Už dar 2021 metais Seimui pateiktas Akcizų įstatymo pataisas antradienį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 39, o 20 susilaikė. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad didesni akcizai skatins transformuotis į mažiau taršesnius procesus.  

„Į žaliąją transformaciją būtų žiūrima ne vien kaip į tam tikrą naštos pavidalą, bet kaip ir į galimybes transformuotis, perorientuoti pramonę ir persiorientuoti prie mažiau taršesnių sprendimų“, – tvirtino M. Lingė.   

Jis siūlė neignoruoti fakto, kad dėl prasto oro kasmet miršta daugiau žmonių.  

Tuo metu „laisvietis“ Kasparas Adomaitis atkreipė dėmesį į lengvatas žemdirbiams įsigyjant kuro. Anot jo, šiuo atveju buvo galima priimti ir griežtesnius sprendimus.

Opozicija įspėjo, kad „žalieji“ akcizai paveiks ir visuomenę, ir ekonomiką, nes dėl didesnių mokesčių kils kainos, be to, jie  nepadės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų.  

Opozicija įspėjo, kad „žalieji“ akcizai paveiks ir visuomenę, ir ekonomiką, nes dėl didesnių mokesčių kils kainos, be to, jie  nepadės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas mano, kad pabrangus prekėms žmonės dažniau vyks apsipirkti į užsienį. 

„Šio sprendimo motyvai yra, kad iškastinis kuras turi būti brangesnis nei žaliosios alternatyvos, bet tada natūraliai kyla klausimas: kaip tai įtakos Lietuvos piliečius ir šalies ekonomiką? Jau dabar mes esame savotiški lyderiai tarp kaimyninių šalių kainų politikoje ir jau seniai lietuviai važiuoja svetur pirkti maisto produktų, statybinių medžiagų, buitinių prekių ir tų pačių degalų“, – teigė A. Gedvilas. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika aiškino, kad Lietuvos gyventojai mokės už taršą, kurią sukelia tranzitu važiuojantis transportas. 

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sakė, kad dėl tokio įstatymo nukentės Lietuvos konkurencingumas. 

„Akcizų įstatymu tarifų didinimas anksčiau buvo daromas atsižvelgiant į akcizų tarifų dydžius tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje, nes mūsų šalis yra tranzitinė, ir jeigu tik Lietuvoje akcizų tarifų dydžiai būdavo didesni, tai mums palikdavo pravažiuojantis transportas CO2, o kurą pirkdavo Latvijoje arba Lenkijoje“ – žurnalistams prieš posėdį Seime sakė parlamentaras.

„Antras dalykas, šitas įstatymo projektas skubinamas, nes Europos Komisija pareikalavo, kad jis būtų pateiktas ir jam būtų pritarta dėl RRF lėšų atidarymo Lietuvai“, – pridūrė jis. 

A. Butkevičius taip pat nuogąstavo, kad padidinus mokesčius išaugusios sąnaudos gali būti perkeltos į prekių ir paslaugų kainą bei didinti infliaciją. 

Socialdemokratų atstovė Rasa Budbergytė sakė, kad pakeitimams pritaria, jie yra reikalingi. 

„Akcizams pritarsime ir ką daryti, žmonės dažniausiai yra nelaimingi, tačiau vis dėlto, kaip sakoma, reikia ir ne pats pagrindinis dalykas yra lyginimas, konkurencingesni ar nekonkurencingesni tapsime. Tai tokie dalykai, kuriuos valstybė turi, nori – nenori, imti ir spręsti“, – prieš balsavimą Seime teigė ji. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad pakeitimai yra bendros Europos Sąjungos politikos dalis. 

„Žaliųjų mokesčių plėtra, kadangi tai ekonomikai mažiau žalingi mokesčiai, jų bazės plėtra yra rekomenduojama tarptautinių institucijų daugelį metų ir šis sprendimas pasiūlytas kaip susijęs su „Naujos kartos Lietuva“ planu, už kurį taip pat reikia atsiskaityti ir Europos Komisijai“, – prieš posėdį Seime teigė G. Skaistė.  

