Bokštas taip pat bus apšviestas specialiu apšvietimu – kompozicija – pagal ES spalvas.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo antradienio iki gegužės 10 dienos Lietuvos ir ES vėliavėlėmis papuošė pagrindines miesto gatves, viešąjį transportą, geltona ir mėlyna spalvomis taip pat bus apšviesti miesto statiniai, tiltai.

ES vėliavos spalvomis vakarais iki pat gegužės 10-osios taip pat bus nušviestas Užsienio reikalų ministerijos (URM) pastato fasadas.

Ministerija BNS nurodė pakvietusi visas Lietuvos savivaldybes trečiadienį pagrindinėse miestų aikštėse ar prie pagrindinių viešųjų pastatų iškelti Lietuvos ir ES vėliavas, papuošti pagrindines miestų gatves NATO ir ES vėliavėlėmis, apšviesti savivaldybių pastatus. 

ES nare Lietuva tapo 2004 metų gegužės 1-ąją.

Narystė ES – svarbiausias žingsnis atkūrus nepriklausomybę, sako Seimo pirmininkė

Narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbiausias žingsnis šaliai atkūrus nepriklausomybę, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama Lietuvą įstojimo į Bendriją 20-mečio proga.

„Akivaizdu, kad narystė ES buvo svarbiausias žingsnis per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. O šiandienos pasaulio politiniame, ekonominiame ar saugumo kontekste mūsų sėkmės istorija, kurta du dešimtmečius, tampa dar vertingesnė“, – trečiadienį išplatintame pareiškime tvirtina parlamento vadovė.

„Mus, atėjusius iš uniforminio totalitarizmo, Europoje labiausiai žavėjo laisvė ir įvairovė. Mums Europa visada buvo gerovės ir klestėjimo erdvė, sukurta skirtingų kultūrų, įvairiakalbių tradicijų“, – tvirtino ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, per pastaruosius pora šimtmečių Lietuva patyrė kelias ilgalaikes ir europietišką identitetą planingai naikinančias agresijos bangas iš Rytų, tačiau sugebėjo atsitiesti ir grįžti į vieningą Europos valstybių šeimą.

„Mūsų valstybingumas formavosi paribio zonoje tarp Rytų ir Vakarų. Vienybė mums – ne vien graži metafora, o ir egzistencinė kategorija. Jai esame ypač jautrūs. Mūsų valstybės himne „vienybė“ yra raktinis žodis, valstybingumo sinonimas. Grėsmingų šiandienos iššūkių akivaizdoje Europai labiausiai reikia būtent vienybės. Lietuva turi gyvos vieningo veikimo, kuris sutelkė valstybingumui ir padėjo atremti agresiją, patirties. Todėl gali ir privalo kalbėti apie tai“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.

Europos šeima dar nėra pilna - G. Landsbergis

Trečiadienį Lietuvai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos šeima dar nėra pilna.

„Šiandien taip pat darsyk pabrėžiame, kad Europos šeima dar nėra pilna. Turime padaryti viską, kad Ukraina, Moldova, Vakarų Balkanų šalys, tikiuosi, ir Sakartvelas, kuo greičiau prie mūsų prisijungtų, o Rusija, desperatiškai siekianti tam sutrukdyti, būtų įveikta Ukrainoje“, – teigiama Lietuvos diplomatijos vadovo sveikinime.

„Laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas. Jo užbaigimas – mūsų tikslas ir atsakomybė“, – pabrėžė jis.

Anot G. Landsbergio, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę narystė ES buvo vienas svarbiausių siekių, nes ji reiškė grįžimą į laisvų ir demokratinių Europos šalių šeimą, istorinio teisingumo atstatymą. 

„Per šiuos 20 metų reikšmingai pasikeitė ir pati Europos Sąjunga. Šiandien ji pradeda vis labiau virsti geopolitine galia, o Lietuvos įtaka formuojant ES politikas ir sprendimus – dešimtis, jei ne šimtus kartų didesnė, nei galėtume pasiekti, veikdami vieni“, – tvirtino ministras.

The post Minimas Lietuvos narystės ES 20 metų jubiliejus appeared first on LAIKMETIS.

