Kad McElroy gali pakeisti Gregory buvo kalbama bent jau nuo 2024 m. spalio 10 d., kai Vatikane susitiko su popiežiumi Pranciškumi kartu su kitais dviem popiežiaus sąjungininkais - kardinolu Josephu Tobinu, Niuarko (Naujasis Džersis) arkivyskupu, ir kardinolu Blase Cupichu, Čikagos arkivyskupu. Nors privataus susitikimo detalės nebuvo paviešintos, kai kurie apžvalgininkai užsiminė, kad vyrai aptarė aukšto rango arkivyskupų vietas, kurias reikia užimti, įskaitant Vašingtoną.

Gregory, kuris Vašingtono arkivyskupu buvo paskirtas 2019 m. balandį, šiame poste dirbo penkerius metus ir devynis mėnesius. Jo įpėdinio kadencija gali būti dar trumpesnė.

Kitą mėnesį McElroy'ui sukaks 71-eri. Pagal Bažnyčios teisę jis turi pateikti atsistatydinimo pareiškimą popiežiui 2029 m. vasario pradžioje, t. y. maždaug po ketverių metų, kai jam sukaks 75-eri. Popiežius Pranciškus yra leidęs kai kuriems vyskupams tęsti tarnystę iki 80 metų, o tai reiškia, kad McElroy'ui sukaktų 2034 m.

Savo pirmame pareiškime kardinolas pasakė: „Katalikų Bažnyčia moko, kad šalis turi teisę kontroliuoti savo sienas. Ir mūsų tautos noras tai padaryti yra teisėtas siekis“.

„Kartu esame pašaukti visada jausti kiekvieno žmogaus orumą. Ir todėl planai, apie kuriuos buvo kalbama kai kuriais lygmenimis, kad visoje šalyje būtų vykdoma platesnė migrantų deportacija būtų nesuderinama su katalikų doktrina. Taigi turėsime pažiūrėti, kas išryškės administracijoje“.

Naujasis Vašingtono arkivyskupas sakė, kad linki sėkmės išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo administracijai, tačiau atidžiai stebės, kaip Trumpas elgsis su imigrantais, kurie šalyje yra be teisėto statuso.

The post Naujasis Vašingtono arkivyskupas: platesnė migrantų deportacija būtų nesuderinama su katalikų doktrina appeared first on LAIKMETIS.

Vyskupas Josephas Khawamas (Džozefas Kavamas), melkitų Bažnyčios Venesueloje apaštališkasis egzarchas ir melkitų eparchijos Meksikoje apaštališkasis administratorius, pasmerkė Meksikos imigracijos tarnybos kelių valandų jo sulaikymą kartu su nelegaliais imigrantais, jo Vatikano paso ir asmeninio telefono konfiskavimą bei deportavimą į Venesuelą, iš kurios jis skrido į Meksiką.

Balandžio 6 d. socialiniuose tinkluose „Facebook" ir „Instagram" paskelbtame pareiškime sirų kilmės prelatas teigė, kad „apgailestauja ir smerkia" tai, kas, kaip pranešama, įvyko naktį iš balandžio 2 į 3 d. Meksikos sostinės oro uoste.

Melkitų graikų apeigų vyskupas teigė, kad tai, kas jam nutiko, yra „akivaizdi rasinės diskriminacijos praktika ir visų pirma žmogaus orumo įžeidimas, atsižvelgiant į tai, kad Vatikano pase įrašyta jo kilmės pilietybė yra sirų" ir kad valdžios institucijos netinkamai su juo elgėsi dėl jo kilmės.

Vyskupas sakė, kad tai, kas įvyko, yra žmogaus teisių ir tarptautinių konvencijų, reglamentuojančių šį klausimą, pažeidimas".

Prelatas patikslino, kad tai „didelis įžeidimas visuotinei Bažnyčiai ir ypač Meksikos Bažnyčiai [teisiškai atstovaujančiai kaip apaštališkasis administratorius]", nes jis „vilkėjo oficialią dvasininko aprangą su kryžiumi".

Pareiškime katalikų vyskupas taip pat kaltino oro uosto valdžios institucijas, kad jos atsisakė „parodyti visus dokumentus ir įgaliojimus, kuriuos jis turėjo su savimi ir kurie patvirtino jo, kaip Meksikos Katalikų Bažnyčios apaštališkojo administratoriaus, teisinę tapatybę".

Khawamas į Meksiką, be kitų priežasčių, atvyko dalyvauti balandžio 8-12 d. vykstančioje Meksikos vyskupų konferencijos plenarinėje asamblėjoje.

Prelatas, kaip pažymima pareiškime, keletą kartų prašė valdžios institucijų susisiekti su apaštališkąja nunciatūra Meksikoje arba su jo laukiančiu tėvu Alfonso Serna, Meltitų eparchijos Meksikoje teisiniu atstovu, „tačiau atsakymas į jo prašymą keletą kartų buvo atmestas".

