Savo feisbuko paskyroje garsus biologas pareiškė, kad interlytė boksininkė Imane Khelif, tapus „olimpiniu čempionu", yra vyras, nes jo DNR sudėtyje yra XY chromosomų.

Per olimpines žaidynes Imane Khelif iškovojo triuškinančias pergales prieš moteris, turinčias XX chromosomų, ir finale iškovojo olimpinį auksą. Anot R. Dawkinso, tokiems boksininkams kaip Imane neturėtų būti leidžiama kovoti su moterimis dėl jų genetinio pranašumo.

Pasak R. Dawkinso, būtent dėl šios publikacijos įmonė Meta ištrynė jo paskyrą. Mokslininkas šį incidentą pavadino cenzūros aktu ir paragino „civilizuotai" aptarti šį ginčą.

Rugpjūčio 11 d. Dawkinso feisbuko paskyra atkurta. Tarp įrašų nėra publikacijos su pareiškimu apie Helifą.

The post Feisbuko cenzūros sulaukė ir garsiausias ateistas - užkliuvo komentaras apie interlytę boksininkę appeared first on LAIKMETIS.

„Neseniai Kanoninių reikalų ir Bažnyčios valdymo komitetas buvo informuotas apie atvejus, kai į seminariją buvo priimta moteris transseksualė", - sakoma atmintinėje. J. Listecki yra USCCB kanoninių reikalų komiteto pirmininkas.

Asmens sakramentiniai įrašai buvo gauti apgaulės būdu, kad atspindėtų naują tapatybę.

„Visais atvejais šių asmenų medicininėse ar psichologinėse ataskaitose nebuvo jokių ženklų apie buvusį gydymą ar atitinkamas operacijas", - pridūrė jis. Nė vienas iš biologiškai moteriškos lyties klierikų negavo šventimų, sakė vyskupas.

Arkivyskupo atmintinėje nenurodoma, į kurias seminarijas ar formacijos namus buvo priimta biologinė moteris, prisistačiusi vyru, taip pat nepaaiškinta, ar šie „atvejai" pasitaikė tik Jungtinėse Valstijose. Rocco Palmo, rašantis tinklaraštį „Whispers in the Loggia", pirmasis apie tai pranešė rugsėjo 23 d. socialiniame tinkle „Twitter".

Nors katalikiškame krikšto liudijime paprastai nenurodoma krikštijamo asmens lytis, kitos krikščioniškos konfesijos pakvietė transseksualais save laikančius asmenis dar kartą patvirtinti krikštą nauju, pasirinktu vardu.

Arkivyskupas sakė, kad Komitetas jį „paskatino" nusiųsti atmintinę savo broliams vyskupams, kad jie galėtų „būti ypač budrūs prasidėjus naujiems seminarijų formavimo metams".

Kanonų teisės daktaras pažymėjo, kad „kanonų teisė reikalauja, jog vyskupas į didžiąją kunigų seminariją priimtų ir į šventimus skatintų tik tuos vyrus, kurie turi reikiamų fizinių ir psichologinių savybių", ir kad vyskupas „gali reikalauti įvairių priemonių moraliniam tikrumui šiuo atžvilgiu nustatyti".

Toliau memorandume rašoma: „Kai kurie Kanoninių reikalų ir Bažnyčios valdymo komiteto nariai pastebėjo, kad vyskupas galėtų apsvarstyti galimybę reikalauti atlikti DNR testą arba bent jau gauti paties vyskupo pasirinkto medicinos eksperto patvirtinimą, kad būtų užtikrinta, jog kandidatas yra vyras."

USCCB atsisakė komentuoti atmintinės turinį.

The post JAV arkivyskupas: į seminarijas buvo priimti transseksualai, nuslėpę biologinę moterišką lytį appeared first on LAIKMETIS.

Jo reikia, kad radus nužudytųjų palaikus būtų galima juos identifikuoti.

Dėl tokio banko steigimo šiuo metu tariasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), Vilniaus universitetas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų tarnyba.

„Sprendžiama, kur tas bankas turėtų būti“, – BNS sakė LGGRTC Memorialinio departamento vyresnysis patarėjas Eugenijus Peikštenis.

Taip pat svarstoma, kokiu teisės aktu jį įteisinti.

Pasak E. Peikštenio, pagrindas tokiam DNR bankui jau padėtas. Genocido centro darbuotojai jau yra surinkę kai kurių partizanų artimųjų biologinius mėginius ir saugo juos Teismo medicinos tarnyboje.

„Kadangi kiekiai didės, reikia nuspręsti, kur tą bazę įkurti“, – teigė Genocido centro darbuotojas.

