį prieš Izraelį, ES dėjo pastangas dėl vienybės ir įtakos Vidurio Rytus apėmusios krizės akivaizdoje.

Didėjantis kraujo praliejimas prikaustė Europos dėmesį tuo metu, kai vis dažniau abejojama, ar Vakarai sugebės toliau remti Ukrainą kovoje su Rusija.

27 šalių blokas jau seniai pasidalijęs į labiau palestiniečiams palankias nares, pavyzdžiui, Airiją ir Ispaniją, ir ištikimas Izraelio rėmėjas, įskaitant Vokietiją ir Austriją.

„Hamas“ išpuolis, per kurį, Izraelio teigimu, žuvo mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 200 buvo paimti įkaitais, sulaukė plataus pasmerkimo.

Tačiau buvo mažiau sutarimo dėl raginimo nutraukti Izraelio vykdomą atsakomąjį Gazos Ruožo bombardavimą, per kurį, „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, žuvo daugiau kaip 7 tūkst. žmonių.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Fantazijos“

Naujausiame ES raginime, kitaip nei Jungtinių Tautų pareiškime, nekalbama apie ugnies nutraukimą, nors Ispanija paskutinę minutę stengėsi sugriežtinti formuluotę.

Vokietija ir kitos tvirtos Izraelio rėmėjos siekė sušvelninti bet kokias formuluotes, kurios galėtų būti vertinamos kaip Izraelio rankų surišimas kovojant su „Hamas“.

„Visos fantazijos apie ugnies nutraukimus, paliaubas ir t. t. stiprina „Hamas“ ryžtą tęsti savo veiksmus ir tęsti šį baisų terorą“, – prieš derybas sakė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris (Karlas Nehameris).

Savo pareiškime ES lyderiai teigė, kad pritaria Ispanijos pasiūlymui „netrukus surengti tarptautinę taikos konferenciją“, kurioje būtų aptarti bandymai rasti ilgalaikį dviejų valstybių sprendimą.

Kai kurių bloko šalių diplomatai įspėjo, kad delsimas ieškant tinkamų žodžių, kai Gazos Ruože daugėja žuvusiųjų, kenkia bloko reputacijai pasaulyje.

„Galime jausti, jog kai kas pasaulyje naudojasi šiomis aplinkybėmis, kad bandytų sutelkti dalį tarptautinės bendruomenės ir pulti Europos Sąjungą“, – sakė EVT pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

The post EVT ragina užtikrinti tinkamą humanitarinę pagalbą Gazos Ruože appeared first on LAIKMETIS.

„Ką mes sakome, kad būtent viršutinė kainų riba turi būti nustatyta didmeninei prekybai, kad turi būti būti tam tikri Europos lygio finansiniai instrumentai palengvinti naštą, nežinau, ar į tai bus atsižvelgta ir pasiūlyti tam tikri sprendimai“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėja. 

Šalies vadovas spalio 7-ąją Prahoje dalyvavo neformaliajame EVT susitikime, kuriame taip pat aptartas šis klausimas. Anot A. Skaisgirytės, po šio susitikimo paaiškėjo, kad viršutinės dujų kainų ribos idėją palaiko daugiau nei pusė ES narių.

„Yra kiek daugiau nei pusė, kurios mato tai kaip sprendimą. Bėda, kad ne visai visi įsivaizduoja taip pat, kaip tai įgyvendinti. Įgyvendinimo būdai skiriasi net tarp tų pusės šalių, kurios palaiko pačią idėją. (...) Matyt, diskusijų metu išsirutulios tam tikri siūlymai, bus kompromisiniai, atlieps susirūpinusių valstybių norą turėti tam tikrą palengvinimą“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Pasak jos, vadovų diskusija Briuselyje spalio 20-21 vyksiančiame EVT posėdyje turėtų vykti ne tik apie tai, kaip kainas suvaldyti artimiausiu metu, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje. 