M. Lingė yra sakęs kad žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti įšaldytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, nes šalis neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su aplinkosauga bei tarša.  

Akcizų įstatymo pataisomis žemdirbių dyzelinui lieka galioti ta pati lengvata, bet didėja akcizas šildymui skirtam raudonajam dyzelinui: šių dviejų rūšių kurui galios vienodas akcizas – 60 eurų už 1 tūkst. litų. Raudonajam dyzelinui, arba buitiniam krosnių kurui dabar taikomas 21,14 euro už 1 tūkst. litrų akcizas. 

Seimas taip pat atsisakė įvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubas, kaip buvo siūloma anksčiau.  

Prie akcizų tarifų nuo 2025 metų bus skaičiuojama ir CO2 dedamoji. Mokestis bus taikomas benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, tačiau jis negalios šildymui skirtam kurui arba variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.  

Finansų ministrės teigimu, per kelerius metus iš akcizų planuojama papildomai surinkti virš 200 mln. eurų.

Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė yra sakiusi, kad padidinus kuro akcizus valstybė kasmet gautų apie 70-80 mln. eurų papildomų pajamų, o įvertinus CO2 dedamosios poveikį, jos padvigubėtų.

The post Pasiruoškite degalų kainų šuoliui - Seimas priėmė „žaliųjų“ kuro akcizų paketą appeared first on LAIKMETIS.

Pagal šį atnaujinimą, iki 2034 m. gamyklos ir įmonės neteks šiuo metu nemokamai gaunamų CO2 leidimų, o nuo 2024 m. į CO2 rinką bus įtrauktas net ir laivybos išmetamųjų teršalų kiekio mokestis.

Be to, nuo 2026 m. iki 2034 m. Europos bendrovėms būtų palaipsniui visiškai panaikinami nemokami apyvartiniai taršos leidimai ir sukuriama atskira nauja II ATLPS sistema, skirta net kelių transporto ir pastatų kurui. Pagal ją, 2027 m. arba vėliausiai, 2028 m., šių sektorių į aplinką išleidžiamos taršios atliekos taip pat bus apmokestintos nustatyta kaina.

Tokie EP sprendimai, jau dabar neabejojama, sukels tikrą galvos skausmą ne vienai ES šaliai, o ne išimtis yra ir Lietuva

Tokie EP sprendimai, jau dabar neabejojama, sukels tikrą galvos skausmą ne vienai ES šaliai, o ne išimtis yra ir Lietuva. Jau anksčiau Aplinkos apsaugos ministerija skelbė, kad iki 2027-ųjų Lietuvai nesumažinus klimato taršos, mūsų valstybei teks mokėti šimtus milijonus eurų siekiančias baudas

Iš tiesų, ES jau prieš keletą metų pristatė Europos klimato įstatymą, kuris nurodė, kiek kiekviena valstybė turi sumažinti savo išmetamų dujų kiekį iki 2030-ųjų. Lietuvos tikslas savo taršą sumažinti yra iki 21 proc.

Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad priartinti prie išmetamų dujų kiekio tikslo ir padėti išvengti baudų Lietuvai gali Akcizų įstatymo pataisos. Jomis raginama mažinti transporto taršą, siekiama skatinti viešojo transporto naudojimą, tačiau įstatymas Seime yra jau kurį laiką įstrigęs.

The post Piniginės plonės: ES tvirtina programą „Fit for 55" appeared first on LAIKMETIS.

„Jei palyginsime 2008 metų kainas, tai šiandien švieslentėje yra panašios kainos, kaip prieš 15 metų. Nėra tiesa, kad degalai ypač brango. Priimta eilė įsipareigojimų Europos mažinti degalų vartojimą, Lietuva irgi juos priėmė ir matome, kad vėluojame, ypač su transporto taršos mažinimu“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministras. 

Anot jo, vietoj importuojamos užsienietiškos produkcijos – naftos ar dujų išteklių – siekiama, kad būtų naudojama atsinaujinanti energija.

