Čia vyskupui Linui OFM įteiktas Kulto dikasterijos dekretas, kuriuo patvirtinama, kad Popiežius laimina Krekenavos Švč. M. Marijos – Materspei – Motinos Vilties – karūnas, pagamintas iš tikinčiųjų paaukoto aukso.

Krekenavos bazilikos rektorius kun. dr. Gediminas Jankūnas nuncijui pristatė šių karūnų atsiradimo kelią: kiek geros valios žmonių, atsiepdami į Ganytojo kvietimą, kiekvienas su savo istorija, ir su kokia meile aukojo Krekenavos Švč. M. Marijai savo auksą bei su kokia atsakomybe bei meile menininkas atliko savo darbą.

Nuncijus pasidžiaugė, kiek daug šioje karūnoje sudėta dėkingumo, vilties, skausmo, pagarbos ir gyvenimo. Karūnų autorius, lietuvių metalo dailininkas, juvelyras ir dizaineris Eimantas Ludavičius nuncijui detaliau pristatė darbo procesą, rektorius kun. dr. Gediminas Jankūnas nuosekliau papasakojo Krekenavos Švč. Mergelės Marijos – Motinos Vilties stebuklingo paveikslo istoriją.

Vyskupas Linas Vodopjanovas OFM ir Krekenavos bazilikos rektorius pakvietė nuncijų atvykti į Krekenavos šventovę, kurioje yra visuomet labai laukiamas.

The post Popiežius palaimino Krekenavos Švč. M. Marijos paveikslo karūnas appeared first on LAIKMETIS.

Popiežius citavo iškilmės Evangelijos pasakojimą apie piemenis, kurie atskubėjo į Betliejų pamatyti Išganytojo. Čia jie pamatė kūdikį Jėzų. Tai, ko nematė, buvo Marijos širdis, kuri dėmėjosi ir svarstė visus šios dalykus (žr. Lk 2, 16–21).

„Kūdikis Jėzus: šis hebrajiškas vardas reiškia „Dievas gelbsti“, būtent tai Jėzus ir padarys. Juk Viešpats atėjo į pasaulį, kad dovanotų mums savo paties gyvenimą. Pagalvokime apie tai, kad visi žmonės yra vaikai, bet nė vienas iš mūsų nepasirinko gimti. O Dievas pasirinko gimti dėl mūsų: Jėzus yra jo amžinos ir begalinės meilės apreiškimas, nešantis pasauliui taiką“, – sakė popiežius.

Marijos širdyje plaka kiekvienos būtybės atpirkimo viltis.

Naujagimį Mesiją, kuris apreiškia Tėvo gailestingumą, lydi Marijos, Mergelės ir Motinos, širdis. Ši širdis – tai ausis, išgirdusi arkangelo Gabrieliaus skelbimą. Ši širdis – tai nuotakos ranka, ištiesta Juozapui. Ši širdis – tai glėbys, apgaubęs Elzbietą senatvėje. Marijos širdyje plaka kiekvienos būtybės atpirkimo viltis.

„Vaikai visada yra mamų širdyje. Šiandien, šią pirmąją metų dieną, skirtą taikai, galvokime apie visas motinas, kurios džiaugiasi savo širdyse, ir apie visas motinas, kurių širdys kupinos liūdesio, nes jų vaikus pasiglemžė smurtas, puikybė, neapykanta. Kokia graži yra taika, kuri tautų gyvenimą padaro džiugiu! Koks nežmoniškas yra karas, kuris drasko motinų širdis!“, – kalbėjo popiežius.

Pranciškus pakvietė kiekvieną savęs paklausti: „Moku saugoti tylą ir kontempliuoti Jėzaus gimimą? Ar saugau širdyje šį Įvykį, gerumo ir išganymo žinią? Kaip galiu pats į tokią didelę dovaną atsiliepti taikos, atleidimo, susitaikymo gestu?“

„Tegul Marija, šventoji Dievo Motina, moko mus išsaugoti Evangelijos džiaugsmą savo širdyse ir liudyti jį pasaulyje“, – meldė popiežius.

