Kai naktį iš šeštadienio į sekmadienį visoje ES laikrodžių rodyklės bus pasuktos viena valanda į priekį, tai nebus paskutinis kartas, nors milijonai bloko piliečių norėtų, kad būtų panaikintas sezoninis laiko keitimas.

Tyrimai rodo, kad laikrodžio rodyklių persukimas rudenį ir pavasarį neigiamai veikia ekonomiką ir žmonių sveikatą, todėl Europoje ir už jos ribų vis dažniau pasigirsta raginimų atsisakyti šios sistemos.

2018-aisiais ES pasiūlė nustoti sukioti laikrodžius  ir pereiti prie vieno režimo po to, kai beveik keturi milijonai žmonių tuometinėse 28 bloko valstybėse narėse – prieš oficialiai išstojant Jungtinei Karalystei (JK) – per atviras konsultacijas išreiškė tokį norą. 

Europos Parlamentas (EP) – vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija – 2019 metais pritarė reformai, tačiau nuo to laiko kai kurios Bendrijos valstybės jai pasipriešino, ir ji buvo pristabdyta.

Pagal ES teisės aktų priėmimo procedūrą Europos Komisija (EK) pateikia pasiūlymą, dėl kurio EP ir valstybės narės turi balsuoti atskirai, ir tik tada bloko šalių derybininkai ir europarlamentarai susitaria dėl galutinio teksto.

Lenkija, kuri iki liepos rotacijos tvarka pirmininkaus blokui, teigia, kad atėjo laikas šį klausimą vėl įtraukti į valstybių darbotvarkę.

Šalininkai, įskaitant įstatymų leidėjus, atkreipia dėmesį į tyrimus, įrodančius, kad šis laiko pakeitimas kenkia sveikatai.

„Yra daugybė įrodymų, kad laikrodžių sukinėjimas dukart per metus kenkia žmonių sveikatai, gyvūnams, kelių eismui ir turi labai mažai teigiamų savybių. Be to, tai sukelia daug nepatogumų“, – sakė ES teisės aktų leidėjas iš Airijos Seanas Kelly (Šonas Kelis).

„Todėl manau, kad atėjo laikas su tuo atsisveikinti“, – sakė S. Kelly, vienas aktyviausių laikrodžių sukinėjimo panaikinimo šalininkų.

S. Kelly ragina ES susitarti dėl galutinės datos, nuo kurios laikas nebebus keičiamas, kaip tai buvo padaryta siekiant mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

„Laikas tiksi“

Praktika pavasarį persukti laikrodžių rodykles į priekį, kad vakare būtų šviesiau, prasidėjo Vokietijoje per Pirmąjį pasaulinį karą ir paplito visoje Europoje. Antrojo pasaulinio karo metais šis paprotys vėl sugrįžo, vėliau buvo primirštas iki aštuntojo dešimtmečio naftos krizės, kai, siekiant taupyti energiją, buvo sugrąžintas ir išliko.

Reformos priešininkai mano, kad reforma yra laiko švaistymas, šiuo metu ES susiduriant su dideliais iššūkiais – nuo Rusijos invazijos į Ukrainą iki prekybos karo su Vašingtonu grėsmės.

Tačiau EK nepraranda vilties ir naujienų agentūrai AFP teigė, kad neplanuojama reformos atsisakyti.

„Manome, kad suderintą sprendimą vis dar įmanoma pasiekti, ir raginame atnaujinti diskusijas dabartinės pirmininkaujančios valstybės narės kadencijos metu“, – sakė EK atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen (Ana-Kaisa Itkonen).

Blokui pirmininkaujanti Lenkija teigia, kad ji eina šia linkme, tačiau pripažįsta, kad ES šalių parama yra ribota.

„Planuojame neoficialiai konsultuotis su valstybėmis narėmis, kad išsiaiškintume, ar vis dar įmanoma šį pasiūlymą įgyvendinti“, – sakė Lenkijos atstovai.

„Kol laikas tiksi, neskubėsime vertinti situacijos“, – nurodė jie.

Laiko klausimas

S. Kelly nuomone, tai vienas iš klausimų, dėl kurio ES ir Jungtinės Valstijos gali rasti tam tikrą sutarimą.

Po perrinkimo prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sakė, kad norėtų atsikratyti vasaros laiko kaip „nepatogaus“ ir „labai brangiai kainuojančio“, nors vėliau savo toną sušvelnino ir pavadino tai „50/50 klausimu“.

