Pradžios knygoje randame ilgą pasakojimą apie teisųjį patriarchą Abraomą, kurį Dievas vedė nelengvu keliu, bet iš kurio šis nė kiek neišklydo. Abraomas gyveno Uro mieste, turėjo daug turto, tik buvo bevaikis. Dievas pašaukė Abraomą palikti Urą ir keliauti į tolimą Kanaano žemę; tenai gyvenant jam buvo pažadėta Dievo globa ir gausūs palikuonys: „Išvedęs jį laukan, (Dievas) tęsė: „Pažvelk į dangų ir suskaityk žvaigždes, jei gali jas suskaityti.“ Tada jis jam tarė: „Taip gausūs bus tavo palikuonys“. Jis patikėjo VIEŠPAČIU, ir tai jam VIEŠPATS įskaitė teisumu“ (Pr 15, 5–6). Dar didesnis išbandymas buvo, kai Dievas pakvietė Abraomą paaukoti jam savo vienturtį sūnų, bet ir tuomet Abraomas išlaikė klusnumo egzaminą.

Šis Pradžios knygos pasakojimas kviečia ir mus visuomet ištikimai paklusti Dievo valiai, nors kartais ji atrodytų labai neaiški ir sunkiai priimama.

Gavėnios metas bus tikrai mums palaimingas, jeigu labiau apsispręsime visuomet ištikimai klausyti mus kalbinančio Dievo.

Evangelistas Lukas, būtent, ir pasakoja apie tokią sunkią situaciją, kuria turėjo užsibaigti žemiškasis Jėzaus gyvenimas. Mokiniai vis puoselėjo svajonę, kad Jėzus įkurs žemiškąją karalystę, o jie, Jėzaus mokiniai, toje karalystėje užims reikšmingas vietas. Ant Taboro kalno Jėzus leido trims mokiniams matyti regėjimą, kurio metu buvo kalbama apie paskutiniąsias Jėzaus dienas žemėje, tai yra apie jo kančią ir mirtį. Šio regėjimo metu pasigirdo Dangaus Tėvo balsas: „Šitas yra mano išrinktasis Sūnus. Jo klausykite!“ (Lk 9, 35).

Šis Gavėnios metas bus tikrai mums palaimingas, jeigu labiau apsispręsime visuomet ištikimai klausyti mus kalbinančio Dievo. Nuo šio klusnumo priklausys visa mūsų dvasinė pažanga. Todėl Gavėnios metu dažniau skaitykime Šventąjį Raštą, kuris padės susiorientuoti, ko Dievas iš mūsų laukia ir kur turime jo klausyti.

Gavėnios metu bažnyčiose giedami Graudūs verksmai ir einami Kryžiaus keliai. Tai puiki proga apmąstyti Kristaus kančią, o kartu ir begalinę Dievo meilę. Jėzus prisiėmė net mirtį ant kryžiaus, nes mus be galo mylėjo.

Kančios išvakarėse, atsisveikindamas su savo mokiniais, Jėzus kvietė juos pasilikti jo meilėje ir kaip didžiausią meilę įvardijo už draugus aukojamą gyvybę: „Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 9–10.13).

Klusnumas Dievui visų pirma reikalauja laikytis Dekalogo – Dešimties Dievo įsakymų. Kai vienas vyras paklausė Jėzų, ką jis turi daryti, kad laimėtų amžinąjį gyvenimą, išgirdo atsakymą: „Žinai įsakymus: Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną“ (Mk 10, 19).

Dekalogo įsakymų laikymasis yra minimumas, kiek mes turime paklusti Dievui. Ištikimi Jėzaus sekėjai laikosi ne tik Dekalogo, bet ir visų jo paraginimų, kuriuos randame Evangelijos žodyje, ypač Kalno pamoksle (žr. Mt 5–7). Skaitydami Kalno pamokslą galime pasitikrinti, kiek ištikimi esame Jėzaus draugai.

The post Kardinolas Sigitas Tamkevičius. „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“ (Lk 9, 35)  2 Gavėnios sekmadienis appeared first on LAIKMETIS.

