„Mes dabar esam tik didėjančio sergamumo stadijoj, pirma stadija, labai tikėtina, kad viskas ja gali ir pasibaigti. (...) Tokiose šalyse kaip Ispanija, Portugalija, Kipras šitos bangos arba praėjo, arba pradėjo leistis, ir jų patirtis rodo, kad netgi pačio piko metu jų sveikatos apsaugos sistemoms jokių didelių bėdų nebuvo. Tikimės, kad taip bus ir pas mus“, – pirmadienį interviu LRT sakė A. Dulkys.

Tokiose šalyse kaip Ispanija, Portugalija, Kipras šitos bangos arba praėjo, arba pradėjo leistis

Pasak ministro, kadangi situacija ligoninėse šiuo metu yra stabili, vidutiniškai užimta apie šimtas COVID-19 skirtų lovų, papildomų apsaugos priemonių be uždarose erdvėse rekomenduojamų kaukių nereikia.

„Štai todėl dabar be rekomendacijų dėvėti medicinines kaukes uždarose erdvėse, transporte ir kitur, kur jaučiate, kad yra daug žmonių, be šitų dalykų kitų rekomendacijų šiuo metu nereikia“, – teigė A. Dulkys.

Pasak jo, karantinas būtų griežčiausia situacija, o praktika rodo, kad grėsmė sveikatos apsaugos sistemai Lietuvoje kyla, kai užimta apie 240 reanimacijos lovų. Paskutiniais penktadienį skelbtais duomenimis, ligoninėse buvo gydomi 126 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų keturi – reanimacijoje.

The post A. Dulkys: esame pirmoje COVID -19 stadijoje appeared first on LAIKMETIS.

„Labai tikėtina, kad rudenį turėsime augantį sergamumą“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nežymus sergamumo augimas koronavirusu jau stebimas nuo birželio pradžios.

Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad kol kas dar sudėtinga pasakyti, ar šis kilimas tęsis iki rudens, ar tai tėra laikinas pasvyravimas.

„Gali būti, kad tai yra pasvyravimas, gali būti, kad nežymiai pradeda didėti sergamumas. Matyt, per keletą savaičių turėsime situaciją, kada galėsime tiksliau pasakyti.  Šiek tiek tas pakilimas yra stebimas, bet jis nėra toks didelis, kad keltų mums nerimą“, – teigė epidemiologė.

Gali būti, kad tai yra pasvyravimas, gali būti, kad nežymiai pradeda didėti sergamumas. Matyt, per keletą savaičių turėsime situaciją, kada galėsime tiksliau pasakyti

Pasak A. Dulkio, siekiant išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą, kontaktinį ugdymą, galimai naujų susirgimų bangai rudenį sveikatos sistema yra pasiruošusi – esant reikalui būtų pradėti taikyti iki šiol buvę testavimo mechanizmai.

Pirmiausia – kaukės

Kaip nurodė ministras, rudenį Lietuvą turėtų pasiekti omikron atmainai pritaikytos vakcinos, skiepytis antrąja sustiprinančia doze bus kviečiami vyriausieji šalies gyventojai.

„Ar bus kvietimas visiems tą daryti, šiuo metu pasakyti dar negalime, yra daromi tyrimai, tikimės Europos vaistų agentūros rekomendacijų“, – sakė jis.

Paklaustas, ar galima rudenį tikėtis ir karantino, A. Dulkys teigė, jog „teoriškai įmanomos visos priemonės, bet matant visą priemonių dėžę, manyčiau, tai – mažai tikėtinas dalykas“.

Pasak jo, pirmosios ribojančios priemonės greičiausiai apimtų kaukių dėvėjimą.

„Tik nauja atmaina, nauja grėsminga atmaina galėtų pakeisti mūsų laivo kryptį. Jei to neįvyks, bangų bus, pabanguosime“, – kalbėjo ministras.

A. Dulkio teigimu, jei rudenį sergamumas imtų ženkliai augti, galėtų sugrįžti ir vakcinacijos, mobilieji punktai.

Sekoskaita – nebevykdoma

Šiuo metu simptomus jaučiančius žmones dėl koronaviruso dažniausiai testuoja poliklinikose, tam naudojami antigeno testai.