D. Trumpo sąjungininkas ir technologijų milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas) įsitraukė į diskusiją ir šį mėnesį paklausė savo sekėjų, ar jie norėtų laiką atsukti valanda atgal, ar į priekį, jei pokytis būtų atliktas.

Dauguma iš 1,3 mln. balsavusiųjų pageidavo, kad laikrodžių rodyklės būtų persuktos valanda į priekį, tai reikštų, jog saulė visus metus kils ir leisis vėliau.

Jei ES ir JAV kada nors sustabdys laikrodžių persukimą pagal dabartinę sistemą, jos bus ne vienos. Per pastarąjį dešimtmetį, tyrimų centro „Pew Research Center“ duomenimis, vasaros laiko atsisakė Azerbaidžanas, Iranas, Rusija, Sirija, Turkija ir Urugvajus.

Tačiau kai kurie apsigalvojo. Egiptas 2014-aisiais panaikino laikrodžių sukinėjimą, o po devynerių metų, siekdamas taupyti energiją, vėl jį įvedė.

Tuo tarpu reformos šalininkams iš ES gali tekti palaukti šiek tiek ilgiau.

Vienas aukšto rango Lietuvos pareigūnas teigė, kad šalis, perėmusi pirmininkavimą ES, negaiš laiko ir šį klausimą laikys prioritetiniu – tačiau tik 2027 metais.

Primename, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvoje bus įvedamas vasaros laikas, laikrodžių rodyklės bus pasuktos viena valanda į priekį.

Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – 3 val. ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto persukant rodykles valanda atgal.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai. 

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą laikas keičiamas dukart per metus. 

The post Ar įmanoma nesukinėti laikrodžių? appeared first on LAIKMETIS.

„Ordo Iuris" teisininkų aktyvumo dėka apginta konkretaus vaiko, užšaldyto embriono forma in vitro procedūros metu, teisė į gyvybę. Dar visai neseniai atrodė, kad tokie vaikai beveik neturi teisių, tačiau tai jau pasikeitė!

In vitro procedūroje pradėtas ir užšaldytas vaikas galės gimti, praėjus 9 metams po sesers, pradėtos pagal tą pačią in vitro procedūrą, gimimo. Deja, per tą laiką vaiko tėvų santuoka subyrėjo. Motina sutiko su skyrybomis, pareikalavusi, kad tėvas neprieštarautų užšaldyto vaiko gimimui, tačiau tėvas nesilaikė susitarimo ir bet kokia kaina bandė sustabdyti jau gyvo vaiko gimimą, reikalaudamas, kad jis būtų „sunaikintas" arba atiduotas anoniminiam įvaikinimui. Motina kreipėsi į „Ordo Iuris", prašydama paramos, kovojant už savo kūdikio teisę į gyvybę.

Teisme vyras pagrindė savo prieštaravimą tariamu rūpesčiu dėl vaiko gerovės: vaikui gimus, jis augtų nepilnoje šeimoje. Savo ruožtu mūsų teisininkai teigė, kad pagal mokslą ir Lenkijos teisę žmogaus gyvybė prasideda nuo pastojimo momento, todėl užšaldytas vaikas turi teisę gimti, remiantis Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu, kuriame konstatuota, kad embrionas turi teisę į gyvybę ir negali būti traktuojamas kaip daiktas. Spręsdamas bylą, Radomo apylinkės teismas pripažino „Ordo Iuris" pozicijos teisingumą.

Paskelbėme išsamią precedento reikšmę turinčio sprendimo analizę, siekdami, kad jis turėtų didelę įtaką Lenkijos teismų praktikai ir patvirtintų, kad gyvybės apsauga prasideda nuo pastojimo momento.

Byla taip pat sudomino kairiųjų pažiūrų žiniasklaidą, kuri buvo pasipiktinusi, kad teismas leido moteriai nuspręsti dėl vaiko gimdymo prieš tėvo valią. Tai tikrai mįslinga. Kai motina ketina nužudyti savo vaiką, tie patys laikraščiai teigia, kad vyras neturi teisės pasisakyti šiuo klausimu. Atrodo, kad pagrindinis kairiųjų ideologų rūpestis yra priešinimasis pradėtai gyvybei, o motinų ar tėvų teisės traktuojamos tik instrumentiškai.

