Kadangi Carito principas kalbėti ne „apie“, o su – po eksperimento vienoje judriausių Vilniaus gatvių, pačių vyresnio amžiaus žmonių klausėme, kas jiems patinka, o kas glumina šiandienos miestuose, kad vyresnis žmogus jaustųsi oriai. Senatvė, kaip vaikystės ar paauglystė, – tik vienas iš žmogaus amžiaus tarpsnių. Tačiau ar nėra taip, kad priimdami visiems svarbius sprendimus pirmenybę teikiame „greitiems ir įsiutusiems“ vien dėl „produktyvaus amžiaus žmonių“ teikiamos ekonominės naudos. Kiek vietos paliekame vyresniems? Kiek skubiname šiuos žmones? Kaip patys senjorai jaučiasi savame mieste, kas jiems kelia didžiausių iššūkių, o kur patiria džiaugsmo?

Socialinis eksperimentas, kurio vyriausioji dalyvė – 92 metų buvusi mokytoja Ona, Vilniuje surengtas pasitinkant liepos 28-ąją minimą Pasaulinę senelių ir pagyvenusių žmonių dieną. Taip Caritas prisideda prie popiežiaus Pranciškaus kvietimo parodyti švelnumą seneliams ir pagyvenusiems mūsų šeimų, bendruomenių nariams, ypatingą dėmesį skiriant tiems, kurie nusivylę ir nebetiki kitokios ateities galimybe.

Vilniaus arkivyskupijos Carito jaunimas bei Artumo programos savanoriai kiekvienam eksperimento dalyviui dovanojo bendraamžio laišką seneliui. Atsispausdinti ir nunešti dovanų tokį laišką Caritas kviečia lankant savo senelius, vienišus vyresnio amžiaus žmones globos įstaigose, užsukant pas buvusius kolegas, kaimynus.

Eksperimento esmė – skirtingoms kartoms geriau pažinti viena kitą, ypač parodant dėmesį vyresniesiems. Kodėl seneliai taip anksti keliasi ir ką anksti atsikėlę veikia? Kas per gyvenimą pasikeitė labiausiai? Apie ką dabar svajoja jaunimas? Tai tik dalis jaunųjų karitiečių klausimų senjorams ir pastarųjų – jauniems. Atsakymams buvo skirta 1,50 min. – lygiai tiek, kiek einant per gatvę degė raudona šviesoforo šviesa.

Pasisėdėję prie Baltojo tilto senjorai patikino, kad kartotų tokius susitikimus vis kitoje Vilniaus vietoje, o jaunieji karitiečiai – kad buvo įdomu „pasimatuoti senelių batus“. Iki 2070-ųjų vyresni, nei 65 metų amžiaus žmonės sudarys daugiau nei trečdalį Lietuvos visuomenės, rodo Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Eurostato duomenys. Per pastaruosius 20 metų vyresnių nei 65 metų žmonių dalis Lietuvoje padidėjo daugiau nei 6 proc. Vyresnio mažiaus yra kas penktas šalies gyventojas.

The post Socialinis eksperimentas – „greiti ir įsiutę“ senelių batuose appeared first on LAIKMETIS.

Tokiame bandomajame projekte, kuris laikomas plačiausiu pasaulyje, dalyvauja įvairių veiklos sričių įmonės, įskaitant bankininkystės, viešbučių, globos ir net animacinių filmų studijas. Jo organizatoriai pritraukė universitetų mokslininkus, kurie vertins poveikį produktyvumui bei darbuotojų gerovei, skelbia „Sky News“.

Į eksperimentą įtraukusios įmonės jo metu savo darbuotojams mokės visą atlyginimą, jei jų produktyvumas dėl trumpesnės darbo savaitės nesumažės.

Bostono koledžo sociologijos profesorė ir pagrindinė bandomojo projekto tyrėja Juliet Schor (Džuljet Šor) sakė: „Keturių dienų savaitė paprastai laikoma trigubai naudingesne politika – tai padeda darbuotojams, įmonėms ir klimatui. Mūsų mokslinių tyrimų pastangos bus nukreiptos į visa tai.“

Į eksperimentą įtraukusios įmonės jo metu savo darbuotojams mokės visą atlyginimą, jei jų produktyvumas dėl trumpesnės darbo savaitės nesumažės

Į projektą taip pat įsitraukė Kembridžo ir Oksfordo universitetai, o jo organizatoriai – „4 Day Week Global“ kartu su analitiniais centrais „Autonomy“ ir „4 Day Week UK Campaign“.

Oganizacijos „4 Day Week Global“ vadovas Joe O'Connor (Džo O'Konoras) pareiškė, kad Jungtinė Karalystė yra „pasaulinės keturių dienų savaitės iniciatyvos bangos viršūnėje“, žmonėms įpratus per pandemiją dirbti ne biuruose.

Apie keturių dienų darbo savaitę Britanijoje buvo kalbama dar iki COVID-19, o leiboristai žadėjo ją įvesti per dešimtmetį, jei Jeremy'is Corbynas (Džeremis Korbinas) laimės 2019-ųjų visuotiniuose rinkimuose.

Į šį eksperimentą įsitraukusio „Charity Bank“ vyriausiasis vykdomasis direktorius Edas Siegelis (Edas Zygelis) teigė, kad perėjimas prie keturių dienų darbo savaitės „atrodo natūralus kitas žingsnis“ po pandemijos.

„XX amžiaus penkių darbo dienų savaitės samprata nebėra tinkamiausia verslui XXI amžiuje. Esame tvirtai įsitikinę, kad keturių dienų darbo savaitė, nekeičiant darbo užmokesčio ar išmokų, sukurs laimingesnius darbuotojus beu turės ne mažiau teigiamą poveikį verslo produktyvumui, klientų patirčiai ir mūsų socialinei misijai“, - pareiškė jis.

The post Britai pradeda didžiausią pasaulyje keturių darbo dienų eksperimentą appeared first on LAIKMETIS.