Kaip žurnalistams teigė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, tai reikšmingai sumažino PGR tyrimų apimtis, todėl nacionaliniu lygmeniu nebevykdoma teigiamų ėminių sekoskaita, kuria siekiama identifikuoti naujas viruso atmainas.

„Per savaitę turėtume surinkti ne mažiau 100 PGR mėginių. Šiandien dienai tokio kiekio pas mus nėra“, – sakė viceministrė.

Pasak jos, jei būtų nustatytas reikšmingas atvejų augimas, ministerija yra pasirengusi atnaujinti šį procesą.

„Turime reagentų, turime specialistų, turime visas priemones“, – kalbėjo ji.

Nuo gegužės Lietuvoje baigus galioti beveik dvejus metus trukusiai ekstremaliajai situacijai, buvo atšaukti beveik visi iki šiol taikyti ribojimai. Vis dėlto kaukės, pavyzdžiui, ligoninėse, slaugos įstaigose, lankytojams išlieka būtinos.

The post A. Dulkys: rudenį vėl turėsime augantį COVID-19 sergamumą appeared first on LAIKMETIS.

„Taip, kaip ir visų kitų ligų atžvilgiu, pasibaigus ekstremaliai situacijai toks dalykas, kaip privaloma izoliacija, ji išnyksta iš mūsų repertuaro, iš mūsų priemonių ir yra jau gydytojo sprendimas – nedarbingumas ir kiti elementai“, – BNS po Vyriausybės posėdžio sakė A. Dulkys. 

Vis dėlto jis pabrėžė besitikintis gyventojų sąmoningumo.

„Tikrai labai norėtųsi, kad pandemija būtų mums suteikusi tą pamoką, ir mes ją būtumėme išmokę. Nes deja, mūsų gyvenimo kultūroje buvo gana įprasta tiek sergančius vaikus vesti į darželius, į mokymo įstaigas, tiek patiems lankytis bendruomenėse, kolektyvuose turint įvairių simptomų“, – tvirtino ministras.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad neliks ir kitų prievolių, įskaitant kaukių dėvėjimą viešajame transporte, ligoninėse ar slaugos įstaigose

Be kita ko, jis pabrėžė, kad neliks ir kitų prievolių, įskaitant kaukių dėvėjimą viešajame transporte, ligoninėse ar slaugos įstaigose. Kai kurios rekomendacijos nuo gegužės bus naujai patvirtintos A. Dulkio, kaip ministro, įsakymu, kadangi Vyriausybė trečiadienį taip pat panaikino ir jo kaip operacijų vadovo įgaliojimus.

Ministras patvirtino, kad be kita ko, išnykus ekstremaliai situacijai neliks ir specialių priedų medikams dirbant su COVID–19 pacientais.

„Nunyksta papildomi taip vadinami COVID priedai. Na, bet mes juk kažkokių priedų nemokame – lygiai taip pat pavojinga ir tuberkuliozė, gripas, bet už juos papildomai nėra mokama. Tai pasikeitė situacija“, – tvirtino A. Dulkys.

Jau anksčiau ministras tvirtino, kad koronaviruso situacija bus atidžiai stebima ir vykdant sekoskaitos, seroepidemiologinius tyrimus tikintis naujų atmainų. Jis neatmetė, kad šiuo metu mažėjantis susirgimų skaičius rudenį gali vėl šoktelti. 

„Tiek, kiek girdžiu žmones, kurie tą dalyką išmano, kurie mato giliau virusologijos pasaulį, yra prognozė, kad tokius žodžius, kaip karantinas, izoliacija, ekstremali situacija – tikiuosi, kad rudenį mes jų neturėsime. Galbūt turėsime kažkokių papildomų rekomendacijų dėl saugaus atstumo laikymosi, dėl kaukių, dėl srautų valdymo“, – kalbėjo A. Dulkys.

Pasak jo, kol kas neturima duomenų, kad apsauga, kurią gyventojams suteikė persirgimas ir vakcinos „kažkaip ryškiai keistųsi“, o blogiausiu atveju plintant virusui labiau tikėtini gali būti „vietiniai karantinai“ organizacijose ar konkrečiose savivaldybėse.  

