Spalį žurnalui „Artuma“ minint 35-ąsias įkūrimo metines kilo aštrios diskusijos dėl žodžio laisvės ribų. Jos išryškino, kokie skirtingi, bet neabejotinai svarbūs esame Bažnyčioje. Todėl kviečiame iššūkius paversti galimybėmis, kartu ieškant augimo, susitarimo, bendradarbiavimo, užuot pasidavus sunkumams ar nusivylimui.

Ypač dėkojame „Artumos“ prenumeratoriams, skaitytojams už palaikymą ir supratimą, kaip reikalingas mūsų visų susitelkimas ir buvimas išvien šiuo laiku. Norime jus patikinti, kad žurnalo „Artuma“ platinimas bei prenumerata nenutraukiama, kaip ir paties mėnraščio leidyba. Lapkričio numeris baigiamas rengti, tad „Artuma“ pasieks skaitytojus kaip įprastai.

Žurnalo steigėjų, redkolegijos ir leidėjų rūpestis, kad „Artuma“ kuo geriau atlieptų tikinčiųjų bendruomenės ir Bažnyčios lūkesčius pagal pasirinktą kryptį – pasitarnauti šeimoms, o tuo pačiu ir visiems kitiems, ieškantiems Dievo ir žmonių artumo(s). Lygiagrečiai su mėnraščio leidyba šiuo metu atnaujinami organizacijos (viešosios įstaigos) įstatai, peržiūrima struktūra ir valdymas. Numatoma įvesti kolegialų valdymo organą – valdybą, aiškiai atskirti įstaigos direktoriaus ir žurnalo vyr. redaktoriaus pareigybes, atnaujinti žurnalo redakcinę kolegiją, parengti ir patvirtinti jos darbo reglamentą, žurnalo strategines kryptis. Visa tai daroma tam, kad galėtume kuo geriau išpildyti „Artumos“ misiją, atliepti šiandienos tikinčiųjų lūkesčius, tuo pačiu prisimindami žurnalo ištakas, kodėl ir kam jis buvo kuriamas prieš 35 metus.

1989-ųjų spalį tuomet „Caritas“ pavadinimu pasirodžiusiame žurnale šviesaus atminimo J. Em. kardinolas Vincentas Sladkevičius rašė: „Ačiū Dievui, mūsų tautos gyvenimas pasireiškia dar vienu ryškiu palaimos ženklu. Tai naujasis mėnesinis žurnalas „Caritas“, kuris prabilo į tautą meilės, gailestingumo, savitarpio supratimo ir dvasinio atsinaujinimo kalba.“

Ar ne tokios kalbos ir atsinaujinimo ilgimės šiandien asmeniškai ir kaip Bažnyčia? Nuoširdžiai kviečiame ir toliau palaikyti žurnalą „Artuma“ nenutraukiant prenumeratos, platinimo galimybių, palaikant katalikišką mėnraštį, kad jis pasiektų ieškančiuosius žmonių ir Dievo artumos. Tai ne tik geriausia dovana 35 metų sukaktį mininčiai „Artumai“, bet ir pagarbos bei padėkos ženklas daugybei per šį laiką prie žurnalo gimimo, kūrimo, leidybos, finansavimo bei platinimo prisidėjusių žmonių – šviesiausių protų bei atvirų, dosnių širdžių.

The post Žurnalo „Artuma" steigėjai pranešė apie pertvarkas leidinyje appeared first on LAIKMETIS.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė pareiškė, kad uždraudus lošimų reklamą reikėtų laikinai leisti sportui gauti paramą iš lošimų bendrovių, kol jis susiras kitų rėmėjų. Tuo metu Finansų ministerijos atstovė sako, kad sporto negalima remti bet kokia kaina ir iš bet kokių šaltinių.  

„Kad tai nebūtų pokytis staigiai, be pereinamojo laikotarpio. Turi būti numatyta pakankamai laiko federacijoms susirasti kitus rėmėjus ir kitas lėšas“, – trečiadienį Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasitarime dėl azartinių lošimų reklamos draudimo sporte teigė A. Zedelytė-Kaminskė. 

Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė Vilma Mačerauskienė įsitikinusi, kad finansavimas sportui turi būti „ne bet kokia kaina ir ne iš bet kokių šaltinių“.   

„Negalima užsimerkti ir ignoruoti lošimų neigiamų pasekmių ir žalos į šią veiklą neatsakingai įsitraukusiems asmenims, būtina atsižvelgti, kas tas rėmėjas yra ir kokį verslą jis vykdo“, – posėdyje teigė V. Mačerauskienė. 

Negalima užsimerkti ir ignoruoti lošimų neigiamų pasekmių ir žalos į šią veiklą neatsakingai įsitraukusiems asmenims, būtina atsižvelgti, kas tas rėmėjas yra ir kokį verslą jis vykdo

Pasak jos, lošimų verslas sporto rėmimui pernai skyrė 3,13 mln. eurų, o reklamai – virš 9 mln. eurų. Valstybės biudžete šiemet didžiojo sporto rėmimui ir įvairioms programoms numatyta 73,6 mln. eurų. 

Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Mindaugas Ardišauskas įspėja, kad uždraudus lošimų reklamą ir sporto rėmimą nutrūktų ir nekomercinė lošimų organizatorių parama.  

„Jeigu tie ryšiai (komercinis sporto rėmimas – BNS) būtų nutraukti, tai gali turėti neigiamą įtaką ir nekomerciniams rėmimams, atsiradusiems dėl verslo ir sporto bendradarbiavimo. Turiu omeny žmonių su negalia federaciją ir panašius rėmimus, kurie nėra aktyviai komunikuojami“, – komitete sakė lobistas  

„Sporto atstovų nuogąstavimai pagrįsti. Reikia galvoti apie galimas pasekmes. Sporto ir verslo sutartys daugeliu atveju yra daugiašalės ir ilgalaikės. Susijusios su žaidėjais, klubais, lygomis“, – pridūrė jis. 

Lietuvos lošimų verslo asociacijos direktorius Mantas Zakarka piktinosi, kad norima uždrausti ne tik lošimų reklamą, bet ir informavimą apie rėmimą. 

„Šituos dalykus reikia atskirti, nes ten, kur rėmimas, nėra komercinių santykių. Tos apimtys, kiek žmonės lošimų bendroves mato per reklamą ir sporto rėmimą, sunkiai sulyginama“, – teigė M. Zakarka. 

Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Vydo Gedvilo teigimu, krepšinis iš lošimų organizatorių gauna apie 3,5 mln. eurų. Jis pabrėžė, kad lošėjų parama yra griežtai reglamentuota: „Krepšinis prarastų labai daug, jeigu reklama būtų visiškai uždrausta“. 

Futbolo federacijos vadovas Edgaras Stankevičius suskaičiavo, kad lošimų organizatoriai federacijai, klubams ir lygoms per metus skiria 1,5 mln. eurų. 

„Šio sektoriaus atstovai penkerius metus yra mūsų pagrindiniai rėmėjai“, – teigė jis.    

Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo direktorė Vilma Venclovaitienė pabrėžė, kad lošimų bendrovių parama yra didelė, bet sumos neįvardijo. 

„Neturint kompensacijų mechanizmo arba pereinamojo laikotarpio būtų sudėtinga“, – komitete teigė ji.  

Nacionalinės sporto federacijų asociacijos vadovas Edis Urbonavičius sako, kad būtina aptarti alternatyvas, kurias galėtų pasiūlyti ir sporto bendruomenės, ir politikai.

Seimas antradienį nepradėjo svarstymų, ar nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą – klausimo pateikimas buvo atidėtas ketvirtadieniui.  