Maldos tikslas – išsipildymas. Ji yra girdima ir išklausoma. Taigi Dievas yra tas, kuris pajėgia, geba, turi valios ir kantrybės klausytis žmogaus. Jis yra toks didelis, kad gali pagelbėti ir mažame. Ir nors pasaulis turi savo tvirtą tvarką, jis nėra toks, kad iš jo būtų įmanoma atimti meilės galią, kuri yra Dievo galia. Dievas atsiliepia.

Galbūt galima žengti dar žingsnį ir tarti, jog Dievo veikimas visada yra atsakas į tokį meldžiantį žmogaus šauksmą. Bet ne dėl to, kad Dievas kaip didis Viešpats prieš ką nors duodamas norėtų sulaukti prašymų. Ne, taip tiesiog turi būti, nes tik tada, kai žmogus tampa prašytoju, kai jis peržengia pats save, kai atsisako savęs, kai suvokia Dievą kaip tikrovę ir jam atsiveria – tik tada apskritai Dievui atsiveria durys ir nusidriekia erdvė, kurioje Jis gali veikti dėl mūsų, žmonių, ir mumyse. Dievas juk visada yra šalia mūsų, bet šalia Jo ne visada esame mes, – sako šv. Augustinas. Tik tada, kai priimsime Jo artumą, kai maldoje Jam atsivers mūsų būtis, Dievo veikimas iš tikrųjų galės virsti veikimu mumyse ir dėl mūsų, žmonių.

Jozefas Racingeris

The post Malda nenueina į tuštumą appeared first on LAIKMETIS.

Senojo Testamento Išėjimo knygoje labai konkrečiai nurodoma, kaip reikia praktikuoti meilę ir kur ji labiausiai reikalinga. Išėjimo knygoje skaitome: „Nevarginsi ir nekamuosi ateivio... Neskriausi našlės ar našlaičio... Kai skolinsi vargšams, nereikalausi palūkanų“ ir t. t. (žr. Iš 22, 20–26). Jėzus, paklaustas, koks yra didžiausias įsakymas Įstatyme, atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas.

Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 14, 37–39). Apaštalo Jono užrašytoje Evangelijoje pasakojama, kas vyko Paskutinės vakarienės kambaryje. Nuplovęs mokiniams kojas Jėzus kalbėjo: „Ar suprantate, ką jums padariau? Jūs vadinate mane ʻMokytojuʼ ir ʻViešpačiuʼ ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau“ (Jn 14, 12–15).

Taigi, kiekvienas, kuris seka Kristumi, turi būti pasiruošęs tarnauti; turi rūpintis ne tik savo reikalais, bet matyti šalia savęs stokojančius žmones ir jiems padėti. Atsisveikindamas su mokiniais, Jėzus įsakmiai kalbėjo apie meilės reikalingumą: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą! Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 34–35). Ko konkrečiai reikalauja Dievo ir artimo meilės praktika? Jėzus kalba ne apie kažkokias emocijas, bet apie laikymąsi Jo žodžio: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“ (Jn 14, 23–24). Dievo žodis visų pirma kreipia mus į Dekalogą, kuris tikinčiojo žmogaus gyvenime privalo būti pamatu – ant jo statomas laikinasis žmogaus gyvenimas žemėje, o kartu ir visa amžinybė. Tačiau kaip mylėti Dievą, kurio nematome ir kurio buvimo nejaučiame?

Dievo žodis kalba apie tai, kuo turi pasižymėti į Dievą tikintis žmogus; esminė jo žymė privalo būti meilė.

Evangelijoje pagal Matą yra vaizdžiai aprašyta paskutiniojo teismo valanda, kai Viešpaties akivaizdoje bus surinkti visų amžių žmonės: teisieji stovės dešinėje, o atmetę Dievą – kairėje. „Tars karalius stovintiems dešinėje: ʻAteikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte ... kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėteʼ“ (Mt 25, 34–36.40). Jėzus mokė, kad Dievą turime matyti kiekviename žmoguje, ypač tame, kuris vargsta, kenčia ir yra reikalingas mūsų dėmesio bei pagalbos. Jei tai supratome ir atliekame, tuomet tikrai vykdome didįjį Dievo meilės įsakymą.