Vyriausybė trečiadienį atšaukė daugiau nei dvejus metus galiojusią ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 – šis teisinis režimas nustos galioti nuo gegužės 1-osios.

Sprendimas priimtas daugiau nei du mėnesius nuosekliai mažėjant naujų koronaviruso atvejų bei į ligonines guldomų pacientų, taip pat pasiekus didesnį nei 80 proc. visų gyventojų imunizacijos lygį.

Tarp dirbančiųjų imunizacija, anot Sveikatos apsaugos ministerijos, viršija ir 90 procentų. 

The post SAM: nebereikės testuotis net sergantiems Covid - 19, tai tik rekomendacija appeared first on LAIKMETIS.

„Visi rodikliai po truputį gerėja, tai labai natūralu, kad galime aptarti ir srautų valdymo temas mokyklose. Pavyzdžiui, galbūt apsvarstyti, kad kaukių reikėtų pertraukų metu, didesnių susibūrimų metu, bet galbūt pačioje pamokoje galbūt ne“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministras.

Visi rodikliai po truputį gerėja, tai labai natūralu, kad galime aptarti ir srautų valdymo temas mokyklose.

„Apie tai šiuo metu kalbama, galutiniai sprendimai – kitą savaitę“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar nesvarstoma iš viso atsisakyti kaukių dėvėjimo uždarose patalpose, jis teigė, kad sprendimų dar teks palaukti.

„Nuoseklumas toks: šią savaitę tariamės dėl švietimo, ugdymo srities, kitą savaitę – sprendimai. Kitą savaitę sėdam prie stalo dar su gydymo įstaigomis ir renginių organizatoriais ir tada žiūrėsim, kokie gali būti dar tolimesni sprendimai“, – kalbėjo A. Dulkys.

Siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą, pernai gruodžio mokyklose įvestos privalomos medicininės kaukės pradinių klasių moksleiviams.

The post A. Dulkys: planuojama atsisakyti kaukių, sprendimai - kitą savaitę appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuva aktyviai dalyvauja ir ateityje dalyvaus donuojant kitoms šalims vakcinas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė ministras.

Remdamasis Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, jis pridūrė, jog „pasaulyje yra didžiulis vakcinų badas“.

„Europa yra išskirtinėje situacijoje su savo galimybėmis. Kitas aspektas – pagal kai kurias sutartis, bus galima vakcinas turėti jau atnaujintas, tam tikri tiekimai galės būti konvertuojami į atnaujintas vakcinas“, – kalbėjo A. Dulkys.

pasaulyje yra didžiulis vakcinų badas

Keli vakcinų gamintojai šiuo metu pritaiko turimas vakcinas omikron atmainai, mat dabartinių preparatų efektyvumas prieš ją yra silpnesnis nei prieš anksčiau paplitusius viruso variantus.

Lietuva šiuo metu yra gavusi 6,72 mln. vakcinos dozių, iš jų sunaudota 4,44 mln. dozių. Kitoms šalims iki šiol donuota per 1,1 mln. vakcinos dozių.

The post Lietuvoje kaupiantis vakcinų likučiams, juos svarstoma aukoti, įsigyti naujas dozes appeared first on LAIKMETIS.

„Galvojame, kad ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose galėtume naudoti seilių metodą, vadinamuosius čiulpinukus, tai yra savikontrolės testus, kurie gana reikšmingai sumažintų įtampą laboratorijose“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Arūnas Dulkys.

Anot jo, dabar ikimokyklinės įstaigos tikrinamos imant mėginius nuo paviršių. 

Užsikrėtimų skaičiui sparčiai didėjant, siekiama mažinti laboratorijų apkrovimą, todėl norima atsisakyti paviršių tyrimo metodo. Pasak A. Dulkio, jis „jis yra gana didelė apkrova laboratorijoms“.

