„Belorus“ iki 2021 metų birželio vidurio priklausė Baltarusijos prezidento reikalų valdybai, kuriai vadovavo į ES sankcijų sąrašus daugiau nei prieš dešimtmetį įtrauktas Viktoras Šeimanas, tačiau 2021 metų birželį jam išėjus į pensiją, sanatorija Aliaksandro Lukašenkos įsakymu buvo perduota Baltarusijos visuomenės sveikatingumo ir sanatorinio-kurortinio gydymo respublikiniam centrui. 

The post Druskininkų „Belorus“ sanatorijos vadovui panaikintas leidimas gyventi šalyje appeared first on LAIKMETIS.

"Šiemet mūsų bažnyčioje Prakartėlė kitokia nei įprastai", - rašoma parapijos feisbuko paskyroje. "Nematome čia nei gražių gėlių žiedų, nei gražiai šviečiančių lempučių. Nerasite čia nei sudėtų gyvulėlių, nei samanėlių pakloto."

"Kūdikėlis Jėzus guli tarp griuvėsių. Lygiai tokių pačių griuvėsių tarp kurių šiuo metu gyvena žmonės, kurie už lango mato sprogstančių bombų vaizdus, naktimis girdi šūvius.

Tarp tokių griuvėsių pasaulį palieka ne viena gyvybė, tačiau tarp tokių pačių griuvėsių pasaulį išvysta ir nauja gyvybė.

Per visą tą kalėdinį šurmulį, per kalėdinį "cukrų" ir blizgučius turbūt pamiršome, kad pasaulyje yra neramu. Todėl šios Prakartėlės misija yra priminti, kad turime melstis už taiką, kad turime padėti karo nuskriaustiesiems. Kiekvienuose griuvėsiuose guli Kūdikėlis Jėzus, kuris laukia mūsų", - teigiama parapijos pranešime apie prakartėlę.

The post Druskininkų šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje įrengta ypatinga prakartėlė appeared first on LAIKMETIS.

„Tikimės, kad 2025-aisiais Druskininkams nešant kultūros sostinės vėliavą ir švenčiat žymiausio Lietuvos menininko M. K. Čiurlinio 150-ąsias gimimo metines lankytojus bus galima pakviesti į Kultūros ir kongresų rūmus“, – BNS sakė savivaldybės atstovė Diana Sinkevičiūtė-Griežė.

Anot jos, tikimasi, kad centras į miestą pritrauks daugiau turistų ir kultūros renginių, o jo paskirtis – ne tik Druskininkų kultūros centras, bet ir tarptautinis kultūrinis turizmas. 

„Šis objektas yra ne miesteliui su 20 tūkst. gyventojų, šis objektas atliepia Lietuvos kultūrinio turizmo poreikius. (...) Tais (2025 – BNS) metais Druskininkuose suplanuota daug kultūrinių renginių, į kuriuos atvyks žmonės ir iš Lietuvos, ir iš užsienio“, – pasakojo D. Sinkevičiūtė-Griežė.

Pernai nepavykus baigti centro statybų miestas bando dar kartą – savivaldybė paskelbė rangovo konkursą darbams užbaigti. Jį laimėjęs rangovas baigs likusius 25 proc. darbų, kurių vertė – apie 17,5 mln. eurų. Pasak D. Sinkevičiūtės-Griežės, finansavimo šaltinių dar ieškoma.  

„Projektui užbaigti reikia 17,5 mln. eurų (su PVM). Ieškome visų įmanomų projekto finansavimo šaltinių savivaldybės, valstybės bei fondų lėšomis“, – BNS sakė D. Sinkevičiūtė-Griežė.

Anot jos, iki šiol į projektą investuota 27,5 mln. eurų, jį perpus finansavo Druskininkų savivaldybė ir valstybė.

Savivaldybės atstovės teigimu, šį projektą Druskininkai bando įgyvendinti jau daugiau nei 20 metų.

„Kadangi nebuvo galimybių gauti finansavo tokio objekto įrengimui ar rekonstrukcijai, projekto įgyvendinimo siekis truko beveik 20 metų, o atsiradus tokiai galimybei savivaldybė ėmėsi įrengti dar 2000 metais savo strateginiuose planuose numatytą objektą“, – teigė D. Sinkevičiūtė-Griežė.

„Lietuvoje iki šiol lėšos buvo skiriamos tik kultūros centrų rekonstrukcijai ar atnaujinimui. Druskininkai tokio objekto niekada neturėjo – visi kurorto kultūriniai renginiai vykdavo sanatorijų salėse“, – pasakojo ji.

