ELEKTRA. Ispanijoje ir Portugalijoje antradienį vėl įsižiebė šviesos po didžiulio elektros tiekimo sutrikimo, kuris paralyžiavo Iberijos pusiasalį, palikdamas keleivius traukiniuose ir šimtuose liftų, o milijonams žmonių neveikė mobilusis ryšys ir internetas.

PASLAUGA. „Galvoju, kad ši šalis (Ukraina) labai greit bus sutriuškinta. Tai didelė karo mašina (...). Galvoju, kad darau didelę paslaugą Ukrainai. Tikiu tuo“, – sakė D. Trumpas.

PASAI. Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas antradienį nusprendė, kad „auksinių pasų“ schemos, skirtos turtingiems užsienio investuotojams, pažeidžia Bendrijos teisę.

AUDITAS. Lietuva netinkamai panaudojo daugiau nei 235 mln. eurų europinės paramos, konstatavo Valstybės kontrolė, atlikusi ES fondų investicijų išlaidų auditą. Pasak jos, įvertinus 32-jų ES finansuotų projektų išlaidas, nustatytas 14,15 proc. klaidų lygis, kuris daugiau nei 7 kartus viršija Europos Komisijos toleruotiną 2 proc. ribą.

ČEKIUKAI. Seimas neleido prokurorams baudžiamojon atsakomybėn patraukti parlamentaro socialdemokrato Arūno Dudėno vadinamojoje čekiukų byloje. Generalinė prokuratūra nurodė, kad tokiu atveju tyrimas turės būti nutrauktas.

SLAPTUMAS. Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį pasirašė potvarkį, kuriuo po žvalgybos rekomendacijos nesuteikė leidimo dirbti su įslaptinta informacija koalicijos partneriui, „aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui.

GEGUŽĖS 1-OJI. Po pateikimo už liberalų siūlymą atsisakyti Tarptautinės darbo dienos kaip valstybinės šventės ir ją iš Darbo kodekso perkelti į Atmintinų dienų įstatymą balsavo 23 parlamentarai, prieš buvo 33, dešimt susilaikė.

PRIEŠ GYVYBĘ. Konstituciniam Teismui nusprendus, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai, Seimas ėmėsi svarstyti liberalų teiktas pataisas, leidžiančias žmonėms paslauga pasinaudoti neatsižvelgiant į jų šeiminę padėtį. Po pateikimo už Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus balsavo 33 Seimo nariai, 17 buvo prieš, o aštuoni susilaikė.

PARAMA. Lietuvos ir dar dešimties valstybių ministrai vieningai išsakė įsipareigojimą toliau visapusiškai remti Ukrainą ir dar kartą patvirtino savo paramą „Norinčiųjų koalicijai“, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

The post Liberalai laimi, iššvaistyti ES milijonai, nukenksminti čekiukai appeared first on LAIKMETIS.

ELEKTRA. Energetikos ministerija siūlo leisti smulkiems – iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus suvartojantiems gyventojams, taip pat socialiai remtiniems ar su negalia buitiniams vartotojams iki 2030-ųjų pradžios naudotis visuomeniniu elektros tiekimu. Tai reiškia, kad maždaug 800 tūkst. vartotojų neturėtų privalomai rinktis nepriklausomo tiekėjo. 

Visuomeninį tiekimą užtikrina valstybės valdomos „Ignitis grupės“ tiekėja „Ignitis“. Ministerija ketvirtadienį užregistravo tai numatančius Energetikos įstatymo pakeitimus, juos kovą planuojama svarstyti Vyriausybėje ir pavasario sesijoje pateikti Seimui.

SPĄSTAI. „Yra du labai akivaizdūs pasirinkimai, ar mes nuspręsime patikėti iliuzija, kad ponas Trumpas ir ponas Putinas ras sprendimą mums visiems – ir tai būtų mirtini spąstai – arba mes, kaip Europa, pasinaudosime savo ekonominiais, finansiniais ir kariniais pajėgumais, ir būsime tie, kurie nuspręs, kas bus Europoje ir Ukrainoje kartu su JAV“, – teigė ministrė.

Taip Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kalbėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui trečiadienį pirmą kartą šioje kadencijoje pasikalbėjus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir sutarus susitikti aptarti galimą taiką Ukrainoje.

NAUSĖDA. Kremliui pareiškus, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl NATO plėtros, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad niekas neturi teisės kelti ultimatumų Aljansui.

„Niekas neturi kelti NATO jokių ultimatumų, NATO priima sprendimus, kurie pagrįsti pirmiausia visų Aljanso narių saugumu, įskaitant ir mus, be jokios abejonės“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.

„NATO penktasis straipsnis veikia, visa tai agresoriui turi būti tinkamai pristatyta, paaiškinta ir duota suprasti, kad agresorius negali kaip iš meniu rinktis savo kokių nors pageidaujamų opcijų“, – pridūrė Lietuvos vadovas.

