Dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui kreipėsi Vyriausybė.

Jai abejonių kilo dėl įstatymo nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daro informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Anot Vyriausybės, teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, tuo metu minėtame įstatyme neaišku, ar neigiamą poveikį nepilnamečiams daro abu elementai – LGBTIQ šeimos sampratos skatinimas ir šeimos vertybių niekinimas – drauge ar gali būti taikomi ir atskirai.

Kreipimesi taip pat nurodoma, kad į nepakankamą įstatymo aiškumą dėmesį atkreipė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2023 metų sausio 23 dienos sprendime byloje Macatė prieš Lietuvą.

Strasbūro teismas pripažino, kad taikydama minėtą įstatymo nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Jis konstatavo, kad Lietuvoje galiojanti įstatymo norma pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį, saugantį saviraiškos laisvę.

„EŽTT nustatė, kad aptariama įstatymo norma nesuderinama su demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos sąvokomis“, – tvirtinama kreipimesi į KT.

Vyriausybės teigimu, draudimas skleisti viešąją informaciją, tos pačios lyties asmenų santykius vaizduojančią kaip iš esmės lygiaverčius skirtingų lyčių santykiams, ne tik neatitinka būtinumo kriterijaus, bet ir paneigia Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves.

Vyriausybė pernai siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas šią iniciatyvą atmetė.

Kaip BNS anksčiau sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, jei būtų pripažinta, kad minėta nuostata prieštarauja Konstitucijai, ji būtų laikoma negaliojančia ir negalėtų būti taikoma.

Anot jos, daugiau aiškumo teisinėje sistemoje galėtų atsirasti net ir tuo atveju, jei KT nuspręstų, kad įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai – tokiu atveju būtų pateiktas išaiškinimas, kuriuo institucijos ir vadovautųsi priimdamos sprendimus.

Pernai priimtoje nutartyje EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N. Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu – minėta įstatymo nuostata.

The post Teismas imasi nagrinėti draudimą Lietuvoje skatinti LGBTIQ šeimos sampratą appeared first on LAIKMETIS.

Maskvos ortodoksų dvasinis lyderis patriarchas Kirilas paragino kitus krikščionių religinius lyderius ir tarptautines organizacijas „papriekaištauti ginant persekiojamus tikinčiuosius“, kurių padėtis Ukrainoje, pasak jo, yra kritinė.

Jis kalbėjo tą dieną, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, uždraudžiantį su Rusija susijusią Ukrainos ortodoksų bažnyčios atšaką.

The post Patriarchas Kirilas apkaltino Ukrainą persekiojant tikinčiuosius appeared first on LAIKMETIS.

Toks sprendimas buvo paskelbtas Ukrainos parlamento svetainėje.

V. Zelenskis patvirtino Rusijos kritikuotą įstatymo projektą Ukrainos nepriklausomybės dieną ir praėjus dvejiems su puse metų nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

Ukrainos parlamentas antradienį priėmė įstatymą, kuriuo uždraudžiamos religinės organizacijos, susijusios su Rusija. Tarp jų – Ukrainos ortodoksų bažnyčia, kuri yra susijusi su Maskvos patriarchatu.

Pagal įstatymą nustatomas terminas, per kurį religinės organizacijos turi nutraukti savo ryšius su Rusija.

Kyjivas stengiasi nutraukti visus religinius, socialinius ir institucinius ryšius su organizacijomis, laikomomis artimomis Rusijai.

Maskvos patriarchato Ukrainos ortodoksų bažnyčia 2022 metais oficialiai nutraukė ryšius su Rusija, tačiau kai kurie įstatymų leidėjai kaltino jos dvasininkus, kad, nepaisant invazijos, jie toliau palaiko ryšius ir simpatizuoja Rusijai.

Ji yra atskira nuo autokefalinės Ukrainos ortodoksų bažnyčios.

Stambule įsikūrusios Rytų ortodoksų bažnyčios galva 2019 metais suteikė autokefaliją – religinę nepriklausomybę – nuo Maskvos patriarchato atskilusiai Ukrainos ortodoksų bažnyčiai.

Šį skilimą sukėlė 2014 metais Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir karas tarp ukrainiečių karių ir Maskvos remiamų separatistų Ukrainos rytuose.

Tačiau daugelis parapijų ir tikinčiųjų pasiliko Maskvos patriarchato Ukrainos ortodoksų bažnyčios dalimi.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova antradienį pareiškė, kad Ukraina bando „sunaikinti (...) tikrąją stačiatikybę“.

