„Nuo pat vaikystės susidūriau su negalia, kuri riboja mano judėjimo galimybes. Pabandžiau viską, kad parodyčiau savo gebėjimus ir pasitikėjimą savimi – dalyvavau daugiau nei 20 darbo pokalbių, tačiau kiekvieną kartą išėjau su nusivylimu ir be darbo pasiūlymo. Kiekvienas pokalbis būdavo kaip smūgis į veidą. Prieš pradėdamas kalbėti apie savo įgūdžius ir patirtį, dažnai susidurdavau su neigiamais žvilgsniais ar subtiliais, bet aiškiais ženklais, kad mano negalia yra nepageidaujama. Iš pirmo žvilgsnio pokalbių metu galėjau matyti, kaip darbdaviai dažnai ignoruoja mano pastangas ir bando suprasti, ar aš būsiu „per sunkus“ arba „nepatogus“ pasirinkimas“, – sako 35-erių metų Tomas.

Pasak Tomo, yra buvę atvejų, kai darbdaviai tiesiogiai sakydavo, kad jie bijo, jog negalėsiu atlikti darbo, nors jokios konkrečios problemos su mano gebėjimais nebuvo iškelta. Dažnai po pokalbių gaudavau atsakymus, kurie, nors ir formaliai buvo mandagūs, skambėjo kaip „negalime jūsų priimti, nes esate pernelyg rizikingas“. Tai buvo priedanga, maskuojanti tikrąją priežastį – mano negalią.

„Ypač skaudu buvo suprasti, kad mano gebėjimai ir patirtis buvo mažiau vertinami nei mano fizinė būklė. Nors aš visuomet stengiausi parodyti, kad esu kvalifikuotas ir motyvuotas dirbti, jausmas, kad mano negalia buvo pagrindinis veiksnys, trukdantis man gauti darbą, buvo skaudus ir demotyvuojantis“, – atsidūsta Tomas.

Galiausiai Tomas sako, kad „aš nesiruošiu pasiduoti, nes tikiu, kad mano gebėjimai ir entuziazmas turi vertę. Tačiau kartais būna sunku nuslėpti nusivylimą ir pyktį dėl to, kad mano negalia dažnai tampa kliūtimi, o ne mano stiprybės dalimi. Aš tikrai norėčiau, kad vieną dieną būtų galima matyti žmones už jų fizinių apribojimų ir vertinti juos už tai, ką jie gali pasiūlyti“.

Svarbiausia – ugdyti supratimą ir empatišką požiūrį

Siekdami plačiau įvertinti žmonių su negalia aspektus, pakalbinome asociaciacijos „Savarankiškas gyvenimas“ negalios įdarbinimo ekspertą Martyną Vitkų, kuris pats turėdamas kompleksinę negalią padeda kitiems likimo draugams.

Kokie yra pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria žmonės su negalia, ieškodami darbo Lietuvoje?

Iššūkių yra nemažai. Pirmiausia, tai darbdavių požiūris ir išankstiniai nusistatymai. Daugelis darbdavių vis dar turi įsitikinimų, kad žmonės su negalia gali mažiau prisidėti prie įmonės veiklos, nors realybė dažnai yra visiškai priešinga. Antras svarbus iššūkis – infrastruktūra. Daugelis darbo vietų Lietuvoje vis dar nėra pritaikytos žmonėms su fizine negalia. Darbo vietų pritaikymas ne visada laikomas prioritetu, o tai apsunkina žmonėms su negalia galimybę integruotis į darbo rinką.

Ar tai reiškia, kad darbdavių požiūris yra viena iš pagrindinių kliūčių?

Tikrai taip. Dažnai susiduriame su darbdaviais, kurie nežino, kaip pritaikyti darbo vietą, ar net nežino, kad tokia pagalba egzistuoja. Be to, yra įsišakniję stereotipai, kad žmonės su negalia gali dirbti tik tam tikrose srityse ar jiems reikia daugiau priežiūros, o tai atgraso darbdavius. Vis dėlto yra ir darbdavių, kurie teigiamai vertina įvairovę savo kolektyvuose ir supranta, kad žmogaus sugebėjimai nepriklauso vien nuo fizinės būklės.