The post Koks nežmoniškas yra karas, kuris drasko motinų širdis! – popiežius appeared first on LAIKMETIS.

Žmogaus protui yra sunkiai suvokiamas tikėjimo slėpinys, kad Dievo sprendimu jo Sūnus apsigyventų Marijos įsčiose tarsi šventovėje, augtų ir būtų pagimdytas, kaip kiekvienas žmogaus vaikelis. Tai be galo brangi tikrovė, kalbanti, kaip labai Dievas mus myli ir nori mus lydėti per visas mūsų gyvenimo dienas iki susitikimo amžinybėje, kur regėsime jį veidas veidan.

Naujųjų Metų mišių Evangelijos skaitinys mums pristato Mariją Betliejaus oloje, kur glausdavosi piemenų ganomi gyvulėliai. Marija atidžiai klausėsi piemenų pasakojimo, ką jie girdėjo iš apsireiškusio angelo lūpų. Evangelistas Lukas sako: „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2, 19). Marija atidi Dievo planui ir jį sąmoningai priima. Tai priminimas ir mums, kaip turime reaguoti į visa tai, kas vyksta mūsų gyvenime, – maldoje svarstyti, ką Dievas nori mums pasakyti per skausmingus ir džiugius įvykius, kuriuos leidžia mums išgyventi.

Dievo Gimdytojos šventėje susitelkime mintimis prie Marijos asmens, siekdami dar geriau ją pažinti ir pamilti ne tik kaip Jėzaus, bet ir kaip mūsų Motiną. Evangelijoje paminėti tik keli įvykiai iš Marijos gyvenimo, bet jie labai svarbūs, kad galėtume susidaryti vaizdą, kokia buvo Marija.

Dievo Gimdytojos šventėje susitelkime mintimis prie Marijos asmens, siekdami dar geriau ją pažinti ir pamilti ne tik kaip Jėzaus, bet ir kaip mūsų Motiną.

Apreiškimo metu Marija, iš angelo išgirdusi žinią apie Dievo planą per ją prisiimti žmogaus prigimtį, pasakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Besąlygiškas Marijos klusnumas Dievo planui nulems tolesnę žmonijos istoriją: žmogus niekuomet negalės jaustis apleistas ir niekam nereikalingas, nes žinos, kad Dievas be galo jį myli, ir tai liudija jo nusižeminimas iki Betliejaus Kūdikio. Amžinasis Dievo Žodis savo žemiškąją kelionę pradeda Marijos įsčiose, paskui auga apsuptas Motinos meilės ir rūpesčio.

Angelo apreiškimo metu Marija, sužinojusi, kad jos giminaitė Elzbieta senatvėje pradėjo kūdikį, tuojau išsiruošė į ilgą kelionę, kad pagelbėtų jai paskutiniais nėštumo mėnesiais. Marijos pavyzdys kviečia mus pasitikrinti, kaip praktikuojame artimo meilę.

Marija lydėjo Jėzų viešojo gyvenimo metais, kai jis skelbė Gerąją Naujieną. Galilėjos Kanos vestuvėse jos rūpesčio dėka Jėzus padarė pirmąjį stebuklą – vandenį pavertė vynu. Tai iškalbingas priminimas, kad Marijai rūpi konkretus žmogaus gyvenimas, ypač kai žmogus atsiduria bėdoje.

Marija nepalieka Sūnaus jo kančios metu. Evangelistas Jonas pasakoja: „Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė“ (Jn 19, 25). Nesunkiai galime įsivaizduoti, ką anuomet išgyveno Marija, matydama ant kryžiaus mirštantį savo Sūnų.

Paskutinė žinutė apie Mariją užrašyta Apaštalų darbų knygoje. Po Jėzaus žengimo į dangų apaštalai susirenka į Paskutinės vakarienės kambarį ir meldžiasi; kartu su jais meldžiasi ir Marija. (plg. Apd 1, 14). Tai priminimas, kad Marija visuomet yra su mumis – Bažnyčios bendruomenės žmonėmis.

