Po interviu olandų dienraščiui „Reformatorisch Dagblad" moteris davė interviu BBC, o po savaitės - Austrijos transliuotojui. Politikė vis labiau tampa pastebima ir tuo džiaugiasi, nes jos siekis - skleisti pasauliui žinią apie Dauno sindromą.

Jos partijos, konservatyvios Liaudies partijos, atstovas spaudai José Martí (Chosė Martis) paskaičiavo, kad Mar Galcerán jau davė apie 50 interviu vietos žiniasklaidai, o užsienio spaudos atstovai jau apie 15 kartų pabuvojo prie jos namų slenksčio.

Ji taip pat patikino, kad partija tokiu būdu „nesiekia pasinaudoti" žmonių simpatijoms gauti. Ketverius metus M. Galcerán buvo asociacijos „Asindown", skirtos šį sindromą turintiems žmonėms integruoti į kasdienį gyvenimą, pirmininkė. Organizacijos tikslas - suteikti jiems galimybę dalyvauti visuomenėje kaip aktyviems jos nariams. Pati M. Galcerán neabejotinai aktyviai veikė, nes šį darbą derino kartu su darbu regioninės Sveikatos apsaugos ministerijos administracijoje.

Ten ispanė atsidūrė po to, kai sudalyvavo pirmajame Valensijoje intelekto negalią turintiems žmonėms skirtame valstybės tarnybos egzamine.

Dabar, jau būdama parlamente, ji nori dirbti „dideliam kolektyvui", kaip teigė savo pirmojoje kalboje partijos atstovams.

Neseniai Ispanijos parlamentas beveik vienbalsiai pritarė konstitucijos pataisai dėl sąvokų pakeitimo. Nuo šiol 49 straipsnyje kalbama nebe apie „mažiau galimybių turinčius asmenis", o apie „neįgaliuosius". Šią pataisą parlamentarė sekė su ypatingu susidomėjimu. „Taip, nes pabrėždami, kas yra „mažiau", jūs sakote, kad neįgalieji yra mažiau verti. O mes esame verti tiek pat, kiek ir visi kiti. Terminai „neįgalieji" ir „invalidai" įžeidžia neįgaliuosius".

„Tiesą sakant, pastarasis terminas taip pat nėra teisingas, nes neįgalieji neturi mažesnių gebėjimų. Jie turi tiek pat savybių. Todėl man labiau patinka sakyti „žmonės su skirtingais gebėjimais". Taigi, dar reikia daug ką nuveikti", - sako politikė.

„Labiau nei džiaugsmą pajutau norą bendrauti su valensijiečiais, tarnauti. Juk toks yra mūsų, kaip žmonių atstovų, darbas. Norėjau atlikti savo darbą", - apie nuotaikas, kai buvo išrinkta, kalbėjo Mar.

Ką moteriai reiškia būti pirmąja parlamento nare, turinčia Dauno sindromą? „Man tai būdas padaryti žmones su negalia matomus. Ir pakeisti visuomenės požiūrį į neįgaliuosius, mano atveju - Dauno sindromą. Daugelis žmonių mano, kad mes nesugebame eiti pareigų, už kurias tenka didelė atsakomybė. Mano užduotis - įrodyti, kad esu tam pajėgi. Svarbu, kad žmonės išmoktų žvelgti toliau nei negalia, kad pažintų už negalios slypintį žmogų", - kalbėjo ji.

Kokios buvo aplinkos reakcijos, kai buvo išrinkta į parlamentą? „Įvairios. Viena vertus, buvo grupė žmonių, kurie džiaugėsi už mane ir buvo įsitikinę, kad galiu su tuo susitvarkyti. Tai buvo draugai, šeimos nariai ir Liaudies partijos nariai. O kitoje pusėje buvo žmonių, kurie manęs nepažinojo. Tai buvo tie, kurie manė, kad nesugebėsiu atlikti darbo. Turiu ketverius metus įrodyti, kad galiu tai padaryti".

„Būdama 18 metų, prisijungiau prie Liaudies partijos jaunimo organizacijos, nes pritariau jos idealams. Ji visada gynė neįgaliuosius, įvairių gebėjimų žmones. Pavyzdžiui, 2010 m. Liaudies partija buvo ta partija, kuri įvedė modifikuotus valstybės tarnybos egzaminus sutrikusio intelekto žmonėms. Pirmą kartą tokį egzaminą išlaikiau. Be to, manau, kad svarbu ginti savo tapatybę. Turėtume puoselėti savo liaudies papročius ir tradicijas. Taip pat savo kalbas - ir ispanų, ir valensiečių", - kalbėjo Mar apie įsitraukimą į politiką.

Ar yra tikinti? „Į Mišias dažnai nevaikštau, bet esu tikinti ir krikščionė. Tikėjimas man neabejotinai svarbus. Kai miršta mylimas žmogus, visada meldžiuosi Dievui ir Mergelei Marijai", - kalba parlamentarė.

Teigiama, kad M. Galcerán kelią į politiką praskynė Ángela Bachiller (Andžela Bakiler). 2013 metais ji tapo pirmąja miesto šiaurės Ispanijoje tarybos nare, turinčia Dauno sindromą.