The post Ukrainoje uždrausta su Maskva susijusi Ukrainos ortodoksų bažnyčia appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jo, galėtų būti svarstomas socialiai teisingesnis vadinamojo saugumo įnašo modelis, pavyzdžiui, labiau apmokestinant daugiau turto turinčius gyventojus.

„Dar trūksta modeliui atsižvelgimo į būstą, į prieigą prie būsto. Šiuo metu būsto įperkamumas yra sudėtingas, žmonės, kurie turi paskolas, draudėsi papildomai, jiems papildomai dar kirstų per kišenę. Žmonės, kurie gyvena kaimiškose vietovėse, turi medinius namus, ten dėl kitų sąlygų aktualu draustis: dėl žaibo, gamtos stichijų“, – antradienį Žinių radijui sakė V. Augustinavičius.

„Pagrindiniam būstui šis draudimo mokestis neturėtų būti taikomas. O kitiems, ne pirmos būtinybės dalykams, jis galėtų būti svarstomas“, – pabrėžė jis.

Finansų ministerija siūlo dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., šio įnašo pajamas skiriant krašto apsaugai finansuoti. 

Pasak V. Augustinavičiaus, daugiau tokio mokesčio turėtų mokėti gyventojai, turintys daugiau turto.

„Jei šis mokesčio modelis būtų labiau orientuotas į tai, kad daugiau mokėtų tie, (...) kurie turi daugiau turto ir ką saugoti bei galėtų daugiau mokėti, o tie, kurie turi mažiau saugotino turto, galėtų mažiau mokėti ar išvis nemokėti, tai būtų socialiai teisingiau“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Jo teigimu, draudimo mokestis, kaip ir siūlo ministerija, neturėtų būti mokamas už civilinį vairuotojų draudimą.

Finansų ministerija liepos pabaigoje pateikė viešam svarstymui Saugumo įnašo įstatymo projektą, numatantį dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., įnašą mokant nuo 2025 metų liepos. Surinktos lėšos patektų į Valstybės gynybos fondą ir atitektų gynybos reikalams. Gavus išvadas, projektą svarstys Vyriausybė, o jai pritarus galutinai spręstų Seimas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuomet teigė besitikinti, kad projektas Vyriausybėje bus apsvarstytas ir Seimui pateiktas rudenį. 

Draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis yra sakęs, kad toks įnašas apmokestintų atsakingus, turtą besidraudžiančius žmones, gali atbaidyti nuo draudimosi.

The post Draudimo mokestis neturėtų būti taikomas pagrindiniam būstui - prezidento patarėjas appeared first on LAIKMETIS.

Tai teisių grupės pavadino diskriminacija.

Įstatymo pakeitimas, kurį pasiūlė prorusiška laikoma šalies partija „Vazraždane“, buvo priimtas 159 balsais „už“, 22 balsavus „prieš“ ir 12 susilaikius.

Įstatymas dabar draudžia „bet kokią tiesioginę ar netiesioginę idėjų ir pažiūrų, susijusių su netradicine seksualine orientacija ir (arba) lytine tapatybe, išskyrus biologinę, propagandą, skatinimą ar kurstymą švietimo sistemoje“.

Įstatymų leidėjai taip pat nubalsavo dėl atskiro teksto, kuriame „netradicinė seksualinė orientacija“ apibrėžiama kaip „kitokia nei Bulgarijos teisinėje tradicijoje visuotinai priimta ir nusistovėjusi emocinės, romantinės, seksualinės ar jausminės traukos tarp priešingų lyčių asmenų samprata“.

Teisių gynimo nevyriausybinė organizacija Bulgarijos Helsinkio komitetas (BHC) paragino įstatymų leidėjus nepriimti šių pakeitimų, teigdama, kad jie „pažeidžia pagrindines žmogaus teises“, įskaitant tas, kurios įtvirtintos šalies konstitucijoje, ES įstatymuose ir tarptautinėse konvencijose.

BHC pirmininkės pavaduotojas Radoslavas Stojanovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad įstatymu „draudžiama skleisti idėjas ir sąvokas, įskaitant mokslinę informaciją“.

Jis „netiesiogiai numato raganų medžioklę ir sankcionuoja bet kokias švietimo pastangas, susijusias su LGBTIQ žmonėmis mokykliniame ugdyme“, – pareiškime rašė vienos teisių grupės teisininkė Denica Liubenova, smerkdama įstatymą kaip „diskriminacinį“.