Galime tik pasidžiaugti, kad daugelis mūsų žmonių gerai supranta Jėzaus paliktąjį meilės įsakymą. Tai liudija mūsų dėmesys nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms. Meilės įstatymas taip pat reikalauja iš mūsų dar vieno gana sunkaus dalyko – atlaidumo tiems, kurie mus yra įskaudinę. Kalbėdami Jėzaus išmokytą maldą „Tėve mūsų“, tariame žodžius: „Tėve mūsų... atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame savo kaltininkams“ (Lk 11, 4 ). Kai kalbėsime šią maldą, pamąstykime, ar gebame atleisti.

Apaštalo Jono paraginimas mylėti vieniems kitus, „nes meilė yra iš Dievo“ (1 Jn 4, 7), tebūna pagrindinė mūsų žemiškos kelionės gairė, į kurią nuolat žvelgtume, siekdami, kad mūsų gyvenimas būtų pagal Jėzaus mintį ir širdį.

The post Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Didysis įsakymas - 30 eilinis sekmadienis appeared first on LAIKMETIS.

„Dėkoju Viešpačiui už šią piligriminę kelionę, dėkoju visiems už maldas, kurios mane lydėjo, dėkoju šių dviejų šalių žmonėms, civilinei valdžiai ir bažnytinei vyresnybei, dėkoju už meilę ir gerumą“, – sakė Pranciškus.

Dėkoju Viešpačiui už šią piligriminę kelionę, dėkoju visiems už maldas, kurios mane lydėjo...

„Kipras yra Viduržemio jūros perlas, reto grožio perlas, bet jis turi šalį dalijančios spygliuotos vielos įrėžtą randą“. Popiežius sakė, kad Kipre jis jautėsi kaip šeimoje, jam brangus buvo kiekvienas susitikimas, ypač Mišios Nikosijoje.

Jį taip pat labai sujaudino nuoširdumas, su kuriuo jį priėmė ortodoksų vyskupas  Chrizostomas. Kipre, kaip ir vėliau Lesbo saloje, popiežius susitiko su migrantais. „Galėjau pažvelgti kančiai į akis: prašau, žiūrėkime į akis atstumtiems žmonėms, kuriuos sutinkame, matykime vaikų, viltį prarandančių migrantų veidus.“

Galėjau pažvelgti kančiai į akis: prašau, žiūrėkime į akis atstumtiems žmonėms, kuriuos sutinkame, matykime vaikų, viltį prarandančių migrantų veidus.

Toliau kalbėdamas apie vizitą Graikijoje, popiežius sakė, kad Atėnuose jis pasijuto kaip pasinėręs į istorijos didybę, į Europos atmintį. Susitiko su broliais vyskupais ir katalikų bendruomene, kartu su jais šventė sekmadienio Mišias, paskui susitiko su jaunimu, atvykusiu iš visos šalies. Galiausiai popiežius paminėjo broliškus susitikimus su ortodoksų arkivyskupu Jeronimu.

„Pavedu Šventosios Dievo Motinos užtarimui tą daugybę vilties sėklų, kurias Viešpats pasėjo per šią piligriminę kelionę“, – sakė Pranciškus.

The post Popiežius apie pasibaigusią kelionę į Kiprą ir Graikiją: dėkoju už meilę ir gerumą appeared first on LAIKMETIS.

Konkurse varžosi pradedantieji kalėdinių dainų ir giesmių autoriai bei atlikėjai. Laimėtojai savo kūrinius atliks greta žinomų dainininkų ir muzikantų tradiciniame kalėdiniame koncerte Vatikane. Tarp konkurso rėmėjų – popiežiškasis fondas „Gravissimum Educationis“ ir saleziečių „Missioni Don Bosco Valdocco“.

„Džiaugiuosi galėdamas su jumis susitikti advento, į Kalėdas ir jų slėpinį kiekvienais metais įvedančio laikotarpio, išvakarėse. Ir šiais metais jų šviesą temdys pandemijos pasekmės, vis dar sunkios. Bet būtent todėl turime klausti, ką daryti, ir išsaugoti viltį. Kristaus gimimo šventė nėra tarsi klaidinga nata išmėginime, kurį patiriame, nes tai tobula atjautos ir švelnumo šventė. Jos grožis yra kuklus ir pilnas žmogiškos šilumos“, – kalbėjo popiežius. – „Kalėdų grožis švyti mažuose konkrečios meilės gestuose. Ši meilė nėra paviršutinė, neapčiuopiama, tolima. Priešingai, ji išplečia širdį, atveria ją savęs dovanojimui, gali sužadinti kultūrinius, socialinius, ugdymo procesus.“

ši meilė nėra paviršutinė, neapčiuopiama, tolima. ji išplečia širdį, atveria savęs dovanojimui...