Jau daugiau nei dvejus metus trunkančios Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje Kyjivas stengiasi pritraukti daugiau karių ir neseniai priėmė pataisytą mobilizacijos įstatymą, kuriuo sumažinamas šaukimo į karinę tarnybą amžius ir sugriežtinamos bausmės tiems, kas vengia atlikti karinę tarnybą. 

Praėjusią savaitę ji pareiškė, kad nebeišduos naujų pasų užsienyje kai kuriems šaukiamojo amžiaus vyrams ir sustabdė konsulinių paslaugų teikimą užsienyje gyvenantiems 18–60 metų vyrams, o tai sukėlė emigrantų Lenkijoje ir kitur pasipiktinimą.

Jungtinių Tautų duomenimis, Lenkijos teritorijoje yra dešimtys tūkstančių šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrų.

„Mes tikrai neginsime šaukimo į kariuomenę vengiančių asmenų“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Andrzejus Szejna (Andžejus Šeina) valstybiniam televizijos kanalui TVP.

Jis pridūrė, kad Varšuva nėra gavusi jokio oficialaus Ukrainos prašymo dėl šaukiamojo amžiaus vyrų.

„Kai Ukraina kreipsis į Lenkiją su prašymu, mes elgsimės pagal Lenkijos ir Europos teisę“, – teigė A. Szejna.

Praėjusią savaitę gynybos ministrai iš Lenkijos ir Lietuvos, tvirtų Ukrainos sąjungininkių, pareiškė, kad galėtų padėti sugrąžinti į karo nuniokotą šalį šaukiamojo amžiaus kariškius.

„Viskas įmanoma“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) televizijai „Polsat“, paklaustas, ar Varšuva sutiktų, jei Ukraina paprašytų perduoti tarnybai pašauktus ukrainiečius vyrus. 

Antradienį jis paragino priimti „europinius sprendimus“ šiuo klausimu.

„Žinau, kad šiuo klausimu vyksta Kyjivo ir Briuselio derybos“, – teigė W. Kosiniakas-Kamyszas ir pridūrė, kad veiksmai „Europos lygmeniu užtikrins visišką veiksmingumą“.

2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šimtai tūkstančių ukrainiečių bėgo nuo karo, dauguma jų keliavo per Lenkiją.

Šių metų vasario duomenimis, Lenkijoje buvo užregistruoti 952 104 ukrainiečių pabėgėliai, iš kurių apie 150 tūkst. žmonių buvo šaukiamojo amžiaus, skelbia JT pabėgėlių agentūra UNHCR.

The post Lenkija neketina ginti Ukrainos šaukimo į kariuomenę vengiančių asmenų appeared first on LAIKMETIS.

„Per šiuos du sėkmės dešimtmečius pasikeitėme neatpažįstamai, subrendome kaip laisva ir atsakinga valstybė, visavertė ir ori Vakarų demokratinio pasaulio, laimingųjų ir sėkmingųjų klubo narė“, – teigiama jos sveikinime.

Anot Vyriausybės vadovės, nors šalis patiria krizių ir iššūkių, bet yra stipri bei pajėgi jas įveikti.

„Europos Sąjungą vienijantys demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės principai leidžia užtikrinti saugumą ir gerovę, skleistis mūsų žmonių talentams, kiekvienam laisvai rinktis savo ateitį ir kartu kurti inovatyvią ir klestinčią Europą“, – sveikinime teigė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad šiandien Lietuvos balsas – svarus ir girdimas.

„Turėdami stiprų vertybinį stuburą ir tikėdami laisve ir demokratija, ne tik žodžiais, bet ir savo pavyzdžiu primename Europai ir visam demokratiniam pasauliui: būsime stiprūs, tik jei būsime vieningi ir ginsime savo vertybes“, – teigė premjerė.

Ji taip pat ragino ES nepraleisti istorinio šanso tapti dar stipresne į Bendriją priimant  Ukrainą, Moldovą bei kitas valstybes, kurios gina bendras vertybes.

ES nare Lietuva su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis tapo 2004 metų gegužės 1-ąją. 

The post I. Šimonytė: šiandien Lietuvos balsas – svarus ir girdimas appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę per balsavimą, kurį boikotavo opozicija, valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ parlamentarai 83 balsais – vienbalsiai – nubalsavo už tai, kad per pirmąjį svarstymą būtų priimtas daug kritikos sulaukiantis įstatymo projektas.

