Gimė 1944 m. spalio 11 d. Kaune. 

1962 m. baigė Kauno XIII vidurinę mokyklą.

Bandė stoti į Kauno kunigų seminariją, bet sovietų valdžiai neįtiko jo kilmė, dėl kurios ir nebuvo priimtas. Tais pačiais metais įstojo į VU Fizikos ir matematikos fakultetą.

1970 m. baigęs studijas, Jonas Boruta dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute.

1975 m. slapta pradėjo teologijos studijas pogrindinėje kunigų seminarijoje.

1981 m. įstojo į pogrindyje veikusios Lietuvos jėzuitų provincijos naujokyną.

1982 m. apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją, kurią 1992 m. spalio 19 d. nostrifikavo Lietuvos mokslo taryba, Jonui Borutai suteikdama gamtos mokslų daktaro laipsnį.

1982 m. rugpjūčio 5 d. Skaistgirio šv. Jurgio bažnyčioje vyskupas Julijonas Steponavičius slapta jam suteikė kunigystės šventimus. Tais pačiais metais J. Boruta išvažiavo į Chmelnickį (Ukraina) ten dirbusiam kunigui jėzuitui Vytautui Merkiui padėti sielovadoje, bet po kelių mėnesių buvo priverstas grįžti į Lietuvą. Pogrindyje palaikė plačius ryšius su dvasininkais, ugdė seminaristus jėzuitus, vedė rekolekcijas įvairiose Lietuvos parapijose, taip pat – vienuolėms ir kunigams.

Suėmus pirmąjį Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos redaktorių kun. Sigitą Tamkevičių, SJ, 1983–1989 m. buvo šio leidinio vyriausiasis redaktorius. Per tą laiką parengtas ir išleistas dvidešimt vienas šio svarbaus leidinio numeris.

1983–1989 m. kun. J. Boruta – vienas iš seserų vienuolių teologijos ir katechetikos slaptųjų kursų vadovų.

Nuo 1989 m. – Vilniaus arkivyskupijos katechetikos komisijos (vėliau – centro) narys, Neakivaizdinės katechetų mokyklos prie VDU Teologijos fakulteto Vilniaus skyriaus dėstytojas bei globėjas, o nuo 1996 m. – šio skyriaus direktorius.

1989 m. birželio 2 d. davė iškilminguosius (paskutiniuosius) įžadus Jėzaus Draugijoje ir jos generalinio vyresniojo Peterio Hanso Kolvenbacho paskirtas Lietuvos (vėliau – Lietuvos ir Latvijos) jėzuitų provincijos vyresniuoju – provincijolu. Pasibaigus provincijolo kadencijai, 1995 m. rugpjūčio 22 d. Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis patikėjo šias pareigas dar trejiems metams.

J. Borutai vadovaujant jėzuitų provincijai, atkurtos Kauno ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos, atstatytos Šiaulių, Kauno, Vilniaus jėzuitų bažnyčios, čia vėl atkurta sielovada. Bendrabroliai vertino visapusišką jo išsilavinimą, istorinės atminties puoselėjimą, sielovadinį uolumą, domėjimąsi visuomenės gyvenimu, draugišką bendravimą.

1991–2002 m. kun. J. Boruta dėstė Vilniaus kunigų seminarijoje. 1989–1990 m. buvo Vilniaus arkikatedros bazilikos vikaras, o 1990–1997 m. – Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius. 1991 m. atšventinus Vilniaus šv. Jonų bažnyčią tapo jos prefektu. Taip pat buvo vienas iš Religinės muzikos centro prie Šv. Kazimiero bažnyčios įkūrėjų, ilgametis ir nuoširdus šioje šventovėje rengiamų sekmadieninių religinės muzikos koncertų globėjas.

1992–2003 m. dėstė Bažnyčios istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, subūrė, įkvėpė ir globojo būrelį jaunų Bažnyčios istorijos tyrinėtojų. Entuziastingai domėjosi Bažnyčios Lietuvoje istorija, skatino ir rėmė jos tyrinėjimus, pats paskelbė ne vieną straipsnį įvairiais istorijos klausimais.