Švč. Mergele Marija, Dievo Gimdytoja, lydėk mus per visas šių Jubiliejinių metų dienas!

The post Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Dievo Gimdytojos šventė - Naujieji Metai appeared first on LAIKMETIS.

„Nes jiems nebuvo vietos užeigoje“. Gerai pasakyta. Jiems nebuvo vietos užeigoje: iš tiesų žydų netikėjimas visa užliejo. Jis nerado vietos šventų šventojoje, kuri auksu, brangakmeniais, šilkais ir sidabru tviskėjo, Jis negimė tarp aukso ir turtų, bet gimė mėšle, tai yra tvarte (nes kur tik yra tvartas, ten yra ir mėšlo); kur buvo bjaurumų – mūsų nuodėmių. Jis gimė mėšle dėl to, kad tuos, kurie yra iš mėšlo, pakeltų. „Iškelia beturtį iš mėšlo“ (plg. Ps 112 (113), 7). Jis mėšle gimė, kur ir Jobas sėdėjo, ir po to buvo apvainikuotas. „Nes jiems nebuvo vietos užeigoje“. Kas tik yra vargšas, tas tegauna paguodą: Juozapas ir Marija – Viešpaties Motina – neturėjo nei tarno, nei tarnaitės: iš Galilėjos, iš Nazareto jie atėjo vieni, neturėjo gyvulių: jie patys yra ir šeimininkai, ir tarnai.

Jie užeina į užeigą, o neina į miestą, nes drovus beturtis nedrįsta prisiartinti prie turtingųjų. Matykite neturto didybę: jie į užeigą eina, tačiau jis sako, kad užeiga buvo ne pakelėje, bet nuošaliai, pasukus iš kelio, tai yra ne kelyje, bet už kelio – ne įstatymo kelyje, bet Evangelijos takelyje, ir vis dėlto jie buvo takelyje. Niekur kitur nebuvo laisvos vietos, išskyrus ėdžias, – ėdžias, prie kurių rišami galvijai ir asilai. O, jei man leistų pamatyti tas ėdžias, kuriose gulėjo Viešpats!

Šv. Jeronimas, † 420

The post Jiems nebuvo vietos užeigoje appeared first on LAIKMETIS.

Be kita ko, kovos organizatoriai uždraudė boksininkui bučiuoti graikų vienuolio jam padovanotą kryžių per atsakomąją dvikovą su Tysonu Fury, praneša „Hromadske“. Tokį sprendimą kovos organizatoriai paaiškino būtinybe užkirsti kelią galimiems taisyklių pažeidimams.

Anksčiau, gegužę vykusioje kovoje su Fury, kurią Usykas laimėjo, žiūrovai pastebėjo, kad tarp raundų jis prie lūpų pridėjo kažkokį daiktą. Tai sukėlė gandus apie tariamą inhaliatoriaus naudojimą. Sportininkas šiuos kaltinimus paneigė, aiškindamas, kad bučiavo kryželį, kuris, anot jo, suteikė jam jėgų.

„Šis kryžius suteikia man jėgų ir veda mane į pergalę. Jaučiu Dievo Tėvo meilę iš rojaus. Esu nusidėjėlis ir man reikia pagalbos, kad įveikčiau savo nuodėmes“, - sakė Usykas britų leidiniui ‚Mirror‘.

Usykas yra stačiatikis ir viešai deklaruoja savo krikščioniškas pažiūras.

Praėjusią naktį laimėjęs kovą Usykas virš galvos iškėlė originalų etmono Ivano Mazepos, kovojusio prieš carinės Rusijos priespaudą, kalaviją.

Šį istorinį artefaktą puošia Mergelės Marijos su Kūdikiu atvaizdas ir užrašas: „Sudedu į tave, Dievo Motina, visą savo viltį, suteik man savo prieglobstį!“.

The post Pasaulio bokso čempionui Oleksandrui Usykui kovos organizatoriai uždraudė bučiuoti kryželį appeared first on LAIKMETIS.