Tokioje perspektyvoje, priminė popiežius, jis iniciavo Globalų ugdymo susitarimą, siekiantį įveikti susiskaldymą ir tvirtinti broliškų žmonijos santykių audinį. Kad šie tikslai būtų pasiekti, reikia drąsos į pirmą vietą iškelti žmogaus asmenį ir tarnauti bendruomenei. Greta drąsos taip pat reikia kūrybingumo.

„Štai ir jūs sukūrėte naujas kalėdines dainas ir giesmes ir jomis pasidalijote vardan dar didesnio sumanymo, kuris pripažįsta grožį kaip žmogiško augimo kelią, kaip svajonę apie geresnį pasaulį“, – pažymėjo Pranciškus ir pridūrė vieno iš savo pirmtakų – šv. Pauliaus VI – pastabą, jog „pasaulyje, kuriame gyvename, reikia grožio, kad nepultume į neviltį“. 

pasauliui, kuriame gyvename, reikia grožio, kad nepultume į neviltį.

Kokio grožio? Ne tokio, kuris yra apgaulingas, susidedantis iš įvaizdžio ir žemiškų turtų, kuris yra tuščias ir gimdo tuštumą. Ne, reikia tokio grožio, kurį parodė įsikūnijęs Dievas, veidų ir istorijų grožio, mūsų bendrų namų kūrinių grožio, dalyvaujančių, šv. Pranciškaus Asyžiečio žodžiais, Aukščiausiojo pašlovinimo giesmėje. 

Audiencijos dalyviams Šventasis Tėvas padėkojo už tokio meilės, dalijimosi ir tarnavimo gestuose regimo grožio sergėjimą.  

The post Pranciškus: Kalėdų grožis švyti mažuose meilės gestuose appeared first on LAIKMETIS.

Tikrasis tikėjimas visų pirma remiasi tvirtu žinojimu, kad yra Dievas, kuris sukūrė visą visatą, visą dvasinį ir fizinį pasaulį. Jis taip pat sukūrė Žemės planetą ir visų žmonių sielas ir fizinius kūnus. Dievas taip pat sukūrė dėsnius, kuriais pasiremdami žmonės gyvena. Vienas iš tų Dievo sukurtų dėsnių yra žmonių prigimties dvilypiškumas: žmonės gimsta kaip vyrai arba kaip moterys. Toks yra Dievo dėsnis. Kai žmonės gyvena pagal Dievo dėsnius, jie gražiai tobulėja, auga ir kuria gražų pasaulį. Kai žmonės prieštarauja Dievo dėsniams, jie kenkia patys sau ir kitiems žmonėms.

Sutrikusi seksualinė orientacija yra visų pirma neteisingas požiūris į save ir gyvenimą. Tai yra neteisingos mintys, kylančios dėl tikros išminties stokos.

Dievas sukūrė žmones taip, kad jie gyvendami darniai tobulėtų, vienas kitą pamokytų, papildytų ir patirtų įvairias augančios ir besitęsiančios meilės rūšis. Šis Dievo planas apima ne dešimtmečius, o tūkstantmečius. Tikrąją meilę žmonės visų pirma atranda darnioje šeimoje, kurią sudaro vyras ir moteris, ir iš jų meilės gimstantys jų vaikai. Taip sudaryta šeima leidžia patirti pačias pažangiausias, giliausias, prasmingiausias ir įvairiausias meilės rūšis, kurios auga ir tobulėja tūkstančius metų. Jos yra visų žmonių, šeimų, giminių, tautų ir civilizacijų gyvenimas.
Kurdami darnia vyro ir moters meile paremtą šeimą, labai asmeniškai patiriame daug įvairių skirtingų meilės rūšių ir taip labai tobulėjame dvasiškai. Tobulesnio šeimos modelio už vyro ir moters meilę nėra, nes taip žmones sukūrė Dievas. Moteris patiria meilę savo vyrui. Vyras patiria meilę savo moteriai. Tai jie vienas kitą atranda, papildo ir padeda vienas kitam augti. Iš vyro ir moters nuoširdžios meilės gimsta jų sūnus ar dukra. Taip yra patiriamos naujos nuostabios ir darnios meilės formos. Vyras mokosi būti tėvu. Moteris mokosi būti mama. Vyras myli savo sūnų. Sūnus myli savo tėvą. Motina myli savo dukrą. Dukra myli savo mamą. Sesuo myli savo brolį. Brolis myli savo seserį. Senelė myli savo anūką. Anūkas myli savo senelį. Šie giminystės ir meilės ryšiai vis prasmingai pildosi ir auga. Tai yra Dievo palaiminti darnūs žmonių meilės ryšiai, kurių apimtos žmonių sielos patiria pačią didžiausią laimę, darną, stiprybę, gėrį ir pasiekia patį aukščiausią dvasinį tobulėjimą. Šia visapusiška meile paremtos šeimos sudaro labai stiprias ir šviesias valstybes, kurios auga savo dvasia, savo meile, kūrybingumu ir žmonių gausa. Tik taip augdamos tautos tikrai puošia visą pasaulį.