Įstatymo projektas dar turi įveikti antrąjį ir trečiąjį svarstymus ir gauti prezidentės parašą.

Labai tikėtina, kad prezidentė vetuos šį įstatymą, tačiau „Sakartvelo svajonė“ turi tvirtą daugumą parlamente. Dėl to ji greičiausiai lengvai priims įstatymą per kitus etapus ir atmes prezidentės veto net ir be opozicijos paramos.

Prieš metus partija buvo priversta atsisakyti panašios priemonės po masinių gatvės protestų, kurių metu policija prieš demonstrantus panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

Sekmadienio vakarą apie 10 tūkst. protestuotojų susirinko Tbilisio centrinėje Respublikos aikštėje, mojavo Sakartvelo ir Europos Sąjungos vėliavomis ir žadėjo surengti „Europos eitynes“ pagrindine sostinės gatve link parlamento.

Demonstraciją inicijavo apie 100 Sakartvelo žmogaus teisių grupių ir opozicinių partijų, kurios iki šiol nedalyvavo kasdien vykstančiuose protestuose, kuriuose dominuoja jaunimas.

„Valdžia, vėl pateikusi Rusijos įstatymo projektą, peržengia konstitucinius rėmus ir keičia šalies orientaciją, išduodama nepalaužiamą žmonių valią“, – teigiama vienos iš organizacijų išplatintame pareiškime. 

Sakartvelas šiuo metu siekia narystės ES ir NATO. 

„Sakartvelo svajonė“ tvirtina, kad yra proeuropietiška partija ir kad siūlomu įstatymu dėl „užsienio agentų“ siekiama tik „padidinti nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš užsienio skaidrumą“.

Panašus įstatymas Rusijoje taikomas siekiant nubausti vyriausybės kritikus ir užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą.

„Šis įstatymas ir ši vyriausybė yra nesuderinami su istoriniu Sakartvelo pasirinkimu tapti ES nare“, – naujienų agentūrai AFP sakė opozicinės partijos „Akhali“ lyderis Nika Gvaramia. 

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) teigia, kad „Įstatymo dėl užsienio įtakos skaidrumo projektas neatitinka Sakartvelo siekių ES ir jos stojimo į ES trajektorijos“.

Gruodį Briuselis suteikė Sakartvelui oficialų kandidato statusą, tačiau pareiškė, kad prieš pradedant oficialias derybas dėl narystės Tbilisis turės reformuoti teismų ir rinkimų sistemas, sumažinti politinę poliarizaciją, pagerinti spaudos laisvę ir apriboti oligarchų galią.

The post Tbilisį vėl buvo užplūdę tūkstančiai protestuotojų prieš „užsienio agentų“ įstatymo projektą appeared first on LAIKMETIS.

G. Meloni dešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) 2022 metais laimėjo Italijos visuotinius rinkimus. 

Turėdami G. Meloni sąrašo viršuje, „Italijos broliai“ sieks pasinaudoti savo nacionaliniu populiarumu Europos Sąjungoje. Tačiau ES taisyklės draudžia laimėtojams, užimantiems premjero postą, dirbti EP. 

„Europoje norime padaryti lygiai tą patį, ką 2022 metų rugsėjo 25 dieną padarėme Italijoje – sukurti daugumą, kuri sutelktų dešiniųjų jėgas ir pagaliau pasiųstų kairiuosius į opoziciją net ir Europoje!“, – teigė Italijos premjerė.  

Sekmadienį sakydama kalbą G. Meloni gyrė savo koalicinės vyriausybės pusantrų metų darbo rezultatus ir, pasak jos, pastangas kovoti su nelegalia imigracija, apsaugoti šeimas ir ginti krikščioniškąsias vertybes.

Vėliau ji paskelbė, kad nusprendė kandidatuoti į EP. 

„Darau tai, nes noriu paklausti italų, ar jie patenkinti tuo, ką darome Italijoje ir ką darome Europoje“, – sakė ji, teigdama, kad tik ji gali suvienyti Europos konservatorius.