The post Seimo komisijoje – diskusijos, kaip remti sportą uždraudus lošimų reklamą appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus rajono savivaldybės Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyriaus vedėja, Nacionalinės šeimos tarybos narė Kristina Malinovska sveikindama diskusijos dalyvius atkreipė dėmesį į šviesios atminties docentės Ramunės Jurkuvienės, buvusios NŠT pirmininkės, keltas mintis apie tai, kad ieškant sprendimo būdų smurto problemai spręsti, pirmiausia reikalinga dialogo kultūra, kuri nekaltina, nesmerkia, bet nuoširdžiai siekia įsiklausyti į visas konflikto puses.

Renginio dalyvius sveikino Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič bei dr. Lijana Gvaldaitė – laikinai atliekanti Tarybos pirmininko pareigas, Vilniaus universiteto docentė, Nacionalinės šeimos tarybos narė.

Apskritojo stalo diskusijoje pranešimus skaitė Moterų informacijos centro konsultantė Nomeda Cibarauskienė, Vilniaus apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus viršininkas Javgenijus Liepis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimai skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingienė, Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė Teisės psichologijos tyrimų centro vadovė dr. Ilona Laurinaitytė, VŠĮ Sotas psichologas Andrius Atas.

Po pranešimų vyko bendra diskusija, kurioje specialistai bei NVO atstovai aptarė praktinius apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje pagalbos teikimo taikymo aspektus. Apskritojo stalo diskusijoje išsakytas mintis ir pasiūlymus apibendrins organizatorių rengiama rezoliucija.

Labai džiugu, kad specialistai nevengia kalbėti šia itin jautria ir sudėtinga tema, kad mes, kaip visuomenė, tampame vis jautresni, empatiškesni esantiems šalia ir netoleruojame jokių smurto formų. Tačiau specialistų pateikti skaičiai nuteikia dviprasmiškai. Nors dėmesys ir valstybės skiriamos lėšos problemai spręsti auga, tačiau smurto atvejų nemažėja ir intervencija į šeimas pastaraisiais metais išaugo kone dvigubai. Iš vienos pusės, tai gali kalbėti apie tai, jog tapome jautresni ir atviresni smurto problemai įvardinti. Kita vertus, toks didelis intervencijų skaičius rodo ir labai aiškias pirminės prevencijos spragas.

Vilniaus apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus viršininkas Javgenijus Liepis pristatydamas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio teisinį reglamentavimą, pateikė ir praktinių pavyzdžių. Tačiau labiausiai dėmesį patraukė menama tendencija– numatoma, jog ši intervencinė priemonė gali būti skiriama net 36 000 atvejų per metus. Kokiais kriterijais remiantis daromos tokios prielaidos, pareigūnas atsakyti negalėjo. Kyla pagrįstas klausimas, ką mes su tokia prognoze darome? Koks mūsų esminis tikslas– prevencija ar intervencija?

Visi diskusijos dalyviai pabrėžė, kad siekiant efektyviausių prevencinių priemonių smurtui artimoje aplinkoje mažinti, turime orientuotis į psichosocialinius veiksnius. Būtinas ir paslaugų, mokančių visus šeimos narius nesmurtinio bendravimo, tarpusavio supratimo santykių puoselėjimo, plėtra bei tokių programų tęstinumo užtikrinimas.  

Alkoholizmas ir kt. priklausomybės, skurdas, nedarbas, depresija, žiaurus charakteris, nesutarimai šeimoje, nuolatiniai priekaištai  ir nemokėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus, ir kt.– gausybė smurto priežasčių tik parodo, koks sudėtingas reiškinys tai yra. Akivaizdu, kad vien smurto orderiu šios problemos neišspręsime. Reikalingos kompleksinės priemonės, kad smurtas artimoje aplinkoje neįvyktų. Tai apima mokymus, konsultacijas, pokalbius, viešųjų ryšių akcijas ir t.t. Kai atvykstama  į artimą aplinką ir taikomos asmens suvaržymo ar laisvės apribojimo priemonės, tokie veiksmai yra intervencija.

