„Lietuva ėmėsi visų svarbių sprendimų ir priemonių, kad apsaugotų savo nacionalinį saugumą ir Europos Sąjungos išorės sieną, šiuo metu mes nematome, kad situacija ženkliai pasikeitusi, kad mes galėtume atsitraukti nuo savo sprendimų. Lietuva tikrai ginsis, jei tokios grėsmės išliks“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė A. Bilotaitė.

Komentuodama Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) sprendimą, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms, ministrė teigė, jog prieglobsčio prašyti galima.

„Lietuvoje yra sukurta sistema, kad įmanoma pateikti prieglobsčio prašymus, nėra taip, kad mes nesudarome galimybės. Mes sudarome galimybę, t. y. ambasadoje, tam tikruose pasienio kontrolės punktuose – deja, mes matome, kad noro pasinaudoti, dėl suprantamų priežasčių ir režimo dalyvavimo tame procese, tokių pavyzdžių mes nematome“, – kalbėjo ministrė.

Anot jos, Lietuvos priimti sprendimai buvo būtini ne tik dėl šalies nacionalinio saugumo, bet ir siekiant apsaugoti Europos Sąjungos (ES) išorės sieną.

Iki šiol Europa nebuvo susidūrusi su tokio pobūdžio ataka. Iki šiol migracijos politika buvo visai kitokia, ir teisės sistema tam buvo pritaikyta. Tokioms situacijoms, kuri vyksta prieš Lietuvą, sistema nebuvo pritaikyta, ir todėl mes siekiame pokyčių

„Manau, tas argumentas labai aiškus, mes sudarome galimybę (teikti prašymus), kalbant apie kitas priemones, kurių ėmėsi Lietuva, tos priemonės buvo kompleksas tam, kad mes galėtume apsisaugoti ir neatverti naujo migracijos kelio, t. y. problema, kuri būtų buvusi ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai“, – teigė A. Bilotaitė.

Ji taip pat tvirtino, jog Lietuvos priimti veiksmai buvo derinami su tarptautinėmis institucijomis, Europos Komisija, o dabartinis teisinis reglamentavimas dėl neteisėtų migrantų nebeatitinka realijų, tad Lietuva siekia keisti taisykles.

„Iki šiol Europa nebuvo susidūrusi su tokio pobūdžio ataka. Iki šiol migracijos politika buvo visai kitokia, ir teisės sistema tam buvo pritaikyta. Tokioms situacijoms, kuri vyksta prieš Lietuvą, sistema nebuvo pritaikyta, ir todėl mes siekiame pokyčių“, – pažymėjo A. Bilotaitė.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

Teisėjų kolegija tokį prejudicinį sprendimą ketvirtadienį priėmė skubos tvarka, išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą migranto M. A. byloje.

ES Teismas nurodė, kad tiek neteisėtų migrantų sulaikymas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremalios situacijos metu vien dėl buvimo šalyje nelegaliai, tiek ir galimybės prašyti prieglobsčio nesuteikimas prieštarauja Bendrijos direktyvoms.

Tiek A. Bilotaitė, tiek Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė akcentavo, kad metų pradžioje patikslinus vidines tvarkas, visiems migrantams, įskaitant esančius migrantų stovyklose, sudaryta galimybė pateikti prašymus dėl prieglobsčio.

A. Bilotaitė taip pat tvirtino, kad migrantai turėjo visas galimybes pateikti prašymus ir anksčiau, Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ar pasienio kontrolės punktuose ir nesiveržti per sieną, bet šiomis galimybėmis nesinaudojo.

Ministrė priminė, kad Lietuva yra pateikusi siūlymus keisti ES migracijos taisykles ir „deda daug vilčių“ į būsimą Čekijos pirmininkavimą ES, jog šis klausimas taps prioritetinis.   

Ministrė pabrėžė, jog minėtas migrantas M. A. šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos, jam nebuvo taikomi judėjimo suvaržymai.

„Tai, matyt, yra individualus atvejis, bet yra institucijų sprendimai, mes juos gerbiame, į juos įsiklausome. Bet Lietuvai svarbu apsiginti ir Lietuva ginsis, jei tik bus kažkokios grėsmės“, – akcentavo ji.