2020 m. Éléonore Laloux (Eleonora Lalu) tapo pirmąja politike su Dauno sindromu Prancūzijos mieste Arase, kur ji dirbo tapo tarybos nare. Dar vėliau, 2022 m., Airijoje Fintanas Brayjus (Fintanas Brėjus) pradėjo eiti pareigas viename iš nacionalinių Prancūzijos komitetų.

Vėliau Ispanijos žiniasklaida garsiai ir pozityviai nušvietė M. Galcerán duotą priesaiką šalies parlamente.

The post Pirmoji Ispanijoje Dauno sindromą turinti parlamento narė sako, kad turi ketverius metus įrodyti, ką gali appeared first on LAIKMETIS.

Pagrindinis prizas - 5000 eurų

Filmo kūrėjai Christophas Goldbeckas ir Ilka aus der Mark gavo pagrindinį prizą - 5000 eurų.

Iš viso Katalikų žiniasklaidos premijai gauti buvo pateikti 195 darbai. 

Remiantis informacija, premija skelbiama nuo 2003 m.

Žiuri pirmininkas yra Štutgarto vyskupas augziliaras Matthäusas Karreris.

„Marija nori visko“

WDR dokumentinis filmas „Marija nori visko“ apie jauną moterį, sergančią Dauno sindromu, šiemet gavo katalikų žiniasklaidos prizą.

Maždaug keturiolika metų vaizdo įrašų komanda stebėjo Dauno sindromą turinčią Mariją. Dokumentiniame filme rodomi Marie, jos įtėviai ir jaunesnioji sesuo, taip pat turinti Dauno sindromą. Jo kūrėjai šeimą lydėjo nuo 2008 iki 2022 m., rašo PRO. Rezultatas - filmas, kuriame rodoma, kaip Marie užauga nuo su lėlėmis žaidžiančios mergaitės iki darbo ieškančios jaunos moters. Žiūrovai mato, kaip mergina siekia mokslo, rodo ryžtą siekti gyvenimo tikslų.

Šį mėnesį Vokietijos vyskupų konferencija entuziastingai sutiko šį dokumentinį filmą.

Apdovanojimas dokumentinio filmo kūrėjams bus įteiktas lapkričio 8 d. Berlyne.

Kiti apdovanijimai

Kiti prizai atiteko BR tinkalaidei „Seelencatcher“ apie piktnaudžiavimą valdžia Integruotoje Katalikų Bendruomenėje (KIG). 

Kaip skelbiama pranešime, žiniasklaidos apdovanojimą radijo kategorijoje gavo Katja Paysen-Petersen, Eckhart Querner ir Christian Wölfel. 

Interneto kategorijoje nugalėjo Katalikiškos žurnalistikos mokyklos (ifp) stipendininkai su savo podcast'u „Skirtingomis aplinkybėmis – gimimo podcastas abejojantiems“.

Praėjusiais metais dėl Katalikiškosios žiniasklaidos apdovanojimo kilo daug nepritarimo, nes Vokietijos vyskupų konferencija apdovanojimą skyrė LGBT tematikos dokumentiniam filmui.

2022 m. katalikų žiniasklaidos premija skirta įnašams homoseksualumo, piktnaudžiavimo valdžia, holokausto pasekmių ir gyvūnų gerovės temomis. Pagrindinis 5000 eurų prizas atiteko dokumentinio filmo „Kaip Dievas mus sukūrė – išeina iš Katalikų bažnyčios“ autorių komandai.

Kritikai teigė, kad Romos Katalikų Bažnyčia „išleido 5000 eurų sau pakenkti".

The post Dokumentinis filmas apie Dauno sindromą gavo Vokietijos Katalikų žiniasklaidos prizą appeared first on LAIKMETIS.

„Barbė, kaip įvairiausių lėlių linija rinkoje, vaidina svarbų vaidmenį ankstyvojoje vaiko patirtyje, ir mes esame pasiryžę prisidėti prie socialinės stigmos mažinimo žaidžiant", - pranešime spaudai teigė Lisa McKnight (Liza Maknait), „Mattel" vykdomoji viceprezidentė ir pasaulinė „Barbie" vadovė.

„Mūsų tikslas - sudaryti sąlygas visiems vaikams pamatyti save Barbėje ir kartu paskatinti vaikus žaisti su lėlėmis, kurios nėra panašios į juos pačius, - sakė ji. - Žaisdami su lėlėmis, kurios nesusijusios su vaiko patirtimi, vaikai gali mokytis supratimo ir ugdytis didesnį empatijos jausmą, o tai padeda kurti priimtinesnį pasaulį", - pridūrė ji.

Pirmoji lėlė Barbė pasirodė 1959 m. kovo 9 d.

Bėgant metams „Mattel" išleido kelių rūšių barbių, atstovaujančių skirtingoms formoms, dydžiams, rasėms ir tautybėms.

1980 m. kompanija išleido pirmąsias juodaodes lėles.

