Tėvui Jacques'ui Hameliui (Žakui Hameliui) buvo perrėžta gerklė prie altoriaus 2016-ųjų liepos 26 dieną. Tuomet jis laikė mišias savo bažnyčioje Sent Etjen diu Ruvrė – Ruano darbininkų klasės priemiestyje šiaurės vakarų Prancūzijoje.

Du 19 metų užpuolikai – Adelis Kermiche'as (Adelis Kermišas) ir Abdel Malikas Petitjeanas (Abdel Malikas Petižanas) – taip pat paėmė įkaitais maldininkų ir vieną jų sunkiai sužeidė. Paskui užpuolikai pamėgino pasišalinti iš bažnyčios, bet policija juos nušovė.

Vaizdo įraše A. Kermiche'as ir A. M. Petitjeanas teigė esantys džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) nariai. Ši grupuotė vėliau pavadino juos savo „kariais“, keršijančiais už Prancūzijos kovą su džihadistais Sirijoje ir Irake.

J. Hamelis buvo nužudytas šalyje galiojus aukšto lygio parengčiai dėl virtinės džihadistų išpuolių. Tos atakos prasidėjo nuo 2015 metų sausį įvykdytų žudynių satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ redakcijoje, o smurtas iš viso pareikalavo daugiau nei 250 gyvybių.

Tėvui Jacques'ui Hameliui (Žakui Hameliui) buvo perrėžta gerklė prie altoriaus

Be to, kilo klausimų dėl Prancūzijos žvalgybos tarnybų gebėjimo užkirsti kelią tokiems išpuoliams, nes A. Kermiche'as tuo metu dėvėjo elektroninę apyrankę, su terorizmu kovojančiai policijai nustačius, kad jis du kartus bandė išvykti kovoti į Siriją.

Pasak prokurorų, įtariamieji kunigo nužudymo byloje, Jeanas-Philippe'as Jeanas Louisas (Žanas Filipas Žanas Luisas), Faridas Khelilis (Faridas Chelilis) ir Yassine'as Sebaihia (Jasinas Sebaija), žinojo apie užpuolikų planą. Taip pat įtariama, kad J.-Ph. Jeanas Louisas kelios savaitės iki atakos kartu su A. M. Petitjeanu lankėsi Turkijoje, iš kur mėgino pasiekti Siriją.

Įtariami bendrininkai neigia kaltinimus susimokymu su teroristais, o gynybos advokatai vadina juos „atpirkimo ožiais“.

Prancūzas Rachidas Kassimas (Rašidas Kasimas), svarbus IS verbuotojas ir įtariamas išpuolio kurstytojas, buvo apkaltintas bendrininkavimu nužudant kunigą, nes padėjo pasirinkti taikinį ir teikė patarimus.

Nepaisant to, kad pagrindinių kaltininkų teisme nėra, J. Hamelio artimieji ir nukentėjusieji tikisi sužinoti, kaip jaunuoliai persismelkė ekstremistine ideologija, atvedusia iki išpuolio.

The post Prancūzijoje prasideda teismas dėl džihadistų įvykdyto kunigo nužudymo appeared first on LAIKMETIS.

Po incidento per mokytojo metines, 11 – ečio tėvai buvo įspėti dėl moksleivio elgesio. Tokią žinią išgirdęs 43 – ejų moksleivio tėvas pareiškė pritariantis sūnaus nuomonei ir pagrasino „sudeginti mokyklą iki pamatų“.

Po tokių grasinimų prancūzų policija suėmė minėta asmenį, dirbantį apsauginiu, atliko kratą namuose. Tyrimo metu rastas islamiškas kardas bei islamo radikalistams – salafitams priskiriama džihadistinė literatūra.

Šis incidentas sukėlė dar daugiau diskusijų dabar Prancūzijoje vykstančioje prezidento rinkimų kampanijoje, kurioje netikėtai sparčiai pradėjo kilti prieš islamistų migraciją nusiteikusio Eric Zemmour reitingai. Anot E. Zemmour vadinamąsias „no-go“ zonas, kurios užimtos musulmonų, reikia „atkariauti“ policijos ir kariuomenės pagalba.

Po incidentų mokykloje konservatorių partijos narys Gilles Platret buvo sukritikuotas partijos kolegų po to, kai viešai pareiškė, jog migrantai ruošiasi „etniškai išpjauti prancūzus“.

Konservatorių kandidatas į prezidentus  Xavier Bertrand taip pat perspėjo, kad šalis artėja prie pilietinio karo, kurį kelia nevaldoma migracija.

The post Prancūzijoje moksleivis šaukė „Allahu Akbar“ prisimenant islamisto nužudytą mokytoją, tėvas grasino padegti mokyklą appeared first on LAIKMETIS.

Kongsberge, esančiame 66 km į pietvakarius nuo sostinės Oslo, trečiadienį strėlėmis buvo nušauti penki žmonės nuo 50 iki 70 metų amžiaus – keturios moterys ir vyras, o dar du žmonės buvo sužeisti. Tai daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis Norvegijoje per pastaruosius 10 metų. 

„Kalbame apie atsivertėlį į islamą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė norvegų policijos pareigūnas Ole Bredrupas Saeverudas (Olė Bredrupas Severudas).

„Anksčiau būta būgštavimų, susijusių su radikalizacija“, – nurodė jis.

Pasak O. B. Saeverudo, 37 metų įtariamasis per apklausą prisipažino.

„Be kitų dalykų, aiškinamės, ar tai buvo teroristinė ataka“, – pridūrė jis.

