Rašte LRT tarybai, kurį matė BNS, E. Valatka informuoja, kad pasitraukia iš tarybos pirmininko pareigų nuo kovo 18 dienos.

Apie jo atsistatydinimą pranešė ir portalas „15min“, remdamasis dviem šaltiniais, vėliau tai portalui patvirtino ir pats E. Valatka.

Su juo BNS trečiadienį susisiekti nepavyko.

Kovo 18 dieną planuojamas LRT tarybos posėdis.

Tarybos pirmininko kadencija trunka trejus metus, E. Valatka ją turėjo baigti rugsėjį.

Anot „15min“, jis traukiasi dėl sunkumų suderinti darbą LRT taryboje su pagrindinėmis pareigomis. E. Valatka yra Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius.

LRT taryba neseniai sulaukė kritikos iš žiniasklaidos organizacijų dėl to, kad į metinį auditų planą įtraukė patikrinimą, kaip transliuotojo žurnalistai laikosi politinio neutralumo principų.

E. Valatka per susitikimą su darbuotojais viešai pareiškė tokio audito nepalaikęs.

LRT taryba yra visuomenės interesams turintis atstovauti nacionalinio transliuotojo valdymo organas, sudaromas iš visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.

Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

The post Atsistatydina LRT tarybos pirmininkas appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai antradienį pranešė tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.

„Kadangi nė vienas iš kandidatų nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, kitame LRT tarybos posėdyje bus skelbiamas naujas konkursas“, – žurnalistams sakė E. Valatka.

Kol nebus paskirtas naujasis LRT generalinis direktorius, pareigas laikinai eis kadenciją baigianti ir perrinkimo siekianti Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikėjo surinkti mažiausiai septynis iš 12 LRT tarybos narių balsų.

Pasak E. Valatkos, generalinio direktoriaus rinkimuose prireikė antrojo rinkimų turo, į kurį pateko du daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Vis dėlto ir jame įstaigos vadovas nebuvo išrinktas, nes abu kandidatai gavo po šešis balsus.

Konkurse be M. Garbačiauskaitės-Budrienės dalyvavo komunikacijos agentūros „Adverum“ vykdomasis direktorius Aistis Zabarauskas, Vilniaus universiteto dėstytojas Mantas Martišius. Apie tai viešai patvirtino patys kandidatai.

Šių pareigų taip pat siekė buvęs LRT direktorius, dabartinis „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius, buvusi TV3 vadovė Vilma Marciulevičiūtė ir „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas. Apie šiuos kandidatus BNS patvirtino anoniminiai šaltiniai, patys kandidatai atsisakė komentuoti, ar dalyvauja konkurse.

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė prieš Aistį Zabarauską

Antrajame nacionalinio transliuotojo LRT vadovo konkurso ture varžėsi dabartinė generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas, BNS patvirtino šaltiniai.

Abu kandidatai antradienį vykusio konkurso antrajame ture surinko po šešis LRT tarybos narių balsus. Kadangi nė vienas nesurinko daugumos balsų, LRT turės skelbti naują generalinio direktoriaus atranką.

BNS žiniomis, pirmajame ture M. Garbačiauskaitė-Budrienė surinko šešis, A. Zabarauskas penkis, o „Lietuvos ryto televizijos“ vadovas Audrius Siaurusevičius – vieną tarybos nario balsą.

Kol nebus paskirtas naujasis LRT generalinis direktorius, pareigas laikinai eis kadenciją baigianti M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Konkurse taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto dėstytojas Mantas Martišius. Jis apie savo dalyvavimą pranešė viešai.

BNS žiniomis, šių pareigų taip pat siekė buvusi TV3 vadovė Vilma Marciulevičiūtė ir „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas.

LRT generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. M. Garbačiauskaitė-Budrienė darbą pareigose pradėjo 2018-ųjų balandžio 4-ąją.

LRT taryba yra sudaryta iš žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

The post LRT taryba skelbs naują generalinio direktoriaus atranką appeared first on LAIKMETIS.

„Visų bendras matymas yra, kad turime sugrįžti į kontaktinį ugdymą. Galimybių pasas yra atskaitos taškas, jis yra būtinas. Tačiau jo įdiegimas ir panaudojimas kelia klausimų“, – BNS teigė E. Valatka.

Vyriausybė kiek anksčiau šį mėnesį nusprendė, kad nuo rugsėjo 1 dienos ugdymas universitetuose kontaktiniu būdu galės vykti tik turintiesiems galimybių pasą, visi kiti studentai turės mokytis nuotoliniu būdu.

Pasak E. Valatkos, jo vadovaujamas Kauno technologijos universitetas, į paskaitas registruodamas studentus, prašys pateikti ir galimybių pasus – tik tokie studentai bus įleidžiami į auditorijas.

„Kai kurie universitetai taip pat planuoja tą daryti“, – sakė rektorius.

Pasak jo, šiuo metu universitetai nesvarsto galimybės papildomai samdyti darbuotojų, kad šie tikrintų į paskaitas ateinančius studentus: „Tai yra papildomi kaštai.“

Vilniaus universitetas (VU) taip pat ketina naudoti informacinių technologijų sprendinius, tačiau detalių kol kas neatskleidžia, nes šiuo metu sistema dar testuojama.

„Baigiame sistemą testuoti. Neištestavus nesinori į technines detales leistis. Bet mes artimiausiu metu informuosime studentus ir bendruomenę, kaip tai bus daroma. Tikrai nebus, kad kažkas tikrina prie įėjimo“, – BNS aiškino VU prorektorius Artūras Vasiliauskas.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas tvirtino, kad pokyčiams ruošiasi ir kolegijos.

„Nėra paprasta, laiko likę nedaug, bet tikrai ruošiamės ir planuoja kolegijos taikyti. Labai skirtingos kolegijos yra ir pagal dydį, ir pagal lokaciją, nuo to kontrolės sprendimai labai priklausys. Kiek žinau, ir IT sprendimai planuojami, ir tiesiog ruošiamasi planšetėmis skenuoti galimybių pasus bei tikrinti asmens dokumentus“, – BNS teigė N. Varnas.

„Nėra vieningų sprendimų, nes labai priklauso nuo kolegijos pačios“, – pridūrė jis.

Rektorių konferencijos prezidentas E. Valatka akcentavo, kad visos šalies aukštosios mokyklos turėtų taikyti vienodą kontrolės mechanizmą, kad nesusipratimų būtų kuo mažiau.

„Turime gyventi pagal tas pačias taisykles, nes gali prasidėti tam tikri nesusipratimai tarp studentų, tarp personalo“, – kalbėjo rektorius.

Jis taip taip teigė, kad šiuo metu universitetai nežino, kokia dalis į paskaitas sugrįžtančių studentų imunizuoti. Tokios informacijos turėjimas leistų planuoti ugdymo proceso eigą bei numatyti skiepijimo vietų poreikį prie aukštųjų mokyklų.

„Laukiame iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacijos, koks yra imunizacijos laipsnis tarp studentų. Šiuo metu aš negaliu pasakyti, koks procentas visų studentų yra paskiepyti ar persirgę. Tie skaičiai yra būtini“, – teigė E. Valatka.

Rektorių konferencijos prezidento teigimu, šiuos klausimus kitą savaitę planuojama aptarti su kolegomis rektoriais, Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerija.

The post Ugdymas universitetuose kontaktiniu būdu - tik su galimybių pasais, kas juos tikrins - neaišku appeared first on LAIKMETIS.