Kultūros ir kongresų rūmuose bus įrengtos didžioji ir mažoji bei kino salės, erdvės repeticijoms, galerija, maitinimo, techninės, administracinės ir kitos patalpos, terasa ant stogo kameriniams renginiams.

Daugiau nei 8 tūkst. kv. metrų ploto Kultūros ir kongresų rūmai talpins beveik 2 tūkst. žiūrovų ir turėtų būti baigti iki 2025 metų, teigė D. Sinkevičiūtė-Griežė.

Anot savivaldybės, 2019 metais pradėtos centro statybos pernai laikinai nutrūko valstybei nesuteikus papildomo finansavimo ir pasibaigus sutarčiai su rangovu.

„Jeigu šiam projektui būtų buvęs finansavimas, objektas būtų pastatytas per trejus metus ir jau veiktų“, – BNS teigė D. Sinkevičiūtė-Griežė.

The post Druskininkai per dvejus metus tikisi baigti statyti naujus Kultūros ir kongresų rūmus appeared first on LAIKMETIS.

„Taip, taip, - tai jau vykstantis trečius metus iš eilės, tampantis tradicija, mūsų susitikimas – šventė! Kviečiame visus", - pirmadieno rytą savo feisbuko paskyroje sekėjams pranešė Arvydas Daunys, vienas iš Maršo organizatorių. Jis pasidalino numatomo renginio planais ir pakvietė prisidėti prie jo organizavimo išlaidų.

„Tuomet, kai valdantieji vis rengia naujus įstatymus, siekiant iškreipti ir panaikinti šeimos sampratą – mes renkamės parodyti, jog tikra šeima gyva, aktyvi ir nežada išnykti, nors ir kaip kai kas to norėtų", - teigia jis savo įraše, kuriame prideda iš parko Druskininkuose nuotraukų. Čia - graži gamta ir vietų, įrengtų žaisti vaikams, vaizdai.

A. Daunys savo įraše toliau pasakoja apie planuojamą renginį, kuriame tikisi didžiulės šeimų bendrystės:

„Mes, mūsų šeimos, vaikai, tėvai, seneliai – esame ir būsime visada! Šventės metu, kaip ir visada susitiksime su pažįstamais, draugais, kurių galbūt, nematėme ištisus metus, aptarsime rūpimus klausimus ir susidėliosime bendrus planus, siekius bei tikslus".

„Pajusime tą bendrystę, kurią suteikia tik gyvas bendravimas, šypsenos ir džiaugsmas, susitikus su tais, kurių gyvai nematėme ištisus metus. Kviečiame atvykti su vaikais – tai šeimos diena! Bus daugybė jiems parengtų pramogų, žaidimų, edukacinių užsiėmimų, sporto rungčių ir net jogos pamokos (pageidaujantiems). Visų suplanuotų užsiėmimų, pramogų, rungčių ir kitko net negaliu išvardinti – tiek jų daug", - žada jis.

Kaip teigiama įraše, leidimas renginiui gautas.

„Kadangi Lietuvos Šeimų Sąjūdis nėra komercinė organizacija ir pinigų negauna iš niekur kitur – kviečiame jus, mus palaikančius – prisidėti savo parama, padedant apmokėti renginio išlaidas. Tik mes patys, savo jėgomis ir lėšomis galime surengti savo šventes. Padarykime tai!", - ragina bene didžiausio ir populiariausio numatomo renginio Lietuvos šeimoms organizatorius A. Daunys.

Papildoma išsami informacija bus paskelbta netrukus.

The post „Didysis Šeimos Gynimo Maršas 2023" vyks Druskininkuose appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė policija, ketvirtadienio vakarą, apie 21 val., Veisiejų gatvėje, namuose per konfliktą vyras smurtavo prieš 54 metų moterį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Neblaivus (2.48 prom.) 53 metų įtariamasis, Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas uždarytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. 

The post Neblaivus Druskininkų ugniagesys sulaikytas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje appeared first on LAIKMETIS.

Nevienareikšmiškai vertinamo Lenkijos maršalo atminimo įamžinimo klausimas Druskininkuose keliamas, pasirodo, jau ne pirmą kartą. Ir šį kartą „sprendimas dėl įamžinimo jau priimtas, sako kurorto meras Ričardas Malinauskas, klausimas tik vienas – kokiu būdu jis bus pagerbtas". Jei Druskininkų merui beliko tik toks klausimas, man ir, tikiuosi, visuomenei, atrodo, klausimų kyla kur kas daugiau.