Dievas sukūrė vyrą tam, kad jis mylėtų savo moterį. Dievas sukūrė moterį tam, kad ji mylėtų savo vyrą. Iš jų tyros meilės išauga nuostabios, tvirtos, šviesios, kūrybingos ir mylinčios tautos ir civilizacijos. Kai jie vienas kitą myli, jie vienas kitą papildo ir auga savo dvasia.

Kai vienas kitą lytiškai myli du vyrai, visos šios meilės rūšys liaujasi, dvasinis tobulėjimas sustoja, nyksta žmonės, šeimos, tautos, civilizacijos. Meilė nebeturi tęstinumo, nebeturi stiprybės, ji virsta destruktyvia. Ši vienalytė meilė neteisingai supranta Dievą ir neteisingai supranta gyvenimo prasmę. Vienalytė meilė naikina pati save.
Visa didžioji visata yra Dievo gyvenimas. Pagal šį gyvenimą žmonės gyvena. Pagal šį gyvenimą yra visos žmonijos istorija kuriama. Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra amžinas. Kas laužo Dievo dėsnius, tas amžinybės požiūriu nemato net savo paties gyvenimo.

Kiekvienas žmogus gyvena visų pirma tam, kad pats darniai tobulėtų savo dvasia, pagal Dievo dėsnius. Ir tik pats darniai tobulėdamas savo dvasia, žmogus kuria tikrai gražų dvasinį ir fizinį pasaulį.

Kas vadovaujasi Dievo dėsniais, to mintys yra teisingos. Kas jiems prieštarauja, tas klysta ir gali pridaryti ne tik labai daug žalos sau, bet ir kitiems žmonėms. Todėl tokių sprendimų, kaip nestereotipinės socialinės lytys, lytinės tapatybės pasirinkimas, vienalytė lytinė meilė, fizinio kūno lyties pakeitimas, tos pačios lyties partnerystė ir etc., ir visa tai siekiantys pateisinti įstatymai yra tikrai neteisingi.

Kodėl neteisingi? Visų pirma, jie yra neteisingi todėl, kad Dievas žmones sukūrė dvilypius: vyrą ir moterį. Antras dalykas, žmonės, kuriems atrodo kitaip, mąstydami klysta. Jie neigia vieną iš pačių svarbiausių Dievo dėsnių, - kad Kūrėjas yra tobulas. Visatos Kūrėjo nereikia keisti ar papildyti. Tai ne žmogaus darbas.

Nereikia keisti ir pasaulio, kurį Dievas sukūrė. Nereikia keisti tautų tradicijų ir papročių, kurie lėmė, kad tos tautos egzistuoja ir tobulėja tūkstančius metų, nes remiasi Dievo mokymais. Nereikia keisti ar naujais dariniais bei ryšiais papildyti šeimų, jų tradicijų ir papročių, kurie daugybę šimtmečių augino žmonių dvasią ir meilę. Nereikia keisti ar pildyti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ar švietimo sistemos, kuri darniai gina vyro, moters ir jų vaikų teises ir pasisako už tobulą besitęsiančią, augančią meilę. Šiuo atveju nieko nereikia keisti fiziniame pasaulyje.