E. Peikštenio teigimu, partizaninėse kovose žuvo apie 20 tūkst. žmonių. Pagal 1946 metų dokumentą, visi žuvę „banditai“ turėjo būti atvežti į valsčių centrus, ten  atpažįstami, fotografuojami ir slapta užkasami.

„Matyt, ta direktyva vadovautasi, dėl to ligi šiol daugybės partizanų palaikai nerasti“, – BNS sakė E. Peikštenis.

Anot jo, partizanų palaikų ieškoti imta 1989–1990 metais remiantis įvairių liudytojų pasakojimais, tačiau juos radus iškilmingai būdavo perlaidojami neatpažinti kaulai.

Istoriko teigimu, nusprendus kasinėti Našlaičių kapines Vilniuje, iš pradžių sudarytas galimų ten palaidotų aukų sąrašas ir pradėta ieškoti jų artimųjų.

„Mums reikėjo, kad identifikuotume palaikus, rasti jų artimuosius ir paimti jų biologinius mėginius“, – sakė jis.

Taip pat dirbta ir Leipalingyje, netoli Druskininkų.

„Leipalingyje ekshumavome 34 palaikus, kurie buvo 1991 metais iškilmingai palaidoti, bet tuo pačiu sudarėme didžiulį sąrašą, kas žuvo Leipalingio valsčiuje, ieškojome jų artimųjų ir radę artimuosius, ėmėme tuos biologinius mėginius“, – pasakojo E. Peikštenis.

Anot jo, žinant, kad pokariu žuvo apie 20 tūkst. partizanų, jų palaikų paieškos gali trukti dešimtmečius, tuo metu artimiausi giminaičiai jau dabar yra garbaus amžiaus.

„Reikia kuo greičiau paimti jų DNR mėginius. Jeigu jų jau nebėra, tada ieškome anūkų“, – BNS sakė E. Peikštenis.

„Pavyzdžiui, kalbant apie Juozą Lukšą-Skirmantą. Reikia ieškoti jo palaikų, paskui identifikuoti, todėl labai svarbu, kuo greičiau paimti artimųjų DNR pavyzdžius. J. Lukšos-Skirmanto brolis mirė prieš kelerius metus, o buvo galima dar artimiausio giminaičio mėginį paimti“, – teigė jis.

LGGRTC atstovo teigimu, ieškoti partizanų giminių ir vykti pas juos paimti biologinių mėginių šiuo metu yra Genocido centro darbuotojų darbas. 

Matyt, ir toliau taip bus. Tik mums reikia sustiprinti tą grupę, nes važinėti reikia po visą Lietuvą“, – svarstė E. Peikštenis.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

The post Planuojama steigti partizanų artimųjų DNR banką appeared first on LAIKMETIS.

Pasak tyrėjų, DNR aptikta dantyse, priklausiusiuose trims mamutams, iš kurių vienas gyveno apytikriai prieš 800 tūkst. metų, o kiti du – prieš daugiau kaip milijoną metų. Šios genetinės medžiagos tyrimas suteikia svarbių duomenų apie didžiuosius ledynmečio žinduolius, įskaitant informaciją apie mamutų protėvius.

Šie genomai pagal amžių smarkiai lenkia ankstesnius žinomus seniausius tirtus DNR pavyzdžius, priklausiusius arkliui, gyvenusiam prieš 780–560 tūkst. metų.

„ŠI DNR – neįtikėtinai sena. Pavyzdžiai yra tūkstantį kartų senesni negu vikingų liekanos ir yra ankstyvesni netgi už [šiuolaikinius] žmones ir neandertaliečius“, – sakė Stokholme veikiančio Paleogenetikos centro evoliucijos genetikos profesorius Love Dalenas (Love Dalenas), žurnale „Nature“ paskelbto straipsnio vienas iš autorių.

Mamutų liekanos buvo rastos Sibire praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje ir saugotos Rusijos mokslų akademijos fonduose Maskvoje.

Tyrėjai iš pradžių nustatė liekanų amžių geologiniais metodais, gretindami jas su kitų rūšių gyvūnų, ypač smulkių graužikų, būdingų tik kai kuriems laikotarpiams, fosilijų paplitimu tuose pačiuose nuosėdų sluoksniuose.

Šie tyrimai leido iškelti prielaidą, kad du gyvūnai buvo senoviniai stepiniai mamutai (Mammuthus trogontherii), gyvenę prieš daugiau kaip milijoną metų.

Vėlyviausios mamuto liekanos priklausė vilnotajam mamutui (Mammuthus primigenius), tačiau šis individas yra vienas ankstyviausių žinomų savo rūšies atstovų.