Šiuo metu politiškai nestabilios Bulgarijos politiniuose debatuose ir žiniasklaidoje dažnai pasigirsta homofobiškų idėjų.

Balkanų šalis nepripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokų.

ES narė Bulgarija taip pat atsisako ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo. Konvenciją daug šalies gyventojų laiko priemone pripažinti „trečiąją lytį“.

Trečiadienį vakare teisių grupės planavo protestuoti prieš pakeitimus.

Neseniai Sofijoje įsikūrusio Rinkos ekonomikos instituto (IME) ataskaitoje teigiama, kad „atstūmimas ir diskriminacija yra esminiai veiksniai, lemiantys LGBTIQ asmenų emigraciją“.

2021 metais Vengrija taip pat priėmė panašų įstatymą, draudžiantį LGBTIQ „skatinimą“ nepilnamečiams.

The post Bulgarijos parlamentas uždraudė LGBTIQ propagandą mokyklose appeared first on LAIKMETIS.

Parlamentarai ketvirtadienį balsavo dėl tokių Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisų: už buvo 94 Seimo nariai, prieš buvo du, o 18 susilaikė.    

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas sako, kad nauja tvarka pagerins atliekų tvarkymo rodiklius, tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas tvirtino, kad sprendimai bus naudingi tik prekybininkams, kurie susirinks daugiau pajamų. 

„Optinė apgaulė, kad saugosime gamtą“, – Seimo posėdyje teigė V. Ąžuolas.  

Plastiko indus galės pakeisti vienkartinės pakuotės be plastiko, pavyzdžiui, medinės, popierinės. 

„Vizualiai popieriniai puodeliai paprastai turi sluoksnį plastiko, tad jie irgi negalės būti neatlygintinai dalinami“, – BNS ketvirtadienį prieš balsavimą sakė pokyčių iniciatorius „laisvietis“ Kasparas Adomaitis. 

Pasak jo, išimtis dėl indų iš plastiko naudojimo paplūdimiuose būtų taikoma tik tada, jei prekiautojas turės užstato sistemą ir įsipareigos priimti vienkartinę pakuotę ir už ją grąžinti užstatą: „Tada jis tą vienkartinę pakuotę galėtų pasiūlyti“.

Viešojo maitinimo įstaigos galės dalyti vienkartine plastiko lėkštes, stiklines, kavos puodelius, įrankius, bokalus tik tada, jeigu už juos bus imamas užstatas. Išimtis bus taikoma masiniuose renginiuose ar paplūdimiuose, jeigu ten veiks užstato sistema. 

Visos viešosios maitinimo įstaigos taip pat turės pasiūlyti daugkartinę alternatyvą, jeigu klientas valgys vietoje. 

„Pavyzdžiui, jei „McDonalds“ perki maistą valgymui vietoje, pardavėjas turės paklausti – ar norėtum vienkartinėje pakuotėje, ar daugkartinėje. Tai automatiškai reiškia gana didelius pasikeitimus tokiems greito maisto restoranams, nes jie prisitaikę išskirtinai vienkartinėms pakuotėms“, – BNS teigė K. Adomaitis.  

Jo teigimu, vienkartinė pakuotė, jei ji tinkamai surūšiuota, galėtų būti perdirbta.

„Pavyzdžiui, net ir vienkartiniai kavos puodeliai, patekę su kitoms plastiko pakuočių atliekomis, lieka tinkami praktiškai tik sąvartynui ar deginimui. Tuo tarpu tie patys vienkartiniai puodeliai, sukaupti vienoje vietoje be kitokių plastikinių atliekų, galėtų būti perdirbti, nes būtų galima industriniu būdu atitaikyti jiems specialiai plastiko ir popieriaus atskyrimo procesą“, – BNS aiškino K. Adomaitis. 

Anksčiau jis yra sakęs, kad užstatas negalės būti simbolinis bandant apeiti naują tvarką. Pasak jo, užstato dydis turėtų skatinti pakuočių vartotojus grąžinti daugkartinę pakuotę ar vienkartinių pakuočių atliekas.  

The post Nebebus galima nemokamai naudoti vienkartinių indų iš plastiko appeared first on LAIKMETIS.