RAIDĖ. Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį priimta nutartimi nusprendė, kad Lietuvos pilietis turi teisę asmens dokumentuose vardą ir pavarę rašyti naudojant raidę „w“, bet atmetė pareiškimą dėl raidės su diakritiniu ženklu naudojimo.

Pasak teismo, tokios raidės rašyba neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia šalies piliečiams rašyti savo vardą ir pavardę lotyniškos abėcėlės raidėmis, bet be lietuvių abėcėlėje nesančių diakritinių ženklų.

Tai reiškia, kad tokios raidės kaip „w“, „x“ ar „q“ gali būti naudojamos, tačiau tokios raidės kaip „ł“, „ń“ ar „ř“ – ne.

POROŠENKO. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį uždraudė savo pirmtakui Petro Porošenkai išvykti iš šalies, naudotis savo turtu ir rodytis viešose laidose ar naudotis internetu.

Pranešimas sutapo su audringa parlamento sesija, kai P. Porošenkos sąjungininkai, protestuodami prieš šias sankcijas, įsiveržė į parlamento pirmininko tribūną ir privertė posėdį nutraukti anksčiau laiko.

DERYBOS. „Mes, kaip nepriklausoma šalis, negalime sutikti su jokiais susitarimais, (sudarytais) be mūsų. Aš tai labai aiškiai sakau mūsų partneriams – bet kokios dvišalės derybos dėl Ukrainos, ne kitomis temomis, bet bet kokios dvišalės derybos dėl Ukrainos be mūsų – mums nepriimtinos“, – lankydamasis atominėje elektrinėje Vakarų Ukrainoje teigė V. Zelenskis. 

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas bus įtrauktas į taikos derybas, kuriomis siekiama vienaip ar kitaip užbaigti jau beveik trejus metus trunkantį karą, praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) surengė atskirus pokalbius su Rusijos ir Ukrainos vadovais.

The post Naujienų telegrafas: mokesčių lengvumas, betvarkė Ukrainoje, taikos derybos vyks appeared first on LAIKMETIS.

Šeštadienio vakarą 23.40 val. maždaug 85 tūkst. paryžiečių keturiuose rajonuose nukentėjo nuo maždaug 10 minučių trukusio elektros energijos tiekimo sutrikimo, kurį elektros tiekėjas „Enedis" pavadino „technine anomalija", rašė „Le Parisien".

Socialiniuose tinkluose paplito filmuota medžiaga, kurioje daugelis vartotojų atkreipė dėmesį į įspūdingą vaizdą, kai Monmartro Jėzaus Širdies bazilika (Basilique du Sacré-Cœur de Montmartre) išliko ryškiai apšviesta tamsoje.

Daugelis įžvelgė simboliką, susijusią su laiku, kai buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, praėjus dienai po didelio atgarsio sulaukusios olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos Paryžiuje praėjusį penktadienį.

Ceremonija, kurioje dalyvavo barzdotas persirengėlis, taip pat buvo apnuoginti vyrų lytiniai organai, o Barbara Butch (Barbara Bač), save įvadinanti „stora, žyde, lesbiete", kaip manoma vaidinusi Jėzų prie Paskutinę vakarienę primenančio stalo, sulaukė plačios kritikos dėl pagoniškos simbolikos, kuri, daugelio teigimu, visgi buvo bandymas pasityčioti iš krikščionybės.

„Reikėtų atkreipti dėmesį į ironiją, kad elektros energijos tiekimas Paryžiuje nutrūko po šventvagiškų ir ištvirkusių olimpinių žaidynių atidarymo pasirodymų. Pademonstruotas blogis tyčiojasi iš Dievo galios, o miestas lieka bejėgis. Tegul Švenčiausioji Jėzaus Širdis veda mus savo galinga šviesa", - tviteryje rašė Tailerio (JAV) vyskupas emeritas Josephas Stricklandas (Džozefas Striklandas).

„Tegul Švenčiausioji Jėzaus Širdis veda mus savo galinga šviesa", - pridūrė jis.

Pasipiktinimą sukėlusioje atidarymo ceremonijoje buvo parodyta scena, primenanti Leonardo da Vinčio paveikslą „Paskutinė vakarienė" - kultinį Jėzaus paskutinio valgymo su mokiniais prieš mirtį ir prisikėlimą vaizdą.

Garsiai skambėjo daina „King", kai karūną dėvinti lesbietė buvo pavaizduota kaip Jėzus, apsuptas persirengusių vyrų, iš kurių vienas buvo barzdotas vyras ilgais šviesiais plaukais, kuris vėliau įtaigiai šoko podiumu, panašiai kaip striptizo šokėja. Podiumas buvo priešais Paskutinės vakarienės stalą, prie kurio stovėjo jauna mergina, stovėjusi šalia persirengėlių vyrų.