Galvojame, kad ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose galėtume naudoti seilių metodą, vadinamuosius čiulpinukus, tai yra savikontrolės testus

Ministro teigimu, sprendimas dėl „čiulpinukų“ naudojimo gali būti priimtas artimiausiomis dienomis.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija BNS trečiadienį informavo, kad šių testų pirkimas jau įvykdytas, sutartis su tiekėju pasirašyta. Vasario pirmoje pusėje greitieji testai turėtų atkeliauti į laboratoriją.

Vadinamieji čiulpinukai – tai greitasis seilių testas, kai mėginys paimamas vaikui į burną įsidėjus ir pačiulpus specialų tamponėlį. Palaukus 10 minučių, išryškėja viena arba dvi linijos, parodančios, ar vaikas serga COVID-19, ar yra sveikas.

The post Darželiuose dėl COVID-19 ketinama testuoti „čiulpinukais“ – ministras appeared first on LAIKMETIS.

„Taip, galimybių pasas buvo laikinas. Ant mūsų darbo stalo yra analizė, kokia galėtų būti galimybių paso ateitis, bet šiandien dar sprendimo nėra“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Arūnas Dulkys.

Anot jo, galimybių paso galiojimo tvarką smarkiai pakoreguoti gali COVID-19 omikron plitimo ypatumai.

„Omikron keičia ir testavimo strategiją, ir mūsų politiką, visko gali būti ir su galimybių pasu. Girdime, svarstome, žinome ekspertų nuomones, ir Europos Sąjungos mastu diskutuojama, ir dėl ES sertifikato turinio ir dėl jo veikimo. Lygiai taip pat ir mes turėsime pergalvoti galimybių paso elgesį, priklausomai nuo to, kadangi keičia elgesį viruso atmaina“, – tvirtino ministras.

Omikron keičia ir testavimo strategiją, ir mūsų politiką

Pernai gegužę Vyriausybė patvirtino galimybių pasą asmenims, turintiems imunitetą ar neigiamą koronaviruso testo rezultatą. Šiuo metu jis suteikia galimybę lankytis didesniuose prekybos centruose, laisvalaikio, pramogų, maitinimo, paslaugų įstaigose, renginiuose.

Gruodžio pabaigoje galimybių pasas įvestas ir vaikams nuo 12 metų, tačiau jo galiojimą trečiadienį Vyriausybė ketina stabdyti iki kovo 1-osios.

The post A. Dulkys: taip, galimybių pasas buvo laikinas appeared first on LAIKMETIS.

„Visas mokymasis ir ugdymas grįžtų į nuotolinį režimą, būtų ribojamas judėjimas, galbūt net tarp savivaldybių. Na, tikėkimės, kad šito nereikės. Mums dar trūksta informacijos, kaip galų gale elgsis naujoji viruso atmaina“, – LRT pirmadienį sakė A. Dulkys.

Vis dėlto, pasak ministro, kol kas ligoninėse situacija išlieka stabili, tačiau kitose šalyse augantys skaičiai ir naujos atmainos plitimas „kelia tam tikrą nerimą“.

„Mes atidžiai į tai žiūrime, bet šiai dienai grįžome po švenčių, ir sveikatos apsaugos sistema yra stabili“, – kalbėjo A. Dulkys.

BNS primena, kad Vyriausybė yra nusprendusi griežtus ribojimus įvesti tuo atveju, jeigu užimtumas reanimacijos skyriuose pasiektų 240 lovų.

Statistikos departamento duomenimis, ligoninėse šiuo metu gydomas 1161 COVID-19 sergantis pacientas, 110 iš jų – reanimacijoje.

The post Prireikus įvesti karantiną, jis truktų tris savaites, sako A. Dulkys appeared first on LAIKMETIS.

„Čia eina kalba jau ir apie trečią, pastiprinančią dozę, nes būtent jinai yra lemiama būtent kovoje su šia atmaina“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Pasak jo, kritikuojant privalomo skiepijimo pasiūlymą dažnai pabrėžiama, kad konkrečiame sektoriuje yra labai aukštas pasiskiepijimo procentas, tačiau jis akcentavo, jog trečiąja doze pasiskiepijusiųjų nėra tiek daug.

Ministro teigimu, šią savaitę planuojama paskirti diskusijoms dėl ministerijos registruoto projekto.