Iškilmės Evangelija pasakoja apie tai, kad Dievas, Aukščiausiasis, Visagalis, per angelą kalbasi su jauna mergina iš Nazareto, prašydamas jos bendradarbiauti išganymo plane. Jos „Taip“ leido Dievo Sūnui įsikūnyti. Tai viena svarbiausių žmonijos istorijos akimirkų. 

Kaip Mikelandželo Siksto koplyčioje nutapytoje Adomo sukūrimo scenoje dangiškojo Tėvo pirštas paliečia žmogaus pirštą, taip ir čia, mūsų Atpirkimo pradžioje, susitinka tai, kas žmogiška ir tai, kas dieviška.

Moteris iš nedidelio pakraščio miestelio pašaukiama atsistoti į istorijos centrą: nuo jos atsakymo priklauso žmonijos likimas. Galime šypsotis, nes matome, kad jis buvo atiduotas į geras rankas.

mūsų Atpirkimo pradžioje, susitinka tai, kas žmogiška ir tai, kas dieviška.

Nekaltai Pradėtoji yra pasirengusi visiškai tarnauti Dievo Žodžiui, ji visada su Viešpačiu, kuriam visiškai save patiki. Joje nėra nieko, kas prieštarautų jo valiai, nieko, kas priešintųsi tiesai ir meilei.

„Štai tas palaiminimas, apie kurį giedos visos kartos. Džiaukimės ir mes, nes Nekaltai Pradėtoji davė mums Jėzų, mūsų Išganymą!“, – kvietė Šventasis Tėvas.

„Kontempliuodami šį slėpinį galime savęs paklausti: kuo grįsti viltį mūsų laikais, krečiamais karų ir didelių pastangų užvaldyti, pasisavinti? Jėga, pinigais, galingais draugais? Jais remiuosi ar begaliniu Dievo gailestingumu?“, – klausė popiežius.

Kur, pasak jo, ieškoti laimės, kai žiniasklaidoje ir internete tiek daug  blizgių, bet apgaulingų pavyzdžių?

Kur yra mano širdies lobis? Tame, kad Dievas neatlygintinai myli mane, kad jo meilė visada eina pirma manęs ir yra pasirengusi man atleisti, kai grįžtu atgailaudamas pas jį? O gal apgaudinėju save, bandydamas bet kokia kaina įtvirtinti save ir savo valią?

„Broliai ir seserys, artėjant Jubiliejaus Šventųjų durų atidarymui, atverkime savo širdžių ir protų duris Viešpačiui Jėzui, gimusiam iš Nekaltai Pradėtosios Marijos, ir prašykime Motinos užtarimo, kad jis „apsigyventų“ mūsų gyvenime“, – sakė Pranciškus, pataręs šiomis dienomis, šiomis savaitėmis atlikti išpažintį. Ji mums padės būti laimingesniais.

The post Atverkime savo širdžių ir protų duris Viešpačiui Jėzui - Pranciškus appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jo, egzistuoja daugybė būdų pavaizduoti M. Mariją, pilną malonės, palaimintą tarp moterų, tyrą, paprastą, gražią ir, kaip sakoma Nekaltojo Prasidėjimo formulėje, apsaugotą nuo gimtosios nuodėmės ir nė kiek jos nesuteptą.

„Stabtelėkime akimirkai ir mąstykime apie ją, apie jos grožį, Dievo žodžio šviesoje, apie tris mums artimus ir pažįstamus Marijos gyvenimo aspektus:  jos buvimą dukterimi, nuotaka ir motina“, – pakvietė Pranciškus.

Šventame Rašte nekalbama apie jos vaikystę. Bet kai ji įžengia į istorijos sceną, Evangelija mums ją pristato kaip jauną, turtingą tikėjimu, nuolankią ir paprastą mergaitę. Ji yra „mergelė“ (žr. Lk 1, 27), kurios žvilgsnyje atsispindi Tėvo meilė ir kurios tyra Širdis yra nuspalvinta neatlygintinumo ir dėkingumo spalvomis, kuri skleidžia šventumo kvapą. Dievo Motina yra tarsi graži gėlė, kuri nepastebimai augo ir tuoj pražįs, dovanodama save.