Centre puikavosi B. Buch, kuri 2020 m. nuoga pozavo ant Prancūzijos savaitraščio Télérama" viršelio, primena „Jewish Chronicle".

Pirmadienį išplatintame pareiškime advokatė teigė, kad jos klientė „tapo itin žiaurios kibernetinio persekiojimo ir šmeižto kampanijos taikiniu".

„Jai buvo grasinama mirtimi, kankinimais ir išprievartavimu, taip pat ji buvo daugybės antisemitinių, homofobinių, seksistinių ir grubių [prieš storumą] nukreiptų įžeidimų objektas".

Toliau advokatė teigė, kad B. Butch vertina „geranoriškumą, įtrauktį ir meilę" ir kad ketina teikti skundus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie bando ją įbauginti.

Kai pirmą kartą pasklido vaizdas, kuriame atidarymo ceremonijos translyčių stalas lyginamas su Paskutine vakariene, B. Butch pasidalijo įrašu instagrame: „O taip! O taip! Naujasis homoseksualų testamentas!" Vėlesniame įraše ji apibūdino stalą tiesiog kaip „dievų puotą".

Po to, kai ceremonija sulaukė katalikų vyskupų, politikų ir kitų asmenų, įskaitant milijardierių Eloną Muską (Iloną Maską), paniekos, „Paris 2024" atstovė spaudai paskelbė pareiškimą, kuriame teigė: „Akivaizdu, kad jokiais būdais nebuvo siekiama parodyti nepagarbos jokiai religinei grupei", rašo „The Telegraph".

Ji pridūrė, kad atidarymo ceremonija „bandyta švęsti bendruomenės toleranciją. … Manome, kad šis siekis buvo pasiektas. Jei žmonės įsižeidė, mes tikrai atsiprašome".

Pats tariamas atsiprašymas taip pat susilaukė kritikos iš tokių veikėjų kaip Vinonos-Ročesterio (Minesota) vyskupas Robertas Barronas (Robertas Beranas), kuris jį išvadino „bet kuo, tik ne atsiprašymu" ir „prabudusio dviveidiškumo šedevru".

Ceremonijos meno vadovas Thomas Jolly (Toma Žioli), kilus kritikos bangai, gynė pristatymą, teigdamas, kad scena neturėjo atspindėti „Paskutinės vakarienės", o veikiau rodyti pagonišką puotą, kurioje buvo įkūnijami Olimpo dievai, tokie kaip Dionisas, kuris ant mėlynai nudažyto stalo figūravo kaip žmogus.

„Norėta surengti didelį pagonišką vakarėlį, susijusį su Olimpo dievais" - sakė T. Jolly Paryžiuje įsikūrusiam tinklui BFM, praneša „France 24". - Mano kūryboje niekada nerasite noro ką nors pašiepti ar pažeminti".

Atrodo, kad organizatoriai prieštaravo jam pareiškime, pateiktame „The Wrap". „[Jolly] nėra pirmasis menininkas, kuris daro aliuziją į pasaulinio garso meno kūrinė, - leidiniui sakė „Paris 2024". - Nuo Andy Warholo iki „Simpsonų" - daugybė žmonių tai darė prieš jį."

The post Kitą dieną po olimpinių žaidynių ceremonijos Paryžiuje užgeso šviesos, o bazilika išliko apšviesta appeared first on LAIKMETIS.

Anot jos, tikimasi, kad per savaitgalį pavyks visiems vartotojams atkurti energijos tiekimą.

„Turime tokių labai kritinių taškų, kurie nukentėjo nuo audros. Dalis vartotojų elektros dar neturi Kaišiadorių, Prienų, Šakių, Kelmės, Raseinių, Molėtų, Ukmergės, Panevėžio, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Vilniaus rajonuose, Vilniaus priemiesčiuose“, – sakė R. Juodkienė.

Anot jos, gali būti, kad atvykę į sodybas žmonės tik dabar aptinka, jog nėra elektros.

„Taip pat gali būti, kad mes sutvarkome, padarome, bet dar atrandame pažeidimą kitoje vietoje ir automatiškai prisideda“, – teigė ESO atstovė.

Dėl parą trukusios stiprios liūties ir didelio vėjo elektros sutrikimus iš viso patyrė apie 300 tūkst. šalies elektros vartotojų.

The post Elektros dar neturi apie 1,3 tūkst. vartotojų appeared first on LAIKMETIS.

„Jei limitai bus viršyti, regioninės elektros energijos skirstymo bendrovės gali taikyti valandinius elektros energijos tiekimo nutraukimo grafikus pramoniniams ir buitiniams vartotojams“, – sakė „Ukrenerho“ socialiniuose tinkluose išplatintame pranešime.

Elektros tiekimas ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nebus ribojamas.