Praėjusių metų rudenį, kai Lenkijos parlamentas rengė įstatymo, numatančio in vitro viešojo finansavimo įvedimą, projektą, paskelbėme analizę, kurioje parodėme neetišką dirbtinio apvaisinimo pobūdį.

Atkreipėme dėmesį, kad dėl šios priežasties parlamentarai, atstovaujantys gyvybės civilizacijai priklausantiems rinkėjams, turėtų balsuoti už tai, kad viešasis in vitro procedūros finansavimas būtų atmestas. Jei tai nepavyks, jie turėtų stengtis pateikti pataisą, kuria būtų uždrausta kurti perteklinius embrionus, apribota tokio sprendimo pasiūla susituokusioms poroms, taip pat uždrausta naudoti anoniminių donorų genetinę medžiagą. Tokiu būdu kiekvienas dirbtinio apvaisinimo būdu pradėtas vaikas galėtų susipažinti su savo biologiniais tėvais. Mes taip pat pareikalavome, kad vyriausybė įsipareigotų rengti ir viešai skelbti metines ataskaitas apie in vitro metodu pradėtų vaikų skaičių, nurodant gimusių, užšaldytų ir mirusių vaikų skaičių.

Atrodo, kad pagrindinis kairiųjų ideologų rūpestis yra priešinimasis pradėtai gyvybei, o motinų ar tėvų teisės traktuojamos tik instrumentiškai.

„Ordo Iuris" institutas dalyvavo tarptautinėje ekspertų koalicijos veikloje. Ši koalicija siekia įtikinti pasaulio šalis apriboti surogatinės motinystės (susijusios su in vitro) procedūrą, kuria taikant vaikai auginami pagal konkretų užsakymą, įskaitant vaikus, skirtus tos pačios lyties poroms.

Gindami gyvybės civilizacijos vertybes, jau daugelį metų priešinamės nehumaniškai surogatinės motinystės praktikai, taigi ir prekybai žmonėmis, kai moterys verčiamos gimdyti vaikus už pinigus. Vykdydami šią veiklą, balandžio pradžioje mūsų teisininkai pasisakė tarptautinėje konferencijoje Romoje, kurdami plačią, tarptautinę pasipriešinimo grupę, siekiančią uždrausti vadinamąją „pakaitinę motinystę". Renginyje taip pat dalyvavo ir Šventojo Sosto valstybės sekretoriato sekretoriaus pavaduotojas kun. Miroslavas Vachovskis, kuris aiškino moraliai neigiamą surogatinės motinystės pobūdį ir kreipėsi į geros valios asmenis, atstovaujančius įvairias religines ir politines pažiūras, kviesdamas juos įsijungti į kovą su šiuo neetišku reiškiniu.

Po kelių savaičių Europos Parlamentas priėmė Europos Komisijos pasiūlytą Direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos pakeitimo projektą, kuris yra svarbus žingsnis, siekiant užkirsti kelią surogatinei motinystei. „Ordo Iuris" instituto teisininkai šia tema parengė analitinį teisinį komentarą. Jame atkreipėme dėmesį į tai, kad ypač svarbus EK pasiūlymo elementas yra galutinai įgyvendintas reikalavimas „išnaudojimą, naudojant surogatinę motinystę" kvalifikuoti kaip vieną iš išnaudojimo formų, kuri yra nusikaltimo, susijusio su prekyba žmonėmis, potipis. Pabrėžėme, kad surogatinė motinystė visų pirma smogia moters ir jos vaiko orumui, kurie šiuo atveju yra sumažinti iki veisimo ir pardavimo objekto vaidmens komerciniame sandoryje.

Pataisytoje direktyvoje nustatytos naujos teisinės sankcijos už nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis. Jos visų pirma apima teisės naudotis viešosiomis paslaugomis, įskaitant konkursų procedūras, subsidijas, koncesijas ir licencijas, atėmimą, taip pat įveda galimybę panaikinti veiklos leidimus subjektams, kurie gauna naudos iš tokių nusikaltimų. Dokumente taip pat numatyta sukurti nacionalinius mechanizmus, skirtus padėti tokių nusikaltimų aukoms.

The post Jerzy Kwasniewski. In vitro procedūros metu užšaldytas kūdikis turi teisę gimti appeared first on LAIKMETIS.