Pirma: ar tikrai Druskininkų savivaldybė ir jos meras supranta, kokioms asmenybėms ir už ką yra statomi paminklai bei kitokie atminimo ženklai?

Antra: ar tikrai maršalas Pilsudskis, Lietuvai ir lietuviams apie save palikęs pačius šlykščiausius prisiminimus, sugebėjo kažkuo ypatingu nusipelnyti Druskininkams? Štai (cituoju minimą straipsnį) Druskininkų savivaldybė šią savaitę savo interneto svetainėje skelbė „kviečianti įprasminti Druskininkams nusipelniusių žmonių atminimą“.

Toji pati savivaldybė savo svetainėje J. Pilsudskį pristato taip: „Lenkijos maršalas, Abiejų Tautų Respublikos atkūrimo iniciatorius, tarpukario Druskininkų garbės pilietis“. Kokių nors kitų nuopelnų Druskininkams savivaldybė nemini. Nemini jų ir žurnalistas. Gal pritrūko normalaus žurnalistinio profesionalumo, susidūrus su dviprasmiška situacija ar su dviprasmiškai vertinama persona?

Kokių nors kitų nuopelnų Druskininkams savivaldybė nemini. Nemini jų ir žurnalistas. 

O vertėjo pasidomėti. Mat tarpukariu, t. y. tuo metu, kai Lenkijos maršalas J. Pilsudskis, grubia karine jėga atplėšęs nuo Lietuvos jos senąją sostinę Vilnių, buvo paskelbtas Druskininkų garbės piliečiu, patys Druskininkai kaip tik dėl tos karinės akcijos irgi buvo atplėšti nuo Lietuvos ir prijungti prie Lenkijos!

Ir štai už tokį „nuopelną" Druskininkų savivaldybė kartu su meru siekia įamžinti Druskininkuose Lietuvos valstybę pažeminusį žmogų, kuris, po teisybei, lietuvių akyse nusipelno nebent grobiko ir plėšiko vardo.

Išeitų, kad Druskininkų politikai imasi įgyvendinti naują iniciatyvą: įamžinti Lietuvą, Lietuvos valstybingumą istorijos bėgyje niokojusių personų atminimą?

Pasvajokime. Gal Vilniuje atstatysime paminklą Rusijos imperijos generolui Muravjovui-Korikui? Vėl išpuošim Lietuvos miestus ir miestelius Stalino paminklais ir bareljefais, o kad jam būtų jaukiau Vilniuje demontuosime paminklą Vincui Kudirkai ir į tą aikštę grąžinsime sovietmečiu stovėjusį paminklą sovietinės armijos generolui?

Gal dar pridėsime atminimo ženklų ypatingu žiaurumu pasižymėjusiems tikriesiems (ne tiems, kuriuos savo naujausiame interviu minėjo profesorius Vytautas Landsbergis) čekistams, sovietinių represinių struktūrų NKVD ir KGB „pirmūnams", tokiems kaip teisingumo išvengę Rainių žudikai P. Raslanas ir N. Dušanskis?

Rašau visa tai raukydamasi ir pykdama, kad dėl kai kurių provincijos politikų kvailumo tenka kelti iš praeities tuos „herojus", kuriuos vertėtų laikyti istorinės atminties kalėjime tam, jog jie nedrumstų šiandienos.

Sunkiai, klupdami, retkarčiais net vėl apsikeisdami nemaloniomis pastabomis (dėl ko kaltas ne kas kitas, o tas neužmirštasis Druskininkų garbės pilietis) gludiname draugiškai diplomatiškus santykius su kaimyne Lenkija. Pastaraisiais metais, ne be ypatingos geopolitinės situacijos (Rusijai užpuolus Ukrainą) „paraginimų", galėjome netgi džiaugtis aiškiais teigiamais poslinkiais, ir - še tau!

Sakoma, kad dešimtis klastingų intrigantų tiek blogo nepridarys, kiek vienas kvailys. Ir kas su tuo ginčytųsi, susipažinęs su Druskininkų valdžios ketinimais ir sprendimais? Jų nepagarba istorijai visai Lietuvai akis drasko. Bet ar tai – tik neišmanėliška nepagarba? O gal nusikaltimas teisingumui?

Skelbiamas tekstas nebūtinai atitinka redakcijos poziciją.

The post Dr. Jūratė Sofija Laučiūtė. Nepagarba istorijai ar nusikaltimas? appeared first on LAIKMETIS.