„Tai nuosekli valstybės politika atsisakinėti iškastinio kuro, pereidinėti ant švaresnio sveikatai, tausesnio kitokio transporto, šildymo, kitokios pramonės, energetikos ir šitas akcizų paketas į tai orientuotas“, – sakė S. Gentvilas.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva 2027 metais mokės šimtamilijonines baudas, jeigu nepasieks savo klimato kaitos tikslų. 

Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva 2027 metais mokės šimtamilijonines baudas, jeigu nepasieks savo klimato kaitos tikslų

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys teigė, jog ekonominiu požiūriu dabar nėra geras laikas didinti akcizus. Be to, Lietuvos degalinės praras klientų, vykstančių tranzitu, o dalis šalies gyventojų gali vykti pigesnių degalų į Lenkiją. 

„Jau dabar esame išmesti iš konkurencinės aplinkos Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kai dėl vieno cento net vyksta konkurencinė kova, ypač tranzitiniam transportui, kuris važiuoja per mūsų šalį į Europą, mes prarandame klientus“, – sakė V. Šukys. 

Naudoto transporto pardavėjų asociacijos prezidentas Vismantas Baršys kalbėjo, kad nuo 2015 metų gaminami tiek benzinu, tiek dyzelinu varomi automobiliai yra vienodai taršūs, todėl anot jo, neteisinga labiau didinti akcizą dyzelinui.

„Taršumai yra labai vienodi, kodėl baudžiamas dyzelinas, transportas, krovininiai automobiliai, o paskui verkiama, kad didėja infliacija. Nematau reikalo bausti dyzelino. Bet koks kuras sudega, jis vienodai teršia aplinką naujuose automobiliuose. Taip, senesniuose (...) taršos yra dyzeline daugiau, bet kalbame apie labai senus automobilius“, – sakė V. Baršys. 

Tuo metu elektromobilių ekspertas, elektromobilių sistemas gaminančios bendrovės „Elinta Motors“ vadovas Laurynas Jokužis teigė, kad ministerija „eina teisingu keliu“, o siekiant didinti švarios energijos gamybą akcizai degalams turėjo didėti jau anksčiau.

Įprastam dyzelinui šiuo metu taikomas 372 eurų už 1 tūkst. litrų akcizas, tačiau nuo 2024 metų jį planuojama didinti iki 466 eurų (toks taikomas bešviniam benzinui), o nuo 2025 metų – iki 500 eurų. Be to, nuo 2025 metų būtų įvedama CO2 dedamoji, kuri litrą benzino ir dyzelino pabrangintų dar keliais centais.

Pataisos, be to, numato siaurinti iškastiniam kurui taikomas lengvatas arba jų išvis atsisakyti, didinti gazolių, akmens anglies, kokso ir lignito akcizų tarifus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.

The post S. Gentvilas: akcizus kurui reikia didinti, kad atsisakytume iškastinio kuro appeared first on LAIKMETIS.

„Kainos jeigu padidėjo 35 centais, tai dėl akcizo – tik 4 centais, atvirkščiai būtų ir sumažėjimas. Tai reiškia, taip paveiktų, bet ne taip, kaip tikėtina, kaip įsivaizduojama, kad jeigu akcizas sudaro 40 proc. kainos, tai tiek ir sumažėtų“, – LRT radijui antradienį sakė R. Bilkštytė.

Anot jos, galutinis vartotojas dėl to naudos neturėtų, nes taip atsitiko 2009 metais, kai degalams buvo sumažintas akcizas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). 

„Lietuva 2009 metais buvo tai padariusi, kai sumažintas buvo akcizas, tuo tarpu ir PVM mažėjo ir, vis dėlto, galutinės naudos vartotojas negavo“, – sakė R. Bilkštytė.

