Už tokias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo du, penki susilaikė. 

2020 metų pabaigoje per koronaviruso pandemijos įkarštį Seimas buvo leidęs gyventojams neapskaityti gaunamos ir panaudojamos paramos, jie taip pat buvo atleisti nuo prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti ataskaitas apie gautą paramą ir jos panaudojimą. 

Tada pakeitimų iniciatoriai – premjerė Ingrida Šimonytė bei tuometinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas – aiškino, kad į paramos gavėjų sąrašą tokie žmonės turi būti įtraukti siekiant paskatinti įmones ir nevyriausybines organizacijas teikti pagalbą medikams ir savanoriams.

Šių nuostatų nutarta atsisakyti siekiant užtikrinti kuo skaidresnę paramos ir labdaros apskaitą.

Seimui šeštadienį pataisius Labdaros ir paramos įstatymą, paramos gavėjais liks labdaros ir paramos fondai, biudžetinės ir viešosios įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės, tarptautinių visuomeninių organizacijų padaliniai, užsienyje įsteigtos lietuvių bendruomenės ir kitos lietuviškos įstaigos ar organizacijos.

Iš fizinių asmenų paramos gavėjais gali būti meno kūrėjai.      

The post Parlamentarai iš paramos gavėjų sąrašo išbraukė žmones, dalyvaujančius likviduojant ekstremalią situaciją appeared first on LAIKMETIS.

Tokį sprendimą centras penktadienį priėmė specialiame posėdyje išklausius Žemės ūkio, Finansų, Aplinkos ministerijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybinės miškų urėdijos ekspertų vertinimus.

„Išklausius ekspertinius vertinimus centras priėmė sprendimą šiuo metu nesiūlyti Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos. Toks sprendimas priimtas įvertinus esamą sausros poveikį žemės ūkiui, gaisringumui, vandens lygiui ir žuvingumui“, – teigiama centro pranešime.

Anot jo, rizikos šiuo metu valdomos. Centras kitą savaitę vėl įvertins galimus orų pokyčius bei situacijai keičiantis į ją žada operatyviai reaguoti.

The post Sausra Lietuvoje - siūloma kol kas neskelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos appeared first on LAIKMETIS.

Parlamentas po pateikimo šią savaitę pritarė tokioms Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisoms, kurias inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir opozicinių demokratų atstovas Tomas Tomilinas.

Už projektą balsavo 109 Seimo nariai, prieš buvo du ir su­si­lai­kė dešimt parlamentarų. Pataisas toliau svarstys Seimo komitetai, į salę jis turėtų grįžti balandžio pabaigoje.

Pasak L. Kasčiūno, pusės metų terminas pasirinktas kaip kompromisas, nes svarstant visą krizių valdymo sistemos pertvarką opozicija siekė, kad terminas turėtų būti peržiūrimas Seime jau po trijų mėnesių.

„Sto­viu prieš jus te­sė­da­mas žo­dį. Pra­ei­tų me­tų pa­čio­je pa­bai­go­je, kai pra­tę­sė ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, pa­ža­dė­jau (opozicijai), kad re­gist­ruo­si­me pa­tai­sas, kad reikės ateiti į parlamentą, jeigu ekstremaliąją mes pratęsime pusę metų“, – pristatydamas projektą sakė L. Kasčiūnas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas T. Tomilinas laikosi pozicijos, kad pandemijos metu buvo palikta spraga įstatymuose, Vyriausybei leidus apriboti žmogaus teises ir laisves.

Anot jo, gaisro, potvynio, ligos protrūkio ir panašiais atvejais Vyriausybei reikia laiko suvaldyti krizei, bet jei ji užsitęsia daugiau nei du–tris mėnesius, „normalu suteikti Seimui galią spręsti dilemas, kontroversiškus klausimus“.

Projektu siūloma nustatyti, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją Vyriausybės nustatytas pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimas negalėtų trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Esant poreikiui, Vyriausybės motyvuotu teikimu Seimas galėtų šį terminą pratęsti dar iki šešių mėnesių. To nepadarius būtų laikoma, kad įvesti apribojimai atšaukiami.