Išbraukti Edviną Garackevičių iš kandidatų sąrašo prašė partija, nes sausio 31 dieną paaiškėjo, kad jam pateikti įtarimai dėl disponavimo dideliu kiekiu narkotikų.

„Kai buvo teikiami pareiškiniai dokumentai VRK, nebuvo žinoma, kad šitas asmuo turi kokį nors teistumą ar yra prieštaringos reputacijos, ir jis buvo įrašytas į sąrašą pirmu numeriu. Tik paskutinėmis sausio dienomis paaiškėjo informacija dėl jo galimai nusikalstamos veikos, tikrai sunkaus nusikaltimo“, – ketvirtadienį per VRK posėdį sakė komisijos narė Jolanta Petrušauskienė, į VRK deleguota Darbo partijos.

Ji priminė, kad sausio 31 dieną Darbo partijos prezidiumas pašalino E. Garackevičių iš partijos ir nusprendė kreiptis į VRK, prašydama išimties tvarka išbraukti asmenį iš kandidatų sąrašo.

Garackevičiaus automobilyje teisėsauga aptiko pusę kilogramo hašišo, jis dėl įtarimų disponavus dideliu kiekiu narkotikų suimtas mėnesiui

Pasak J. Petrušauskienės, kadangi E. Garackevičius įrašytas pirmu numeriu yra didelė galimybė, jog su pusę kilogramo hašišo įkliuvęs asmuo gaus Druskininkų savivaldybės tarybos mandatą.

VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė atkreipė dėmesį, kad asmeniui kol kas tik pateikti įtarimai, jis nėra nuteistas.

Rinkimų komisija nusprendė nei šio, nei kitų šešių prašymų atšaukti pareiškinius dokumentus netenkinti, nes praleistas įstatyme nustatytas terminas, kai kandidatai gali būti išbraukiami iš sąrašų. 

VRK nariai svarstė, kad ėmus taikyti išimtis, gali būti piktnaudžiaujama ir sąmoningai žlugdomi kandidatų sąrašai.

Portalas „15min“ antradienį pranešė, kad E. Garackevičiaus automobilyje teisėsauga aptiko pusę kilogramo hašišo, jis dėl įtarimų disponavus dideliu kiekiu narkotikų suimtas mėnesiui.

The post VRK atsisakė iš Darbo partijos sąrašo išbraukti su hašišu įkliuvusį druskininkietį appeared first on LAIKMETIS.

Visuomenės požiūris į globą keičiasi, tačiau norinčių padėti be šeimos ir tėvų likusiems vaikams vis dar trūksta. 

Tarp druskininkiečių yra šeimų, kuriose auga globojami vaikai.

Viena tokių – Editos ir Audriaus šeima, prieš ketverius metus į savo namus ir širdis  priėmusi dvi seseris – 5-erių mažylę ir 15-metę paauglę.

„Norėčiau, kad šis mano interviu nors šiek tiek pakeistų visuomenės nuostatas ir paskatintų šeimas ryžtis globoti vaikus“,  – atvirą interviu apie gyvenimą pakeitusį sprendimą pradeda moteris.

Dėl globos apsisprendė visa šeima – tam pritarė ir vaikai

Labai dažnai noras globti vaikus atsiranda šeimose, kuriose žmonės negali susilaukti biologinių vaikų. Editos ir jos vyro Audriaus šeimoje viskas buvo kiek kitaip. Kai jie priėmė sprendimą, kad galėtų tapti globėjais ir savo meile pasidalinti su likimo nuskriaustais mažyliais, šeimoje jau augo du vaikai – 10-ies metų sūnus ir 17-metė dukra.

„Pradžia buvo manyje - atėjo jausmas, kad noriu padaryti kažką gero. Pradėjau kalbėtis su vyru: turime galimybes, turime erdves, kodėl nepadėjus tiems, kam to reikia? Dievas mums davė tiek daug – pasidalinkime“,  – pradžią prisiminė moteris.

Taip sutapo, kad Lietuva tuo metu buvo sukrėsta Kėdainiuose motinos ir patėvio nužudyto keturmečio Matuko istorijos. Todėl mintys, kad reikia nieko nelaukti, o padėti vaikams, darėsi vis stipresnės.

„Džiaugiuosi, kad mano vyras taip pat rado stiprybės apsispręsti dėl globos. Aš gyvenau daugiau emocijomis, vyras – logika, protu, bet viską pasvėrę ir pasitarę, globoje matėme labai daug prasmės“ – pasakoja Edita.