Kitas Marijos grožio matmuo yra jos buvimas nuotaka, jos išrinkimas būti Išganymo sumanymo dalimi. „Taip“, „štai aš Viešpaties tarnaitė“, atsiliepia Marija į Dievo kvietimą. Matome, kad čia „tarnaitė“ nėra pavergtas ar pažemintas asmuo, bet ta, kuria Viešpats itin pasitiki ir patiki savo didžiausią turtą, svarbiausią misiją. Marijos grožis yra tarsi deimanto briaunos: ištikimybė, lojalumas, meilumas, pasišventimas, meilė. Tai yra santuokinės meilės požymiai. Todėl šv. Jonas Paulius II nedvejojo sakyti, kad Mariją veda „santuokinė meilė“.

Trečiasis Marijos grožio matmuo mums geriausiai žinomas ir dažniausiai vaizduojamas. Marija yra Motina, globojanti Kūdikėlį Jėzų, esanti šalia savo Sūnaus įvairiais momentais – nuo Kanos vestuvių iki mirties ant Kryžiaus, kur Viešpats ją dovanoja ir kaip mūsų Motiną, kuri mokėjo apmirti tam, kad dovanotų dar daugiau gyvenimo, ypač mažiems, beginkliams, kurie glaudžiasi prie jos.

Visa tai telpa tyroje Marijos Širdyje, laisvoje nuo nuodėmės, paklusnioje Šventajai Dvasiai, pasirengusioje iš meilės viską atiduoti Dievui.

„Kyla rizika manyti, kad tai tolimas, per aukštas, nepasiekiamas grožis. Taip nėra. Mes taip pat gauname jį kaip dovaną per Krikštą, kai esame išlaisvinami iš nuodėmės ir tampame Dievo vaikais“, – pažymėjo popiežius Pranciškus. Ir mes esame pakviesti puoselėti šį grožį sūniška, sutuoktinių meile ir motiniška meile, priimti jį dėkingai ir dosniai dovanoti kitiems, padaryti vietos Viešpačiui savo gyvenimo projektuose, su motinišku švelnumu priimti gyvenimo kelyje sutinkamus brolius ir seseris.

Marijos grožis yra tarsi deimanto briaunos: ištikimybė, lojalumas, meilumas, pasišventimas, meilė.

„Nekaltasis Prasidėjimas nėra mitas, abstrakti doktrina ar neįmanomas idealas: tai gražaus ir konkretaus projekto pasiūlymas, iki galo įgyvendinto mūsų žmogiškumo pavyzdys, kuriuo vadovaudamiesi ir Dievo malonės padedami visi galime prisidėti prie mūsų pasaulio keitimo į gera“, – kalbėjo Pranciškus.

Deja, aplink mus dažnai matome kaip pirmosios nuodėmės pretenzija būti „tarsi Dievas“ (žr. Pr 3, 1-3) toliau žeidžia žmoniją, kaip šis įtikėjimas savo pačių pakankamumu neteikia nei meilės, nei laimės. 

Tie, kurie visų stabilių ir ilgalaikių ryšių atsisakymą aukština kaip pergalę, nedovanoja laisvės. Tie, kurie atima pagarbą iš tėvų ir motinų, kurie nenori vaikų, kurie kitus laiko daiktais arba kliūtimis, kurie dalijimąsi laiko praradimu, o solidarumą – nuskurdinimu, neskleidžia džiaugsmo ir ateities.

Kam reikalingi pinigai banke, patogumai butuose, netikri virtualaus pasaulio „ryšiai“, jei širdys lieka šaltos, tuščios, uždaros? Kokia nauda iš didelio privilegijuotų šalių finansinio augimo, jei pusė pasaulio miršta nuo bado ir karų, o kiti abejingai stebi? Kokia prasmė keliauti po visą planetą, jei kiekvienas susitikimas susiaurinamas iki akimirkos emocijos, iki nuotraukos, kurios niekas neprisimins po kelių dienų ar mėnesių?