E. Gudzinskaitė teigė, kad Migracijos departamentas taiko „standartinę procedūrą“ nepriimti kai kurių prašymų, kurie teikiami ne teisės aktuose nurodytose vietose. Jos teigimu, migrantas turi pateikti jį asmeniškai, būti apklaustas. Tačiau ji pažymėjo, kad dauguma prašymų priimama ir minėtas M. A. atvejis yra vienas iš keliolikos nuo migrantų antplūdžio pradžios.

„Per metus tokių atvejų normaliame gyvenime būdavo galbūt kartą per mėnesį, pernai, kadangi buvo žymiai daugiau žmonių, buvo keliolika ar keliasdešimt. Bet, vėlgi, tai – nedidelis skaičius. Kalbant apie situaciją, metų pradžioje patikslinta prieglobsčio procedūra, nustatytas konkretus terminas, per kiek laiko departamentas turi atsakyti ir paaiškinti asmeniui, kaip jis turi pateikti prieglobsčio prašymą“, – paaiškino ji.

The post A. Bilotaitė: Lietuva turi gintis ir neatsitrauks nuo savo sprendimų dėl migrantų appeared first on LAIKMETIS.

„Suprantama, kad ES Teisingumo Teismo jurisprudencija yra privaloma, o Lietuva yra teisinė valstybė, todėl, be abejo, analizuosime ir vertinsime, ar, ką ir kaip reikėtų pakeisti nacionalinėje teisėje, kad būtų užtikrintas balansas tarp asmenų teisės į prieglobstį ir nacionalinio bei visos ES saugumo“, – rašoma BNS Vidaus reikalų ministerijos atsiųstame komentare.

„Tačiau Lietuva nuo pat migracijos krizės pradžios nepaliauja tvirtinti, kad būtina keisti ES teisę ir migracijos politiką, nes ji neatitinka šio laikmečio iššūkių ir grėsmių. Kartu su kitomis ES šalimis parengti ir Europos Komisijai pateikti konkretūs pasiūlymai“, – teigiama jame.

ESTT paskelbė, jog tiek neteisėtų migrantų sulaikymas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremalios situacijos metu vien dėl buvimo šalyje nelegaliai, tiek ir galimybės prašyti prieglobsčio nesuteikimas prieštarauja Bendrijos direktyvoms.

Teismas pabrėžė, kad direktyva dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo draudžia valstybėms taikyti teisės normas, kai net ir įvedus minėtus teisinius režimus ES šalyje neteisėtai esantys trečiųjų šalių piliečiai „faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje“.

Kaip informavo teismas, siekdama pateisinti sulaikymą, valstybė narė, kurioje neteisėtai esantis prieglobsčio prašytojas prašo tarptautinės apsaugos, „iš esmės turi įrodyti, kad, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai“.

VRM, tuo tarpu, teigia, jog Lietuva susidūrė su „precedento neturinčia Baltarusijos režimo organizuota hibridine ataka, kuriai kaip instrumentai buvo naudojami gyvi žmonės“. Ji teigia, kad Lietuva migrantais buvo atakuojama.

Lietuva susidūrė su „precedento neturinčia Baltarusijos režimo organizuota hibridine ataka, kuriai kaip instrumentai buvo naudojami gyvi žmonės

„Girdime tarptautinių organizacijų pastabas ir rekomendacijas ir tikrai į daugelį jų atsižvelgiame. Tačiau dar kartą atkreipiame dėmesį, kad neteisėtos migracijos krizę sukėlė Baltarusijos režimas. Tarptautinės bendruomenės dėmesys būtinas būtent ten – žmones įrankiais pavertusioje Baltarusijoje“, – pabrėžia VRM.

Ji teigia, kad tol, kol Baltarusija „nenustos naudoti žmonių kaip puolimo instrumentų“, Lietuva tęs neteisėtų sienos kirtimų prevencijos priemones.

„Toliau sieksime, kad ES teisėje būtų numatyti saugikliai, kurie leistų ES valstybėms narėms greitai reaguoti ir veikti ginant savo nacionalinį saugumą, o kartu visos ES saugumą“, – teigia VRM.