Pasiteiravus, kaip į tokį apsisprendimą reagavo artimieji, draugai ir pažįstami, moteris atvira – šeima turėjo iliuziją, kad visi labai džiaugsis. Tačiau palaikymas iš pradžių buvo labai minimalus ir santūrus. „Vėliau paaiškėjo, kad tarpusavyje visi pasikalbėdavo: „jiems ši mintis greit praeis“ arba „gal neturi ką veikti, kad tokiais dalykais užsiims?“ – pasakoja moteris.

Kai visi suprato, kad šeimos apsisprendimas rimtas, prasidėjo atkalbinėjimai, raginimai pagalvoti, ar pradėjus globoti kitus vaikus nenukentės savi? Bet Edita sako, kad sprendimą globoti vaikučius aptarė su savo vaikais – dukra pritarė, kad reikia padėti, o mažasis sūnus įsivaizdavo, kad atsiras daugiau draugų žaidimams.

Vaikams reikia duoti ne iliuzijas, o parodyti įprastą šeimos gyvenimą

Išklausę globėjų kursus, Editos ir Audriaus šeima laukė, kol su jais susisieks specialistai. „Mes planavome, kad vaikučiai pas mus ateis trumpam. Tada jie susiras namus, šeimas, o mes padėsime kitiems mažyliams“, – apie planus tapti laikinais globėjais pasakoja Edita.

Bet yra sakoma – nėra nieko pastovesnio, už laikiną. Taip ir atsitiko.

Vieną vakarą, kai šeima ramiai ilsėjosi namie ir planavo už savaitės turėjusią įvykti atostogų kelionę, suskambo telefonas. „Man paskambino Vaikų teisių specialistai – pranešė, kad ligoninėje yra dvi mergaitės, 5 ir 15 metų sesutės, kad situacija yra sudėtinga ir reikia skubios pagalbos“, – prisiminė Edita.

Į žinią, kad netrukus į jų namus atvyks dvi mergaitės, šeima sureagavo gana ramiai, tik Edita tą naktį sunkiai užmigo – tvarkė spintas, patalynę, ruošėsi ir labai jaudinosi.

„Jaudinausi, kaip pavyks sutarti su paaugle, nes gerai žinojau, ką reiškia paauglystė. Bet su vyru buvome tvirtai apsisprendę, kad jokių kriterijų globojamiems vaikams nekelsime. Ką Dievas atsiųs – tam stengsimės padėti“,  – atvirai kalba moteris.

vaikams reikia duoti ne iliuziją, o tai, kas yra tikra – tikrą šeimą, tikrus jausmus, tikrus išgyvenimus.

Paklausus, kokios buvo pirmosios gyvenimo kartu savaitės, moteris atvira: „Kai jos atvyko į mūsų namus, aš iš karto norėjau duoti viską – kad kompensuoti jų patirtą skausmą, patirtas skriaudas ir netektis“. Globėja iš karto pabrėžia, kad tai buvo klaida.

„Priimant sprendimą dėl globos, labai svarbu suprasti, kad vaikams reikia duoti ne iliuziją, o tai, kas yra tikra – tikrą šeimą, tikrus jausmus, tikrus išgyvenimus. Jie turi matyti, kaip viskas vyksta paprastoje, eilinėje šeimoje. Kokia yra įprasta, stabili kasdienybė – būtent to vaikams labiausiai reikia“.

Paklausus, ar Editos šeimai yra tekę susidurti su gana dažnu stereotipu – kad vaikai globojami dėl pinigų, moteris sako, kad tokių pastebėjimų būta. „Taip galvojantiems sakau – tikrai yra daug lengvesnių būdų užsidirbti pinigus. Mano mažylę bandė paimti auginti teta – jai nepavyko, nes vaikas buvo per judrus, per greitas. Norint globoti vaiką, reikia žmonių, gebančių pirmiausia dirbti su savimi. Ir negalvoti, kaip jausiesi pats, o galvoti, kaip padėti vaikui. Juk vaikui reikia visko – ne tik pavalgyti ir apsirengti, jam reikia dėmesio, bendravimo“,   - sako Edita.  Ji priduria, kad kartu su vyru mergaitėms norėjo parodyti pasaulį, praplėsti jų akiratį, ugdyti – auginti taip, kaip augina savo vaikus.