Kainos jeigu padidėjo 35 centais, tai dėl akcizo – tik 4 centais, atvirkščiai būtų ir sumažėjimas. Tai reiškia, taip paveiktų, bet ne taip, kaip tikėtina

Seimo opozicija siūlo sekti kitų šalių pavyzdžiu ir mažinti degalų akcizą kovojant su aukšta infliacija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė birželį sakė, kad Vyriausybė neketina mažinti degalų akcizų, taip reaguojant į sparčiai kylančias jų kainas. Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad akcizų mažinimas daugiausiai naudos atneštų tiekimo grandinėms, todėl Vyriausybė tokios priemonės nenumatė antiinfliacinių priemonių pakete. 

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, nuo šių metų pradžios iki birželio vidurio vidutinė benzino kaina šalyje padidėjo 42 proc. iki 2,06 euro, o dyzelino – 43 proc. iki 1,93 euro.

The post Finansų ministrė: sumažintas degalų akcizas juos atpigintų nežymiai appeared first on LAIKMETIS.

Vis dėlto kai kurie analitikai nepritaria idėjai mažinti degalų akcizus ir sako, kad svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą. Be to, jie siūlo netgi didinti akcizus, taip išlaikant aukštas degalų kainas ir paskatinant žmones rinktis kitas alternatyvas.

Akcizus galima būtų mažinti tik trumpam 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad akcizų mažinimas ekonominiu požiūriu nėra geras sprendimas, tačiau suprantant politinę aplinką, jis būtų logiškas. Jis pabrėžia, kad jei akcizas degalams būtų sumažintas, reikėtų apibrėžti tam pakankamai trumpą laikotarpį.

„Idealiame pasaulyje tokių dalykų nesinorėtų daryti, nes tai nukrypimas nuo visos žaliosios politikos ir panašiai, bet dabartiniame globaliame kontekste, ir Lietuva apkritai, esame išsilaikę sausį, vasarį, kovą su labai nedaug tokios tiesioginės paramos, kuri reikalautų biudžeto lėšų, kalbant apie energetikos išteklių kainų šuolio amortizavimą“, – BNS sakė T. Povilauskas. 

„Politiškai jis būtų logiškas, bet jis tuomet turėtų būti labai akivaizdžiai surištas su pakankamai trumpu laikotarpiu, tai būtų kelių, gal trijų mėnesių laikotarpis“, – pridūrė jis.

Idealiame pasaulyje tokių dalykų nesinorėtų daryti, nes tai nukrypimas nuo visos žaliosios politikos ir panašiai

T. Povilauskas sako, kad jei būtų apsispręsta mažinti akcizą degalams, būtų verta pagalvoti, ar jį taikyti tik dyzelinui, ar ir benzinui: „Dabar yra didesnės problemos su dyzelino didmenine rinka ir jis yra labai stipriai užbrangęs didmeninėje rinkoje. Tai klausimas, ar reikia abiem kuro rūšims, gal galima tik dyzelinui sumažinti“.  

Kai kurie politikai baiminasi, kad mažindama akcizus valstybė dar padidins perdirbėjų ar prekybininkų maržas, kurios yra ir taip per didelės, tačiau T. Povilauskas sako, kad rizikų yra, bet mažmeninėje rinkoje veikia ir konkurencija. 

„Puikiai matome skirtumus tarp degalinių, ypač praėjusią savaitę matėsi akivaizdžiai, kokie buvo skirtumai tarp skirtingų degalinių tinklų. Pasakyti, kad jie visi judino kainas vienodu tempu, tikrai taip nebuvo“, – kalbėjo jis. 

Reikėtų mažinti ir akcizus, ir PVM

Tuo metu Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus teigimu, jei Vyriausybė siekdama sumažinti degalų kainas mažintų ir jų akcizus, ir PVM – toks kompleksinis sprendimas galėtų duoti gerą efektą.

„Tai būtų labai geras sprendimas, nes vien akcizo mažinimas efekto neduos, o taikant jį kartu su PVM mažinimu, tada galima pasiekti pastebimų kainų redukcijų“, – BNS teigė ekonomistas.

„Aišku, visada reikia atsižvelgti ir į mūsų oligopolinio verslo požiūrį, nes liks neaiškumas, ar jie nepasiliks šios dalies savo kišenėje“, – pridūrė A. Bartkus.