Ne pasaulį reikia keisti, ne Dievą; ir net ne savo fizinį kūną. Reikia tik pakeisti savo mintis: priderinti jas prie Dievo dėsnių. Būtent tai tikrai nieko nekainuoja, o gali duoti visą gražų gyvenimą, su visomis tikromis, amžinomis, augančios meilės formomis ir spalvomis.

Sakote, kad vienalytė seksualinė orientacija (kai mylisi vyras su vyru) nėra nusikaltimas. O iš tiesų tai yra labai didelė dvasinė klaida. Nes taip yra:

1. Paneigiami Dievo dėsniai;

2. Pažeidžiamas asmeninis dvasinis Jūsų tobulėjimas;

3. Įvedama nedarna visuomenėje, kuri gali pražudyti kitus žmones, šeimas ir tautą.

Jeigu, formuodami savo nestereotipinių lyčių filosofiją, švietimą ir teisę, neteisingai nukreipsite kitų žmonių mintis, ir jie dėl to nesusilauks palikuonių ir pražus; kaip Jums atrodo, kas atsakys už jų nutrauktą šeimos gyvybę ir meilę? Kas atsakys už jų dvasines klaidas? Kas atsakys už jų skausmą ir dvasinio tobulėjimo praradimą? Juk atsakysite būtent Jūs. Kitame pasaulyje Tiesa yra nepalenkiama ir nenuperkama. Todėl, kol gyvenate šiame pasaulyje, neklyskite. O jeigu klystate, tai bent jau neveskite iš kelio kitų žmonių. Nes būtent tai mums visiems ir kainuoja daugiausiai sielvarto ir skausmo, kai grįžtame į savo Tikrąjį pasaulį.

Ką gi daryti? Pasirūpinkite, prašau, kad griūvant ES dorovinėms vertybėms, tradicinė šeima, kurią sudaro vyras ir moteris, būtų labai tvirtai apsaugota, mylima, gerbiama ir pati brangiausia vertybė (tik Dievas tebūna didesnė vertybė). Gilinkitės į tikėjimą, atraskite amžinuosius Dievo dėsnius ir jais pasiremdami susitvarkykite savo mintis. Kai susitvarkysite savo mintis, susitvarkys visas Jūsų gyvenimas. Kai susitvarkys gyvenimas, bus tvarkingas ir visas pasaulis.

Žmogus gyvena ne keletą dešimtmečių. Žmogus yra amžina dvasinė būtybė. Supraskite, kad Jūs gyvenate tam, kad tobulėtumėte, artėtumėte prie Viešpaties Dievo savo širdimi ir savo gyvenimu. Viešpats Dievas yra Meilė. Jis sukūrė vyrą ir moterį tam, kad ypatingai darniai ir konstruktyviai augtų jų meilė ir būtent taip tobulėtų jų dvasia. Neardykite Dievo dėsnių, neardykite savo pasaulio, nes tai yra tikrai labai didelis nusikaltimas.
Dar kartą leiskite Jums priminti. Kiekvienas žmogus gyvena šiame pasaulyje dėl to, kad dvasiškai tobulėtų. Kai žmogus gauna moters kūną, tai padeda tobulėti jo sielai vienaip. Kai žmogus gauna vyrišką kūną, tai padeda jo sielai tobulėti kitaip. Žmogus turi būti dėkingas už tai, ką jam Dievas davė, ir su nuoširdžia pagarba ir džiaugsmu lavinti savo sielą. Jeigu taip Dievas davė, vadinasi, taip yra gerai.

Šis pasaulis yra dvasinė mokykla. Kiekvienas žmogus čia gimė išmokti savo asmeninių dvasinių pamokų. Ir savo fizinį kūną jis gavo tokį neatsitiktinai. Jis yra duotas toks tam, kad būtent toks labiausiai tinka žmogaus sielos tobulėjimui. Čia, visų pirma, yra gilūs ir prasmingi, gražūs ir labai konstruktyvūs dvasiniai dalykai.