Tokių veiksmų imamasi po didelės Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos objektus.

Naktį į šeštadienį Rusijos pajėgos atakavo Zaporižios, Dnipro, Donecko, Kirovohrado ir Ivano-Frankivsko srityse esančius energetikos objektus ir smogė dviem hidroelektrinėms.

Karinių oro pajėgų duomenimis, iš viso Rusijos pajėgos paleido 53 raketas ir 47 atakos dronus. Pavyko numušti 36 raketas ir 46 dronus „Shahed“.

The post Visoje Ukrainoje įsigalioja elektros vartojimo apribojimai appeared first on LAIKMETIS.

Naujus tarifus, kurie aktualūs apie 457 tūkst. gyventojų, ketvirtadienį patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). 

Elektros kaina vidutinės įtampos tinkluose mažės 12,29 proc. iki 12,544 cento (su PVM), o žemos įtampos tinkluose – 8,38 proc. iki 19,221 cento.

„Standartinio“ vienos laiko zonos plano kaina sieks 19,7 cento, arba 7,9 proc. (1,7 cento) mažiau, dviejų laiko zonų: dieninės – 22,5 cento, arba 8,16 proc. (2 centais) mažiau, naktinės – 13,3 cento – 10,14 proc. (1,5 cento) mažiau.

Nuo balandžio visuomeninis elektros tarifas vidutinės įtampos tinkluose siekia 14,301 cento (su PVM), o žemos įtampos tinkluose – 20,978 cento.

Tokiomis kainomis elektrą gali pirkti tik buitiniai ir pažeidžiami vartotojai, kurie per metus suvartoja ne daugiau kaip 1 tūkst. kWh elektros energijos.

Visuomeninis elektros tarifas paprastai nustatomas du kartus per metus – nuo sausio ir liepos, tačiau pastaraisiais metais jis buvo perskaičiuojamas dažniau.

Dujų kainas antram pusmečiui VERT ketina patvirtinti gegužės 30 dieną.

The post Mažės visuomeninės elektros kainos appeared first on LAIKMETIS.

Elektra ir dujos  

Mažėja visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams – „standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas nuo sausio siekia 21,9 cento už kilovatvalandę (kWh) – 0,8 cento mažiau nei iki šiol, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai (1,1 cento mažiau), naktinės – 15,2 cento (0,6 cento mažiau).  

Mažiausiai dujų (iki 300 kubinių metrų per metus) suvartojantiems gyventojams jų kaina mažėja 7 centais iki 1,29 euro už kubą, dujomis namus besišildantiems (nuo 300 iki 20 tūkst. kubinių metrų) – 4 centais iki 0,83 euro, o daugiausiai dujų suvartojančiai grupei (virš 20 tūkst. kubinių metrų) – taip pat 4 centais iki 0,79 euro. Vadinamasis abonentinis mokestis nesikeičia – pirmos grupės vartotojams jis sieks 0,56 euro (su PVM) per mėnesį, antros ir trečios grupės – 3,99 euro.

Minimali mėnesio alga

Minimali mėnesio alga didėja 10 proc., arba 84 eurais – iki 924 eurų „ant popieriaus“, arba iki 709 eurų „į rankas“. MMA dabar gauna apie 9,7 proc. visą ir ne visą darbo dieną dirbančiųjų, ją padidinus jų pajamos padidės vidutiniškai 79 eurais „į rankas“. 

Privalomasis sveikatos draudimas

Didėjant MMA, iki 64,49 euro auga mėnesio įmoka savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo mokestį. 

Neapmokestinamasis pajamų dydis 

NPD didėja 20 proc. (122 eurais) – iki 747 eurų. NPD didinimas pajamas „į rankas“ padidins žmonėms, uždirbantiems iki 2167 eurų per mėnesį „ant popieriaus“ arba vieną vidutinį darbo užmokestį (VDU). „Sodros“ duomenimis, iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. gyventojų.

Žmonių, uždirbančių MMA, pajamos į rankas per mėnesį padidės 75,22 euro. Uždirbant daugiau, šis dydis mažėja.

Priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio, neįgaliesiems ir riboto darbingumo žmonėms NPD kils iki 1057-1127 eurų.  

Senatvės pensijos  

Vidutinė senatvės pensija didėja maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Turintiems būtinąjį stažą ji didėja 70 eurų iki 644 eurų, o neturintiems – 42 eurais iki 385 eurų. Pastarųjų spalį buvo apie 83 tūkstančiai.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės pensijos gavėjų. 

Valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 5,95 proc.: mažiausiai – 4,43 euro iki 78,85 euro jos didės nukentėjusiems asmenims, labiausiai – 70,86 euro iki 1261,86 euro – teisėjams. 