Jo teigimu, Vyriausybė pagal Europos Sąjungos reglamentą kasmet schematiškai didindama akcizus dyzelinui daro sisteminę klaidą.  

„Pernai akcizus degalams apskritai reikėjo palikti ramybėje. Jų didinimo planą, išeidama iš tuometinių dyzelinių ir benzininių variklių technologijų, kažkada nustatė ES, tačiau technologijos yra pasikeitusios, tuo tarpu tie ES minimumai neperžiūrėti. Biurokratizmas“, – tvirtino A. Bartkus.

„Modernus dyzelinis euro 6 standarto variklis yra santykinai švarus – teršia tiek pat ar net mažiau nei benzininis, tuo tarpu mūsų komercinis transportas iš esmės yra atsinaujinęs, o jis didžia dalimi yra varomas dyzeliu“, – pridūrė ekonomistas.

Siūlo didinti akcizus 

Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas nepritaria valdžios idėjai peržiūrėti ir galbūt sumažinti akcizą degalams. Anot ekonomisto, šiuo metu svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą, o tai kartu galėtų padėti išspręsti aukštos naftos kainos problemą ir išlaikyti griežtą Vakarų šalių toną Rusijos atžvilgiu.

„Nemanau, kad tai yra geras sprendimas. Tiesiog degalų kaina turi sumažinti jų paklausą, o tai išspręstų ir brangstančios naftos problemą. Nes kai paklausa mažėja, mažėja ir kaina. Taip būtų pasiekti ir Vakarų šalių tikslai, nes turėtume efektyvias sankcijas Rusijai, o naftos kaina nebūtų labai didelė“, – LRT teigė Ž. Mauricas.

Pasak jo, siekiant mažinti degalų paklausą kaip tik būtų galima svarstyti galimybę akcizą degalams dar labiau padidinti, taip išlaikant aukštas degalų kainas ir paskatinant žmones rinktis kitas alternatyvas.

„Galima atsisakyti nebūtinų kelionių, svarstyti apie alternatyvų transportą. Yra geras laikas pagalvoti apie elektromobilio įsigijimą, nes elektros kaina jau nebėra tokia didelė kaip, tarkime, gruodžio mėnesį. O degalų kaina yra gerokai didesnė. Tad elektromobilio atsipirkimas dabar yra pakankamai neblogas“, – svarstė ekonomistas.

Akcizų mažinimas nedaug ką pakeistų 

A. Bartkaus teigimu, jei Vyriausybės pastangomis pavyktų sumažinti degalų kainą, tai apribotų ir kitų produktų kainų augimą.

„Žinoma. Be jokios abejonės, nes logistika sudaro tikrai reikšmingą kitų produktų sąnaudų dalį. Tai būtų savotiškas laikinas stabdis kainoms“, – sakė jis.

Tuo metu SEB analitikas T. Povilauskas mano, kad akcizo sumažinimas nedaug ką pakeistų, nes dyzelinas atpigtų vos 5 centais, todėl būtų galima galvoti ir apie kitas priemones, didinančias jautriausių visuomenės grupių pajamas. 

„Ekonomiškai gal ir galima būtų paieškoti ir kitų priemonių, nes stipriai brangsta išlaidos ir visuomeninio transporto vežėjams visų savivaldybių. (...) Ir, aišku, žiūrint bendrą vaizdą, ką Vyriausybė ketina daryti, galbūt atrasti ir kitų priemonių, kaip labiau pagelbėti ir kam, nes pirmenybė šiuo atveju yra žmonėms, kurių pajamos yra iš biudžeto ir tai dažniausiai yra pensininkai, netekto darbingumo, socialinių išmokų gavėjai, jie jautriausi šitame kainų šuolyje. Tai klausimas, gal per pajamų prizmę žiūrėti“, – sakė ekonomistas.   

Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, Vyriausybė svarsto galimybę mažinti degalų akcizus, taip siekiant sumažinti jų kainas. Pasak jo, preliminariais skaičiavimais, benzino litras galėtų atpigti 13 centų, o dyzelinas – 5 centais.