Jūsų ginama neutrali lyčiai partnerystė prieštarauja dvasiniams tobulėjimo dėsniams ir žlugdo sielų svajones ir planus. Prieštarauja Dievo dėsniams. Jeigu pažeisite žmonių vertybes ir suklaidinsite jų mintis, tai sunaikinsite jų šeimas, nužudysite žmones ir galbūt net pasmerksite mirčiai savo tautą. Kaip Jūs jausitės dėl to, ką padarėte, kai po mirties grįšite į dvasinį pasaulį? Jeigu Jums negaila kitų žmonių ir tautos, tai bent jau pagailėkite pats savęs. Tie žmonės, kurie išveda kitus žmones iš teisingų minčių kelio, kurie kitus žmones pražudo ir pražudo savo tautą, tikrai labai ypatingai negerai jaučiasi po mirties.

Mes Jus mylime, brangus mūsų šalies sūnau, Vytautai, todėl mes Jus ir stabdome, nes matome, kad Jūs labai klystate ir naikinate patį save. Taip pat mes labai mylime savo šeimas, savo vaikus ir savo tautą. Mes norime, kad mūsų vaikai būtų tikrai laimingi, kad mūsų tauta būtų tikrai stipri ir kilniai gyventų tūkstančius metų. Mes labai mylime Visagalį Dievą. Ir esame tikri, kad tik gerbdami Jo dėsnius mes būsime tikrai laimingi.
Jeigu tikrai norite padėti LGBT žmonėms, negriaukite jų gyvenimų, nepateisinkite jų klystančių minčių. Padėkite jiems suprasti save teisingai. Padėkite matyti gyvenimą tikru metafiziniu žvilgsniu. Padėkite jiems suprasti, kad svarbiau už viską yra dvasinis tobulėjimas, o ne fiziniai laikini dalykai. Priminkite jiems, kad būtent toks fizinis kūnas mums yra Kūrėjo duotas tam, kad mes paaugtume savo dvasia. Mes visi turime tam tikrų asmeninių dvasinių pamokų, kurias galime išmokti tik tokiame kūne, kuriame gimėme. Priminkite jiems, kad Dievas yra tobulas. Kad visi žmonės yra labai laimingi ir stiprūs, kai jie gyvena pagal Dievo dėsnius. Nekurkite naujų paviršinių filosofijų ar įstatymų, o tiesiog - sekite Dievą.

Vėl gi, pažanga kyla ne iš Vakarų ar Rytų. Pati didžiausia pažanga kyla iš Dievo. Pažanga yra – vienas iš esminių amžinybės dėsnių. Neskubėkite visko kurti pagal Vakarų pasaulį. Kurkite Lietuvą: gerbkite ir tausokite jos unikalumą. Ieškokite atsakymų savo širdyje. Kurkite Dievo pasaulį Lietuvoje ir - su Lietuva kurkite visą pasaulį. Su meile sujunkite Rytus ir Vakarus, skoningai pasiimkite iš jų tai, kas yra geriausia, - kas labiausiai priartėja prie Visatos Kūrėjo Proto. Neskaičiuokite vertybių dešimtmečiais ar šimtmečiais. Skaičiuokite vertybes tūkstantmečiais ar net - amžinybe. Tai yra teisingas požiūris ir siekis, kuriuo privalo vadovautis tikri valstybės lyderiai.

Nepriešinkite Azijos ir Europos. Visur gyvena to paties Dievo vaikai. Mylėkite Juos kaip tikrus savo brolius, ir rodykite Jiems kelią į Viešpatį Visatos Dievą. Toks yra Jūsų tikrasis tikslas ir darbas.

Jūs esate teisus, teisingas tikėjimas niekada neskatina neapykantos. Bet jis visada skuba padėti tiems, kurie klysta, nes juos tikrai myli. Štai, sakykime, Jūs, pasuksite Lietuvos teisę, švietimą ir žmonių mintis neteisinga kryptimi. Vyras pamils vyrą, o ne moterį. Palikuonių du vyrai besimylėdami tikrai nesusilauks. Ir kai Jūs grįšite į savo tikrąjį pasaulį, sužinosite, kad taip nutraukėte šimtus žmonių gyvybių. O jeigu taip Lietuvoje suklys šimtai žmonių? Jūs būsite nutraukęs šimtus tūkstančių gyvybių. Tai yra esminė Jūsų minčių klaida. Jūs nematote pasaulio dvasinės pusės arba ją matote neteisingai. Visą šią situaciją trumpai apibūdinčiau taip: Jūs esate teisus, Dievas myli visus žmones. Mes taip pat visus žmones mylime, nes taip mus moko Visatos Kūrėjas. Bet, kai žmogus kelia ranką prieš save, kai jis kelia ranką prieš kitus žmones, kai jis kelia ranką prieš savo tautą ar net Dievą, mes stabdome jį, nes tai yra - Meilė.