„Šią savaitę tikrai paskirsime toms pastaboms, pasiūlymams, kurie plaukia ir kuriuos dar galima ir šiandien teikti“, – kalbėjo A. Dulkys.

Ministras sakė labai abejojantis, ar kada nors svarstoma privalomą skiepijimą įvesti visai visuomenei.

„Man atrodo, kad tai yra optimalus sprendimas, apie kurį dabar kalbame, tuo labiau, kad tikrai neišradinėjame dviračio ir žiūrime į tendencijas ir tuos veiksmus, kurie yra daromi kitose šalyse“, – sakė A. Dulkys.

Išimtis būtų taikoma tik negalintiesiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių

„Europos Sąjungos šalyse bent jau aš kol kas nematau nė vienos šalies narės, kurioje būtų būtent visuotinis privalomas skiepijimas – labiau eina kalba būtent apie tam tikras grupes“, – teigė jis.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą siūloma nuo vasario vidurio įvesti privalomą vakcinaciją dirbantiesiems sveikatos, švietimo, socialiniame, viešojo administravimo sektoriuose, taip pat kariuomenėje.

Sveikatos apsaugos ministerijos registruotos pataisos numato, kad šalyje dėl užkrečiamosios ligos paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną minėtų sektorių darbuotojams būtų leidžiama dirbti, tik jei jie bus pasiskiepiję ar įgiję imunitetą persirgus.

Išimtis būtų taikoma tik negalintiesiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo vasario 14 dienos.

Jei darbo pobūdis leidžia, neskiepytiems darbuotojams turėtų būti skiriamas nuotolinis darbas, jei ne – perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį galima dirbti nepasiskiepijus, o jeigu nė vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinamas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio.

Pagal projektą, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.

The post A.Dulkys: bus privaloma gauti visas tris vakcinos dozes appeared first on LAIKMETIS.

Sveikatos apsaugos ministerijos registruotos pataisos numato, kad šalyje dėl užkrečiamosios ligos paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną minėtų sektorių darbuotojams būtų leidžiama dirbti, tik jei jie bus pasiskiepiję ar įgiję imunitetą persirgus.

Išimtis būtų taikoma tik negalintiesiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo vasario 14 dienos.

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų projekte pateikiamas darbų ir veiklos sričių sąrašas, kuriame būtų leidžiama dirbti tik įgijus imunitetą.

Tai būtų asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliekamos valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, tokiomis pačiomis sąlygomis – švietimo, socialinių paslaugų įstaigos, vaikų stovyklos, viešojo administravimo subjektų veikla ir profesinė karo tarnyba.

Anot projekto, pasiskiepyti nebūtų privaloma, kai darbuotojai negali skiepytis dėl medicininių kontraindikacijų arba yra persirgę užkrečiamąja liga. Kitais atvejais nepasiskiepijęs darbuotojas kontaktiniu būdu negalėtų dirbti.

Anot projekto, pasiskiepyti nebūtų privaloma, kai darbuotojai negali skiepytis dėl medicininių kontraindikacijų arba yra persirgę užkrečiamąja liga

Jei darbo pobūdis leidžia, neskiepytiems darbuotojams turėtų būti skiriamas nuotolinis darbas, jei ne – perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį galima dirbti nepasiskiepijus, o jeigu nė vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinamas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio.

Pagal projektą, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę sakė, kad pataisas dėl privalomo skiepijimo ministerija teiks reaguodama į omikron atmainos plitimą.

Lietuvoje iš viso iki praėjusios savaitės pabaigos nustatyti penki COVID-19 omikron atmainos atvejai.

Ekspertai įspėja, kad omikron atmaina plinta greičiau nei pasaulyje šiuo metu dominuojanti koronaviruso delta atmaina. Viena to priežasčių – mažesnis vakcinų veiksmingumas.

Vis dėlto remiantis ankstyvaisiais duomenimis, susirgimas šia atmaina sukelia ne tokius sunkius simptomus.  

The post Privalomi skiepai siūlomi sveikatos, švietimo, globos, viešojo sektoriaus darbuotojams appeared first on LAIKMETIS.