Kartu su žinia apie paskyrimą į svarbias Tikėjimo mokymo kongregacijos prefekto pareigas, paskelbtas ir popiežiaus Pranciškaus laiškas arkivyskupui Victorui Manueliui Fernandezui apie jam tenkantį uždavinį.

Šio uždavinio esmė yra saugoti tikėjimą, bet ne kaip kažkieno priešais, bedant pirštu ir smerkiant. Pasak popiežiaus, buvo laikas, kai dikasterija, kuriai vadovaus naujai paskirtas prefektas, naudojo nemoralius metodus, kai vietoj teologinio pažinimo skleidimo persekiojo galimas doktrinines klaidas. „Iš jūsų laukiu kažko labai skirtingo“, – rašo popiežius Pranciškus, priminęs plačius argentiniečio ganytojo veiklos laukus: ne vien teologinį įdirbį, bet ir artimą kontaktą bei dialogą su Dievo tauta.

Buvo laikas, kai dikasterija naudojo nemoralius metodus, kai vietoj teologinio pažinimo skleidimo persekiojo galimas doktrinines klaidas.

Laiške naujajam prefektui popiežius pridūrė, jog tikėjimo saugojimas ir gynimas siejasi su jo perdavimo, su evangelizavimo misija, kad jo prasmė galėtų padėti suprasti egzistencijos prasmę klausimuose, kuriuos kelia mokslas ir visuomenės vystymasis. Būtent šie klausimai leidžia atnaujinti Evangelijos skelbimą, užmegzti pokalbį su asmenimis.

Pasak Pranciškaus, Bažnyčiai reikia augti aiškinant apreikštąjį Žodį ir geriau suprantant tiesą, tačiau tai neturi reikšti vieno išraiškos būdo primetimo. Skirtingos filosofinės, teologinės ir sielovadinės linijos, jei leisis būti harmonizuotomis pagarboje ir meilėje Šventosios Dvasios, taip pat padės augti. Harmoningas augimas saugo krikščionišką doktriną geriau už bet kokį kontrolės mechanizmą.  

Popiežius paragino naująjį Tikėjimo mokymo doktrinos prefektą remti teologus ir jų darbą, tačiau visada prisiminti, kad teologija neturi būti „rašomojo stalo teologija“ ar šalta, kieta ir viską kontroliuoti norinti logika. Tikrovė visada viršija idėją. Todėl bet kokia teologija turėtų saugotis pretenzijos ir abejonės, kad Dievas nėra visagalis, ypač savo gailestingume. Mums tokio mąstymo būdo, kuris įtikinamai pristatytų Dievą, kuris myli, atleidžia, išgelbėja, remia žmones ir kviečia juos brolybei. Todėl mūsų skelbimas turi susitelkti į tai, kas esmingiausia, gražiausia, patraukliausia ir, tuo pat metu, labiausiai būtina. Tarp mūsų žinios tiesų yra harmoninga tvarka, o didžiausias pavojus kyla tada, kai antraeiliai klausimai užgožia pagrindinius.

Galiausiai popiežius paminėjo dar vieną uždavinį: užtikrinti, kad Šventojo Sosto institucijų dokumentai būtų pakankamai pagrįsti teologiškai ir derintų turtingą amžinąjį Bažnyčios mokymo paveldą bei naujausią mokymą.

V. M. Fernandezas gimė 1962 m. Kordoboje (Ispanija). Romoje baigė biblistikos bakalauro studijas, Argentinos katalikiškajame universitete (AKU) įgijo teologijos daktaro laipsnį. Jam buvo patikėtos Argentinos teologų draugijos pirmininko ir Rio Kvarto seminarijos studijų vadovo pareigos. 2020 m. „Katalikų pasaulio leidiniai" išleido lietuviškai arkivyskupo V. M. Fernandezo knygą „Mistikos galia: dvasinis išsilaisvinimas visiems".

The post Teologas iš Argentinos tapo Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu appeared first on LAIKMETIS.

Popiežius nuoširdžiai dėkoja dėl sveikatos problemų atsistatydinusiam tėvui Guerrero už pasiaukojimą tarnaujant Šventajam Sostui. Daug jėgų pareikalavęs tėvo Guerrero atliktas Šventojo Sosto ekonomikos sutvarkymo darbas davė daug vaisių. Naujasis Šventojo Sosto Ekonomikos sekretoriato prefektas Maximino Caballero Ledo yra antrasis pasaulietis, skiriamas į Romos kurijos dikasterijos vadovo pareigas.

Maximino Ledo gimė 1959 m. Meridoje (Ispanija). 33 metus vedęs, dviejų vaikų tėvas, savo profesinę karjerą paskyrė finansų sričiai. Madrido autonominiame universitete (Universidad Autónoma de Madrid) jis įgijo ekonomikos išsilavinimą ir tęsė studijas IESE verslo mokykloje Barselonoje.

Dvidešimt metų jis buvo atsakingas už finansus keliose Europos šalyse, taip pat Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. 2007 m. su šeima persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas; ėjo aukštas pareigas didelėje sveikatos priežiūros bendrovėje „Baxter Healthcare Inc." ir buvo atsakingas už tarptautinius projektus.

Priėmęs Vatikano ekonomikos sekretoriato prefekto pasiūlymą, Maximino Caballero Ledo atsistatydino iš pareigų JAV ir kartu su žmona persikėlė į Romą; 2020 m. rugpjūčio mėn. antroje pusėje jis pradėjo dirbti Vatikano ekonomikos sekretoriato sekretoriumi.

Anksčiau duodamas interviu „Vatican News" M. Ledo sakė: „Dažnai girdime, kad Bažnyčia yra kunigų ir vienuolių reikalas, o visi kiti yra tik statistai. Tačiau pasauliečiai turi labai svarbią užduotį Bažnyčioje. Visi esame vieno kūno nariai ir visi turime savo misiją.

Man asmeniškai, - pabrėžė Maximino Caballero Ledo, - bendradarbiauti su Šventuoju Sostu tarnaujant popiežiui yra garbė ir didelė atsakomybė. Mano „talentai" yra patirtis ir darbas, todėl tikiuosi, kad galėsiu jais prisidėti prie Šventojo Sosto ekonominio skaidrumo".

The post Vatikano „finansų ministru" paskirtas pasaulietis appeared first on LAIKMETIS.

Šiemet per Sekmines įsigaliojo popiežiaus Pranciškaus paskelbta apaštališkoji konstitucija „Praedicate Evangelium“, kuri pertvarkė Romos kurijos institucijas, padedančias popiežiui vykdyti Petro įpėdinio misiją.

Viena svarbiausių pertvarkytos Romos kurijos institucijų yra Vyskupų dikasterija, atsakinga už kandidatų į vyskupus parinkimą.

Popiežius paskyrė keturiolika Vyskupų dikasterijos narių. Tarp jų – sesuo Raffaella Petrini, Vatikano valstybės  administracijos generalinė sekretorė, sesuo Yvonne Reungoat,  buvusi seserų saleziečių kongregacijos generalinė vyresnioji, ir Maria Lia Zervino, Pasaulinės katalikių moterų organizacijų sąjungos pirmininkė.

Kiti popiežiaus paskirti Vyskupų dikasterijos nariai yra kardinolai ir vyskupai, tarnaujantys Romos kurijoje arba vadovaujantys vyskupijoms įvairiose šalyse bei Romos Šv. Pauliaus už miesto sienų benediktinų abatijos vadovas.

The post Moterys, paskirtos Vyskupų dikasterijos narėmis - kas jos? appeared first on LAIKMETIS.