Ministerija akcentuoja, jog visi užsieniečiai Lietuvoje gali pateikti prašymus suteikti prieglobstį, „todėl nereikia nelegaliais būdais brautis per valstybės sieną“.

VRM taip pat teigia, kad migrantais šalyje rūpinamasi tiek, kiek tai leidžia galimybės. Jos duomenimis, migranto išlaikymas kas mėnesį kainuoja 11 tūkst. eurų. Migrantų apgyvendinimui ir išlaikymui per metus jau išleista 35 mln. eurų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Komisija.

Ministerija taip pat akcentuoja Seime priimtas pataisas, kurios leido migrantams, įskaitant ir nelegaliai į Lietuvą patekusius ir prieglobsčio prašančius žmones, įsidarbinti iš karto, kai teismo sprendimu bus atšaukti jų laisvo judėjimo ribojimai.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Lietuvai leidus taikyti apgręžimą, dar daugiau nei 10,3 tūkstančio į šalį neįleista.

The post Lietuva sieks pakeisti ES teisę dėl migrantų, po Teisingumo Teismo sprendimo sako VRM appeared first on LAIKMETIS.

Pareiškė, kad Lietuvos vykdomas migrantų sulaikymas ir juo labiau apgręžimas pažeidžia žmogaus teises. Galima daug išvedžioti, bet žiūrint iš esmės nevykdant apgręžimo prieš nelegalius migrantus iš esmės lieka vienintelis veikimo būdas - juos priimti kaip legalius. Žmonės ateina į norimą šalį, konstatuoja, kad įeis ir turi juos priimti, nors akivaizdu (ir įleistų 4000 nelegalų patikra tai absoliučiai patvirtino), kad beveik visais atvejais tai nėra jokie karo pabėgėliai, o tiesiog nelegalūs migrantai.

Tiesa, kad tarptautinė teisė numato pareigą priimti prieglobsčio prašančius žmones, pirma juos priglausti, o tada jau svarstyti. Tačiau tiesa ir tai, kad tokia tvarka visiškai nebeatitinka XXI amžiaus realijų. Tiesa ta, kad XXI amžiuje masiškai (milijonai) tuo piktnaudžiauja, žinodami, kad šalys negalės įsileisti.

Tiesa dar ir tai, kad Europos žmogaus teisių teismas praėjusį dešimtmetį byloje prieš Ispaniją leido nelegalų atstūmimus, suvokiant kitokios tvarkos absurdiškumą. Tiesa pagaliau tai, kad esamą migrantų ir pabėgėlių reglamentavimą būtina keisti tarptautiniu lygiu, nes jis pasenęs ir visiškai nebeadekvatus, ypač galimos migracijos bangos dėl klimato kaitos kontekste.

Sako, kad kiek nelegalių migrantų ateis į Lietuvą, tiek ir reikės priimti

Europos Teisingumo teismas (ES institucija, kitaip nei EŽTT) tuo tarpu visoms toms realijoms sako NE. Sako, kad kiek nelegalių migrantų ateis į Lietuvą, tiek ir reikės priimti. Tai beprotybė ir su tuo negalima sutikti. Gerai pamename, kad praėjusią vasarą Lietuvos vyriausybė atviromis sienomis bent tris mėnesius kantriai laukė faktinio Europos Komisijos leidimo pradėti taikyti atstūmimus. Savo stuburo nelabai rasta, nors iki tol visa eilė ES šalių jau taikė šią praktiką per savo migrantų krizes.

Dabar vyriausybės laukia išbandymas, ar vėl susilenks ir pataikaus ETT vykdydama šį beprotišką sprendimą, ar toliau vykdys stipriai pavėluotą, bet teisingą ir būtiną apgręžimo politiką.

The post Vytautas Sinica. Europos Teisingumo Teismo sprendimas dėl migrantų yra beprotybė appeared first on LAIKMETIS.

Pernai Europos Teisingumo Teismas išaiškino, kad migrantų laikymas improvizuotose stovyklose yra neteisėtas ir pažeidžia migrantų teises, taip pat pažymėta, kad valstybės privalo suteikti prieglobstį ir pabėgėlio statusą sulig kiekvienu teisėtu ar ne sienos kirtimu, uždraudžiant migrantų išstūmimą iš šalies.