Anot A. Bartkaus, kad toks mokesčių mažinimas būtų tvarus sprendimas, visai Europai per pusmetį žūtbūt reikėtų „nulipti nuo tos Rusijos energijos išteklių adatos“, o tam esą galėtų padėti nelauktas faktorius – Kinija.

„Jeigu Kinija pradeda pirkti rusiškus energinius išteklius už kapeikas, mums atsilaisvina energiniai ištekliai, kuriuos Kinijai tiekia Australija ir Amerika. Jie tampa mums, Europai, prieinami. Tai padėtų stabilizuoti degalų kainą ilgalaikėje perspektyvoje“, – pabrėžė Vilniaus universiteto ekonomistas. 

Naftos kainos smuko 

WTI naftos kainos antradienį smuko iki žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos: balandžio mėnesio ateities sandorių WTI kaina sumenko 5,7 proc. iki 97,13 JAV dolerio už barelį, o gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ naftos kaina sumažėjo 6 proc. iki 100,54 JAV dolerio.

Staigus kainų smukimas fiksuotas praėjus vos kiek daugiau nei savaitei, kai abiejų rūšių nafta pabrango daugiausia per beveik 14 metų. 

„Jei tokios naftos kainos išsilaikys, kuro kaina Lietuvoje artimiausiu metu turėtų ženkliai sumažėti. Esant tokioms naftos kainoms, A95 benzino kaina Lietuvoje turėtų siekti apie 1,54, o dyzelino – 1,45 euro. Be abejo, didelio neapibrėžtumo laikotarpiais kuro gamintojų ir pardavėjų maržos yra linkusios išaugti, tad kuro kaina kurį laiką gali būti kiek didesnė, tačiau ilgainiui konkurencija atlieka savo darbą ir kainos sugrįžta į fundamentalų lygį“, – feisbuke rašė Ž. Mauricas. 

Pasak jo, dėl krentančių naftos kainų visų pirma reikėtų padėkoti Kinijai, dėl augančio COVID-19 atvejų skaičiaus karantine vėl įkalinusiai ištisus miestus, bei JAV, kuri deda visas pastangas didinti naftos pasiūlą. Rusijos įstrigimas Ukrainoje bei prasidėjusios derybos taip pat mažina įtampą naftos bei kitų žaliavų rinkose, teigia ekonomistas.  

The post Dalis ekonomistų – už degalų akcizo mažinimą, kiti sako, kad jį reikia dar labiau didinti appeared first on LAIKMETIS.

Pigiausias benzinas ir dyzelinas dabar – Latvijoje, o suskystintos dujos – Lietuvoje. Estijoje degalų kainos didžiausios regione, rodo agentūros BNS kaupiami vidutinių degalų kainų „Circle K“ degalinėse Baltijos šalių sostinėse duomenys.

Paskutinę šių metų dieną populiariausios 95 markės benzino litro kaina Vilniuje buvo 0,357 euro, arba 31,9 proc., didesnė nei 2020-ųjų gruodžio 31-ąją – 1,476 euro. Kaina Rygoje išaugo 0,265 euro, arba 22,3 proc., iki 1,454 euro, Taline – 0,370 euro, arba 32,2 proc., iki 1,519 euro.

98 markės benzinas kainuoja atitinkamai 1,575 euro, 1,504 euro ir 1,569 euro už litrą.

Dyzelino litras Vilniuje per metus pabrango 0,287 euro, arba 26,6 proc., iki 1,366 euro, Rygoje – 0,235 euro, arba 22,2 proc. iki 1,294 euro, Taline – 0,360 euro, arba 36,8 proc., iki 1,339 euro.

Vidutinė suskystintų dujų automobiliams kaina Vilniuje ūgtelėjo 0,239 euro, arba 44,8 proc., iki 0,772 euro, Rygoje – 0,250 euro, arba 45,0 proc., iki 0,805 euro, Taline –  0,210 euro, arba 35,0 proc., iki 0,810 euro už litrą.

The post Pigiausias benzinas ir dyzelinas Baltijos valstybėse – Latvijoje appeared first on LAIKMETIS.