28 metų Jordanas Bardella (Žordanas Bardela), Marine Le Pen (Marin Le Pen) patikėtinis ir jos partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) lyderis, vadovaus naujam kraštutinių dešiniųjų blokui EP „Patriotai už Europą“, per viešą šios grupės pristatymą Briuselyje sakė prancūzų europarlamentaras Jeanas-Paulis Garraud (Žanas Polis Garo).

Naujojoje grupėje yra 84 nariai iš 12 šalių, o daugiausiai – 30 – narių yra iš RN. „Patriotai už Europą“ aplenkia Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni (Džordžos Meloni) kraštutinių dešiniųjų bloką ir tampa trečia pagal dydį jėga EP.

„Mūsų ilgalaikis tikslas yra pakeisti Europos Sąjungos politikos formavimą“, – reporteriams sakė V. Orbano partijos „Fidesz“ narė Kinga Gal, paskirta J. Bardellos pirmąja vicepirmininke.

„Mūsų naujoji frakcija sieks išsaugoti Europos indo-krikščioniškąsias šaknis, sieks kuo griežčiau apsaugoti Europos išorės sienas [...] ir dirbs dėl stiprios ir konkurencingos Europos“, – pridūrė ji.

„Mūsų naujoji frakcija sieks išsaugoti Europos indo-krikščioniškąsias šaknis, sieks kuo griežčiau apsaugoti Europos išorės sienas [...] ir dirbs dėl stiprios ir konkurencingos Europos“, – sakė V. Orbano partijos „Fidesz“ narė Kinga Gal.

V. Orbano vos daugiau nei prieš savaitę įkurta grupė tapo trečiu pagal dydį bloku Parlamente po Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) konservatyvios Europos liaudies partijos (EPP) ir socialistų ir demokratų frakcijos.

Naujosios grupės pristatymas įvyko kitą dieną po to, kai Prancūzijoje prieš imigraciją nusiteikusi RN parlamento rinkimų antrajame ture netikėtai buvo nustumta į trečią vietą, nors apklausos ir pirmasis balsavimo turas rodė, jog ši partija galėjo triumfuoti.

Prancūzijos kairiųjų Naujasis liaudies frontas užėmė pirmą vietą, tačiau absoliučiai daugumai jo gautų balsų neužtenka.

Vėlai sekmadienį J. Bardella pažadėjo, kad partijos įstatymų leidėjai „iki galo atliks savo vaidmenį didelėje grupėje, paveiksiančioje jėgų pusiausvyrą Europoje“.

RN praeityje palaikė finansinius ir ideologinius ryšius su Rusija, kurios atžvilgiu V. Orbanas ir toliau išlieka draugiškas.

The post Europos Parlamente - M. Le Pen ir V. Orbano susivienijimas appeared first on LAIKMETIS.

Šias naujienas savo socialinės žiniasklaidos puslapyje paskelbė kadenciją baigiantis Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis.

Pagrindiniai Ursulos von der Leyen varžovai dėl antrosios kadencijos buvo Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Ketvirtadienį vykusiame balsavime, kuris baigėsi visiems trims kandidatams reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, G. Meloni susilaikė balsuojant dėl G. von der Leyen ir balsavo prieš K. Kallas.

V. Orbanas balsavo prieš von der Leyen ir susilaikė balsuojant dėl Kallas.

V. Orbanas Briuselyje žiniasklaidai sakė, kad Europos liaudies partija (ELP), socialistai ir liberalai sudarė koaliciją, kuri skirs būsimus Europos Sąjungos institucijų vadovus ir kurią jis vadina "melo ir apgaulės partijų koalicija".

Vengrijos lyderis teigė, kad EPP perėmė dalį dešiniųjų rinkėjų balsų, o paskui pardavė juos kairiesiems ir taip apgavo Europos rinkėjus

„Susitarimas buvo pasiektas remiantis partiniu pagrindu, o ne programomis, ne praeities rezultatais, ne ateities planais. Tai buvo aiškiai tiesiog valdžios pasidalijimo susitarimas", - pabrėžė jis.

Konservatorių, socialistų ir liberalų susitarimą „reikia laikyti gėda", sakė jis.

Vengrijos lyderis teigė, kad EPP perėmė dalį dešiniųjų rinkėjų balsų, o paskui pardavė juos kairiesiems ir taip apgavo Europos rinkėjus. Jis pažymėjo, kad tai buvo Europos rinkėjų, kurių dauguma balsavo už dešiniuosius ir norėjo matyti dešiniosios pakraipos Europos vadovybę, išdavystė.