„Tai darau todėl, kad esu ne tik „Italijos brolių“ pirmininkė, bet ir Europos konservatorių, norinčių atlikti lemiamą vaidmenį keičiant Europos politikos kryptį, lyderė“, – pridūrė G. Meloni. 

Rinkimai į EP vyks birželio 6–9 dienomis. 

The post Italijos premjerė Giorgia Meloni kandidatuos į EP appeared first on LAIKMETIS.

Ikiteisminiame tyrime, kurį kuruoja Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, o atlieka FNTT pareigūnai, buvo atlikta per 40 kratų visoje Lietuvoje.

Įtariama, kad asmenys pasitelkė aštuonias įmones, kurių dalis nevykdo jokios veiklos, ir Inovacijų agentūrai dviejų juridinių asmenų vardu pateikė keturias paraiškas finansavimui gauti.

Patvirtinus projektus, asmenys galimai veikė pagal identišką schemą – siekdami neprisidėti prie įrangos įsigijimo nuosavomis lėšomis, panaudojo susijusias įmones, imitavo tarpusavio sandorius bei vykdė mokėjimus ratu, taip nuslėpdami tikrąją projektams įgyvendinti skirtos įrangos įsigijimo vertę, dirbtinai užkeldami įrangos kainas ir sukurdami įspūdį, kad projektų vykdytojai turi užtektinai lėšų likusia dalimi prisidėti prie projektų įgyvendinimo.

Taip veikdami asmenys, įtariama, apgaule, įgijo per 3 mln. eurų lėšų, tai yra galimai daugiau, nei kainavo projektuose nurodyta įranga.

Atliekant ikiteisminį tyrimą pavyko nustatyti ir ketvirtąjį projektą. Panaudoję tą pačią schemą asmenys galimai įgijo dar beveik 1 mln. eurų.

Kratų metu paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, laikmenos, per 20 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Įtarimai dėl labai didelės vertės sukčiavimo pareikšti devyniems fiziniams asmenims, du iš jų buvo suimti, dviem yra taikoma intensyvi priežiūra, taip pat sprendžiamas dviejų juridinių asmenų atsakomybės klausimas.

Šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nekilnojamam įtariamųjų turtui bei fizinių asmenų piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose. Apriboto turto vertė visiškai padengia galimo civilinio ieškinio užtikrinimą.

Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą Baudžiamajame kodekse numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

The post Devyni asmenys įtariami apgaule galėję įgyti per 4 mln. eurų ES fondų lėšų appeared first on LAIKMETIS.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, 10 tūkst. rinkėjų parašų nesurinko Lietuvos liaudies partija ir politinė partija „Lietuvos sąrašas“. Pirmoji pristatė 1915 parašų, antroji – 6981.

Kitos septynios partijos, kurioms reikėjo įveikti šį rinkimų slenkstį, pateikė didesnį skaičių parašų, tačiau jie dar bus tikrinami, todėl neaišku, ar visoms šioms politinėms jėgoms užteks surinktų parašų.

Didžiausią skaičių – per 27 tūkst. – parašų pristatė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, mažiausią – 11 tūkst. – Krikščionių sąjunga.

Kad galėtų dalyvauti šiuose rinkimuose, parašus rinko devynios partijos: Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos liaudies partija, Nacionalinis susivienijimas, politinė partija „Lietuvos sąrašas“ ir Žemaičių partija.

Jos turėjo pateikti ne mažiau kaip 10 tūkst. jų dalyvavimą rinkimuose palaikančių rinkėjų parašų.

Rinkimų kodeksas numato, kad rinkėjų parašų rinkti nereikia toms politinėms partijoms, kurios yra dalyvavusios pastaruosiuose EP rinkimuose ir jų metu surinkusios daugiau  nei 10 tūkst. rinkėjų balsų.

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 dieną.

Lietuvoje bus renkama 11 europarlamentarų.

The post Partijos, norinčios dalyvauti EP rinkimuose, pateikė VRK rėmėjų parašus, dvi neįveikė barjero appeared first on LAIKMETIS.