Nauja vyriausybės programa pavadinta „anti- infliacinis skydas“, jo paskirtis bus mažinti mokesčius degalams, mažinti PVM dujoms ir elektrai. Pastarąjį mėnesį infliacija Lenkijoje siekė 6,8 proc. ir buvo viena aukščiausių Europos Sąjungoje. „Pažvelgę į tokius skaičius nusprendėme sukurti tam tikrą buferį, prieš kainų kilimą šalyje“, - sakė lenkų premjeras.

PVM dujoms sumažintas nuo 23 proc. iki 8 proc. Elektros iki 5 proc. Mokesčių sumažinimas galios nuo kitų metų sausio iki kovo mėnesio. Vyriausybės skaičiavimu tokie sprendimai vidutiniškai turėtų per mėnesį palengvinti vieno būsto išlaikymą 30 eur (140 zl). Dar 5 milijonai namų ūkių sulauks kompensacijų už šildymą.

Nauja vyriausybės programa pavadinta „anti- infliacinis skydas“, jo paskirtis bus mažinti mokesčius degalams, mažinti PVM dujoms ir elektrai

Lenkijos premjero teigimu vyriausybė stengiasi būti lanksti dėl dabartinės globalios kainų padėties. „Vieni sprendimai yra trims mėnesiams, kiti penkiems. Labiausiai stengėmės mokesčius mažinti žiemos mėnesiais, kai kainų šuolis gali suduoti gyventojams stipriausiai“, - sakė lenkas. M. Morawiecki taip pat pažymėjo, jog reikalaus Briuselyje papildomų instrumentų kainų kilimui riboti, bei blokuos bet kokias ES iniciatyvas, dar labiau branginančias elektros ir dujų kainas gyventojams.

The post Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai, kad palengvintų gyventojams infliacijos naštą appeared first on LAIKMETIS.

Prieš savaitę prasidėjusi krizė išprovokavo panišką pirkimą ir smurtą degalinėse. Kritikai dėl susiklosčiusios padėties kaltina JK pasitraukimą iš Europos Sąjungos, koronaviruso pandemiją, taip pat toliaregiškumo stoką, kai po „Brexito" nebeliko kam pakeisti šalį paliekančių tūkstančių vairuotojų užsieniečių.

Verslo sekretorius Kwasi Kwartengas (Kvazis Kvartengas) televizijai „Sky News“ sakė, kad kariai „per artimiausias kelias dienas“ gali pradėti pristatyti atsargas į degalines, siekiant sumažinti jas paralyžiavusias ilgas eiles.

Trečiadienį popietę degalų pristatyti turėjo ir vyriausybės išsiųstas rezervinis civilinių autocisternų parkas, pridūrė sekretorius socialiniame tinkle „Twitter“.

„Parengties būsena“ iš viso paskelbta 150 kariuomenės vairuotojų, o dar 150 bus dislokuoti „artimiausiomis dienomis“, remdamasi savo šaltiniu informavo britų naujienų agentūra „Press Association“.

Pranešama, kad K. Kwartengo departamento ir Gynybos ministerijos pareigūnai bendradarbiauja su degalų pramonės atstovais, spręsdami, kur geriausia siųsti išteklius.

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) antradienį mėgino nuraminti visuomenę. Premjero teigimu, degalų atsargų yra pakankamai, o padėtis grįžta į normalias vėžes.

Praėjusią savaitę pasijustus autocisternų vairuotojų stygiui kilo nuogąstavimų, kad atsargos degalinėse gali išsekti, todėl prasidėjo paniškas pirkimas, o kai kurie viltį praradę vairuotojai pildėsi degalus į plastikinius butelius.

Nepasitenkinimas net peraugo į grasinimus ir smurto proveržius kai kuriose degalinėse, o sveikatos priežiūros ir viešojo sektoriaus darbuotojai prašė teikti jiems aptarnavimo pirmenybę, kad jie galėtų nuvykti į darbą.