Viena – kaip suvaldyti kainas dabar, kita dalis – kaip ilgesnėje perspektyvoje išvengti panašių situacijų

„Viena – kaip suvaldyti kainas dabar, kita dalis – kaip ilgesnėje perspektyvoje išvengti panašių situacijų, kaip atsitiko šiaip metais ir užsitikrinti tiekimo saugumą sau patiems“, – sakė ji.

Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys po Prahoje įvykusio neformalaus ES ministrų tarybos posėdžio teigė, kad dujų viršutinės kainos ribos nustatymo visiems didmeniniams sandoriams „labai aiškiai“ pasisakė ES 15 šalių, už viršutinę ribą elektros gamybai naudojamoms dujos – 8 šalys.

Anot jo, Lietuva palaiko abu siūlymus ir ragina Europos Komisiją sprendimą dėl dujų kainų lubų priimti dar iki žiemos pradžios.

EVT darbotvarkėje numatoma, kad Bendrijos vadovai spalio 20-21 dienomis turėtų priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis siekiant suvaldyti energijos kainų ir energijos tiekimo saugumo padėtį.

The post Finansų ministerija: Lietuva palaikys dujų kainų lubų idėją appeared first on LAIKMETIS.

„Aš tikrai turiu pasitikėjimą, kad prezidentas mato savo atsakomybę, jis supranta, ką reiškia derėtis Vadovų taryboje dėl dalykų, kurie yra labai praktiški (...), jie tiesiogiai paveiks vartotojų kainas ar valstybės poreikį tas kainas kompensuoti“, – Žinių radijui trečiadienį kalbėjo užsienio reikalų ministras.

„Aš tikiu, kad prezidentas tas mažesnes kainas galės parvežti, aš tą ir pasakiau: jis prisiėmė labai didelę atsakomybę, tiesiogiai prieš Lietuvos žmones, realiai parvežti tai, ko jiems reikia“, – pridūrė jis.

Anot G. Landsbergio, jei prezidentas matytų, kad to negali daryti, ar norėtų dalintis su Vyriausybe, ji yra „pasiruošusi dalyvauti tuose procesuose“.

„Jis pasakė, kad jis tą kryžių nuneš, aš iš tikrųjų linkiu didžiulės sėkmės ir, kaip ir kiekvienas vartotojas, laukiu teigiamų rezultatų (...). Vardan mūsų visų tikiuosi, kad pavyks“

„Jis pasakė, kad jis tą kryžių nuneš, aš iš tikrųjų linkiu didžiulės sėkmės ir, kaip ir kiekvienas vartotojas, laukiu teigiamų rezultatų (...). Vardan mūsų visų tikiuosi, kad pavyks“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas bei valdančiųjų konservatorių lyderis.

Į EVT tartis dėl energetikos siųsti premjerę pasiūlė G. Landsbergis, tačiau G. Nausėda tvirtino neketinantis deleguoti šių funkcijų „kam nors kitam“. 

Jis pabrėžė, kad dalyvavimas šiame formate yra prezidento funkcija, o I. Šimonytės ar kito pareigūno dalyvavimą būtų galima svarstyti „vieninteliu atveju – jei prezidentas nuspręstų deleguoti kažkokias savo funkcijas“.

Premjerė savo ruožtu laikosi pozicijos, kad energetika nėra užsienio politikos klausimas, už kurį atsakingas valstybės vadovas.

Penktadienį ES ministrai Briuselyje pritarė Europos Komisijos rugsėjo viduryje pateiktiems siūlymams, kaip vartotojams padėti sumažinti išaugusias elektros kainas. Vienas jų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių vadinamuosius viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas. 

Šį klausimą ES viršūnių susitikime aptars ir valstybių bei jų vyriausybių vadovai.

The post G. Landsbergis: Prezidentas prisiėmė atsakomybę parvežti mažesnes elektros kainas appeared first on LAIKMETIS.

Jis pabrėžė, kad dalyvavimas šiame formate yra prezidento funkcija, o Ingridos Šimonytės ar kito pareigūno dalyvavimą būtų galima svarstyti „vieninteliu atveju – jei prezidentas nuspręstų deleguoti kažkokias savo funkcijas“.