Vyskupai iš Europos Sąjungos valstybių susirinko Lomžos mieste, Lenkijoje, viename iš dešimties centro ir rytų Europos kraštų, kurie 2004 metų gegužės 1-ąją oficialiai tapo bendros Europos dalimi. Pasak COMECE baigiamojo pranešimo, Katalikų Bažnyčia nuo pat pradžių atidžiai lydėjo Europos integracijos procesą, laikydama jį Europos tautų ir šalių susivienijimo į bendruomenę procesu, kad būtų užtikrinta taika, laisvė, demokratija, teisinė valstybė, pagarba žmogaus teisėms ir gerovė.

Šis procesas, kurį drąsiai vykdė Europos Sąjungos tėvai steigėjai, rėmėsi ir krikščioniškomis vertybėmis, įskaitant pagarbą asmens orumui, solidarumą, subsidiarumą, bendrojo gėrio siekį.

2004 metų Europos Sąjungos išplėtimas buvo svarbus žingsnis įgyvendinant suvienytos Europos, kuri gali „kvėpuoti abiem plaučiais“, viziją ir, kaip teigė popiežius šv. Jonas Paulius II, sujungė Rytų ir Vakarų Europą į tautų, kurios yra skirtingos, bet susijusios bendra istorija ir bendru likimu, bendruomenę. Tai buvo svarbus etapas, priartinęs Europą Sąjungą prie to, kuo ji yra pašaukta būti: stipriu mūsų laikų liudijimu, jog broliškas bendradarbiavimas, siekiantis taikos, paremtas bendromis vertybėmis, gali nugalėti konfliktus ir susiskaldymą.

Tačiau didesnė ir įvairesnė Europa pateikė kitų iššūkių. Nepaisant tvirtos politinės ir ekonominės integracijos, abejotina, ar Europos visuomenėse vyksta tikras dialogas tarp skirtingų nacionalinių tikrovių, kultūrų, istorinės patirties ir skirtingų tapatybių. Kol tikra europietiška dvasia, įskaitant priklausymo tai pačiai bendruomenei ir bendros atsakomybės jausmą, nėra iki galo išugdyta, pasitikėjimas Europos Sąjungos viduje gali susilpnėti, o vienybės kūrimui gali kliudyti mėginimai pavienius interesus ir siauras vizijas iškelti aukščiau už bendrąjį gėrį.

Po pastarųjų kelerių metų krizių, lėmusių tam tikrą  „plėtros nuovargį“, Rusijos užpuolikiškas karas prieš Ukrainą ir geopolitiniai įvykiai ES kaimynystėje suteikė naują postūmį valstybėms kandidatėms, ypač Balkanų šalims ir Rytų Europai.

„Būsimos narystės ES perspektyvą laikome, – pažymi vyskupai, – ne tik geopolitine būtinybe mūsų žemyno stabilumui užtikrinti, bet ir stipria vilties žinia šalių kandidačių piliečiams bei atsaku į jų troškimą gyventi taikiai ir teisingai.“

Tačiau narystė ES yra dvipusis procesas. Būsimos narės turi įvykdyti būtinas struktūrines reformas svarbiausiose srityse, ypač teisinės valstybės, demokratinių institucijų stiprinimo, pagrindinių teisių, įskaitant religijos ir žiniasklaidos laisvę, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir kitose srityse. Tuo pat metu į piliečius orientuotas, patikimas ir sąžiningas ES plėtros procesas turėtų skatinti šias reformas ir tinkamai į jas reaguoti, be dvigubų standartų taikymo šalims kandidatėms. Europos Sąjunga turi pasirengti priimti naujas nares, o šis žingsnis yra proga pabrėžti vieningos ir solidarios Europos idėją, ištikimai ir kūrybiškai pažvelgti į didžius idealus, kurie įkvėpė jos kūrimą.

Dar didesnė Europos Sąjunga taip pat turės iš naujo apsvarstyti savęs valdymo tvarką, kad jos narės ir institucijos galėtų veikti laiku ir veiksmingai. Korekcijos biudžeto sistemų, politikų ar bendradarbiavimo srityse turi atsižvelgti į poveikį žmonėms, kurie yra pažeidžiamiausi dabartinių ir būsimų valstybių narių visuomenėse.