Vyriausybė per „Brexito“ pereinamąjį laikotarpį siekė nutraukti laisvą judėjimą su žemynine Europa, žadėdama „susigrąžinti kontrolę“, nes imigracijos padėtis esą buvo tapusi nevaldoma.

Tačiau praėjusį savaitgalį Londonas pakeitė atvykimo taisykles ir pasiūlė sunkvežimių vairuotojams užsieniečiams trijų mėnesių bevizį režimą. Tokiomis priemonėmis vyriausybė tikisi sumažinti platesnį vairuotojų trūkumą, paveikusį tiekimo grandines.

Kai kurių prekybos centrų lentynos jau kelias savaites yra tuščios, todėl vis labiau nuogąstaujama, kaip deficitas galėtų paveikti artėjantį Kalėdų laikotarpį.

The post Britams panikuojant dėl degalų trūkumo, ketinama pasitelkti net kariuomenę appeared first on LAIKMETIS.

Naujausias laikraščio „The Sun“ numeris penktadienį pasirodė su antrašte pirmajame puslapyje „Važiuojame tuščiu baku“. 

Tačiau susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) patikino, jog degalų deficito nėra, o vyriausybė imasi veiksmų, siekdama užtikrinti, kad būtų pasamdyta daugiau vairuotojų.

„Patarčiau elgtis, kaip visada“, – pareiškė jis televizijos kanalui „Sky News“ po to, kai dalis BP ir „ExxonMobil“ priklausančios „Esso“ valdomų degalinių buvo priverstos nutraukti arba apriboti klientų aptarnavimą.

Laikraštis „The Times“ pranešė, jog mažiausiai 50 iš 1,2 tūkst. BP degalinių neturi bent vienos rūšies degalų, o G. Shappsas pareiškė, kad užsidarė penkios degalinės.

Premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) biuras taip pat ragina žmones neskubėti į degalines.

„Degalų deficito Jungtinėje Karalystėje nėra ir žmonės turėtų ir toliau pirkti degalus taip, kaip paprastai“, – ketvirtadienį pareiškė Dauningo gatvės atstovas spaudai.

Ekspertai ir verslo lyderiai yra sakę, jog dėl „Brexito“ ir pandemijos gerokai sumažėjo JK dirbančių sunkvežimių vairuotojų, o tai pakenkė daugybės įmonių tiekimo grandinėms.

G. Shappsas pareiškė, jog tai yra platinimo, o ne „Brexito“ problema.

Susisiekimo sekretorius radijo stočiai BBC pareiškė, jog vyriausybė imasi priemonių, kurios leis įdarbinti daugiau vairuotojų, pavyzdžiui, bus paprasčiau išlaikyti egzaminus sunkvežimio vairuotojo pažymėjimui gauti.

Jis pažadėjo „... padaryti viską, kas būtina siekiant užtikrinti, kad sunkvežimiai ir toliau gabentų prekes ir ... degalus visoje šalyje“.

Nors G. Shappsas pareiškė, kad vyriausybė „neatmeta jokių galimybių“, jis visgi atmetė sektoriaus raginimus įtraukti sunkvežimių vairuotojus į specialųjį sąrašą sektorių, kuriuose jaučiamas darbo jėgos stygius, kad Europos Sąjungos (ES) piliečiams būtų paprasčiau gauti darbo vizą.

G. Shappsas aiškino, jog daugelis žmonių, turinčių teisę dirbti JK, vairuotojo darbo atsisakė „...dėl to, kad buvo pigesnė darbo jėga iš Europos“ ir tai kenkė jų darbo užmokesčiui.

„Mes norime, kad tie žmonės sugrįžtų“, pareiškė jis ir pridūrė, „kad rinka reaguoja daugiau mokėdama vairuotojams ir tai skatina daugiau žmonių grįžti į šį darbą“.

Paklaustas, ar vyriausybė galėtų pasitelkti kariuomenę degalų pristatymui, jis atsakė: „Tai turbūt nėra sprendimas, vien žvelgiant į skaičius.“

The post JK vyriausybė ramina visuomenę: nepanikuokite ir nepulkite pirkti degalų appeared first on LAIKMETIS.