Palaiko ryšį ir skatina bendrauti su biologine mama

Editos ir Audriaus šeimoje apsigyvenusios mergaitės – druskininkietės. Todėl šeima gerai žino jų istoriją, pažįsta biologinę mamą. Paklausus, kodėl taip susiklostė, kad mama negalėjo mergaičių auginti, Edita išlieka labai diplomatiška ir taktiška. „Jų istorijoje daug skausmo, smurto. Tai jų širdelėse paliko gilų antspaudą“, – sako Edita.

Moteris, pradėjusi globoti mergaites, neapsitvėrė tylos siena nuo jų artimųjų – atvirkščiai, ji pradėjo su jais palaikyti ryšį, skatino mergaites bendrauti su mama.

„Mergyčių mama yra gera moteris. Bet silpna. Kažkada, kai ji buvo vaikas, jai nebuvo suteikta pagalba laiku. Ji darė tas pačias klaidas, kurias matė savo šeimoje. Tarsi užburtas ratas – iš kartos į kartą tos pačios problemos“,  – pasakoja Edita.

Po keleto mėnesių gyvenimo Editos šeimoje, mergaitės pabandė grįžti į namus. Tačiau gyvenimas ten tęsėsi tik apie 3 mėnesius, ir jos vėl buvo priverstos susikrauti daiktus, nes situacija negerėjo. Mergaitės pačios paprašė grįžti pas Editą – ten buvo vienintelis saugus uostas.

Moteris visus ketverius metus palaiko ryšį su mergaičių mama – šiuo metu ji yra išvykusi  į užsienį, dirba ir stojasi ant kojų. „Turime vilties, kad viskas bus gerai. Aišku, kažin ar susigrąžins vaikus. Bet vyresnioji su mama bendrauja ir tai labai džiugina. Mes labai daug apie tai kalbėjomės, nes iš pradžių mergaičių širdelėse mamos atžvilgiu buvo labai daug skausmo, pykčio, išgyventos neteisybės. Mums padėjo psichologai, Globos centro komanda“,  – pasakoja globėja.

Toli gražu ne visada globėjai taip geranoriškai nori padėti vaikams palaikyti ryšį su biologine šeima. Edita pritaria, kad noras turėti vaikučius tik sau yra didelė problema, nes tai, kad darome ne dėl vaiko, o sau, tampa žala. 

„Daugelis galvoja: aš duosiu duosiu duosiu, ir kažką gausiu atgal. Bet nebūtinai. Net ir iš savo vaikų nebūtinai turite kažką gauti atgal. Reikia susidėlioti prioritetus ir suprasti, kad tu darai tai, kas vaikui geriausia. O jam geriausia jo šeima, kad ir kokia ji būtų. Ką jis gali pasiimti iš globėjų – tai pamatyti, kokia yra paprasta šeima, įprastas gyvenimas ir pasiimti tą patirtį, pavyzdį“ – įsitikinusi Edita.

Vyresnioji mergaitė kuria savo gyvenimą ir svajoja apie sesers globą

Druskininkai – mažas miestas, kur visi vieni kitus geriau ar mažiau pažįsta. Paklausus, ar nesulaukė vertinimų iš aplinkinių, kodėl imasi globoti vaikus iš sudėtingos šeimos ir ar nebijo, kad mergaitės nueis tais pačiais keliais, Edita sako, kad tokių komentarų buvo labai daug, net iš labai artimos aplinkos,  ir tai buvo viena skaudžiausių jos patirčių.

 „Žmonės sakydavo – jūs nieko nepadarysite, juk tai genai. Į tokius pasakymus aš reaguodavau emocionaliai, net piktai – surinkau medžiagos, kad galėčiau argumentuotai apginti savo mergaites. Taip, genai daug dalykų lemia, bet su jais galima susidoroti – ugdyti įgūdžius. Paprastos šeimos matymas – jau keičia ir formuoja žmogų. Ir šiandien, praėjus ketveriems metams, aš turiu patį nuostabiausią pavyzdį – šiandien mano globotai mergaitei greitai sukaks 20 metų. Ji studijuoja, dirba, yra veikli, kuria savo gyvenimą, neturi jokių žalingų įpročių ir turi stiprią poziciją. Man tai didžiausia dovana. Ir kartu atkirtis visiems, kurie netikėjo – štai vaikas, kuris gyvenime matė visko, ir pasirinko teisingą kelią“ – sako moteris.