„Šiais pakeitimais būtų nustatytas optimalus Vyriausybės ir Seimo galių balansas priimant sprendimus dėl Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių ir laisvių apribojimo“, – sakoma pataisų aiškinamajame rašte.

The post Seimas svarstys pataisas dėl žmogaus teisių ribojimo per ekstremalias situacijas appeared first on LAIKMETIS.

Tokią Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisą registravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir opozicinių demokratų atstovas Tomas Tomilinas.

Pasak L. Kasčiūno, pusės metų terminas pasirinktas kaip kompromisas, nes svarstant visą krizių valdymo sistemos pertvarką opozicija siekė, kad terminas turėtų būti peržiūrimas Seime jau po trijų mėnesių.

„Galutinėje stadijoje opozicija buvo pasiūliusi pataisą, kad ekstremalios situacijos atveju, kai ribojamos ūkinė veikla ir žmogaus teisės, jie norėjo, kad kas tris mėnesius ateitų į Seimą. Mes atmetėm, tada opozicija planavo procedūriškai stabdyti priėmimą. Kad taip neatsitiktų, aš pažadėjau viešai ir dabar tęsiu pažadą, kad tokiu atveju kas pusę metų reikėtų ateiti į Seimą ir prasitęst dar pusei metų“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas T. Tomilinas teigia, kad pandemijos metu buvo palikta didelė spraga įstatymuose, Vyriausybei leidus apriboti žmogaus teises ir laisves.

„Net karo metu vykdomoji valdžia, premjeras negali riboti žmogaus teisių be Seimo leidimo ir labai trumpą laiką, tuo tarpu dėl viruso ar gaisro iš esmės galima neribotą laiką neleisti žmonėm išeiti iš namų ar vykti į kitą savivaldybę. Taip negali būti. Demokratija paremta principu, kad Seimas kontroliuoja Vyriausybę, o ekstremalios situacijos negali būti išnaudojamos valdžios užgrobimui“, – pataisas BNS komentavo T. Tomilinas.

Anot jo, gaisro, potvynio, ligos protrūkio ir panašiais atvejais Vyriausybei reikia laiko suvaldyti krizei, bet jei ji užsitęsia daugiau nei du–tris mėnesius, „normalu suteikti Seimui galią spręsti dilemas, kontroversiškus klausimus“.

Projektu siūloma nustatyti, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją Vyriausybės nustatytas pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimas negalėtų trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Esant poreikiui, Vyriausybės motyvuotu teikimu Seimas galėtų šį terminą pratęsti dar iki šešių mėnesių. To nepadarius būtų laikoma, kad įvesti apribojimai atšaukiami.

„Šiais pakeitimais būtų nustatytas optimalus Vyriausybės ir Seimo galių balansas priimant sprendimus dėl Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių ir laisvių apribojimo“, – sakoma pataisų aiškinamajame rašte.

The post Pasiūlymas: Vyriausybė per ekstremalią situaciją žmones galėtų riboti pusmetį appeared first on LAIKMETIS.

Kaip matosi iš šio Konstitucinio Teismo sprendimo, Seimo nariai iš esmės ginčija 2020 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ įvairius pakeitimus, susijusius su žmogaus teisių ribojimais. Kaip teigiama šiame sprendime, Konstitucinis Teismas nusprendė nagrinėti šio poįstatyminio teisės akto atitiktį konstituciniam teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo (29 str.), asmens neliečiamumo (21 str.) ir privataus gyvenimo neliečiamumo principams (22 str.).

Tiesa, Teismas grąžino pareiškėjui prašymą dėl kitų konstitucinių nuostatų ribojimo (pvz., teisės į švietimą, mokslą, darbą, susirinkimų laisvę, įsitikinimų laisvę ir kt.), kaip nepakankamai pagrįstus, todėl neaišku, ar Seimo nariai atitinkamai pakoreguos savo kreipimąsi.

