Bronius Mižutavičius taip pat abejoja, ar mažas įmones perėmusios garantinio tiekimo bendrovės nekels įkainių.        

„Dabar labai aišku, kad visos investicijos turės būti padarytos iš kainos. Lėšų iš Europos Komisijos daugiau jau nebegausime. Nebus taip, kad garantinis tiekėjas pasiėmęs kažkokią teritoriją sugebės nuo savo teritorijos pinigus nutraukti ir į regioninę mažesnę įmonę investuoti tiek, kad ji pasidarytų geriau dirbanti nei buvo iki licencijos netekimo (dėl bankroto – BNS)“, – antradienį Seime vykusioje konferencijoje apie vandentvarkos iššūkius teigė B. Mižutavičius. 

Pasak jo, vandentiekos įmonių jungimas ir jų stambinimas, kaip rodo skandinavų, estų, latvių praktika, nėra geros veiklos receptas. 

Pasak Aplinkos ministerijos, nepaisant 1,5 mlrd. eurų investicijų į geriamojo vandens tiekimo ūkį, apie 48 proc. vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai

„Vandens tiekimo įmonių jungimas ir jų stambinimas nėra panacėja. Ir tai nėra receptas, kad jeigu stambi įmonė, tai ji tikrai dirbs geriau nei smulki. (...) Direktorius ne tik turi būti išprusęs ir patyręs techniškai, bet ir neblogas politikas, kad įtikintų tarybą, kad priimtų atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo B. Mižutavičius. 

Seimas prieš metus nustatė geriamojo vandens įmonių susijungimo tvarką, o jeigu bendrovės nebegalėtų tiekti vandens,  VERT nustatytų garantinį tiekimą. Tada teigta, kad jungiant įmones norima išvengti galimo jų bankroto. 

Seimas neseniai uždraudė vandens tiekėjams dėl pertvarkymo ar kitų priežasčių jungtis su kitų sektorių įmonėmis. 

Pasak Aplinkos ministerijos, nepaisant 1,5 mlrd. eurų investicijų į geriamojo vandens tiekimo ūkį, apie 48 proc. vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai.   

The post B. Mižutavičius: nebelikus ES lėšų įmonėms teks investuoti savas, geriamojo vandens tiekimas brangs appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų žinia iš VRM yra tai, kad FNTT Europos Sąjungos lėšų grobstymas yra prioritetas ir taikinys – visos pajėgos, visi mūsų resursai tarnybos skirti bus tam, kad užkirstų ES lėšų grobstymą, tai yra sutarta jau su vadovu“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir FNTT vadovu Rolandu Kiškiu trečiadienį teigė A. Bilotaitė. 

Anot ministrės, daugiau negu trečdalis tyrimų dėl ES lėšų neteisėto pasisavinimo susiję su Nacionaline mokėjimų agentūra (NMA), todėl pasitarimo metu nutarta, kad būtina sustiprinti būtent jos rizikų valdymo gebėjimus. 

„FNTT šiuo metu atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo pasisavinant ES pinigus. (...) Atliekami 9 (iš 25 – BNS) ikiteisminiai tyrimai, susiję su Nacionaline mokėjimų agentūra, suma siekia nemažus pinigus – apie vieną milijoną eurų“, – sakė A. Bilotaitė. 

FNTT šiuo metu atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo pasisavinant ES pinigus

„Sutarėme, kad susėsime instituciniu lygmeniu ir tikrai peržiūrėsime visą rizikų valdymo algoritmą įtraukiant visas institucijas, kad turėtume labai aiškų standartą užtikrinti skaidriam ES lėšų panaudojimui“, – teigė ministrė.

FNTT vadovas R. Kiškis teigė, kad tarnyba iš pradžių koncentruosis į rizikų vertinimo planą, ES pinigų skyrimo procesų skaitmenizavimą. 

„Mūsų pagrindinė užduotis – aiškiai pasakyti, kokie saugikliai neveikia esančiame reguliavime pasisavinant ES lėšas“, – spaudos konferencijoje teigė R. Kiškis. 

„Nesąžiningas duomenų pateikimas, duomenų klastojimas dirbtinai išpučiant kainas tam tikrų įrenginių ar prekių“, –  dažniausius sukčiavimo būdus vardijo FNTT vadovas.

FNTT neseniai atskleidė didelio masto piktnaudžiavimą ES lėšomis žemės ūkio srityje – klastojant dokumentus buvo siekiama arba buvo užvaldyta virš 1 mln. eurų paramos. Įtarimai pareikšti 9 fiziniams asmenims.

Žemės ūkio ministras K. Navickas teigė, kad sutarta sukurti išankstinio informavimo instrumentą, kad tokie nusikaltimai būtų pradėti tirti iš anksto, dar nespėjus pasisavinti ES paramos.

„Precedentas arba impulsas šitam susitikimui buvo informacija apie pradėtus ikiteisminius tyrimus piktnaudžiaujant per jaunųjų ūkininkų programą. (...) Mes turime anksčiau sukurti išankstinio informavimo per rizikos vertinimą instrumentą, kad jeigu matosi požymiai vieno ar kito vertinime neteisėto veiksmo, kad būtų išankstinis bendradarbiavimas su tarnyba ir mes tam pritariame. Sutarėme kartu peržiūrėti rizikų vertinimo planą“, – sakė K. Navickas.