Šiandien globėja didžiuojasi, kad į jos namus pirmą kartą užsuksi nedrąsi, mažutė paauglė užaugo į jauną žmogų, drąsiai žengiantį į gyvenimą. „Negaliu sakyti, kad nebuvo sunkių akimirkų. Jų tikrai buvo. Bet jų būna kiekvienoje šeimoje, auginant savo vaikus, tiesa?  Buvo ir nelengva paauglystė, ir naktimis nemiegota, ir prarymota. Bet šiandien aš matau – mano mergaitė pasirinko teisingą kelią“.

Paklausus, ar vyresnioji mergaitė, kai jai prireikia patarimo, sugrįžta į Editos namus, globėja šypsosi: „Taip, visada, bet dabar ji suaugusi – jau ir man patarimų duoda, mes padiskutuojame dėl sesės auklėjimo. Ji svajoja pati ją auginti“,  – pasakoja Edita.

Mažylė – aktyvi ir kūrybinga 

Vyresnei sesei išvykus studijuoti, Editos namuose liko mažoji, kuri pasižymi energija ir aktyvumu.

„Ji labai protingas, kūrybingas, gudrus vaikas. Ji turi Dievo dovaną – labai gražiai piešia, kartu einame į dailės pamokas ir mokytojai mato didelį potencialą. Kūrybinga siela, nori kurti čia ir dabar“ – šypsosi globėja ir prisipažįsta, kad per kūrybingumą jų namuose nutinka ir daug juoką keliančių situacijų.

Vieną dieną užėjusi į mažylės kambarį, Edita rado sukarpytus visus drabužius.  „Ji norėjo būti dizainerė. Rūbai virto skuteliais, kuriais buvo papuoštas kambarys ir lėlės“ – šypsosi globėja.

Ir tokių istorijų yra ne viena. Šeima gyvena nuosavame name. Vieną žiemos dieną mažoji iš vadinamojo pečiaus  išmontavo detalę  – 3 paras šeimai teko šildytis židiniu, nes mergaitė neprisiminė, kur tą detalę padėjo, o užsakius naują reikėjo laukti, kol ją atveš. Galiausiai reikalingą detalę kaimynė rado pas save kieme.

Pasakodama apie vaikiškas mažosios išdaigas, Edita nuoširdžiai šypsosi. „Aš labai prisirišau ir taip ją myliu“, – sako kalbėdama apie mažosios pokštus.

Paklausta, kokia yra meilė biologiniams ir globojamiems vaikams, Edita atvira – meilė savo vaikams yra duota gamtos, o meilę į šeimą atėjusiems vaikučiams turi išsiugdyti: „Mylėti reikia išmokti. Ir mes mokėmės visi, po truputėlį“.

Editos dukra naujas šeimos nares priėmė draugiškai ir santūriai, tuo tarpu mažasis, iki tol buvęs pagrandukas ir visų lepinamas vaikas, ne visada suprasdavo, kodėl dabar reikia dalintis daiktais, mamos dėmesiu.

„Dėl dėmesio buvo labai didelė konkurencija. Negalėdavau glausti sūnaus akivaizdžiai matant mergytėms. Mums padėjo psichologai, Globos centro specialistai“ – atvirauja moteris.

„Man atrodo, kad visos patirtys išėjo tik naudą – sūnus daug ko išmoko, sustiprėjo. Auginant keturis vaikus buvo visko: ir susimušdavo, ir vienas kito kažką suvalgydavo ar daiktą paimdavo – kaip ir kiekvienoje šeimoje.  Kartais iš močiutės, kuri labai myli mažąjį, net išgirsdavome, ar tikrai viskas gerai? Ar jo neskriaudžia? Bet viskas buvo gerai. Šiandien mano vaikas užsigrūdinęs, išmokęs pastovėti už save, bet nepraradęs jautrumo, meilės“, – apie patirtis pasakoja Edita.

Visiems būsimiems globėjams: vaikas, atėjęs į šeimą, padeda jai tobulėti ir augti

„Į mūsų šeimą atėjusios mergaitės – mūsų mokytojos, jos tiek daug davė. Mes darydavome susirinkimus, kalbėdavomės apie santykius, atvirai pasipasakodavome, susikūrėme taisykles, kad namuose nebūtų chaoso. Tai mus sustiprino, mes išmokome būti kartu“ – pasakoja globėja.

Edita sako, kad būta visko – ir klaidų padaryta, ir verkti teko, bet pagalba ir palaikymas Druskininkų Globos centre suteikdavo stiprybės ir pasitikėjimo savimi, kad tai, ką ji daro – yra reikalinga ir prasminga.

Paklausta, ar yra laiminga, kad prieš beveik penkerius metus priėmė sprendimą tapti globėja, Edita nė akimirkos nesudvejoja.