„Nėra jokios priežasties, dėl kurios turėtume palaikyti šį piktnaudžiavimą valdžia", - sakė jis.

Šiuos tris lyderius turės patvirtinti naujasis Europos Parlamentas, kuris pirmą kartą susirinks liepos mėn. antroje pusėje.

The post V. Orbanas: Europos Parlamento koalicija - melo ir apgavystės sąjunga appeared first on LAIKMETIS.

„Prisiimame atsakomybę įkurti šią naują platformą ir naują frakciją. Noriu aiškiai pasakyti, kad tai yra mūsų tikslas“, – teigė V. Orbanas žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Austrijos Laisvės partijos lyderiu Herbertu Kicklu (Herbertu Kikliu) ir A. Babišu, ragindamas kitas partijas paremti.

Kad naujasis aljansas būtų pripažintas frakcija EP, jam turės pritarti partijos iš dar keturių šalių.

V. Orbanas aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje ketvirtadienį balsavo prieš Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) kaip Europos Komisijos pirmininkę, susilaikė balsuojant dėl estų premjerės Kajos Kallas (Kajos Kalas) kaip ES užsienio politikos vadovės ir balsavo už portugalų premjerą Antonio Costa (Antoniju Košta) kaip EVT pirmininką, teigė vienas ES diplomatas.

Vengrijos premjeras pasmerkė, jo žodžiais, gėdingą susitarimą dėl aukščiausių Europos Sąjungos postų.

The post V. Orbanas nori sudaryti naują aljansą Europos Parlamente appeared first on LAIKMETIS.

Mandatus naujos kadencijos Europos Parlamente iškovojo aštuonios partijos.

Daugiausia – tris – gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę beveik 21 proc. rinkėjų balsų. Du laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija su 17,6 proc. balsų.

Po vieną mandatą pasidalijo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (8,96 proc.), Laisvės partija (7,93 proc.), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (5,84 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (5,67 proc.), Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) (5,35 proc.) ir Liberalų sąjūdis (5,31 proc.).

VRK europarlamentarų mandatus pripažino konservatoriams Andriui Kubiliui, Rasai Juknevičienei, Pauliui Saudargui, socialdemokratams Vyteniui Povilui Andriukaičiui ir Vilijai Blinkevičiūtei, liberalui Petrui Auštrevičiui, Tautos ir teisingumo sąjungos lyderiui Petrui Gražuliui, demokratui Virginijui Sinkevičiui, „valstiečiui“ Aurelijui Verygai, Laisvės partijos atstovui Dainiui Žalimui ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkui Waldemarui Tomaszewskiui.

Europos Parlamento narių įgaliojimus jie įgis liepos 16 dieną, per pirmą plenarinį posėdį.

The post Patvirtinti galutiniai EP rinkimų rezultatai appeared first on LAIKMETIS.

„Tokio tipo renginys, kuris yra grynai mobilizuojantis, ypač vienos partijos, rinkėjus, na, dieną prieš rinkimus, iš tikrųjų yra tam tikras netgi akibrokštas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

Dieną prieš EP rinkimus Vilniuje vyko LGBTIQ (lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų) bendruomenės eitynes „Lithuanian Pride“. Jose dalyvavo ir Laisvės partijos atstovai, po eitynių vykusiame koncerte buvo matyti Laisvės partijos reklama, jo metu kalbėjo „laisviečių“ atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Laisvės partija EP rinkimuose surinko 7,93 proc. rinkėjų balsų.

„Lithuanian Pride“ eitynes agitacija yra vadinę ir Liberalų sąjūdžio atstovai.

„(...) galbūt net ir Šaltibarščių festivalis prisidėjo prie jų partijos reklamavimo, čia tokia sąmokslo teorija, bet kas galėtų paneigti“, – trečiadienį svarstė P. Saudargas.

The post P. Saudargas pasisakė, ką mano apie LGBTIQ eitynes EP rinkimų išvakarėse appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus apygardos teismas antradienį taip pat įpareigojo prokurorę Jurgitą Jasiūnienę kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl leidimo patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn.