„Broliai ir seserys, šiandien žvelgiame į Nekaltai Pradėtąją Mariją ir prašome, kad jos meilės kupina Širdis mus užkariautų, kad ji mus atverstų ir padarytų mus bendruomene, kurioje sūniškumas, santuokinė meilė, motiniškumas yra gyvenimo taisyklė ir kriterijus: kurioje šeimos susitinka, sutuoktiniai viskuo dalijasi, tėvai ir motinos yra šalia savo vaikų“, – kvietė popiežius. Paskutinius homilijos žodžius jis skyrė naujiesiems kardinolams.

„Šią Eucharistiją švenčiame kartu su naujaisiais kardinolais. Jie yra broliai, kurių paprašiau padėti man vykdyti visuotinės Bažnyčios ganytojo tarnystę. Jie kilę iš įvairių pasaulio kraštų, įkūnija vieną Išmintį su daugeliu veidų, kad prisidėtų prie Dievo Karalystės augimo ir sklaidos. Ypatingu būdu patikėkime juos Išganytojo Motinos užtarimui“, – sakė Pranciškus.

The post Popiežius Pranciškus: mąstykime apie Marijos grožį appeared first on LAIKMETIS.

Izraelio aktorė Noa Cohen („Tylusis žaidimas“, „8200“) atliks Jėzaus motinos Marijos vaidmenį, o Izraelio aktorius Ido Tako („Dingęs kareivis“, „Dangus“) vaidins Marijos sužadėtinį Juozapą. Karalių Erodą vaidins amerikiečių aktorius Anthony Hopkinsas („Tėvas“, „Avinėlių tylėjimas“). Tai tik keletas talentingų aktorių, kurie dalyvauja filme apie Mariją, kaip praneša „Netflix“.

Filmą režisavo D. J. Caruso, kuris Peperdino universitete studijavo televizijos produkciją ir stažavosi „Disney“ studijoje. Keletas jo režisūrinių darbų: „Gyvenimo paėmimas" (2004), „Disturbia“ (2007) ir „Erelio akis“ (2008), rašoma IMDB.

Filmą prodiusavo „Aloe Entertainment“ prodiuserė Mary Aloe. Komanda „Aloe Entertainment“ prodiusavo ir (arba) finansavo 48 filmus (26 iš jų per pastaruosius aštuonerius metus) ir devynis serialus, teigia „Aloe Entertainment“.

M. Aloe išpažįsta krikščionybę ir mano, kad šio filmo dabar reikia labiau nei bet kada anksčiau, rašo „The Christian Post".

„Man, kaip moteriai, tikinčiam žmogui ir prodiuserei, Marijos istorija yra labai svarbi. Nors šis filmas skirtas šeimoms, mes visada orientavomės į pasaulio jaunimą, mūsų ateitį. Visada galvojau, o kas, jei galėtume sukurti jaudinantį filmą apie Mariją, jos šeimą, Juozapą ir Jėzų - išgyvenimo trilerį? Nuolat žaliuojantį filmą, kurį vaikai, paaugliai ir šeimos visame pasaulyje norėtų žiūrėti vėl ir vėl“, - sakė ji leidiniui „The Christian Post".

Ji tikisi, kad filmas įkvėps žmones daugiau domėtis Biblija ir savarankiškai ją studijuoti.

M. Aloe sakė, kad „Aloe Entertainment“ komanda labai kruopščiai stengėsi, kad filmas būtų kuo autentiškesnis. Dėl scenarijaus patvirtinimo buvo kreiptasi į daugybę religinių lyderių, įskaitant teologus, mokslininkus, rabinus ir kunigus.

„Scenarijus, kurį 2020 m. parašė rašytojas Timothy Michaelas Hayesas (Timotis Maiklas Hajesas), perėjo 74 juodraščius, kol buvo pateiktas mūsų filmavimo darbams. Svarbi išvada - niekada nepasiduoti, išlaikyti tikėjimą, viltį ir meilę širdyje“, - sakė Aloe „The Christian Post".