DNR dėlionė

Mokslininkai taip pat išskyrė genetinės medžiagos, paėmę miltelių pavidalo medžiagos iš dantų vidaus – „tarsi žiupsnelį druskos, pabertą ant jūsų pietų lėkštės“, per spaudos konferenciją sakė L. Dalenas.

Nors DNR grandinės buvo suirusios iki labai mažų fragmentų, mokslininkams pavyko nuskaityti dešimtis milijonų nukleotidų porų ir, suderinus jas tarpusavyje, nustatyti apytikrį genetinės informacijos amžių.

Tyrėjai šiuo metodu nustatė, kad ankstyviausiai gyvenęs mamutas, pramintas „Krestovka“, iš tikrųjų yra senesnis nei matyta – 1,65 mln. metų. Antrasis – „Adyčia“ – gyveno maždaug prieš 1,34 mln. metų, o vėlyviausias – „Čiukočia“ – klajojo prieš 870 tūkst. metų.

L. Dalenas sakė, kad neatitikimas tarp seniausių mamuto liekanų datavimo rezultatų gali būti nulemtas amžiaus nustatymo pagal DNR sekas paklaidos. Tikėtina, kad šis mamutas gyveno maždaug prieš 1,2 mln. metų, kaip rodo geologiniai duomenys.

Tačiau jis neatmetė galimybės, kad šis individas iš tikrųjų yra ankstyvesnis, bet kažkuriuo metu atitirpusios jo liekanos galėjo būti išstumtos iš amžinojo įšalo ir persislinkti į vėlyvesnius nuosėdų.

DNR fragmentai buvo panašūs į dėlionę, sudarytą iš milijonų mažyčių detalių – „daug, daug smulkesni negu gaunama iš šiuolaikinės, kokybiškos DNR“, sakė studijos pagrindinis autorius Tomas van der Valkas, dirbantis Upsalos universiteto Gyvybės mokslų laboratorijoje.

Pasitelkdami afrikinio dramblio, kuris yra šiuolaikinis artimas mamutų giminaitis, genomą, mokslininkai sukūrė algoritmą, padėjusį atkurti mamutų genetinės medžiagos fragmentų sekas.

Studija rodo, kad senesnis mamutas, „Krestovka“, priklauso iki šiol nežinotai genetinei linijai. Mokslininkų nuomone, ji nuo kitų mamutų evoliucinės linijos atsiskyrė maždaug prieš 2 mln. metų ir yra susijusi su Šiaurės Amerikoje išplitusių mamutų protėviais.

Tuo metu „Adyčios“ stepinio mamuto genomas yra artimesnis „Čiukočiai“ ir kitiems vėliau gyvenusiems vilnotiesiems mamutams.

Mokslininkai senesniųjų gyvūnų DNR aptiko genų variantų, susijusiu su gyvenimu arktinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, lemiančių kūno plaukuotumą ir termoreguliacijos mechanizmus, riebalų kaupimąsi ir atsparumą šalčiui. Jie kelia prielaidą, kad mamutai buvo apžėlę tankiais gaurais daug seniau, negu išsivystė vilnotųjų mamutų rūšis.

Ledynmečio milžinai

Ledynmečiu Sibire sausi ir šalti laikotarpiai kaitaliojosi su šiltesniais ir drėgnesniais tarpsniais.

Tačiau dabar dėl klimato pokyčių amžinojo įšalo sluoksnis atitirpsta ir atidengia vis daugiau jame išlikusių senovinių gyvūnų liekanų, sakė L. Dalenas. Visgi mokslininkas apgailestavo, kad dėl gausesnio lietaus šios liekanos yra išplaunamos.

Pasak L. Daleno, naujos technologijos gali atverti galimybes tirti amžinajame įšale rastų daug senesnių – maždaug prieš 2,6 mln. metų gyvenusių gyvūnų – liekanų DNR sekas.

Mokslininkai siekia tirti šiuolaikinių briedžių, avijaučių, vilkų ir lemingų protėvių genomus, kad daugiau sužinotų apie rūšių evoliuciją.

„Genomo mokslas aprėpė itin senus laikus dėl šių ledynmečio milžinų“, – sakė Ilinojaus universiteto Gyvūnų mokslų departamento profesorius Alfredas Roca (Alfredas Roka), paskelbęs žurnale „Nature“ komentarą apie naująją studiją.

„Juos supusių smulkių žinduolių diena irgi greitai gali ateiti“, – pridūrė jis.

The post Mamutų tyrėjai iššifravo seniausių pasaulyje žinomų DNR pavyzdžių sekas appeared first on LAIKMETIS.