„Tikrai taip, aš jaučiu pilnatvę, aš kažkur save įveikiau, užaugau, pasikeičiau, ir mano šeima, mano aplinkos žmonės – keitėmės visi, gerėjome. Turime stiprią šeimą, į kurią galime atsiremti, pasikalbėti. Šiandien visi supranta, kodėl mes jaučiame norą padėti ir niekam nebekyla klausimų, kad tai iš neturėjimo ką veikti. Palikome komforto zoną. Ir kiekvienas turime iš jos išlipti, jei norime, kad pasaulyje kažkas keistųsi“,  – sako Edita.

Lietuva privalo orientuotis ir mokytis iš užsienio šalių, kuriose nėra vaikų globos namų.

Būsimiems globėjams moteris norėtų patarti išdrįsti rasti savyje jėgų būti geresniu. „Šie vaikai – nuostabūs mokytojai, leidžiantys pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Taip, tai iššūkis, bet kiekvienas turėtų paieškoti galimybės tą iššūkį priimti. Pilnatvė ateina kai tu pats keitiesi, kad tu augi, kai supranti, kad ne šiaip sau šią žemę mindai. Jeigu kiekvienas savyje rastų stiprybės priimti vaiką į savo namus, mes turėtume visai kitokią situaciją daugybėje sričių, išspręstume daugybę socialinių problemų.

Todėl Lietuva privalo orientuotis ir mokytis iš užsienio šalių, kuriose nėra vaikų globos namų, kuriose kiekvienas vaikas – tai savas vaikas. Taip, tai sunku. Negaliu meluoti, kad lengva. Bet ne vaikai yra sunkūs, sunku suaugusiems dirbti su savimi, priimti pokyčius, keistis. Bet kai išdrįstame tai padaryti, gyvenimas tampa daug prasmingesnis“,  – atvirai sako moteris.

Tik pabaigus interviu Edita prasitarė, kad ir jos pačios tėvai, dar iki jai gimstant, įsivaikino mergytę. Moteris džiaugiasi tėvų sprendimu ir tuo, kad gyvenimas padovanojo jai seserį.

Sakoma, kad geras pavyzdys – užkrečiamas. Edita savo tėvų patirtį pakartojo savo šeimoje.

Galbūt ši dviejų mergyčių istorija paskatins daugiau druskininkiečių šeimų žengti lemtingą žingsnį apsisprendžiant globoti vaikus?

The post Prieš ketverius metus į savo šeimą dvi mergaites priėmusi druskininkietė: ne globėjai daro vaikams gera appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienį, pirmadienį bei sekmadienį bandymų neteisėtai patekti į Lietuvą nefiksuota, antradienį pasieniečiai neįsileido dešimties užsieniečių, šeštadienį – 17, penktadienį – devynių. 

Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių ketvirtadienį įleistų užsieniečių nebuvo. 

Apie vidurnaktį iš ketvirtadienio į penktadienį ties Druskininkų savivaldybe prie sienos Baltarusijos pusėje iššautos dvi signalinės raketos, o ties Varėnos rajonu – trys raketos. Maždaug tuo pačiu metu kitoje vietoje Baltarusijos pusėje ties Varėnos rajonu šaudyta iš automatinio ginklo.

Apie vidurnaktį iš ketvirtadienio į penktadienį ties Druskininkų savivaldybe prie sienos Baltarusijos pusėje iššautos dvi signalinės raketos, o ties Varėnos rajonu – trys raketos

Kaip ir anksčiau pastaruoju metu, ketvirtadienį pietinėje Lietuvos dalyje, Baltarusijos pusėje Gožos poligono kryptimi, buvo girdėti pabūklų šūviai. 

Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių migrantų, jų į Lietuvą nepateko 8319. Kai kurie iš jų į šalį patekti galėjo mėginti ne po vieną kartą.

Tarnybinių ginklų pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje tebevykdoma sustiprintu režimu.

Latvijoje praėjusią parą neįleisti 27 migrantai, ankstesnėmis dienomis taip pat fiksuota po kelias dešimtis tokių atvejų. Lenkijoje fiksuojama nuo kelių iki keliolikos tokių mėginimų.

Nuo pernai prasidėjusio migrantų iš Artimųjų Rytų bei Afrikos antplūdžio į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. užsieniečių.

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

The post Per parą į Lietuvą pareigūnai neįleido 18-os neteisėtų migrantų iš Baltarusijos appeared first on LAIKMETIS.