Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad EK pozityviai įvertino didelį šalies progresą sprendžiant ilgalaikius įsisenėjusius Lietuvos iššūkius, be to, Vyriausybė pasinaudos plano papildymo galimybe pasiskolinant iki 1,8 mlrd. eurų.

„Norime išnaudoti progą papildomai paskatinti žaliąją pertvarką ir Lietuvos pramonės transformaciją, stiprinant šalies ūkio atsparumą, todėl papildysime esamą „Naujos kartos Lietuva“ planą iki 1,8 mlrd. eurų naujų investicijų. Plano pokyčiai atlieps geopolitinę realybę ir strateginius Lietuvos tikslus“, – pranešime sakė G. Skaistė.   

Pasak ministerijos pranešimo, įgyvendinant planą jau paskelbta kvietimų teikti projektus už 1,2 mlrd. eurų, įgyvendinama projektų už 0,5 mlrd. eurų.

Pasak ministerijos pranešimo, įgyvendinant planą jau paskelbta kvietimų teikti projektus už 1,2 mlrd. eurų

Skelbta, kad 1,8 mln. eurų investicijoms bus skolinamasi: iki 1,7 mlrd. eurų – pagal RRF planą, o 194 mln. eurų – pasinaudojant „REPowerEU“ iniciatyvos lėšomis. Pinigai bus skirti labiau skatinti žaliąją pertvarką, plėsti atsinaujinančią energetiką ir transformuoti pramonę.  

Anksčiau buvo planuota skolintis apie 1 mlrd. eurų, tačiau, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, nutarta sumą padvigubinti, nors ir esama rizikos, ar Lietuvoje bus tokios vertės projektų. 

Finansų ministerija balandžio pabaigoje skelbė, kad pirmoji 537 mln. eurų subsidija iš RRF Lietuvą pasieks gegužės viduryje, o laikinai sulaikyta 26 mln. eurų FFR parama turėtų būti pervesta 2024-ųjų pradžioje, kai šalis pasieks iki šiol neįvykdytus du rodiklius, susijusius su mokesčių peržiūra. 

Plane yra 191 rodiklis, jų pažanga stebima kartu su Komisijos ekspertais. Šiuo atveju Lietuvai išmokėta už pirmuosius apie 30 rodiklių.

Antrąjį mokėjimo prašymą Vyriausybė EK planuoja teikti patvirtinus plano pakeitimus – rudenį. Todėl tikimasi iki šių metų pabaigos gauti dar apie 260 mln. eurų, skelbia ministerija.

Su antruoju mokėjimo prašymu numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių, iš kurių jau pasiekta 10. 

Pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų RRF subsidiją Lietuva kiek vėluodama pateikė pernai gruodžio 1-ąją. 

Skelbta, kad prašymas EK buvo atidėtas, nes nebuvo priimti sprendimai dėl Darnaus judumo fondo steigimo ir visuotinio nekilnojamo turto (NT) mokesčio, nepakeista Strateginio valdymo metodika.

Komisijos atstovas Lietuvoje Marius Vaščega anksčiau BNS teigė, kad Lietuva pirmuoju prašymu turėtų gauti 650 mln. eurų, tačiau iš kiekvieno mokėjimo išskaičiuojant 13 proc. 2021 metais išmokėto 289 mln. eurų avanso, reali suma bus mažesnė. 

Anksčiau skelbta, kad šiemet Vyriausybė ketina prašyti iš RRF plano išmokėti 572 mln. eurų, 2024 metais – 319 mln. eurų, 2025 metais – 192 mln. eurų, 2026 metais – 288 mln. eurų.

Lietuvai numatyta galimybė iš RRF plano pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų ir gauti iki 2,225 mlrd. eurų dotacijų.

The post EK Lietuvai išmokėjo 542 mln. eurų  appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę bendraudamas su Prancūzijos žiniasklaida kardinolas Robertas Sarah (Robertas Sara) reagavo į širdį veriantį incidentą, aptarė pasaulinę migracijos krizę lemiančius makroaplinkos veiksnius ir pasiūlė būdus, kaip galimai būtų galima ištaisyti padėtį.

„Mano reakcija yra maištas. Vyksta triguba išdavystė. Mes išvežame jaunus žmones iš Afrikos, inteligentiją, gyvąsias jėgas, kurie yra atplėšti nuo savo šalies“, - sakė kardinolas Sarah.