„Tikėdamiesi, kad Europos integracijos procesas žengs pirmyn, taip pat jaučiame poreikį paraginti giliau apmąstyti mūsų bendrą vertybinį pagrindą ir ypatingus ryšius, kurie mus vienija kaip Europos šeimą“, – pažymi Europos vyskupai, cituodami popiežiaus Pranciškaus žodžius, jog  „Europa turi ateitį, jei ji iš tiesų bus sąjunga, mokanti puoselėti vienybę įvairovėje“. Subsidiarumo, pagarbos skirtingoms tradicijoms ir kultūroms, kurios kartu sudaro Europą, ir praktinio solidarumo, o ne ideologinio primetimo principai yra esminiai. Katalikų Bažnyčia pasirengusi prisidėti prie šių pastangų.

„Kadangi Europos integracijos proceso istorija didžiąja dalimi dar turi būti parašyta, mūsų mylimo žemyno ateitį ypatingu būdu patikime mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, Taikos Kunigaikščiui, užtariant Marijai, Bažnyčios Motinai, ir šventiesiems Europos globėjams – šventiesiems Benediktui, Kirilui ir Metodijui, Brigitai, Kotrynai Sienietei ir Kryžiaus Teresei Benediktai“, – rašo Europos vyskupai.

The post ES vyskupai skatina geriau apmąstyti bloko narių bendrą vertybinį pagrindą appeared first on LAIKMETIS.

Kaip skelbiama, susitikimo metu bus svarstomi moterų lyderystės, ES strateginės užsienio politikos ir gynybos autonomijos, Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo ir kiti aktualūs klausimai geopolitinių iššūkių kontekste.

Sekmadienio vakarą V. Čmilytė-Nielsen pasisakys ES parlamentų pirmininkių apskritojo stalo diskusijoje, kurioje siūlys diskutuoti ne tik apie lyčių lygybę, moterų ir mergaičių teises ir moterų įgalinimą.

„Šis bendradarbiavimo formatas ir jo kuriamos iniciatyvos gali turėti didesnę įtaką mūsų šalyse, parlamentuose ir vyriausybėse. Kaip moteris ir mama noriu, kad mano vaikai jaustųsi saugūs Lietuvoje. Kad Ukrainos moterys būtų apsaugotos taip pat, kaip nuo Irano raketų ir bepiločių orlaivių buvo apsaugotos Izraelio moterys. Todėl raginsiu ES panaudoti visus karinius, ekonominius, teisinius, kultūrinius, politinius ir diplomatinius išteklius, kad būtų užtikrintas mūsų ir kitų moterų saugumas“, – pranešime cituojama parlamento vadovė.

Šio vizito metu taip pat numatytas susitikimas su Ispanijos karaliumi Felipe VI. Be to, vyks dvišaliai Lietuvos parlamento vadovės susitikimai su Serbijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos pirmininke Ana Brnabič ir Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos vicepirmininke Valerie Rabault (Valeri Rabo).

V. Čmilytės-Nielsen darbo vizitas Ispanijoje vyks balandžio 21–23 dienomis.

The post Seimo pirmininkė Ispanijoje dalyvaus diskusijoje apie lyčių lygybę, moterų ir mergaičių teises ir moterų įgalinimą appeared first on LAIKMETIS.

2024 metai yra ypatingi ir Lietuvai, ir visai Europai. Šiemet mūsų Tėvynėje vyks net treji labai svarbūs rinkimai. Gegužės 12 d. rinksime Lietuvos Respublikos prezidentą, o kartu vyks ir referendumas dėl galimybės mūsų tautiečiams išsaugoti Lietuvos pilietybę įgijus kitos, mūsų šaliai draugiškos valstybės pilietybę. Birželio 9 d. rinksime mūsų atstovus į Europos parlamentą, o šių metų spalio 13 d. – į Lietuvos Respublikos Seimą.

Rinkimai – tai labai svarbi laisvo ir demokratiniais pagrindais tvarkomo krašto gyvenimo dalis, tad labai svarbus yra ir piliečių aktyvus, sąmoningas bei atsakingas dalyvavimas savo valstybės valdyme. Nuo to priklauso laisvo asmens ir demokratinės visuomenės klestėjimas. Dalyvavimas balsavime ir jo rezultatai lemia viso krašto bendrąjį gėrį, parodo mūsų vienybę ir solidarumą, formuoja tautos ateitį. 