2015 m. buvo pristatyti trys nauji lėlės kūno tipai: apkūni, smulki ir aukšta.

2022 m. buvo pagaminta pirmoji indėnė lėlė. Šiuo metu barbės turi 35 odos atspalvius, 97 šukuosenas ir devynis kūno tipus.

„Mattel" naujoji su Dauno sindromu lėlė jau išparduota internetu.

Siekiant užtikrinti tikslų šios lėlės atvaizdą, buvo bendradarbiavo su Nacionaline Dauno sindromo draugija (National Down Syndrome Society, NDSS) - grupe, kuri įgalina Dauno sindromą turinčius asmenis, kurdama politikos pokyčius, teikdama išteklius ir bendradarbiaudama su vietos bendruomenėmis, kaip skelbia aprašymas.

Lėlės geltonos ir mėlynos spalvos suknelė marginta drugeliais, simboliais ir spalvomis, susijusiomis su Dauno sindromo žinomumu.

Ji taip pat turi rožinės spalvos pakabuką su trimis į viršų kylančiais ševronais, simbolizuojančiais tris 21-osios chromosomos kopijas. Be to, naujoji Barbė dėvi rožinės spalvos kulkšnies ortezus (AFO), nes kai kurie vaikai, turintys Dauno sindromą juos nešioja.

Erin Thielman (Erin Tilman), Dauno sindromu turinčiųjų rėmėja, trijų vaikų motina, sakė esanti dėkinga už naująją lėlę, nes jos jauniausias sūnus Andrew (Endriu) turi Dauno sindromą.

„Tiek daug žmonių palaiko Dauno sindromą turinčius žmones, tačiau mūsų nuostabiai bendruomenei trūksta lėlių ir žaislų, - sakė ji interviu metu agentūrai CNA. - Apie naująją lėlę sužinojau iš socialinės žiniasklaidos. Stebiu daug paauglių ir suaugusiųjų, turinčių Dauno sindromą. Man labai sušilo širdis, kai pamačiau juos tokius laimingus ir susijaudinusius."

Ji pridūrė: „Lėlė, vaizduojanti Dauno sindromą turinčias mergaites, daro didelį įspūdį. Ji padeda ne tik atstovauti, bet ir įkvepia pasitikėti savimi. Su šiomis lėlėmis Dauno sindromą turinčios mergaitės gali dar aukščiau pakelti galvą, žinodamos, kad yra ypatingos."

E. Thielman dešimtmetė dukra Abby (Eibi) taip pat džiaugėsi išvydusi naująją Barbę. Pasakojama, kad kai ji buvo 8 metų, kreipėsi į „Mattel", prašydama sukurti lėlę su Dauno sindromu. Kompanija greitai atsakė, kad ši idėja jiems patinka ir perduos ją toliau. Kai Abby pamatė naująją lėlę, jos akys prisipildė džiaugsmo ašarų.

„Jaučiuosi laiminga dėl naujosios lėlės, nes joje atsiskleidžia unikalių žmonių, ypač vaikų su Dauno sindromu, grožis ir nuostabumas", - sakė Abby interviu „Pro-Life Update". - Niekada neturėtumėte galvoti apie negalią kaip apie trūkumą; turėtumėte galvoti apie ją kaip apie kitokį gebėjimą".

Jungtinėse Valstijose beveik 70 proc. kūdikių, kuriems įsčiose diagnozuojamas Dauno sindromas, yra abortuojami. Kai E. Thielman gavo prenatalinę diagnozę dėl Andrew, prisimenama, kad tuomet buvo pasiūlytas abortas.

„Deja, pernelyg daug kūdikių, kuriems prenataliniu laikotarpiu diagnozuojamas Dauno sindromas, neturi tokios pačios galimybės kaip Andrew. Ir dėl to man skauda širdį", - sakė E. Thielman.

Ji viliasi, kad naujoji lėlė pakeis šią liūdną tikrovę ir parodys, kad vaikai su Dauno sindromu yra „sąmoningi Dievo palaiminimai".

The post JAV pasirodė Barbė su Dauno sindromo požymiais appeared first on LAIKMETIS.

Tiesa, pasiėmė į savo namus Australijoje Gammy sesutę, kuri gimė sveika. Sergančio kūdikio jį "užsisakiusiems" ir svetimai moteriai pinigus už tai sumokėjusiems tėvams tiesiog nereikėjo. Kiek pavyko surasti - Gammy ir toliau augina surogatinė motina.

Tačiau, matyt, visa istorija yra ne tik apie tai, kaip jauna moteris išaugino savo pačios pagimdytą kūdikį, o apie tai, kad žmogus surogacijos kontekste tampa daiktu, kuriam ypač priekabiai taikomi "kokybės standartai". Tiek gimdančiai moteriai, nes jaunos studentės "kainuoja" daugiau, tiek, vaikui, kuris, gimęs su Dauno sindromu - tiesiog paliekamas. Žiauru, bet A. Dulkiui tai, matyt, nė motais.

The post Agnė Širinskienė. Žmogus surogacijos kontekste tampa daiktu appeared first on LAIKMETIS.