Apsaugos nuo smurto orderio taikymas yra išties reikalingas tiesioginio pavojaus atveju, t.y. kai galimas fizinis užpuolimas, grasinimas ar elgesys, reikšmingai pažeidžiantis psichinę sveikatą. Bet nepamirškime, kad tai yra intervencinė priemonė, susijusi su  asmens teisių apribojimu ar net suvaržymu, todėl turėtų būti taikoma proporcingai ir teisiškai užkardomi piktnaudžiavimo atvejai, kai apsaugos nuo smurto orderis tampa sutuoktinio „auklėjimo“ priemone.

Kaip pastebėjo Laisvos visuomenės instituto direktorė Diana Karvelienė, jei į kiekvieną asmenį (tiek smurtautoją, tiek auką) būtų žiūrima kaip į žmogų, o ne kažkieno klientą ar statistikos (neretai pateikiamos be konkrečių šaltinių) vienetą - situacija, tikiu, pradėtų taisytis gerokai sparčiau. Įvairūs praktiniai taikymo modeliai būtų efektyvesni ir poveikis ilgalaikiškesnis. Pagarba, nuoširdžiai ir atsidavusiai dirbantiems šį nelengvą darbą.

The post Intervencija smurto artimoje aplinkoje atvejais. O kas po to? appeared first on LAIKMETIS.

Visų pirma buvo išklausyti visi grupės nariai, o po to palikta laiko (5 minutės) tylos maldai ir gilesniam girdėtų minčių tyrimui (discernment); po tyrimo grupelės nariai dar kartą pasisakė, kas jų manymu yra svarbu ir turėtų būti įtraukta į grupelės įžvalgų santrauką.

Atlikus šiuos pokalbio Dvasioje žingsnius, buvo dar kartą perskaityta darbo grupės įžvalgų santrauka, atlikti pataisymai ir pakeitimai. Kai galutinis tekstas buvo paruoštas, grupelės nariai balsavo ir vienbalsiai pritarė šiai teksto redakcijai. Grupės sekretorius buvo įpareigotas darbo grupės nuomonę nusiųsti į sinodo sekretoriatą. Grupės nariai vieni kitiems dėkojo už puikų bendradarbiavimą, supratimą ir vienas kito praturtinimą įžvalgomis iš savo vietinių bažnyčių. Tapo gražia tradicija prieš išsiskirstant į kitas grupeles padaryti prisiminimui bendrą nuotrauką.

Sinodo sekretoriatas pranešė apie sinodo darbo organizavimo pasikeitimus: savaitės pradžioje bus svarstomas Laiško Dievo tautai projektas, savaitės bėgyje – galutinė sinodo įžvalgų santrauka. Pristatymas vyks bendrose sesijose, bet nuodugnus svarstymas ir pasiūlymų teikimas bus paliktas darbo grupėms. Balsavimas dėl galutinio sinodo dokumento numatytas šeštadienio (spalio 28 d.) popietinėje sesijoje.

Viešojoje erdvėje vis pasirodo spėlionės apie sinodo vaisius pristatantį dokumentą, tačiau vidinė nuojauta šnabžda, kad dokumentas bus paremtas Vatikano II susirinkimo dogminės konstitucijos apie Bažnyčią Lumen gentium įžvalga apie per istoriją keliaujančią Dievo tautą (plg. LG 9–17), nes žodis sinodas ir reiškia keliavimą drauge.

Noras turėti daugiau sinodiškumo Bažnyčioje reiškia norą labiau koncentruotis kaip į kelionės procesą, taip ir į kelionės tikslą, į jai patikėtą misiją, dėl kurios Bažnyčia keliauja per istoriją link galutinio jai pažadėto išsipildymo Dievo karalystėje. O dabar sinodas jau išėjo į finišo tiesiąją, todėl dar daugiau reikia palaikymo malda ir visos Dievo tautos susitelkimo.

The post Sinode baigtos temų diskusijos appeared first on LAIKMETIS.