The post Advento pradžioje per „Netflix“ platformą bus galima žiūrėti biblinį epą apie M. Mariją appeared first on LAIKMETIS.

Medžiugorjė Bosnijoje Hercegovinoje jau keturis dešimtmečius garsėja kaip maldininkų kelionių tikslas. Tariami Švč. M. Marijos apsireiškimai keletui vietos vaikų prasidėjo 1981 m. Tuometinės Jugoslavijos vyskupai atliko keletą metų trukusį tyrimą ir jo išvadas pateikė Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacijai, kuri 1991 m. paskelbė, kad neįžvelgia nieko antgamtiška. Vis dėlto kongregacija rekomendavo pasirūpinti maldininkais, kurie nepaisant neigiamo vertinimo vis tiek keliavo į Medžiugorję. Popiežiaus Benedikto XVI sprendimu buvo pradėtas naujas tyrimas, kurio rezultatai nebuvo paskelbti, nors buvo pakartota, kad reikia rūpintis į tą vietą keliaujančių žmonių sielovada.  Dabar skelbiamu dekretu galiausiai pateikiama oficiali Bažnyčios pozicija.

„Atėjo laikas užbaigti ilgą ir sudėtingą Medžiugorjės dvasinių reiškinių tyrimo istoriją.“ Šiais žodžiais prasideda Tikėjimo mokymo dikasterijos prefekto kardinolo Victoro Manuelio Fernandezo pasirašytas dekretas. Popiežiaus Pranciškaus sprendimą leisti viešąjį kultą Medžiugorjėje lėmė gausūs teigiami dvasiniai vaisiai, kurių sulaukia tą vietą lankantys žmonės, o taip pat faktas, kad nenustatyta neigiamų ar pavojų Dievo tautai galinčių kelti padarinių.

Teigiami dvasiniai vaisiai – tai visų pirma gyvenimo pagal tikėjimą skatinimas ir gausūs atsivertimai. Daug žmonių surado ar iš naujo atrado tikėjimą, grįžo prie išpažinties ir Komunijos. Medžiugorjėje taip pat gimė daug pašaukimų į kunigus ir pašvęstąjį gyvenimą, daug sutuoktinių susitaikė ir atnaujino šeimos gyvenimą. Taip pat surinkta daug liudijimų apie pagijimus. Medžiugorjės parapijoje nuolat vyksta intensyvus maldos gyvenimas, adoracija, rekolekcijos, jaunimo susitikimai. Atsirado labdaros organizacijų. Į šią vietą kaip maldininkai atvyksta taip pat krikščionys ortodoksai ir musulmonai.

Vertindamas per tariamus regėjimus gautą ir regėtojų skelbiamą žinią Tikėjimo mokymo dikasterijos dekretas visų pirma atkreipia dėmesį į raginimus saugoti taiką. Šis aspektas geriausiai suprantamas ekumeniniame ir tarpreliginiame Bosnijos, paženklintos baisaus karo, kontekste. Tačiau Medžiugorjėje skelbiamoje žinioje taika suprantama ne tik kaip karo nebuvimas, bet ir kaip dvasinė ramybė, šeimos ir visuomenės gyvenimo taikingumas. Taika yra suprantama kaip meilės vaisius. Visa tai yra pagrindas, kuriuo remiantis Medžiugorjėje tikintieji malda kreipiasi į Dievo Motiną kaip į Taikos Karalienę. Toks yra parapijos-šventovės oficialus titulas.

Medžiugorjės žinioje dažnai skamba kvietimas drąsiai pasitikėti Dievu, kuris yra meilė. Regėtojų liudijimuose Dievo Motina nestato savęs į centrą, bet ragina siekti Dievo. Marijos užtarimas ir veikla suprantami kaip subordinuoti Jėzui Kristui, kuris yra malonės ir išganymo šaltinis. Medžiugorjės žinioje skamba nuolatinis raginimas neprisirišti prie žemiškųjų gėrybių, kviečiama atsiversti. Taip pat prašoma nenuvertinti blogio ir nuodėmės sunkumo, rimtai priimti Dievo kvietimą kovoti su blogiu. Pabrėžiama dalyvavimo Mišių aukoje, maldos ir pasninko, gyvenimo prasmės ieškojimo svarba.