Orbanas pabrėžė, kad ES Teisingumo Teismo sprendimas reiškia, kad Vengrija turi priimti visus migrantus, kurie bandė kirsti valstybės sieną nelegaliai. „Tai visiškai prieštarauja mūsų įstatymams, dėl šios priežasties vyriausybė kreipėsi į Vengrijos Konstitucinį teismą, kuris išaiškino, kad:

Vengrų valstybė turi pareigą apsaugoti savo piliečių identitetą, net jei tam prieštarauja europinė teisė

Viktoras Orbanas tokį teismo sprendimą pavadino „istorinės svarbos“. „Šiandien mums bandoma pasakyti, kad yra tik tokie individai, kurie neturi jokių savybių ir gali bet kur gyventi, kalbėti bet kokia kalba, melstis bet kam.

Tradicinės bendruomenės tapo absoliučiai neginamos. Ne tik progresyvi politika, tačiau ir teisė šiandien yra prieš jas. Europiečiai nebeturi teisės nuspręsti su kuo ir kaip jie nori gyventi savo pačių valstybėse. Net jei masinė migracija veda prie tradicinių nacionalinių bendruomenių erozijos ir nykimo. Europiečiai nebeturi teisės į savo valstybes, kalbą, kultūrą, savo šeimą ar tikėjimą“, - rašė premjeras.

„Bet Vengrijos Konstitucinis teismas užėmė kitokią poziciją. Ji atkuria žmogaus teisių sistemą ir pastato ją vėl ant kojų. Šis sprendimas patvirtina, kad vengrų valstybė turi pareigą apsaugoti savo piliečių identitetą, net jei tam prieštarauja europinė teisė“, - teigė Viktoras Orbanas

„Tradicinė socialinė šalies tvarka negali keistis be demokratinio ir visuotinio pritarimo. Namai yra tik ten, kur tavo teisės yra apginamos. Anot Vengrijos Konstitucinio teismo, vengrai turi teisę į identitetą, kalbą, kultūrą ir savo šalį“, - savo straipsnyje „Samizdat“ reziumavo Vengrijos vadovas.

The post Viktoras Orbanas: nacionalinis, kultūrinis identitetas yra žmogaus teisė appeared first on LAIKMETIS.

Teismo išvadoje teigiama, kad jeigu viena šalis pripažįsta tėvų santykius su vaikais, visos ES šalys taip pat privalo pripažinti tokius ryšius, garantuodami, jog nebus pažeidžiamos vaiko teisės.

Bylos sprendimas pasirodė išnagrinėjus bylą dėl Bulgarijos institucijų atsisakymo suteikti gimimo liudijimą užsienyje gimusiai mergaitei, nes pagal Bulgarijos įstatymus vaikas negali turėti dviejų motinų. Bulgarė Kalina Ivanova (Kalina Ivanova) ir britė Jane Jones (Džein Džouns) abi yra registruotos kaip Ispanijoje gimusios mergaitės motinos.

Problema kilo, nes nei viena iš motinų nėra Ispanijos pilietė, tad vaikui pagal vietos įstatymus negali būti suteikiama pilietybė. Vaiko motina britė J. Jones negali savo pilietybės perduoti dukrai, nes yra gimusi Gibraltare, kur toks pilietybės perdavimas draudžiamas. Dėl šių aplinkybių antroji motina bulgarė registravo vaiką kaip Bulgarijos pilietę, tačiau Bulgarijos institucijos nesutiko išduoti pilietybės vaikui, kadangi nepripažįsta tos pačios lyties santuokų.

Bulgarijos institucijos nesutiko išduoti pilietybės vaikui, kadangi nepripažįsta tos pačios lyties santuokų

Dėl šių aplinkybių mergaitė liko be pilietybės, jos šeima negali palikti Ispanijos, o vaiko galimybės į laisvą judėjimą, sveikatos apsaugą ir švietimą yra apribotos.