Mes išvežame jaunus žmones iš Afrikos, inteligentiją, gyvąsias jėgas, kurie yra atplėšti nuo savo šalies.

Kardinolas Sarah, pats kilęs iš Vakarų Afrikos šalies Gvinėjos, tęsė: „Mes jiems sakome, kad jie turės viską, nors tai nėra tiesa. Ir pagaliau mes nereaguojame į kontrabandininkus, kurie pasinaudoja jų naivumu ir priverčia juos pasiduoti atviroje jūroje. Turėtume kovoti su šiuo blogiu prie jo šaknų ir pristatyti Europą tokią, kokia ji yra, taip pat ir su jos sunkumais“, - sakė jis.

Kardinolas, kuris Katalikų Bažnyčioje žinomas kaip konservatyvių pažiūrų, taip pat pabrėžė, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas Afrikos ekonominės infrastruktūros plėtrai, nes tai savo ruožtu sumažins patrauklumą rizikuojant gyvybe ir sveikata pasiekti tolimąjį žemyną.

svarbu išlaikyti savo kultūrinį tapatumą, šaknis ir tradicijas.

„Svarbu padėti Afrikai vystytis vietoje ir užtikrinti, kad šie jauni žmonės rastų darbą ir liktų namuose“, - tęsė Sarah. Kardinolas Sarah taip pat pabrėžė, kaip svarbu išlaikyti savo kultūrinį tapatumą, šaknis ir tradicijas. Jis pridūrė: „Mano idėja yra ta, kad kiekvienas išsaugotų savo šaknis, savo kultūrinį ir istorinį turtingumą ir perduotų jį savo vaikams. Būtent tai mes visi ir gavome.“

Artėjant pokalbio pabaigai, kardinolas Sarah perspėjo, kad masinę migraciją skatinanti politika atvedė Europą į „savidestrukcijos kelią“.

The post Kardinolas R. Sarah: Europa gali išvengti savidestrukcijos vystydama Afriką appeared first on LAIKMETIS.

„Esame pasiruošę lėšas pradėti investuoti iškart. Dar liepos pradžioje įsakymu patvirtinau taisykles, kuriomis nustatoma projektų atrankos, sprendimų dėl jų finansavimo priėmimo ir projektų įgyvendinimo tvarka“, – pranešime teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

EK skelbia, kad pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) Lietuvoje finansuojamos investicijos ir reformos, paveiksiančios šalies ekonomiką ir visuomenę.

„Pirmoji išmoka Lietuvai paskatins daug žadančio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą. Priemone „NextGenerationEU“ užtikrinama tvaresnės, labiau skaitmeninės ir atsparesnės Lietuvos ateitis. Plataus užmojo skaitmeninimo planas ir švietimo bei mokslinių tyrimų reformos suteiks postūmį Lietuvos inovacijoms ir konkurencingumui", – pranešime teigė EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Layen).

Pirmoji išmoka Lietuvai paskatins daug žadančio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą

Finansų ministerijos teigimu, iki metų pabaigos lėšas planuojama skirti 200 megavatų (MW) energijos kaupimo įrenginiams – avansui baterijos tiekėjui, taip pat valstybės IT valdymo pertvarkai – 40-ies (iš 325) biudžetinių įstaigų IT infrastruktūra bus perkelta į centralizuotai valdomą debesijos IRT infrastruktūrą. 

Be to, lėšos bus skirtos Inovacijų skatinimo fondo veiklai, taip skatinant investicijas į fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei inovacinę veiklą.

Numatoma, kad 2022 metais reformoms ir investicijoms iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšų bus skirti 339 mln. eurų, o per 2023-2024 metus planuojamas investicijų iš šio instrumento pikas, kadangi planuojama į ekonomiką įlieti daugiau kaip 1,168 mlrd. eurų. Paskutiniais EGADP lėšų tinkamumo laikotarpio metais – 2025 ir 2026 metais – bus investuoti likusieji 600,1 mln. eurų.

Visa „Naujos kartos Lietuva“ plano vertė – 2,225 mlrd. eurų, o investicijos ir reformos apima septynis komponentus: žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją, švietimą, sveikatą, socialinę apsaugą, inovacijas ir mokeslą, viešojo sektoriaus pertvarką. 

Planas Europos Sąjungos Taryboje patvirtintas liepos pabaigoje. 

The post Lietuva gavo 289 mln. eurų avansą ekonomikai gaivinti appeared first on LAIKMETIS.