Tikėjimo mokymo dikasterijos dekreto antroje dalyje rašoma, kad Medžiugorjės regėtojų skelbiamoje žinioje kai kurie dalykai gali kelti tam tikrų neaiškumų, tačiau manoma, kad taip yra, kad tie neaiškumai atsirado dėl liudijimų persipynimo su liudytojų asmenine žmogiškąja patirtimi, o ne dėl blogų ketinimų.

Galiausiai dekrete rašoma, kad dvasinių vaisių pripažinimas, teigiamas skelbiamos žinios įvertinimas ir oficialus kulto autorizavimas nereiškia, nei kad patvirtinama Medžiugorjės reiškinių antgamtinė kilmė, nei kad tikintieji yra įpareigoti jais tikėti. Vietos ganytojams leidžiama atsižvelgti į Medžiugorjės dvasinę žinią ir skatinti jos sklaidą. Tačiau reikia visada atsiminti, kad į Medžiugorję maldininkai keliauja pas Taikos Karalienę, o ne tam, kad susitiktų tariamais regėtojais.

The post Vatikanas paskelbė dekretą apie Medžiugorję appeared first on LAIKMETIS.

Šventojo Tėvo pasiuntinys pirmą kartą būtent Šiluvoje susitiko su Lietuvos tikinčiaisiais ir koncelebravo iškilmingos Eucharistijos liturgiją (maldos tekstus perskaitydamas lietuviškai). Arkivyskupas Georgas Gänsweinas aplankė didžiąsias Šiluvos šventoves – 100-metį šįmet mininčią Apsireiškimo koplyčią, projektuotą garsiojo Antano Vivulskio, o Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje pasimeldė prie malonėmis garsaus Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo.

Jis taip pat tarė gyvą padėkos bei sveikinimo žodį Marijos gimtadienį ir Bažnyčios dieną švenčiantiems žmonėms aikštėje, o ir juos pradžiugino šis susitikimas palaimintoje žemėje. Sveikinimas buvo sutiktas plojimais. Arkivyskupas Georgas Gänsweinas sveikinimo žodyje sakė: 

„Laudetur Iesus Christus! (Garbė Jėzui Kristui!)

Dėkoju Apvaizdai, dėkoju Dievo Motinai, kuri man davė šią pirmą užduotį iš daugybės užduočių turinčios ir gražios apaštalinio nuncijaus misijos pradžioje. Dėkoju ir Kauno arkivyskupui. Per vyskupus Apvaizda mane atvedė čia. Atvykau su didžiausiu malonumu ir širdimi, kupina džiaugsmo, ir galiu tik dėkoti, kad ir jūs čia šitaip gausiai susirinkote švęsti Mergelės Marijos šventės. Ten, kur tarp tikinčiųjų yra Dievo Motina, ten taip pat yra Dievo malonė.

Štai kodėl svarbu, kad apaštalinis nuncijus užsiimtų ne tik svarbiais darbais, formaliais, biurokratiniais, bet įsilietų į pastoracinio gyvenimo centrą, susitiktų su šio gražaus krašto tikinčiaisiais. Kas būtų koks nors vyskupas be tikinčiųjų?! Bet kokie vargingi būtų tikintieji be gero ganytojo, be vyskupo! Tad svarbu ir labai gražu, kad vyskupai bei tikintieji drauge sudarytų Dievo tautą. Štai kodėl dabar prašau melstis už mane, kaip aš pažadu melstis už jus visus.

Laudetur Iesus Christus!"

The post Naujasis Apaštalų Sosto nuncijus Baltijos šalyse Šiluvoje kreipėsi į tikinčiuosius appeared first on LAIKMETIS.