Darbo stažas 

Būtinasis stažas senatvės pensijai gauti ilgėja 5 mėnesiais – iki 33,5 metų. Vyrai į pensiją 2024-aisiais išeis sulaukę 64 metų ir 8 mėnesių (dviem mėnesiais vėliau nei 2023-aisiais), o moterys – 64 metų ir 4 mėnesių (keturiais mėnesiais vėliau).  

Nedarbo išmoka  

Didėjant MMA didėja pastovioji nedarbo išmokos dalis – apie 195,47 euro iki 215,01 euro, ji sudarys 23,27 proc. MMA. Kintama dalis priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų.   

Vienišo asmens išmoka   

Vienišo asmens išmoka, mokama vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, auga maždaug trimis eurais – iki 38,23 euro. Šią išmoką gauna apie 240 tūkst. gyventojų.

Įvairios socialinės išmokos

Bazinė socialinė išmoka (BSI) auga šešiais eurais ir sieks 55 eurus, šalpos pensijų bazė – 13 eurų iki 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 18 eurų iki 165 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis, kuris taikomas vertinant pajamas ir turtą skiriant pašalpas bei kompensaciją už šildymą – 20 eurų iki 176 eurų, minimalių vartojimo poreikių dydis – 92 eurais iki 446 eurų.

Padidinus BSI didės ir nuo jo priklausančios išmokos: vaiko pinigai – iki 96,25, vienkartinė išmoka gimus vaikui – iki 605 eurų, o gausių ir nepasiturinčių šeimų ar neįgalų vaiką auginančių šeimų išmoka vaikui – iki 152,9 euro, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai – iki 353,65 euro, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai – iki 330 eurų. 

Globos (rūpybos) išmoka didėja iki 286-357,5 euro, šios išmokos tikslinis priedas – iki 220 eurų, vienkartinė išmoka įsikurti – iki 4125 eurų, parama nepasiturinčių šeimų mokinio reikmenims – iki 110 eurų, laidojimo pašalpa – iki 440 eurų.

Dienpinigiai komandiruotėms 

Pajamų mokesčiu neapmokestinama visa komandiruotėms į užsienį skirta dienpinigių suma, jeigu darbuotojo alga lygi arba didesnė negu 1524,6 euro, arba darbuotojui taikomas valandinis atlygis, lygus arba didesnis nei 9,3 euro.

Alkoholio, rūkalų akcizai 

Dėl didėjančio akcizo brangs alus, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai: 0,5 litro vyno ir kitų fermentuotų gėrimų iki 8,5 proc. stiprumo brangs 10 centų, stipresnių – 12 centų, degtinės – 36 centais, 0,33 litro alaus – trimis centais, 20-ties cigarečių pakelis – 20 centų, kaitinamojo tabako produktų – 47 centais, 20 g cigarų ir cigarilių – 39 centais, rūkomojo tabako – 20 centų, 2 ml elektroninių cigarečių skysčio – 15 centų.  

PVM lengvata maitinimo paslaugoms

Nebelieka 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo paslaugoms.

Žalieji akcizai

Naftos dujoms taikomas 304,1 euro už toną tarifas, todėl daugiau už kurą mokės dujų balionų savininkai. Šildymui skirtos durpės apmokestinamos 10 eurų už toną akcizu, kuris iki šiol nebuvo nustatomas.  

38 eurais iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų didėja akcizas gazoliams, o 38,86 euro iki 60 eurų – šildymui skirtas buitinis krosnių kuras. Nuo akcizų atleidžiamos gamtinės dujos naudojamos kaip variklių degalai, išskyrus naudojamas stacionariose įrangose. 

Pašto tarifai 

Neregistruoto standartinio laiško arba atvirlaiškio iki 50 g siuntimas Lietuvoje brangsta 25 centais iki 1,55 euro, registruoto – 10 centų iki 2 eurų, o 51-500 g – atitinkamai 30 centų iki 1,85 euro ir 10 centų iki 2,3 euro). Nuo 501 g iki 2 kg korespondencijos siuntos pristatymas brangsta 1,05 euro iki 2,85 euro, o registruotos – 85 centais iki 3,25 euro. 

Nebelieka nepirmenybinių korespondencijos siuntų šalies viduje.

Šildymo kompensacijos 

Gyventojams kompensuojama šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių (352 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba trijų dydžių (528 euro) vienam gyvenančiam asmeniui. Be to, 9 proc. PVM centralizuotam šildymui kompensuojama iš valstybės biudžeto. 

Aplinkos teršimas

Administracinė atsakomybė už aplinkos teršimą gyventojams ir įmonėms bus taikoma, kai į aplinką išmetama iki 15 kubų nepavojingųjų atliekų ir iki 7 kubų pavojingų atliekų. Už didesnius kiekius grės baudžiamoji atsakomybė. Įmonėms už nepavojingų atliekų į aplinką išmetimą nuo 5 iki 15 kubų grės 3,9-8,4 tūkst. eurų bauda, nusižengus pakartotinai – 4,8-11 tūkst. eurų, o už 5-7 kubų pavojingų atliekų išmetimą – 22-39 tūkst. eurų, o už pakartotiną pažeidimą – 39-84 tūkst. eurų.