Tuo pačiu Konstitucinis Teismas priėmė opozicijos prašymą nagrinėti, ar minėtu poįstatyminiu aktu numatyti žmogaus teisių ribojimai neviršija Civilinės saugos įstatymo 8 straipsnyje numatytų žmogaus teisių ribojimo turinio. Tačiau, kaip matosi iš minėto Konstitucinio Teismo sprendimo, pareiškėjas neginčija, ar Vyriausybė minėtu 2020 m. vasario 26 d. nutarimu ekstremaliąją situaciją galėjo įvesti būtent dėl užkrečiamosios ligos epidemijos, kaip kad teigiama šiame Vyriausybės nutarime („dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės“).

Visgi, manytina, jog šis klausimas ir yra esminis, sprendžiant ginčijamo Vyriausybės nutarimo teisėtumą ir konstitucingumą, nes būtent toks ekstremalios situacijos (ir kartu specialaus teisinio režimo) paskelbimo pagrindas galioja iki dabar. Todėl čia būtina atidžiau pažvelgti į šį klausimą.

Pagal Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 7-8 dalis, ekstremalioji situacija gali kilti dėl ekstremalaus įvykio, kuris šiame Įstatyme apibūdintas, kaip „gamtinis, techninis, ekologinis ir socialinis įvykis“. Beje, tai patvirtina ir Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 1243 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pagal kurio 8 punktą, valstybės lygio ekstremalioji situacija Vyriausybės skelbiama, kai ekstremalioji situacija atitinka Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatyme nustatytus valstybės lygio „ekstremaliosios situacijos požymius“.

Skaitydami Civilinės saugos įstatymą, randame, kad jame dominuoja „gelbėjimo darbų“ sąvoka, kurių pagrindinis įgyvendintojas yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, todėl galima daryti išvadą, jog ekstremalusis įvykis šiame Įstatyme, visų pirma, siejamas su „didele pramonine avarija“ („sprogimas, gaisras arba didelio kiekio pavojingųjų medžiagų išsiveržimas į aplinką“) bei tokiais gamtiniais įvykiais, kaip potvynis, žemės drebėjimas ir pan. Tuo tarpu užkrečiamųjų ligų epidemijų suvaldymui užtikrinti yra skirtas ne šis, o Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei jame numatytas karantino teisinis režimas.

Taigi, pagal Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 7-8 dalių nuostatas, norint paskelbti šalyje ekstremaliąją situaciją, Vyriausybei, visų pirma, būtina paskelbti, kad atsirado vienas ar keli iš minėtų ekstremaliųjų įvykių: gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis. Tačiau nei 2020 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarime 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo”, nei vėlesniuose jo pakeitimuose nėra nurodytas joks konkretus Įstatyme numatytas „ekstremalusis įvykis“, kaip pagrindas paskelbti šalyje ekstremaliąją situaciją.

Kaip minėta, toks įvykis, remiantis Civilinės saugos įstatymu, ir negalėjo būti paskelbtas, nes užkrečiamųjų ligų epidemija nepatenka į Civilinės saugos įstatymo ir jame numatytos ekstremaliosios situacijos reguliavimo sritį. 

Vyriausybė neturėjo teisinio pagrindo paskelbti valstybės (ar žemesnio) lygio ekstremaliosios situacijos.

Todėl galima daryti išvadą, jog Vyriausybė neturėjo teisinio pagrindo paskelbti valstybės (ar žemesnio) lygio ekstremaliosios situacijos 2020 m. vasario 26 dienos Vyriausybės nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo”. Beje, tai konstatavus, galima teigti, jog Vyriausybė neturėjo įgaliojimų paskirti ir valstybės operacijų vadovo, kaip tai numatyta Civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11 punkte, ir minėtame Vyriausybės nutarime suteikti jam tam tikrus įgaliojimus.