Ministro teigimu, dalis būtinų darbų jau atlikta.

„Sulaukėme palaikymo, kad tie veiksmai, kuriuos mes padarėme – daug laiškų ir paraiškų perkėlėme į elektroninę erdvę, užtikrinimą paramos aiškesnės instrumentų, dalyvių, kas gali dalyvauti vienuose ar kituose procesuose, – tai tą mes esame atlikę, gerai, kad judame teisingu keliu“, – teigė K. Navickas. 

ES parama kasmet sudaro apie penktadalį Lietuvos metinio biudžeto – ji siekia apie 3,1 mlrd. eurų. Vien žemės ūkiui  šiais metais suplanuota skirti 0,91 mlrd. eurų ES paramos (įskaitant bendrojo finansavimo lėšas). 

The post A. Bilotaitė: FNTT privalės sustabdyti ES lėšų grobstymą appeared first on LAIKMETIS.

Dabar neliko abejonių, kad Lenkijai priklausantys pinigai iš ES ekonomikos atkūrimo fondo Varšuvą pasieks ne anksčiau kaip po 2023 m. parlamento rinkimų. Šis dramatiškas žingsnis yra grynai politinis Briuselio ir Berlyno sprendimas, priimtas siekiant atkeršyti nepaklusniems lenkams.

Dabar žiniasklaidoje nutekėjo informacija, kad bus įšaldytos ir likusios Lenkijai priklausančios ES lėšos. Tai nieko nestebina, nes ES vadovybė atsisakė bet kokių nešališkumo pretenzijų. Logiška, kad Briuselis prieš nekenčiamą konservatyviąją PiS vyriausybę iškelia visus turimus ginklus.

Tikslas - priversti lenkus balsuoti teisingai ir pasirinkti teisingą vyriausybę. Tai yra kišimasis į valstybės narės vidaus ir suverenius reikalus, kuris mažai ką turi bendro su demokratija.

Tai neatitinka ES sutarčių ir pamatinių principų dvasios. Tokių principų, kaip subsidiarumas ir lygių bei suverenių valstybių narių Europa - savanoriška sąjunga, kuri sutelkia, o ne atima suverenitetą. Atrodo, kad dabar ES siekia palaužti maištaujančias provincijas ir priversti jas pripažinti centrinę sprendimų priėmimo valdžią.

Tikslas - priversti lenkus balsuoti teisingai ir pasirinkti teisingą vyriausybę

Tai jau ne pirmas kartas, kai taip nutinka. Tas pats 2015 m. buvo padaryta su „Syriza" vyriausybe Graikijoje. Ji buvo priversta priimti Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko trejeto primestą politiką. Demokratinis mandatas buvo panaikintas vardan demokratijos. Visa tai būtų juokinga, jei nebūtų taip rimta.

Europos institucijos taip pat taip pasielgė su Italija, keisdamos vyriausybes į tas, kurios laikėsi jų nurodymų. Spaudimas taip pat buvo daromas Airijai, Portugalijai ir Ispanijai. Dabar atėjo eilė Lenkijai ir Vengrijai.

ES institucijos yra pasiryžusios vengti bet kokių pokyčių savo veikloje. Ji nepasimokė nei iš 2008 m. finansų krizės, nei iš euro krizės, nei iš „Brexit", nei iš visiško savo energetikos politikos žlugimo dėl karo Ukrainoje. Jie nepritaria raginimams imtis reformų, dėl kurių jiems tektų dalytis valdžia. Kilus tokiam iššūkiui, jie reaguoja aštriai, vadindami oponentus ekstremistais ir antieuropiečiais, kuriuos reikia sustabdyti.

ES elitas,suprask, visada teisus ir niekada dėl nieko nekaltas.

Negalime atmesti galimybės, kad jiems pavyks palaužti Lenkiją taip pat, kaip jie palaužė Atėnus ir Romą. Tačiau jei jiems tai pavyks, tai neliks be pasekmių.

Polexit gali tapti savaime išsipildančia pranašyste, kai žmonės galutinai nusiteiks prieš ES arba kai ES grietinėlė veiksmingai išstums Lenkiją iš ES. Pagrindas tam ruošiamas mūsų akyse.

The post Rafal Wos. Mūsų laukia „Polexit"? appeared first on LAIKMETIS.

Balsavimo metu ant kortos pastatyta maždaug 7,5 mlrd. eurų ES lėšų, o kairiųjų liberalų valdžia Briuselyje jau seniai siekia pasinaudoti ES finansavimo priemonėmis, kad kontroliuotų ir nubaustų konservatyviąsias vyriausybes už jų nepritarimą migrantų kvotoms, federalizuotai Europai ir pozicijai LGBT klausimais, pavyzdžiui, švietimo LGBT temomis pamokose.