The post Įsigalioja nauji mokesčiai, išmokos, paslaugų tarifai appeared first on LAIKMETIS.

Treji metai gyvename „TikTok“ stiliaus valstybės valdyme, kurioje sprendimai priimami jų tinkamai neįvertinus ir neišanalizavus, o gyventojai „maitinami“ spalvingais reklaminiais šūkiais, pagrindžiančiais tuos sprendimus. Sprendimus, kurie neretai nėra naudingi valstybei ir žmonėms, o kartais atneša net ir žalą. „Tikiu mokslu“, „Galimybių pasas“, „Vertybinė užsienio politika“ ir kiti oksimoronai ar paradoksalūs šūkiai tėra esamos valdžios viešųjų ryšių produktai, neturintys nieko bendra su gyventojams ar visai valstybei naudingesniais ar išmintingesniais sprendimais.

Toks veikimas yra šios valdžios modus operandi – pagrindinis veikimo metodas, kuriuo siekiama įtikinti gyventojus tuo, ko iš tiesų nėra. Pamenate didžiulį spaudimą, susijusį su elektros rinkos liberalizacija? „Seniai lauktas pokytis“, „skubėkite pasirinkti tiekėją“ ir gaukite naudą iš kuriamos konkurencijos rinkoje. „Perlas energija“ ar “EGTO energija“ bankroto istorijos – geriausias vartotojų „gautos naudos“ pavyzdys. Jei pridėsime tai, kad buvęs valstybės energetikos gigantas Ignitis turi apie keturis penktadalius buitinių vartotojų elektros energijos rinkos – liberalizacijos fiasko tampa akivaizdus. O visa elektros rinkos „liberalizacijos“ epopėja tampa panaši į nepriekaištingą dalinio Ignitis privatizavimo priedangą.

Kai valdymas neturi ilgalaikių strateginių tikslų, nesiremia etika ir kompetencija, netinkami sprendimai tėra maskuojami viešaisiais ryšiais, sveikas protas neretai sufleruoja neskubėti priimti sprendimų pagal valdžios dailiai pristatomus siūlymus. Tai liūdina, nes valdžia turi rūpintis savo piliečiais ir taip įgyti pasitikėjimą.

Elektros rinkoje dalis vartotojų, nepasitikėdami valdžia, nusprendė nesirinkti tiekėjo ir pasilikti „garantiniame tiekime“. Pradžioje valstybė tokiems vartotojams nustatė 25 proc. elektros tiekimo kainos priedą. Donelaičiu perfrazuojant Šimonytę – jei būrų nepavyksta privilioti meduoliu, padeda botagas. Stebiuosi, kad iki šiol neatsirado bylų dėl šio į baudą panašaus kainos priedo – jo teisėtumas labai abejotinas. O abejonę sustiprina paskesnis šio kainos priedo mažinimas, atsižvelgiant į realius elektros tiekimo kaštus.

Kai valdymas neturi ilgalaikių strateginių tikslų, nesiremia etika ir kompetencija, netinkami sprendimai tėra maskuojami viešaisiais ryšiais, sveikas protas neretai sufleruoja neskubėti priimti sprendimų pagal valdžios dailiai pristatomus siūlymus.

Norą bylinėtis, spėju, sumažino palankios elektros kainos "garantinio tiekimo" vartotojams. Be to, suprantu ir tai, kad visi skubame, bylinėjimasis brangus ir nervingas, o gyventojo sumokėtas į baudinę sankciją panašus kainos priedas – santykinai nedidelis, ženkliai mažesnis už galimas dideles bylinėjimosi išlaidas. JAV seniai būtų suorganizuotas grupės ieškinys, žymiai sumažinantis bylinėjimosi kaštus kiekvienam vartotojui. Tik ne Lietuvoje: suorganizuoti grupės ieškinį Lietuvoje dėl ypač sudėtingo teisinio reguliavimo sunkiai įmanoma misija.

Bet grįžkime prie aktualiausio klausimo. Prieš kelias dienas Valstybės kontrolė nustatė, kad ESO iš vartotojų susirinko 160 milijonų daugiau, nei turėjo. Tiksliau, neinvestavo į infrastruktūrą tiek, kiek žadėjo ir kiek iš vartotojų jai leido (papildomai) susirinkti pinigų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) toms investicijoms. Kai buvo nustatytas šis pažeidimas, ESO pateikė prašymą VERT išdėstyti šių sumų grąžinimą vartotojams 15 metų į ateitį. VERT tokį ESO prašymą patvirtino.