Kovotojų už lygias teises visoms šeimoms organizacijos atstovė Arpi Avetisyan (Arpi Avetisijan) sakė: „Šis sprendimas pagaliau atnešė ilgai lauktą aiškumą, kad tėvystė, kurią ES nariai gauna vienoje šalyje, nebus paneigta kitur, prisidengiant „nacionalinio identiteto“ gynyba. Tai yra sveikintina ES pozicija, pagaliau pripažįstanti, kad ES yra tikra lygybės sąjunga ir mes visi su nekantrumu laukiame kol visos „vaivorykštės“ šeimos galės netrukdomai mėgautis savo teisėmis ir laisvėmis visoje ES".

The post ES Teisingumo Teismas: vienos lyties poros ir jų vaikai turi būti pripažįstami šeima visoje ES appeared first on LAIKMETIS.

Europos Komisija praeitą mėnesį paprašė Bendrijos aukščiausios teismo institucijos skirti kasdienes baudas Lenkijai, kol ši pradės vykdyti nurodymą laikinai įšaldyti naujai įvestą teisėjų drausminimo sistemą.

„Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu Lenkija įpareigota kasdien mokėti 1 mln. eurų baudą už atsisakymą laikinai įšaldyti nacionalinius įstatymus, susijusius su Aukščiausiojo Teismo drausminimo kolegijos jurisdikcija“, – rašoma pranešime, paskelbtame ESTT „Twitter“ paskyroje.   

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu Lenkija įpareigota kasdien mokėti 1 mln. eurų baudą

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas, vertinantis norminių teisės aktų atitikimą šalies Konstitucijai, anksčiau spalį nusprendė, kad dalis ES sutarties straipsnių ir kai kurie teisminiai nutarimai nesuderinami su šalies Pagrindiniu įstatymu. 

Anot teisėjų, Lenkijos narystė ES nesuteikia Bendrijos institucijoms viršenybės teisės srityje ir nereiškia, kad Lenkija atsisakė savo suvereniteto ES naudai.   

Šis sprendimas kertasi su ES teisės viršenybės principu, kurio laikytis griežtai reikalauja Briuselis. Šis principas reiškia, kad ES valstybių narių teisės aktai virtinėje sričių negali būti taikomi, jei kertasi su bloko teisės normomis.  

The post ES Teisingumo Teismas nurodė Lenkijai mokėti po 1 mln. eurų per dieną už ginčą dėl teismų appeared first on LAIKMETIS.

„Lenkija iki rugpjūčio 16 dienos turi informuoti mus apie šiuo tikslu numatomas priemones, kaip paprašė Teismas. Jei to nebus, Komisija paprašys Europos Teisingumo Teismo (ETT) skirti Lenkijai baudą“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova.

Varšuva ir Briuselis jau kelerius metus nesutaria dėl dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovaujamos lenkų vyriausybės stumiamų reformų.

Lenkijos teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta antradienį sakė: „Komisija veikia nesąžiningai, pažeisdama sutarties standartus ir ignoruodama Lenkijos konstitucinę tvarką.“

„Komisija veikia nesąžiningai, pažeisdama sutarties standartus ir ignoruodama Lenkijos konstitucinę tvarką.“

„Tolesni kvietimai derėtis prilygsta šių veiksmų įteisinimui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pridūrė jis.

Pagal pernai vasarį įsigaliojusį Lenkijos įstatymą dėl teismų reformos teisėjai negali perduoti teisinių klausimų ETT. Buvo įsteigta „drausminimo kolegija“ Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjams prižiūrėti, turinti galią panaikinti jų neliečiamybę, kad juos būtų galima persekioti baudžiamąja tvarka, ar sumažinti jų atlyginimus.

ETT praėjusią savaitę nurodė Lenkijai nutraukti bet kokią „drausminimo kolegijos“ veiklą ir deklaravo, kad svarbi Lenkijos teismų sistemos reformų dalis prieštarauja ES teisei.

Lenkijos vyriausybė sako, kad nori kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, vis dar persekiojamą Lenkijos komunistinių laikų palikimo, bet EK teigia, kad reformos pakerta teisinės valstybės principą, ir siekia priversti Lenkiją – kaip ir jos sąjungininkę Vengriją – vėl laikytis Europos demokratijos normų.