Jonas Boruta buvo vienas iš pagrindinių Lietuvių katalikų mokslo akademijos atkūrimo Lietuvoje iniciatorių ir organizatorių bei tikras šios akademijos „spiritus movens“ – Centro valdybos vicepirmininkas (1991–1997 m.), pirmininkas (1997–2006 m.), akademikas (nuo 1997).

1997 m. birželio 21 d. konsekruotas tituliniu Vulturaros vyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo augziliaru. 1997–2002 m. buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) generalinis sekretorius.

2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II Joną Borutą paskyrė Telšių vyskupu. Tų pačių metų sausio 20 d. įvyko vyskupo J. Borutos ingresas į Telšių vyskupijos katedrą.

Vysk. J. Boruta 2006 metais įsteigė Žemaičių Kalvarijos bazilikos Koleginę kapitulą.

Jo rūpesčiu 2006 m. spalio 8 d. Žemaičių Kalvarijos stebuklingasis Švč. M. Marijos paveikslas vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, o nuo 2008 metų liepos 2-oji visoje Lietuvoje švenčiama kaip Švč. Mergelės Marijos, Šeimų Karalienės, liturginė šventė.

Telšių šv. Antano Paduviečio parapijos dvasininkų ir parapijiečių siūlymu Telšių rajono savivaldybės taryba 2010 m. rugpjūčio 31 d. vysk. J. Borutai suteikė Telšių miesto garbės piliečio vardą.

Būdamas Telšių vyskupu, jis organizavo Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus minėjimus.

2002–2011 m. buvo LVK Liturginės komisijos pirmininkas. 2002–2014 m. pirmininkavo LVK Ekumeninių reikalų tarybai.

2016 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vysk. Joną Borutą pripažino Laisvės kovų dalyviu.

2017 m. vysk. J. Boruta popiežiui Pranciškui įteikė prašymą atsistatydinti iš Telšių vyskupo ordinaro pareigų. Nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. jis – Telšių vyskupas emeritas.

Apsigyveno Vilniaus, vėliau – Kauno jėzuitų namuose, 2022 m. rudenį persikėlė į Marijampolės Švč. Mergelės Marijos globos namus.

1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 1998 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

2021 m. tapo Laisvės premijos laureatu.

Parengė knygą Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose (su kitais, 2002; 2017)

Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Paskelbė straipsnių iš atomo fizikos, atominės spektroskopijos (apie 40) ir Bažnyčios istorijos.

Apie J. Borutą sukurtas dokumentinis filmas Širdis pelenuos (1993, režisierius E. Zubavičius).

Vyskupas J. Boruta, SJ, 2014 m. apie save rašė: „Duok, Viešpatie, man visu savo gyvenimu vienytis su Tavo Sūnaus kančia ir mirtimi, kad būčiau vertas prisikelti naujam gyvenimui.“

The post Pas Viešpatį iškeliavo Telšių vyskupas emeritas Jonas Boruta SJ appeared first on LAIKMETIS.

Vyskupas priminė, kaip pats praeityje įsijungė į Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, ir todėl buvo nuolat tardomas. Tačiau, kaip sako ji, visada tikėjo, kad iškovosime Lietuvos laisvę, kaip ir kovotojai, kurie visada jį įkvėpė. „Ir štai 30 metų Lietuva laisva“. Vyskupas stebisi, kad į didelę dalį piliečių žiūrima kaip į nusikaltėlius dėl to, kad jie „masiškai rašo peticijas, kad jie turi savo nuomonę apie šeimą, kad jų supratimu santuoka šeimai kurti tegalima tik vyro ir moters bendru sutarimu, kaip skelbia mūsų Konstitucija“.

Toliau vyskupas tęsė: „Ir ne tik Konstitucija, bet visų pirma Dievas, būtent Dievo mokymas Šventajame Rašte. Tuo mokymu tiki dauguma Lietuvos žmonių, nes jie Visuotiniame gyventojų surašyme skelbėsi, jog yra krikščionys.

Įrašo pabaigoje J. Kauneckas išreiškė nusivylimą mūsų valdžia: „Ir štai dabar tos nuomonės nebenori išgirsti mūsų Seimas, mūsų vyriausybė“. Todėl, jo nuomone, visi turime reikalauti referendumo arba kitos visuomenės apklausos.

The post Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas: girdžiu savo tautiečių nusivylimą laisve ir demokratija appeared first on LAIKMETIS.