154 milijonai mūsų pinigų mus pasieks 2032-2036 metais! Įdomu, kiek mūsų iki to laiko išgyvensime: rūpestinga, visgi, ta mūsų valdžia. Valdžia, kuri rūpinasi iš dalies privačios ESO interesais labiau nei milijonų gyventojų. ESO privatus kapitalas nuo buvusių 7 procentų per pastaruosius kelerius metus išaugo iki beveik 30-ies. Privačių investuotojų jis valdomas per AB “Ignitis grupė”.

Pikta ne dėl to, kad privatūs investuotojai siekia kapitalo grąžos – išsimoka dividendus, siekia aukšto įmonės pelningumo. Pikta dėl to, kad valstybė prarado interesą šią strateginę grupę ir jos įmones tinkamai prižiūrėti ir reguliuoti. 2020-2022-aisiais metais "Ignitis grupė" akcininkams išmokėjo beveik 263 mln. eur dividendų. ESO skaičiai neatrodo ženkliai blogesni: štai, pavyzdžiui, 2020 metų grynasis pelnas - 69 mln. eur, dividendams skirta 55 mln., o nepaskirstytas pelnas net 197 mln.

Ar dar kyla klausimų, kieno interesai labiau ginami: šios iš dalies privačios įmonės ar Jūsų? Visiems valdžioje vienodai į tą „aukštą vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos lygį“, „veiksmingą teisių gynimą“. Tai – įstatymuose įtvirtinti principai, kurie elektros rinkoje, panašu, yra tapę dekoracijomis. Ar šiais įstatymo tikslais ir principais vadovaujasi už vartotojų teisių gynimą atsakinga VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba)? Primenu, ji ir patvirtino tą 160 mln. grąžinimą per 15 metų. O gal čia įsikišti galėtų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, mūsų valstybėje koordinuojanti vartotojų apsaugą?

Praktiniai patarimai.

Kol mūsų valdžios vyrai ir moterys nesutaria, kada „gana yra gana“ arba kiek čia tų metų turėtume laukti iki mūsų pačių pinigų mums grąžinimo, savo skolas esame palikti „išsimušinėti“ patys. Tam, kad žinotumėte, kiek galime išsireikalauti, visų pirma būtina sužinoti, kiek Jums yra skolingas ESO.

Laisvos formos prašymas turėtų būti siunčiamas dviem adresatams – ESO ir Jūsų teikėjui (Ignitis, Enefit, Elektrum). Formuluotė: „prašau pateikti ESO skolos / vartotojo permokos dydį, paskaičiuotą objektui xxx, susidariusį dėl 2018–2021 m. gautos investicijų grąžos dėl mažesnių investicijų į nusidėvėjusį turtą nei numatytas poreikis, remiantis 2023 m. spalio 24 d. Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-6. Taip pat prašau pateikti paskaičiavimo formulę.“ Pagal vartotojų teises reguliuojančius teisės aktus jie privalo atsakyti.

Šiame valstybiniame chaose savarankiškai reikalauti savo pinigų, turėtų galėti garantinio tiekimo vartotojai. Taip, tie patys, kurie neklausė valstybės institucijų „rinkos liberalizavimo“ vilionių. ESO iki šiol jiems išrašo sąskaitas už elektrą. Sužinoję, kiek ESO skolinga Jums, šią sumą turėtumėte galėti įskaityti į Jūsų skolą. Tai yra ESO skolos Jums suma mažinti Jūsų skolą ESO už elektros tiekimą.

Vadovaujantis civiliniu kodeksu, priešpriešinius reikalavimus galima įskaityti, o įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies. Kitaip tariant, užtenka Jūsų vienašališko pranešimo ESO apie tokį įskaitymą. Atkreipiu dėmesį, kad apie atliktą įskaitymą privalote pranešti ESO. Vis dėlto, nenorėdami rizikuoti, kad dėl tokio įskaitymo ESO Jus paduos į teismą – įskaityti neskubėkite: luktelkite mūsų pasikreipimo į VERT ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Kiek tai liečia visus kitus vartotojus, pasirinkusius naujuosius teikėjus (Ignitis, Enefit, Electrum), įskaitymo galimybė negalima (išskyrus labai siauras išimtis), tačiau ieškosime kitokių galimybių Jums skolą susigrąžinti. Jūs kol kas – išsiaiškinkite, kiek ESO Jums skolinga.

Artimiausiu metu kreipsimės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, siekdami gauti informaciją apie VERT reguliavimo teisėtumą, o taip pat klausdami, ar VERT, priimdama minėtą reguliavimą, tinkamai atsižvelgė į vartotojų teisių apsaugos reikalavimus. Kai tik gausime atsakymą, Jus informuosime, kaip elgtis toliau.

Pasidalinkite šia žinia, kad ji pasiektų kuo daugiau elektros vartotojų.