„Tačiau aš nei praeityje delegavau, nei dabar deleguoju, nei ketinu deleguoti savo funkcijų kam nors kitam, nes tai yra mano atsakomybė Lietuvos Respublikos žmonėms“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė G. Nausėda. 

Jis taip pat tvirtino, kad Vyriausybė nėra pasirengusi svarstyti šių klausimų su kitų ES valstybių vadovais.

„Kitas dalykas, kad norint važiuoti į Briuselį, reikia turėti tam tikrą padarytų darbų skrynelę. Šiuo metu Vyriausybės skrynia yra visiškai tuščia: jokie sprendimai, kurie suteiktų viltį arba palengvintų žmonių gyvenimą, arba bent jau indikuotų, kad jais bus pasirūpinta, nėra padaryti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Vyriausybės skrynia yra visiškai tuščia: jokie sprendimai, kurie suteiktų viltį arba palengvintų žmonių gyvenimą, arba bent jau indikuotų, kad jais bus pasirūpinta, nėra padaryti

„Kitaip tariant, jei važiuoji į Briuselį, reikia susikrauti lagaminą. Šiame lagamine dabar nėra net dantų šepetėlio“, – tvirtino jis. 

G. Nausėda taip pat akcentavo, kad G. Landsbergio pasiūlymas yra „pasenęs ir nelabai aktualus“, nes prezidentas yra „vienintelis politikas, renkamas visų Lietuvos gyventojų“ ir pagal Konstituciją jo prioritetinės funkcijos yra užsienio politika.

„Niekas negali kvestionuoti ar, juo labiau, apriboti jo konstitucinių galių. Joks kitas pareigūnas nėra renkamas tiesiogiai – jie yra atrenkami partijos viršūnėlių ar kažkokių kitų žmonių, todėl pakeisti prezidento negali“, – pareiškė G. Nausėda. 

Anot jo, EVT priima strateginius sprendimus, o siūlymą deleguoti premjerę jis įvertino kaip Vyriausybės „pasyvumo dangstymą“.

„Jeigu kažkas galvoja, kad ja galima prisidengti dangstant savo pasyvumą, neveiklumą – tai yra didelė klaida; daugelis kitų Vyriausybių jau yra priėmusios labai aiškius, didelius paketus, kurie padės apsaugoti žmones nuo energetikos kainų kilimo, kompensuoti tam tikras netektis. Visiškai neseniai tą padarė Latvija“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Klausimas – ko mes laukiame ir ko mes tikimės sulaukti? Mes norime, kad dar žmonių, verslo nuotaika, pasitikėjimas valdžia dar labiau sumenktų?“, – klausė jis.

Dėl Europos Komisijos (EK) pateiktų pasiūlymų, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, penktadienį tarsis ES energetikos ministrai.

Anot G. Nausėdos, į EVT šis klausimas galėtų persikelti tik jei ministrai nepasiektų sutarimo – taip, anot jo, jau yra buvę svarstant šeštąjį sankcijų paketą Rusijai. Jis ragino Vyriausybę bei energetikos ministrą Dainių Kreivį imtis aktyvesnių veiksmų teikiant pasiūlymus. 

„Tačiau būtina dirbti energetikos ministro lygiu. Ir jei kažkam nepatinka, kad prezidentas dalina instrukcijas energetikos ministrui, tai tada, mielieji – tai jūsų ministras, jūs ir dirbkite su juo, duokite jam instrukcijas, padėkite jam derėtis, o ne bejėgiškai skėsčiokite rankomis“, – kalbėjo G. Nausėda.

2020 metais po rinkimų Seimo valdančiąją daugumą ir Vyriausybę suformavę konservatoriai kadencijos pradžioje ragino prezidentą pakaitomis su ministre pirmininke atstovauti Lietuvai EVT, o ne vykti į posėdžius vienam.

Tačiau galiausiai, G. Nausėdai prieštaraujant, šie raginimai buvo nuslopę.

The post G. Nausėda nusileisti I. Šimonytei nežada: vyriausybės darbų skrynia - visiškai tuščia appeared first on LAIKMETIS.