„Teismas padarė pertrauką, įpareigodamas mane kreiptis į VRK dėl leidimo patraukti kandidatą Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn. (...) Jis yra išrinktas, tačiau tai oficialiai nėra patvirtinta, oficialūs duomenys bus maždaug už savaitės ir iki kol P. Gražulis negaus EP mandato, tol jis gali būti trauktinas į baudžiamąją atsakomybę“, – žurnalistams po posėdžio sakė J. Jasiūnienė.

Jei VRK leis P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, teismas turės apie mėnesį laiko paskelbti nuosprendį. Liepos viduryje sušaukus pirmąjį EP posėdį, P. Gražulis įgaus teisinę neliečiamybę. 

P. Gražulis kaltinamas, kad 2022 metų gegužės 26 dieną po Seimo plenarinio posėdžio, kuriame svarstytas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, viešai išsakė teiginius, kurie vertintini kaip žmonių grupės niekinimas dėl jų seksualinės orientacijos.

Tą dieną Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, numatančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės, sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Prokurorų teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis tai darė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami bei skelbiami žiniasklaidoje.

Nukentėjusiais šiame tyrime pripažinti penki asmenys.

The post P. Gražulio byloje dėl LGBTIQ asmenų žeminimo teismas daro pertrauką appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuva buvo paskutinė šalis Europos Sąjungoje, neturėjusi aiškiai išreikštos nacionalistinės partijos ir atstovo EP, pretendavome tapti tokiais atstovais. Galime sakyti, kad vėluojant, bet šitas poreikis buvo atlieptas, reikia pripažinti, Petro Gražulio išrinkimu“, – pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu sakė V. Sinica.

„Visuomenės akyse, tą nacionalizmo-globalizmo skirtį, jei plačiąja prasme elitas ir politinis meinstrymas, šiandien valdantis Lietuvą, įkūnija tą globalistinę liniją, Gražulis didelei daliai visuomenės įkūnijo tą pasipriešinimą tam meinstrymui“, – kalbėjo jis.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Nacionalinis susivienijimas gavo 3,72 proc. rinkėjų balsų.

Petro Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo partija (centristai, tautininkai) surinko 5,35 proc. ir iškovojo vieną mandatą – į EP turėtų vykti partijos pirmininkas P. Gražulis.

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais. Po vieną mandatą pasidalino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Liberalų sąjūdis ir Tautos ir teisingumo sąjunga.

The post V. Sinica pakomentavo iš Seimo pašalinto P. Gražulio išrinkimą į EP appeared first on LAIKMETIS.

„Aš ne apie kvietimus galvoju, bet apie galimybę likti pirmininko pozicijoje“, – pirmadienį BNS teigė politikas.

A. Mazuronis teigė nesąs įsitikinęs, kad ves Darbo partiją spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

„Nežinau, nešnekėjau dar, kadangi naktis buvo ilga ir varginanti, tai dar neturėjau galimybės šnekėti. (...) Trečiadienį šaukiamas tarybos posėdis. Kad nedarytume skubotų sprendimų, bet kažkokius sprendimus reikia daryti, nes akivaizdu, kad ne pirmi ir ne antri rinkimai, kurie yra su blogu rezultatu“, – sakė „darbiečių“ lyderis.

Jo teigimu, jeigu nuspręs atsistatydinti iš Darbo partijos vadovo pareigų, apie tai jis praneš dar šią savaitę.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį vykusiuose EP rinkimuose Darbo partija surinko 1,63 proc. arba 11,2 tūkst. balsų ir mandatų negavo.

Iki tol „darbiečiai“ turėdavo savo atstovą Europos Parlamente. Pastarąsias kelias kadencijas Darbo partijai atstovavo buvęs jos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis sustabdė narystę partijoje ir nedalyvavo rinkimuose po to, kai teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant EP narių padėjėjų darbo funkcijų.

Gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose A. Mazuronis gavo 1,38 proc. rinkėjų balsų.

Be to, sekmadienį partiją paliko „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas. A. Mazuronis teigė, jog tai jam nebuvo didelė naujiena, tačiau nustebino pasirinktas laikas.

Iš partijos kovo pabaigoje pasitraukė ir buvusi jos vicepirmininkė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, ji savo žingsnį motyvavo išsiskyrusia partijos tarybos ir jos pozicija svarbiausiais klausimais, „darbiečių“ vadovybės sprendimu dalyvauti EP rinkimuose nepaisant minėto teisėsaugos tyrimo.

The post A. Mazuronis sako nesąs įsitikinęs, kad ves Darbo partiją spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.