„Matome, kad vidutinė (draudimo – BNS) sutarties kaina žiūrint į įvairius segmentus kyla, ir ji kyla nuosekliai, tačiau taip pat kyla ir skaičius asmenų, kurie draudžiasi ir sudaro naujas draudimo sutartis. (...) Praėjusiais metais įmokų augimas siekė beveik 20 proc., bet matome, kad ir ta rinka įvairiuose segmentuose yra auganti. Tai ta kaina įtakos augimui tikrai neturėjo. Nebuvo tokios tendencijos, kad įmonės kelia draudimo įmokas, o žmonių mažėja“, – LRT radijui trečiadienį sakė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė.

Jos teigimu, vidutinė būsto draudimo sutarties kaina per metus siekia apie 91 eurą, todėl įvedus vadinamąjį 10 proc. saugumo įnašą ir jį perkėlus vartotojui, tokia sutartis per metus pabrangtų 9 eurais. 

Tuo metu kasko automobilio draudimo kaina verslui per metus, pasak viceministrės, kainuoja vidutiniškai apie 650 eurų: „Tai reiškia, kad (...) vienos valandos kaina pasikeistų 3 centais“. 

„Ar tai yra tas esminis pokytis, kuris galėtų atgrasyti tiek verslą, tiek žmones nuo draudimo? Labai abejočiau“, – sakė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.

Pasak jos, 65 proc. naujo mokesčio tektų juridiniams asmenims, 35 proc. – fiziniams asmenims. 

Viceministrės teigimu, draudimo įmonių pelnui pastaraisiais metais augus 5–6 kartus, dalį įmokos kaštų jos galėtų prisiimti ir pačios.

Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas paliestų būsto, kasko automobilių draudimą, papildomą sveikatos draudimą, kuriuo darbdaviai draudžia gyventojus. 

„Mes žinome, kad žmonės yra labai jautrūs. Čia nėra labai didelės įmokos, bet žmogus yra labai jautrus jų pokyčiams. Jų apsisprendimą gali įtakoti, ar jie drausis, ar ne. Aš jau nekalbu apie verslus, čia yra atskira tema“, – LRT radijui sakė A. Romanovskis. 

V. Česnulevičiūtė-Markevičienė teigė, kad konsultacijų metu rinkos dalyviai ir visuomenė draudimo sutarčių apmokestinimui iš principo pritarė. Pasak jos, į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriais prašoma, tikslinti šią koncepciją, bus atsižvelgta. 

Tuo metu A. Romanovskis tikina, kad verslo bendruomenė nepritaria tokiam mokesčiui. Draudikų atstovas jį pavadino „draudimo akcizu“ arba „faktišku nekilnojamo turto mokesčiu“. 

„Tai yra akcizas. (...) Dabar mes turėsime į tą grupę nuodėmių veiklų dar ir draudimą“, – teigė A. Romanovskis. 

„Jeigu tu turi nekilnojamą turtą, tavo įmoka priklauso nuo turto vertės. (...) Tai de facto tai bus nekilnojamo turto mokestis“, – kalbėjo jis.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) trečiadienį paskelbė, kad daugiau nei 20 verslą vienijančių organizacijų nepritaria siūlomam draudimo sutarčių apmokestinimui. 

Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei skirtą raštą, kuriuo Finansų ministerija raginama atsisakyti šios idėjos, pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos, asociacijos „Investors‘ Forum“, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, vežėjų asociacijos „Linava“, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, draudikų ir kitų verslą vienijančių šalies organizacijų atstovai. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad idėja apmokestinti draudimo sutartis kelsis į Seimo rudens sesiją.

Finansų ministerija, gegužės pabaigoje parengusi papildomų gynybos finansavimo šaltinių paketą, be kita ko, siūlė įvesti 10 proc. draudimo sutarčių mokestį, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.

Tačiau Vyriausybė šio siūlymo į Seimui teiktas įstatymų pataisas neįtraukė, nes tam reikėjo ilgesnių konsultacijų.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad dalies draudimo sutarčių mokestis 2025 metais leistų į valstybės biudžetą papildomai surinkti 50 mln. eurų, o 2026 ir  2027 metais – po 100 mln. eurų. 

Siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), birželio 20-ąją Seimas padidino pelno mokestį bei alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus ir priėmė Gynybos fondo įstatymą. 

Gynybos finansavimas didinamas siekiant Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

The post Finansų viceministrė mano, kad draudimo sutarčių apmokestinimas neatbaidytų gyventojų nuo paslaugos appeared first on LAIKMETIS.

Maždaug prieš dvejus metus šis Kinijos miestas uždraudė elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako produktų importą, gamybą ir pardavimą.