Kai valdžia nesirūpina savo piliečiais, esate priversti pasirūpinti patys savimi. O mes Jums pasistengsime padėti. Viliuosi, kad spaudimas paklausimais ESO, VERT ir Vartotojų tarnybai, išjudins tiek šią bendrovę, tiek VERT, tiek ir Jūsų interesų neginančius politikus.

The post Prof. dr. Ignas Vėgėlė. Kaip atgauti savo pinigus iš ESO? appeared first on LAIKMETIS.

„Humanitarinė pagalba Gazai? Nebus įjungtas joks elektros jungiklis, neatsuktas joks vandens čiaupas ir neįvažiuos joks degalų sunkvežimis, kol pagrobtieji izraeliečiai nebus grąžinti namo“, – sakė jis pareiškime.

„Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Per konfliktą žuvo šimtai žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

The post Izraelis Gazos Ruožui netieks vandens ir kuro, kol nebus paleisti įkaitai appeared first on LAIKMETIS.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat sako, kad nepaisant to, jog rinkoje didžiąją portfelio dalį turi „Ignitis“, konkurencija išlieka, nes žmonės turi galimybę rinktis. 

„Konkurencija vis tiek yra, žmonės turi galimybę dairytis, klausimas yra kitų tiekėjų, kiek jie nori auginti savo klientų portfelį. Nes štai „Perlas energija“ labai agresyviai augino savo klientų portfelį, prisiėmė labai didelę riziką, jos tinkamai neapdraudė ir susidūrus su didesniais svyravimais atsitiko taip, kaip atsitiko“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

„Rinka yra pakankamai konkurencinga, turime tris didžiulius tiekėjus, kurie konkuruoja tarpusavyje. (...) „Enefit“ perima visus klientus („EGTO energijos“ – BNS) tomis pačiomis sąlygomis, kurias turėjo, žmonėms jokių nepatogumų nebus“, – žurnalistams Seime antradienį sakė D. Kreivys.

„Taip pat noriu pabrėžti, kad įmonė maža, 6 tūkst. klientų, dauguma iš jų buvo pasirinkę biržos planus. Įmonė nebuvo rizikinga tuo požiūriu, bet kadangi įstatymas yra įstatymas, priežiūra rinkos yra labai rimta, tiekėjui teko išeiti iš rinkos“, – kalbėjo ministras. 

„Tai negali paveikti rinkos, nes tiekėjas yra labai mažas“, – pridūrė jis.

Anot ministro, įmonė pasitraukė todėl, kad sugriežtinus įstatymus ir nepriklausomų elektros tiekėjų priežiūrą, „EGTO energija“ neatitiko kai kurių finansinių reikalavimų.

„Kadangi ji neatitiko finansinių reikalavimų, reguliatorius buvo davęs pereinamąjį laikotarpį pasitaisyti, įmonė nesugebėjo pasitaisyti, todėl reguliatorius naikina licenciją, kaip tą numato įstatymas“, – sakė D. Kreivys.

Anot jo, nepriklausomų elektros tiekėjų rinkoje likę trys dideli tiekėjai – „Ignitis“, „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“ – sudaro pakankamą konkurenciją rinkoje. 

Anot jo, nepriklausomų elektros tiekėjų rinkoje likę trys dideli tiekėjai – „Ignitis“, „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“

„Matome, kuomet kainos krenta vienam tiekėjui sumažinus kainas, kiti seka iš paskos, reiškia, rinka veikia“, – sakė D. Kreivys. 

„Akivaizdu, kiti žaidėjai vertina, kiek jie nori plėstis, kaip greitai jie nori plėstis ir kaip greitai, agresyviai jie nori taikyti geresnes kainas nei siūlo „Ignitis“. Bet faktas tas, kad mes negalime sakyti, jog konkurencijos nėra vien dėl to, jog „Ignitis“ turi didžiąją dalį portfelio. Iš dalies ir dėl to, kad „Ignitis“ buvo tiekėjas daugeliui klientų iki liberalizavimo ir žmonių prigimtis ir mąstymo būdas veikia taip, kad dažnai tu lieki ten kur esi, ir tik paskui pradedi ieškoti kažko kito“, – kalbėjo I. Šimonytė. 

„EGTO energija“ apie nutraukiamą veiklą savo klientus informavo vėlų pirmadienio vakarą, o elektros tiekimas perleistas „Enefit“, skelbė naujienų portalas LRT.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ pernai rugpjūtį pakeitė beveik visų 180 tūkst. klientų fiksuotos kainos sutartis ir perkėlė juos su biržos kaina susietą planą. Įmonė neteko licencijos ir baigė veiklą. 

The post Žlugus dar vienam privačiam tiekėjui D. Kreivys tikina, kad kainos nesikeis appeared first on LAIKMETIS.