Pasak trečiadienį ministerijos išplatinto pranešimo, šešių projektų finansavimu siekiama stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir technologinę pažangą bei palaikyti lietuvių kalbos taisyklingumą.

„Lietuvių kalbos ištekliai yra labai svarbūs įvairiose nacionalinio saugumo taikomosiose programose. Jie gali palengvinti stebėjimą, žvalgybos analizę ir kibernetinį saugumą. Investuodami į dirbtiniam intelektui skirtus lietuvių kalbos išteklius, ne tik sustiprinsime savo pajėgumus šiose srityse, bet ir geriau apsaugosime savo piliečius nuo kylančių grėsmių“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Anot ekonomikos ir inovacijų viceministrės Erikos Kuročkinos, lietuvių kalbai pritaikytų DI technologijų priartinimas prie verslo, mokslo ir visuomenės poreikių užtikrins jų prieinamumą ir padės lengviau ir paprasčiau komunikuoti bei naudotis įvairiomis paslaugomis.

Pranešime teigiama, kad pirmuoju projektu, kuriam skirta 3,7 mln. eurų, bus kuriamas bendrasis lietuvių kalbos tekstynas ir vektorizuoti lietuvių kalbos modeliai, antruoju – melagingos informacijos automatinio identifikavimo tekstynas, kuriam taip pat skirta 3,7 mln. eurų investicijų.

Trečiasis projektas, kuriam skirta 1,1 mln. eurų ES lėšų, susijęs su vienakalbių ir daugiakalbių tekstynų atnaujinimu.

Ketvirtuoju projektu, kuriam skirta 1,1 mln. eurų lėšų, bus kuriami daugiakalbiai ir vienkalbiai tekstynai penkioms kitoms kalboms – ispanų, ukrainiečių, norvegų, švedų ir danų.

Penktuoju projektu bus kuriami sintetiniai lygiagretūs tekstynai, tam numatyta 660 tūkst. eurų, šeštuoju – susisteminami žmogaus fenotipų pokyčių įvairovę apibūdinantys terminai ir sąvokos, tam skirta 740 tūkst. eurų lėšų. 

Priemonė įgyvendinama pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“.

Numatoma, kad projektams įgyvendinti skirti viešieji pirkimai, kuriuose galės dalyvauti ir verslas, bus paskelbti gegužės–birželio mėnesiais.

Visų projektų veiklos turės būti užbaigtos iki 2026 metų balandžio pabaigos.

The post Lietuvių kalbos dirbtinio intelekto sprendimų kūrimui - daugiau nei 12 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Investicijos bus skirtos startuolių preakceleravimui ir inkubavimui, taip pat sudaroma galimybė startuoliams dalyvauti hakatonuose, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Šios investicijos sudarys palankias sąlygas startuoliams kurtis ir palengvins galimybę vystyti produkto idėją“, – pranešime teigė ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma – 850 tūkst. eurų, mažiausia – 200 tūkst. eurų.

Paraiškas priima Inovacijų agentūra, jas galima teikti iki rugsėjo 18 dienos.

The post Startuoliams - 8,5 mln. eurų finansavimas appeared first on LAIKMETIS.

„Atsižvelgdami į tai bei į dabartinę geopolitinę situaciją, pasiūlėme „Google“ pasirinkti Lietuvą ir persikelti į Vilnių“, – minsterijos pranešime sakė A. Armonaitė, penktadienį Vilniuje susitikusi su „Google“ viceprezidentu Markhamu C. Ericksonu (Markhamu Eriksonu). 

Susitikimo metu taip pat aptartas kibernetinis saugumas bei kova su Rusijos ir Baltarusijos dezinformacija internete.  Vykstant kibernetiniam karui, dėl kurio nukenčia ne tik kariaujančios valstybės, bet ir informacinių paslaugų vartotojai internete, pasiūlyta „Google“ čia prisidėti.

Pasak „Google“ atstovų, siekiant padėti žmonėms Ukrainoje, imamasi ypatingų priemonių, stabdant dezinformacijos plitimą  internete

Pasak „Google“ atstovų, siekiant padėti žmonėms Ukrainoje, imamasi ypatingų priemonių, stabdant dezinformacijos plitimą  internete, ginant nuo kibernetinio saugumo grėsmių.

Dar vienas būdas užkirsti kelią dezinformacijai – Skaitmeninių paslaugų akto (angl. Digital Services Act) nuostatų, kurioms pritaria ir Lietuva, įgyvendinimas. Šiuo aktu siekiama užtikrinti, kad internete būtų kuo mažiau nelegalaus turinio, prekių ir paslaugų.

Vilniuje jau veikia „Google“ biuras, atsakingas už įmonės veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

The post A. Armonaitė siūlo „Google“ perkelti atstovybę iš Maskvos į Vilnių appeared first on LAIKMETIS.

„Bendradarbiavimas su EKA skatina inovacijas, pažangių technologijų ir inovatyvios pramonės vystymą bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimą, taip pat didina kosmoso srityje veikiančio verslo ir mokslo  konkurencingumą tarptautiniu mastu. Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės, apčiuopiamos naudos ekonomikai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.  

Skaičiuojama, kad agentūros programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės, o 3 mln. eurų Lietuvos narystės mokestis kasmet atneš 8,4 mln. eurų grąžą. 

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės susitarimas dar turės būti ratifikuotas Seime. Iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios valstybės statusą.

Pagal EKA programą, skirtą valstybėms pasirengti tapti EKA narėmis, 2015-2020 metais Lietuvos dalyviai įgyvendino 34 kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, jiems EKA skyrė 5,5 mln. eurų.

Kosmoso rinka yra labai perspektyvi, vyksta spartus jos komercinimas. Nors svarbų vaidmenį sektoriuje vis dar vaidina valstybės ir didelės pramonės korporacijos, daugėja privačių investicijų, kuriasi nauji startuoliai. Skaičiuojama, kad pernai pasaulio kosmoso sektoriaus vertė sudarė 317 mlrd. eurų, o kasmetinis augimas siekia 6,7 procento.  

Asocijuota Lietuvos narystė leis dalyvauti įvairiose EKA programose, kurias mūsų šalis pasirinks įvertinusi šalies kosmoso sektoriaus stiprybes ir potencialą. Be to, Lietuvos verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis („Airbus“, „Thales Alenia space“, „Ariane group“, „OHB system“), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.   

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.  

Šiandien naudojama kosminė infrastruktūra leidžia kurti naujas paslaugas, kurios savo ruožtu suteikia naujų galimybių tokiuose sektoriuose kaip energetika, telekomunikacijos, draudimas, transportas, jūrų, žemės, miškų stebėjimas, aviacija ir miestų plėtra, klimato stebėjimas ir meteorologija,  gynyba ir saugumas bei žemės ūkis. Tai duoda papildomos naudos ekonomikai ir visuomenei.  

Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtra yra viena iš prioritetinių mokslo, technologijų ir inovacijų sričių. 2010 m. Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 m. prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS). Įgyvendindama EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės planą (PECS) Lietuva dalyvavo šešiuose EKA konkursuose ir 34 projektuose.

The post Lietuva oficialiai tampa kosmoso valstybe appeared first on LAIKMETIS.