Tuo pačiu čia galima atkreipti dėmesį į Civilinės saugos įstatyme numatytą ekstremaliosios situacijos įvedimo procedūrą ir jos neribojimą laike, kuris taip pat nėra ginčijamas pareiškėjo. Kaip dar 2021 m. kovo mėnesį pastebėjo Lietuvos teisininkų draugija, specialaus (ypatingo) teisinio režimo, kurio metu nemažesne apimtimi nei nepaprastosios padėties metu susiaurinamos konstitucinės žmogaus teisės, neapribojimas laike ir jos įvedimui nereikalavimas Seimo sankcionavimo (pagal Konstitucijos 144 straipsnio analogiją) – taip pat galimai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kitaip tariant, specialusis (ypatingas) teisinis režimas, kurio metu intensyviau (nei įprastai) ribojamos konstitucinės žmogaus teisės, todėl ir yra specialusis, kad jis yra laikinas. Tuo tarpu jau greitai bus dveji metai, kaip mūsų šalyje be pertraukos galioja Vyriausybės įvesta ekstremalioji situacija, kaip specialusis teisinis režimas.

Vietoj epilogo galima atkreipti dėmesį į Konstitucinio Teismo pranešimo spaudai pavadinimą dėl sprendimo priimti nagrinėti minėto Vyriausybės nutarimo konstitucingumą. Šio pranešimo pavadinime teigiama, jog „Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti dalį prašymo įvertinti kai kurių Vyriausybės nutarimo nuostatų, susijusių su galimybių paso įvedimu, konstitucingumą“.

Taigi, Konstitucinis Teismas čia vartoja neoficialų „galimybių paso“ terminą, kuris nėra įtvirtintas jokiame teisės akte. Kitaip tariant, „galimybių paso“ termino teisės aktuose nedrįsta vartoti net Vyriausybė ar Sveikatos apsaugos ministerija, galimai suprantant, kad toks „paso“ terminas sunkiai dera su konstitucinėmis žmogaus teisėmis.

Visgi, esu įsitikinęs, kad toks Konstitucinio Teismo pranešimas nereiškia, jog mums jau metas atsisakyti konstitucinių žmogaus teisių, pakeičiant jas tik į (Vyriausybės nuožiūra ir valia suteikiamas) „galimybes“.

The post Dr. Vaidotas A. Vaičaitis. Konstitucinis Teismas ir „galimybių pasas“ appeared first on LAIKMETIS.

Ekstremalios situacijos operacijų vadove paskirta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ji teigė, kad ekstremali situacija skelbiama ne dėl išaugusios grėsmės, o tam, kad būtų galima greičiau priimti sprendimus dėl logistikos, finansavimo ir t. t. 

„Nėra tokia situacija, kad yra tokie didžiuliai iššūkiai, kurių nesuvaldom, bet labai svarbu turėti tokią teisinę sistemą ir instrumentus, techninius ir logistinius įrankius, kad galėtumėm greitai ir operatyviai priimti sprendimus pagal kylančius iššūkius“, – per Vyriausybės posėdį sakė A. Bilotaitė.

Premjerė Ingrida Šimonytė irgi siūlė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai (VESK) pasiūlius dėl migrantų iš Baltarusijos antplūdžio paskelbti ekstremaliąją situaciją šio sprendimo nedramatizuoti.

„Tai bus ta ekstremali padėtis, nereikėtų dramatizuoti to paskelbimo, nes ekstremali padėtis reikalinga dėl tam tikrų logistinių dalykų, kad galėtume pasitelkti savivaldos pagalbą“, – po susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen žurnalistams penktadienį sakė I. Šimonytė.

„Vienas iš didesnių iššūkių yra dėl pandeminės situacijos, kad atvykstančius žmones reikia karantinuoti ir tai reiškia, kad pajėgumų ar išteklių fizinių reikia daugiau, nei reikėtų, jei situacija būtų kitokia“, – pabrėžė ji.

Skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją penktadienį pasiūlė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kurios pareigūnai per praėjusią parą sulaikė 150 neteisėtų migrantų – tai yra beveik tris kartus daugiau nei ankstesni paros rekordai. Tam pritarė ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija.

Ekstremalios situacijos paskelbimas leistų įtraukti į sienos kontrolę papildomas pajėgas, paprasčiau vykdyti viešųjų pirkimų procedūras bei įpareigoti savivaldybes skirti patalpas migrantų apgyvendinimui.

Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 822 neteisėti migrantai – dešimt kartų daugiau nei per visus 2020-uosius.

The post Dėl migrantų antplūdžio Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją appeared first on LAIKMETIS.