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas praėjusį trečiadienį nepaisydamas Briuselio paskelbė savo sprendimą, kad ES teismo laikinosios priemonės prieš lenkų teismines reformas prieštarauja šalies konstitucijai.

Vyriausybės kritikai sakė, kad šis sprendimas reiškia pasitraukimą iš ES teisinės santvarkos ir praminė jį savotišku „Polexitu“.

The post Briuselis grasina Lenkijai baudomis dėl ES teismo sprendimo nevykdymo appeared first on LAIKMETIS.

Lenkijos teisingumo ministras Zbigniew Ziobro pareiškė, kad tokie ES teismų sprendimai yra padiktuoti Europos Komisijos ir atspindi „kolonialistinį mąstymą“ skirstant šalis nares į „blogąsias“ ir gerąsias“.

Lenkiją kritikuojantis teisės profesorius R. Daniel Kelemen teigia, jog tokiais savo veiksmais Lenkija de facto „nebėra ES narė, nes sulaužė esminį šios organizacijos principą – teisės viršenybę“. Teigiama, jog tokie Lenkijos sprendimai jai gali kainuoti milijardus eurų, kurie gali būti neduodami Lenkijai iš ES biudžeto dėl teisinės viršenybės principų nesilaikymo.

Anksčiau Lenkija aiškino, kad teismų reforma ir išaugusia teisėjų kaita siekiama teismų sritį apvalyti nuo sovietinių teisėjų, dirbusių komunistams.

The post Lenkija: nesiruošiam įgyvendinti jokių ES teisingumo teismo sprendimų appeared first on LAIKMETIS.

Pasak teisininkų, jų teisinė kova gali sukurti precedentą tūkstančiams tos pačios lyties porų tėvų, kurių vaikų pilietybei kyla pavojus dėl įstatymų skirtumų įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Sara, kuriai dabar yra keturiolika mėnesių, gimė Ispanijoje, ir jai išduotame gimimo liudijime nurodyta, kad ji turi dvi motinas, tačiau jai negali būti suteikta Ispanijos pilietybė, nes nė viena iš šių moterų nėra Ispanijos pilietė.

Tuo metu Britanijos įstatymai neleidžia Jungtinės Karalystės pilietybę turinčiai Saros motinai iš Gibraltaro perduoti ją kūdikiui, jeigu jis gimė trečiojoje šalyje.

Bulgarijos pareigūnai savo ruožtu atmetė prašymą mergaitei suteikti šios šalies pilietybę paaiškinę, kad gimimo liudijime tėvais negali būti nurodyti du tos pačios lyties asmenys ir kad jame turėtų būti įrašyta tik vaiko biologinė motina.

Sarą auginanti pora susituokė 2018 metais Gibraltare, bet Bulgarijoje tos pačios lyties asmenų santuokos nėra įteisintos ir ji nepripažįsta užsienyje registruotų tos pačios lyties asmenų santuokų.

„Dėl to vaikui iškyla pavojus likti be pilietybės arba netekti vieno iš tėvų, jeigu bus atskleista, kas yra jo biologinė motina“, – sakė bulgarės motinos advokatė Denica Ljubenova naujienų agentūrai AFP po Europos Teisingumo Teismo posėdžio antradienį.

„Bulgarijoje nėra teisinių priemonių apginti šio vaiko interesus“, – pridūrė ji.

ES teismas sprendimą šiuo klausimu turėtų paskelbti vėliau šiais metais, tačiau ką jis benuspręstų, teisinis ginčas dėl pilietybės suteikimo Sarai vėl sugrįš į Sofijos teismą.

„Šiuo metu esame įstrigusios Ispanijoje su kūdikiu ir negalime išvykti, jaučiamės bejėgės ką nors pakeisti“, – sakė Saros motina bulgarė.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) lapkritį pristatė Europos Sąjungos pirmąją LGBTIQ Lygybės strategiją, žadėdama siekti tos pačios lyties asmenų tėvystės teisių pripažinimo visoje Bendrijoje.

„Jeigu esate tėvas vienoje šalyje, esate tėvas visose šalyse“, – sakė ji.

The post Tos pačios lyties asmenų pora kovoja dėl pilietybės jų kūdikiui suteikimo ETT appeared first on LAIKMETIS.