Mes stabdome Jus, nes tai yra Tikroji Meilė. Meilė, kuri kyla iš pačios mūsų širdies ir iš Amžinybės.
Šiame straipsnyje gana nuodugniai paaiškinau tam tikras dvasines Tiesas, kurios yra fundamentalios. Todėl pažvelkite į viską dar kartą. Ar tikrai partnerystės įstatymas niekaip neprieštarauja Dievo dėsniams ir visų žmonių dvasiniam augimui? Ar tikrai nesikerta Jūsų požiūris su esminėmis religinėmis vertybėmis, kad Dievo tobulinti nereikia? Kad Jis sukūrė vyrą ir moterį, taip sudarydamas mums visiems pačias geriausias sąlygas konstruktyviausiai dvasiškai tobulėti. Ar tik Jūs nesusiruošėte žudyti žmonių, norėdamas jiems padėti? Ar tik Jūs nežudote savo tautos ir pats savęs? Ar Jūs tikrai pakankamai gerai išmanote dvasinius dalykus, kad galėtumėte spręsti Lietuvos žmonių ir visos tautos mirties klausimą? Ar suprantate, kad Jūsų klaidų kaina gali būti labai didelė?

Jeigu tikrai norite būti savimi, tai priimkite savo kūną ir pasaulį tokį, kokį jį Dievas Jums davė. Daugiau mąstykite apie savo sielos kaitą ir tobulėjimą. Padėkite savo tautos žmonėms mąstyti ir mylėti teisingai: tegul vyrai myli moteris, o moterys - vyrus. Jeigu Lietuvos žmonės klysta, atstatykite jų mintis: tegul jie susilaukia gražių palikuonių ir juos darniai išauklėja. Padėkite sukurti stiprias šeimas, kad jose galėtų augti pilnavertį gyvenimą ir visą meilę patiriantys vaikai. Tegul Jūsų darbai Jums, visai lietuvių tautai ir visam pasauliui neša tikrą stiprybę, teisingą tikėjimą, viltį, šviesią ateitį, kūrybingą savarankiškumą, laimingą, ilgą ir amžiną gyvenimą, o ne mirtį.

The post Remigijus Jakulevičius. Kas yra tikroji meilė? Atsakymas Tomui Vytautui Raskevičiui appeared first on LAIKMETIS.

Kristaus kančia, mirtis ir prisikėlimas yra didžiausias gailestingosios Dievo meilės apsireiškimas.

Atmintin iškyla viena skaityta istorija. 1945 m. Dachau koncentracijos stovykla buvo išlaisvinta. Buvę belaisviai eina pro savo sargybinius ir kankintojus, kuriems ant krūtinės buvo iškabinta kaltinimų lenta. Kiekvieną, kuris kaltas dėl kankinimų, priekabiavimų ar nužudymų, auka galėjo pažymėti jų lentelėje. Visi eidami atpažįsta vieną ar kitą kankintoją ir juos pažymi.

Prie savo kankintojų priartėja keli lenkų kunigai ir... praeina pro savo budelius nusilenkdami jiems. „Jūs nei vieno iš jų nekaltinate?”. „Ne! Te Viešpats jiems būna gailestingas!“,- ištaria vienas jų. Galima paskęsti neapykantos, pykčio ir keršto troškulio jūroje, bet taip ir tik taip galima surasti naują pradžią!

Būkime gailestingosios Dievo meilės atspindžiais! Su Atvelykiu! Būkit palaiminti!

The post Pasvalio parapija: apie Dievo gailestingumą, belaisvius ištroškusius keršto ir naują pradžią atleidžiant appeared first on LAIKMETIS.

Ne, Dievas nesmerkia. Jis ne aklas ir regi mūsų ribotumą bei trūkumus, bet tą akimirksnį savo meilės jėga Jis liudija, kad mumyse esama daugiau negu šio blogio. Dievas, mūsų užtarytojas.

Iš prancūzų kalbos vertė Inga Barbora Kazakevičiūtė

The post Tu nesi teisiamas appeared first on LAIKMETIS.