Pranešimai, susieję įtariamąjį su radikalizacija, buvo gauti ne šiais metais, bet anksčiau, policija tuo metu vykdė tyrimą, nurodė O. B. Saeverudas.

„Mes palyginti įsitikinę, kad jis veikė vienas“, – sakė jis.

„Kalbame apie atsivertėlį į islamą“

Po trečiadienio išpuolio Danijos premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) sakė labai nuliūdusi dėl „baisios atakos“ Kongsberge.

„Bandė gelbėtis“

„Nuoširdžiausiai užjaučiu aukas ir jų artimuosius“, – sakė ji.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) savo ruožtu tviteryje parašė esąs „sukrėstas ir nuliūdęs dėl tragiškų naujienų iš Norvegijos“.

Įtariamasis ketvirtadienį ar penktadienį turi stoti prieš teisėją, spręsiantį dėl kardomojo kalinimo, naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas.

„Jis detaliai aiškina, kalbasi ir bendradarbiauja su policija“, – anksčiau reporteriams sakė advokatas Fredrikas Neumannas (Fredrikas Neumanas).

Įtariamasis prisipažino siautėjęs Kongsberge, nurodė prokurorė Ann Iren Svane Matthiassen (An Iren Svanė Matiasen). Ji sakė, kad vyras buvo apklaustas naktį.

Policija pranešė, kad įtariamasis vaikščiojo po miestą ir šaudė į žmones strėlėmis. Pasak policijos, keli asmenys buvo sužeisti parduotuvėse.

Aukų vardai viešai kol kas neskelbiami.

Abu sužeistieji gydomi ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje. Vienas iš jų yra policininkas, kuris ne tarnybos metu lankėsi vienoje parduotuvėje ir buvo užpultas. Apie sužeistųjų būklę informacijos kol kas nėra.

Norvegijos žiniasklaida taip pat spėlioja, kodėl policija tik praėjus daugiau nei pusvalandžiui po pirmųjų pranešimų apie išpuolį areštavo įtariamąjį.

Policija apie išpuolį buvo informuota trečiadienį maždaug 18 val. 13 min. vietos (19 val. 13 min. Lietuvos) laiku ir sulaikė įtariamąjį maždaug po 30 minučių.

Liudininkė Hansine (Hansinė) televizijai TV2 sakė išgirdusi triukšmą ir pamačiusi besislepiančią moterį, taip pat „vyrą... su strėlėmis ir strėline ant peties, ir lanku rankoje“.

„Paskui mačiau bėgančius žmones, jie bandė gelbėtis... Tarp jų buvo moteris, laikiusi už rankos vaiką“, – pasakojo liudininkė.

Sienoje stirksanti strėlė

Žiniasklaidoje buvo paskelbta nuotraukų, kuriose matyti stirksanti sienoje įstrigusi juoda strėlė, taip pat ant žemės gulinčios strėlės, panašios į naudojamas varžybose.

Policija ketvirtadienį nurodė, kad įtariamasis panaudojo ir kitų ginklų.

„Šie įvykiai sukrečia mus“, – sakė ketvirtadienį darbą baigianti premjerė Erna Solberg (Erna Sulberg).

Norvegijos paskirtasis premjeras Jonas Gahras Store (Jonas Gahras Stiorė), parlamento rinkimus laimėjusios centro kairiųjų Darbo partijos lyderis, turintis pradėti darbą šiame poste vėliau ketvirtadienį, pavadino ataką „siaubinga“.

„Tai nerealu. Tačiau realybė tokia, kad penki žmonės žuvo, daug buvo sužeisti ir daugelis patyrė šoką“, – ketvirtadienį Norvegijos transliuotojui NRK sakė J. Gahras Store.

Norvegų policininkai paprastai nesinešioja ginklų, bet po šios atakos Nacionalinė policijos valdyba nurodė visoje šalyje apginkluoti pareigūnus.

Įspėta Norvegijos žvalgybos tarnyba PST, naujienų agentūrai AFP sakė atstovas Martinas Bernsenas.

Norvegija tradiciškai būdavo taiki šalis, bet pastaraisiais metais joje įvyko kraštutinių dešiniųjų ekstremistų išpuolių.

Ekstremistas Andersas Behringas Breivikas (Andersas Bėringas Breivikas) 2011 metų liepos 22-ąją per dvigubą ataką nužudė 77 žmones.

A. B. Breivikas pirmiausiai detonavo sprogmenų prikrautą mikroautobusą sostinėje Osle netoli ministro pirmininko biuro. Vėliau jis nuvyko į netoliese esančią Utiojos salą ir nušovė dešimtis žmonių ten veikusioje kairiosios Darbo partijos jaunimo sparno vasaros stovykloje.

2019 metų rugpjūtį neonaciu pasiskelbęs Philipas Manshausas (Filipas Manshausas) apšaudė vieną mečetę Oslo pakraštyje. Galiausiai maldininkai jį sugebėjo sutramdyti; per tą incidentą niekas sunkiai nenukentėjo.

Tačiau Ph. Manshausas anksčiau nušovė savo 17-metę įseserę, įvaikintą Kinijoje. Prokurorai jo veiksmus apibūdino kaip „rasistinį aktą“.

Norvegų saugumo tarnybos taip pat yra sužlugdžiusios kelias šalyje planuotas džihadistų atakas.

The post Įtariamas Norvegijos užpuolikas yra policijai žinomas atsivertėlis į islamą appeared first on LAIKMETIS.