Po 5 valandas trukusių diskusijų EVT priėmė pareiškimą, kuriame įsipareigojo „efektyviai remti Ukrainos europinės integracijos kelią“, o Europos Komisiją įpareigojo pateikti Ukrainos prašymo tapti ES nare vertinimą pagal galiojančias Sąjungos sutartis.  

„Šis sprendimas iš esmės pradeda Ukrainos eurointegracijos procedūrą. Ukraina šiandien yra kovos už laisvę ir demokratiją simbolis ir ne žodžiais, o darbais rodo ryžtą pasirinkti savo vakarietišką kelią. Ukrainos žmonės nusipelno žinoti, kad yra laukiami Europos Sąjungoje“, - po ankstų penktadienio rytą pasibaigusio  EVT posėdžio sakė Prezidentas.

Prezidentas pabrėžė, kad kovojančiai Ukrainai  reikia ne tik ginklų, medikamentų, humanitarinės, finansinės pagalbos, bet ir aiškaus ženklo dėl ateities.

„Rusijos taikiniu Ukraina tapo tik dėl to, kad pasirinko kelią į Vakarus. Europos Sąjungos pareiga yra parodyti, kad demokratijos pasirinkimas yra teisingas“, - sakė šalies vadovas.

EVT posėdyje taip pat kalbėta apie sankcijas šalims agresorėms. Vadovai deklaravo savo pasiryžimą greitai imtis naujų sankcijų prieš karą pradėjusią Rusiją ir jos bendrininkę Baltarusiją.

Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai Lietuvos vadovas akcentavo būtinybę stiprinti karą pradėjusios valstybės izoliavimą ir suspenduoti Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose, ypač finansinėse, taip pat plėsti Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT sistemos ir uždaryti ES erdvę ne tik Rusijos lėktuvams, bet ir laivams, kurie negalėtų įplaukti į ES valstybių uostus ar teritorinius vandenis.

Europos Sąjungos valstybių vadovai taip pat aptarė gynybos ir energetinio saugumo klausimus.

„Būkime atviri – Europa šiandien yra sudėtingiausioje saugumo situacijoje nuo Šaltojo karo pabaigos. Rusija dar kartą įrodė esanti ilgalaike grėsme ir tai privalome įvertinti. Mes turime daugiau investuoti į gynybos pajėgumus ir karinį mobilumą. Europos valstybių išlaidas gynybai reikėtų padidinti bent iki 2% BVP, “, - sakė Prezidentas.

Kalbėdamas apie energetinį ES atsparumą, Lietuvos Respublikos Prezidentas pabrėžė, kad nepriklausomumas nuo Rusijos iškastinio kuro šiandien yra ir nacionalinio saugumo klausimas.

„Naftos ir dujų eurai, kuriuos uždirba Rusija yra skiriami karo pramonei – gaminti raketoms ir bomboms, kuriomis apšaudomi taikūs Ukrainos gyventojai. Todėl privalome maksimaliai greitai eliminuoti ES priklausomybę nuo Rusijos dujų, naftos, anglies ir branduolinio kuro“, - sakė Prezidentas.

Jis sakė, kad šiandien Lietuva yra viena mažiausiai nuo Rusijos energijos resursų priklausančių ES valstybių ir pabrėžė poreikį kaip įmanoma greičiau įgyvendinti Baltijos valstybių elektros sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.

Kalbėdamas apie atomines elektrines Ukrainoje ir Baltarusijoje, šalies vadovas iškėlė ir branduolinio saugumo klausimą. Jis paragino Tarptautine atominės energetikos agentūrą imtis  kur kas aktyvesnio vaidmens užtikrinant branduolinių jėgainių saugumą. Prezidentas priminė, kad pavojų kelia ne tik Rusijos veiksmai Ukrainoje, bet ir Astravo atominė elektrinė, pastatyta ignoruojant tarptautines saugumo normas ir aplinkosaugos reikalavimus.

The post EVT rems Ukrainos europinės integracijos kelią - susitikimas truko 5 valandas appeared first on LAIKMETIS.