Kaip pirmadienį pranešė Vengrijos regioninės plėtros ir ES finansavimo ministras Tiboras Navracsicsas (Tibor Navracsics) Vengrija įsteigs sąžiningumo instituciją kaip vieną iš 17 svarbiausių įmonių, kuri kontroliuos ES lėšomis įgyvendinamų projektų viešųjų pirkimų procedūras ir galės įsikišti sukčiavimo, interesų konfliktų ar pažeidimų atvejais. Jos vadovą atviro konkurso būdu išrinks nepriklausomi ekspertai, sakė A. Navracsicsas ir pridūrė, kad institucija gali pradėti veikti lapkričio antroje pusėje.

Vengrijos pusė taip pat įsipareigojo sukurti kovos su korupcija darbo grupę, kuri nebus vyriausybės dalis, bet bus susijusi su sąžiningumo institucija. Sąžiningumo institucijos vadovybę sudarys vienodas skaičius narių iš vyriausybinių ir nevyriausybinių sferų.

Europos Vadovų Tarybos balsavimui blokuoti Vengrijos finansavimą reikės kvalifikuotos daugumos, o šiuo atveju pagal ES chartiją reikia, kad už ją balsuotų ne mažiau kaip 55 proc. valstybių narių, be to, ji turi atstovauti ne mažiau kaip 65 proc. visų Europos Sąjungos gyventojų.

Likus dviem mėnesiams iki balsavimo, Lenkija jau davė suprasti, kad palaikys savo Vidurio Europos partnerę Vengriją

Likus dviem mėnesiams iki balsavimo, Lenkija jau davė suprasti, kad palaikys savo Vidurio Europos partnerę Vengriją. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Lenkija priešinsis bet kokiems neteisėtiems ES institucijų bandymams sustabdyti ES finansavimą bet kuriai valstybei narei, įskaitant Vengriją.

Vis dėlto situacija yra labai nepalanki Vengrijai. Kitos nacionalinės valstybės, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją, Belgiją, Nyderlandus ir daugelį kitų, beveik neabejotinai yra pasirengusios balsuoti prieš Vengriją. Netgi buvusių sąjungininkių, tokių kaip Čekija ir Slovakija, balsavimas lieka labai neaiškus, nes abiejose šalyse dominuoja kairiųjų pažiūrų, federalizmo šalininkų vyriausybės.

Vengrijos spaudos pranešimuose teigiama, kad Bulgarija taip pat gali balsuoti kartu su Vengrija. Kol kas nėra jokių oficialių ženklų, kad Vengrija ieškotų kitų sąjungininkių, kurios balsuotų jos naudai, jei Europos Komisija pripažintų, kad iki tol įgyvendinti teisiniai pakeitimai yra nepakankami.

The post Vengrija rizikuoja netekti 7,5 milijardų eurų ES lėšų appeared first on LAIKMETIS.

Premjeras Viktoras Orbanas pasirašė vėlai pirmadienį paskelbtą įsaką, numatantį įkurti nepriklausomą instituciją, kad ji užkirstų kelią „neteisėtiems veiksmams ir pažeidimams” dėl ES lėšų tvarkymo, aptiktų tokius veiksmus bei pažeidimus ir juos ištaisytų.

Agentūrai bus pavesta įsikišti, kai, jos nuomone, šalies valdžia nepakankamai stengsis užkirsti kelią sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų ir ir kitų pažeidimų atvejams ar juos ištirti.

Šis žingsnis atrodo kaip Vengrijos vyriausybės nuolaida Europos Komisijai, turinčiai šį mėnesį spręsti, ar patvirtinti Vengrijos paraišką dėl milijardų eurų atsigavimo lėšų, skiriamų Europos ekonomikoms, nukentėjusioms per COVID-19 pandemiją.

EK daugiau kaip metus blokuoja lėšas Vengrijai, kaltindama šalies vyriausybę demokratijos standartų nepaisymu, homoseksualų teisių pažeidinėjimu ir įtariama korupcija, kai ES pinigai nukreipiami atsižvelgiant į politinius ryšius.

EK daugiau kaip metus blokuoja lėšas Vengrijai, kaltindama šalies vyriausybę demokratijos standartų nepaisymu, homoseksualų teisių pažeidinėjimu ir įtariama korupcija

Vengrija pastaruosius kelerius metus vis labiau kritikuojama dėl nukrypimo nuo demokratinių normų tokia savo politika kaip pernelyg griežtas teismų kontroliavimas, liberalios žiniasklaidos slopinimas ir LGBT asmenų teisių nepripažinimas.

Visgi infliacijai bei energijos kainoms augant, o Vengrijos valiutai forintui itin nusmukus euro ir dolerio atžvilgiu, V. Orbano vyriausybei reikia maždaug šešių milijardų eurų iš ekonomikos gaivinimo fondų, kad apsaugotų šalies ekonomiką nuo recesijos.

Naujoji kovos su korupcija agentūra pradės veiklą lapkričio 21 dieną, o iki gruodžio 1 dienos bus įsteigta ir atskira antikorupcinė darbo grupė iš vyriausybės atstovų ir su ja nesusijusių žmonių.

The post Vengrija steigs kovos su ES lėšų grobstymu agentūrą appeared first on LAIKMETIS.