Kokie žmonės yra verti imtis šios labai atsakingos krašto valdymo tarnystės? Pirmiausia tie, kuriems rūpi visuomenės gėris, jos saugumas, laisvės apsauga. Tai tie, kurie savo darbais gali parodyti rūpestį dėl piliečių reikalų, kurie savo nuostatas remia bendražmogiškomis vertybėmis ir yra drąsūs jas apginti. Tai žmonės, kurie savo proto aštrumu ir mylinčia širdimi pasiruošę tarnauti savo kraštui. Jie turi būti pasirengę dovanoti save dėl bendrojo gėrio.

Kokiomis nuostatomis ir vertybėmis turėtų vadovautis žmogus, vertas piliečių pasitikėjimo jiems atstovauti Lietuvos prezidento poste, Seime ar Europos Parlamente? Demokratija yra grindžiama suvokimu, kad egzistuoja savaime suprantamos tiesos, kuriomis turi vadovautis žmonės ir visuomenė. Tai žmogaus prigimtyje atpažįstami gėriai, kuriuos valdžios institucijos turi saugoti: asmens gyvybės apsauga, jos užsimezgimo lopšys – vyro ir moters sąjunga, šeima ir laisvė gyventi pagal savo įsitikinimus, nepažeidžiant bendrojo gėrio, socialinis teisingumas, reali pagarba žmogaus sąžinės laisvei ir jo orumo apsauga. Visuomenė išsaugo laisvę ir klesti tik tada, kai valdžioje esantys vyrai ir moterys yra pajėgūs atpažinti ir apginti šiuos gėrius. 

žmonės, kurie savo proto aštrumu ir mylinčia širdimi pasiruošę tarnauti savo kraštui. Jie turi būti pasirengę dovanoti save dėl bendrojo gėrio.

Krikščionys vadovaujasi nuostata, kad šių prigimtinių gėrių autorius yra žmogaus ir visatos Kūrėjas. Iš čia kyla žmogaus teisės ir pareigos. Jei šios teisės grindžiamos vien valdžios institucija, kyla pavojus, kad dėl įvairių ideologijų jos bus susiaurintos, apribotos ar net atimtos. Tai mums rodo istorinė ir dabartinė pasaulio patirtis. Demokratija neišlieka be objektyvios tiesos sampratos ir ja grindžiamų moralinių vertybių. Krikščioniška pasaulėžiūra visada ieškojo būdų, kaip įtvirtinti pagarbą žmogui, šeimai ir valstybei remdamasi Kūrėjo autoritetu. Bažnyčia žvalgosi žmonių, kurie supranta šią tiesą. Ji tiki, kad asmenys, norintys atstovauti kitiems, vadovausis ne savo interesais, bet išmintimi, suformavusia Vakarų civilizaciją.

Šia išmintimi vadovavosi suvienytos Europos tėvai steigėjai. Jie tikėjo, kad mus sieja kai kas daugiau nei politiniai ir ekonominiai interesai. Mus jungia Kūrėjo įdiegtas ilgėjimasis vienybės, bendrystės, solidarumo ir taikos. Dauguma jų buvo aktyviai praktikuojantys krikščionys, kurie sėmėsi įkvėpimo iš Evangelijos. Šiandien džiaugiamės jų svajonės išsipildymu – Europos Sąjunga. Ji yra laimėjimas prieš buvusį Europos tautų susiskaldymą. Šiandien Europai labai reikia žmonių, pajėgių tęsti šį vienybės projektą.

Brangieji, nuoširdžiai kviečiame Jus visus aktyviai dalyvauti ateinančiuose rinkimuose ir referendume! Išrinkime asmenis, vertus atstovauti mums ir Lietuvoje, ir Europoje. Apsispręskime ir dėl mūsų tautiečių užsienyje, kurie laukia pritarimo, kad būtų išsaugota jų Lietuvos Respublikos pilietybė. Nuo mūsų aktyvumo ir atsakingo pasirinkimo priklausys, kokioje Lietuvoje ir Europoje gyvensime. Kiekvienas mūsų balsas yra labai svarbus. Nelikti abejingiems šiai svarbiai pareigai reiškia mūsų meilę Tėvynei ir laisvos bei nepriklausomos Lietuvos išsaugojimą.

The post Lietuvos vyskupai paskelbė laišką, kviečiantį į rinkimus appeared first on LAIKMETIS.