Melkitų Bažnyčios Meksikoje apaštalinis administratorius paragino valdžios institucijas „pateikti bendrą šio keisto ir smerktino incidento paaiškinimą" ir atlyginti jam padarytą žalą.

The post Melkitų graikų apeigų vyskupui - vieni nemalonumai Meksikos oro uoste appeared first on LAIKMETIS.

Pirmasis planuojamas deportacijos skrydis migrantams, nelegaliai patekusiems į Didžiąją Britaniją per Lamanšo sąsiaurį, antradienio vakarą buvo sustabdytas, kai po gausybės teisinių iššūkių Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė sustabdyti deportaciją, o tai supykdė konservatorių partijos parlamento narius.

Naujai įvesta vyriausybės politika deportuoti nelegalius prieglobsčio prašytojus į Afrikos šalį Ruandą sulaukė aršaus kairiųjų aktyvistų ir žmogaus teisių grupių pasipriešinimo, teigiančių, kad tokia politika yra rasistinė ir nehumaniška. JK vidaus reikalų sekretorė Priti Patel griežtai atmetė tokius kaltinimus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas nesutiko su JK vidaus teismais

Nepaisant Aukščiausiojo Jungtinės Karalystės teismo sprendimo, kuriuo buvo uždegta žalia šviesa skrydžiui, kurį antradienio popietę patvirtino ir Apeliacinis teismas, konservatorių parlamentarai buvo šokiruoti sužinoję, kad Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre suteikė paskutinės minutės įsakymą neleisti išsiųsti kai kurių asmenų, turinčių skristi lėktuvu. Remiantis spaudos pranešimais, jų sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad deportacijos buvo „realios nežmoniško ir žeminančio elgesio grėsmės“.

Aukščiausi vyriausybės politikai liejo savo įtūžį dėl tokio sprendimo, o JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas užsiminė apie galimą šalies pasitraukimą iš Europos žmogaus teisių konvencijos.

„Teisinis pasaulis labai gerai renkasi būdus, kaip neleisti vyriausybei laikytis, mūsų nuomone, protingo įstatymo. Ar reikės pakeisti kai kurias taisykles, kurios mums padėtų? Labai gali būti“, – žiniasklaidai sakė Johnsonas.

Atsakydamas į tolesnį klausimą apie EŽTK, Johnsonas pasakė: „Visos šios galimybės yra nuolat peržiūrimos“.

Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel antradienio vakarą paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė nuostabą ir nusivylimą, „kad Europos Žmogaus Teisių Teismas įsikišo, nepaisant aiškių sprendimų mūsų vidaus teismuose.

„Mes nebūsime atgrasyti elgtis teisingai ir įgyvendinti savo planus. Mūsų teisininkų komanda peržiūri kiekvieną sprendimą dėl šio skrydžio ir ruošiamasi kitam skrydžiui jau dabar“, – pridūrė ji.

Mažiau diplomatijos bandymų pasiūlė valdančiosios konservatorių partijos parlamentarai.

pikta, kad JK vis dar priklauso EŽTT kaip suvereni tauta

Jamesas Sutherlandas, aplinkosaugos sekretoriaus George'o Eustice'o padėjėjas, teigė: „pikta, kad JK vis dar priklauso EŽTT kaip suvereni tauta“, o vyriausybės padėjėjas Whip Andrea Jenkyns paragino JK „pasitraukti iš Europos Teismo ir sustabdyti jų kišimąsi į Didžiosios Britanijos teisę“.

Vienas viešai neatskleistas asmuo „Daily Mail“ bulvariniam leidiniui sakė: „Europos teisėjai visa tai pagrindė, nepaisydami Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo sprendimų, palankių vyriausybei. Tai pasibaisėtina. Vienas Europos teisėjas panaikino kelias dienas JK teismuose vykstančias diskusijas vien dėl dokumentų.“

Ipsvičo konservatorių atstovas Tomas Huntas rašė: „Atėjo laikas palikti EŽTT“, o Jonathanas Gullisas, „Facebook“ įraše teigė, kad „EŽTT neturi vietos JK teismų sistemoje. Valdžia turi visiškai nuo to išsivaduoti!“

Vidaus reikalų ministerija pažadėjo toliau ruoštis būsimiems deportacijos skrydžiams.

The post Britai EŽTT teisėjus išvadino „niekšais" ir pagrasino trauktis iš organizacijos appeared first on LAIKMETIS.

Teisėjas Anthony Kelly (Entonis Kelis) staiga nutraukė kelias dienas trukusius teisinius ginčus dėl sportininko vakcinacijos nuo COVID-19 statuso, valstybei atšaukus savo sprendimą panaikinti jam vizą.

Tačiau vyriausybės advokatas įspėjo, kad Australija vis dar gali pasinaudoti specialiais įgaliojimais ir įsakyti išsiųsti teniso žvaigždę iš šalies. Tokiu atveju N. Djokovičiui būtų uždrausta varžytis trejus metus.

The post Prieš deportaciją dėl vakcinacijos kovojantis tenisininkas N. Djokovičius laimėjo bylą appeared first on LAIKMETIS.