„Visiškai uždrausime visus alternatyvius rūkymo produktus“, – spaudos konferencijoje paskelbė sveikatos apsaugos sekretorius Lo Chung-mau (Lo Čungmau), pavartodamas vyriausybės terminą tokiems produktams kaip elektroninės cigaretės.

Honkonge jau draudžiama turėti elektroninių cigarečių komerciniais tikslais, o ketvirtadienio pasiūlymu būtų išplėstas draudimas mažmeniniams pirkėjams, net jei jie ketina rūkyti privačiai.

Pagal esamus įstatymus visi elektroninių cigarečių importuotojai Honkonge gali sulaukti įkalinimo iki septynerių metų bausmės ir 2 mln. Honkongo dolerių (235,6 tūkst. eurų) baudos, o pardavėjams ir gamintojams už grotų gali tekti pasėdėti iki pusės metų.

„Visiškas alternatyvių rūkymo produktų draudimas tapo konsensusu visuomenėje [...]. Laikas uždrausti visas alternatyvių rūkymo produktų turėjimo formas, įskaitant [turėjimą] asmeniniam vartojimui“, – sakė sveikatos apsaugos sekretoriaus pavaduotojas Eddie Lee (Edis Li).

Miesto pareigūnai ketvirtadienį taip pat paskelbė kitų rūkymo apribojimų, įskaitant draudimą rūkyti eilėse lauke viešose vietose ir dalytis cigaretėmis su nepilnamečiais.

Miesto vyriausybė taip pat siūlo uždrausti aromatizuotą tabaką, kuris, pasak pareigūnų, ypač patinka moterims ir jaunimui.

Lo Chung-mau išreiškė viltį, kad elektroninių cigarečių draudimas ir kiti pasiūlymai įstatymų leidžiamajai institucijai bus pateikti šiais metais.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pernai paskelbė, kad 34 šalys yra uždraudusios pardavinėti elektronines cigaretes, o 87 valstybės visiškai ar iš dalies reguliuoja šią sferą.

Honkongo pareigūnai tikisi iki kitų metų rūkančiųjų skaičių sumažinti iki 7,8 proc. – nuo 9,1 proc. 2023 metais.

The post Visiškai uždrausime visus alternatyvius rūkymo produktus - Honkongas appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pirmadienio posėdyje paskelbė teisėja Laima Šeputienė, M. Sinkevičius pripažintas kaltu dėl visų trijų nusikalstamų veikų.

Jam skirta galutinė 12,5 tūkst. eurų bauda ir trejus metus uždrausta būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų pareigas.

Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Anot teismo, M. Sinkevičiaus kaltė yra įrodyta visiškai, o jo veiksmai lėmė, kad Jonavos rajono savivaldybė patyrė 1487 eurų turtinę ir didelę neturtinę žalą, nes „buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, taip pat sumenkintas pasitikėjimas juo kaip valstybės politiku“.

Argumentus, kad asmenines sąskaitas į tarybos nario išlaidų avanso apyskaitą M. Sinkevičius įtraukė per klaidą teismas įvertino kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat ir mero versiją apie tai, kad vienu iš keturių tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis apmokėtų telefono numerių naudojosi jo žmona.

Prokuroras M. Sinkevičiui siūlė skirti 30 tūkst. eurų baudą ir penkerius metus atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje.

Lengvesnė negu prokuroro siūlyta bausmė, pasak teismo, skirta dėl teigiamos kaltinamojo charakteristikos, nustatytos lengvinančios aplinkybės – padarytos žalos atlyginimo, tuo metu sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Jam skirta galutinė 12,5 tūkst. eurų bauda ir trejus metus uždrausta būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų pareigas.

„Minimalus trejų metų terminas paskirtas atsižvelgiant į tai, kad M. Sinkevičius atlygino žalą, žalos dydis nėra labai didelis. Teismo vertinimu, ši trukmė yra pakankama bei proporcinga“, – paskelbė L. Šeputienė.

Praėjusiame posėdyje prokuroras Darius Valkavičius pažymėjo, kad du iš trijų M. Sinkevičiui inkriminuojamų nusikaltimų yra nesunkūs, vienas – sunkus.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe prokuroro įvardytas mero veikimas savanaudiškais tikslais, lengvinančia – žalos atlyginimas savo noru.

M. Sinkevičiaus gynėjas prašė politiką išteisinti teigdamas, kad asmeninių „Telia Lietuva“ ryšio paslaugų apmokėjimas tarybos nario veiklos lėšomis „buvo klaida, kuriai nėra būdinga tyčia“.

Buvęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas M. Sinkevičius kaltintas dėl 2019-2023 metais būnant tarybos nariu ir meru savivaldybės administracijai galimai padarytos 1487 eurų dydžio turtinės, taip pat neturtinės žalos pakirtus pasitikėjimą mero institucija.

du iš trijų M. Sinkevičiui inkriminuojamų nusikaltimų yra nesunkūs, vienas – sunkus.

Pagal prokuroro kovą pagarsintą kaltinamąjį aktą, M. Sinkevičius suklastojo 16 dokumentų, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis pirkinių, nesusijusių su tarybos nario veikla.

Į tarybos nario išlaidų avanso apyskaitą meras kaltintas įtraukęs sąskaitas už „Telia Lietuva“ ryšio paslaugas, du televizorius „Samsung“, taip siekdamas pagrįsti tarybos nario išlaidas.

Politikas teisme anksčiau pripažino, kad vienu iš trijų tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis apmokėtų telefono abonementų retkarčiais naudodavosi žmona, tačiau prašė jį išteisinti tvirtindamas, kad nepadarė inkriminuojamų veikų.

M. Sinkevičius prieš atverčiant bylą į savivaldybės biudžetą grąžino 4015 eurų, jis tvirtino, jog „Telia Lietuva“ asmeninės sąskaitos tarnybinėmis lėšomis buvo apmokėtos netyčia.

Pernai lapkritį sulaukęs teisėsaugos įtarimų, politikas sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, LSA sustabdė jo kaip asociacijos prezidento įgaliojimus.

The post M. Sinkevičiui skirta bauda ir draudimas eiti pareigas appeared first on LAIKMETIS.

Šis projektas į plenarinių posėdžių darbotvarkę buvo įtrauktas pernai liepą, paskutinę pratęstos pavasario sesijos dieną, tačiau tvirtinant posėdžio darbotvarkę Socialdemokratų partijos frakcijos prašymu iš jos išbrauktas.

Tuomet teigta, kad projektas pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatas, lygiateisiškumo principą.

Pagal grupės konservatorių parengtą įstatymo projektą, LKP būtų pripažinta nusikalstama struktūra, kuri 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais sovietų okupuotoje Lietuvoje įtvirtino diktatūrą ir yra atsakinga už okupacinės valdžios vykdytą piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, prievartinę kolektyvizaciją.

Anot projekto, į prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, merus kandidatuojantys buvę Komunistų partijos ir komjaunimo veikėjai turėtų šį biografijos faktą nurodyti anketose.

Apie buvusias pareigas Lietuvos komunistų partijoje ar komjaunime privalėtų deklaruoti ir kandidatai į diplomatinę tarnybą, valstybės tarnybą ar asmenys, skiriami į bet kokias aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje.

Pernai spalį Seimui papildžius Rinkimų kodeksą, visi kandidatai, dalyvaujantys įvairiuose rinkimuose, jau privalo nurodyti buvusią narystę politinėse organizacijose, narystės laikotarpį. Tokiu būdu reikės deklaruoti ir buvimą komunistu.

2017 metų birželį Seimas yra priėmęs rezoliuciją, kad Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) padalinio Lietuvoje – Lietuvos komunistų partijos – veikloje galimai yra nusikalstamos veiklos požymių, organizuojant ir per pavaldžias represines struktūras vykdant nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

Pernai gegužę Seimas priėmė dar vieną rezoliuciją, kuria LKP pripažino atsakinga už trėmimus, gyventojų kankinimą, naikinimą, deportacijas

Joje Vyriausybė paraginta kuo skubiau parengti įstatymą, kuris LKP pripažintų nusikalstama organizacija.

Pernai gegužę Seimas priėmė dar vieną rezoliuciją, kuria LKP pripažino atsakinga už trėmimus, gyventojų kankinimą, naikinimą, deportacijas, pabrėžė sąsajas su šiuo metu Rusijos vykdomais genocido nusikaltimais Ukrainoje.

Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 metais ji uždrausta.

1989 metų gruodžio 20 dieną XX suvažiavimo metu Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP, o po metų pakeitė pavadinimą, pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija. 1990–1991 metais Lietuvoje veikė ir su šiuo atsiskyrimu nesutikusi Lietuvos komunistų partija ant SSKP platformos, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus. 

The post Seime – naujas bandymas įstatymu Komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija appeared first on LAIKMETIS.