Kaip manote, ar valstybės parama šiuo klausimu yra pakankama? Ar žmonės su negalia gali gauti tinkamą pagalbą siekdami įsidarbinti?

Valstybės paramos priemonės egzistuoja, tačiau jos nėra visada veiksmingos. Pavyzdžiui, darbdaviai gali gauti subsidijas, tačiau kartais biurokratinės kliūtys tampa trukdžiu pasinaudoti šiomis galimybėmis. Taip pat trūksta informacijos tiek darbdaviams, tiek pačioms žmonių su negalia bendruomenėms apie turimas paramos priemones ir programas. Reikėtų daugiau investuoti į informacijos sklaidą ir procesų supaprastinimą.

Kokių konkrečiai įgūdžių ar kvalifikacijos dažniausiai trūksta žmonėms su negalia darbo rinkoje? Ar yra galimybių tuos įgūdžius įgyti?

Dažniausiai trūksta technologinių ir skaitmeninių įgūdžių. Šiuolaikinė darbo rinka sparčiai keičiasi, ir daugelis darbo pozicijų reikalauja gebėjimų dirbti su kompiuterinėmis programomis. Vis dėlto pastaraisiais metais atsirado daugiau mokymo programų, skirtų žmonėms su negalia, tačiau jų prieinamumas vis dar ribotas, ypač regionuose. Manome, kad reikėtų daugiau investuoti į nuotolines mokymosi programas, kurios būtų pritaikytos žmonėms su įvairiomis negaliomis.

Kokius praktinius veiksmus galėtų imtis darbdaviai, kad padėtų žmonėms su negalia integruotis į darbo rinką?

Pirma ir svarbiausia – ugdyti supratimą ir empatišką požiūrį. Mokymai apie įvairovės valdymą ir žmonių su negalia poreikius galėtų būti puikus pradžios taškas. Taip pat svarbu investuoti į darbo vietų pritaikymą ir lankstumo užtikrinimą. Pavyzdžiui, nuotolinis darbas ar lanksčios darbo valandos gali būti labai naudingos tam tikroms negalių grupėms.

Kokias matote perspektyvas žmonių su negalia įsidarbinimo srityje Lietuvoje?

Ateitis atrodo šviesesnė. Vis daugiau organizacijų Lietuvoje pradeda suprasti įvairovės svarbą. Europos Sąjunga taip pat remia projektus, skirtus žmonių su negalia įtraukimui į darbo rinką. Tačiau dar daug ką reikia nuveikti, ypač keičiant visuomenės ir darbdavių požiūrį. Jei ir toliau investuosime į švietimą, mokymus ir infrastruktūrą, tikiu, kad ateityje matysime daugiau sėkmingų žmonių su negalia istorijų darbo rinkoje.

Negalia skaičiais

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 230 000 žmonių su negalia, iš kurių apie 17 000 asmenų yra iki 18 metų. Apie 72 000 asmenų, kuriems yra nustatyti specialieji poreikiai ir kurie yra sulaukę pensijos amžiaus. Tuo tarpu likusieji asmenys pagal dalyvumo mastą gali būti išsidėstę taip, – nuo 0 iki 25 proc. dalyvumo apie 20 000 asmenų, – nuo 30 iki 40 proc. dalyvumo apie 57 000 asmenų, – nuo 45 iki 55 proc. dalyvumo apie 59 000 asmenų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) duomenimis, šiuo metu bendras apdraustųjų skaičius Lietuvoje siekia apie 1 475 000 žmonių. Tuo tarpu dirbančių netekto darbingumo arba invalidumo pensijos gavėjų yra 87 300 žmonių.

2024 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, Užimtumo tarnyboje buvo registruota 10 968 asmenys su negalia, iš jų 448 asmenims nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, 3 104 asmenims – 30–40 proc. dalyvumo lygis, o 7 416 asmenų – 45–50 proc. dalyvumo lygis.

Valstybinio studijų fondo duomenimis, 2020 metais studijavo 444 studentai su negalia. 2021 metais studijavo 412 studentų su negalia. 2022 metais studijavo 374 studentai su negalia. 2021 metais studijavo 381 studentas su negalia.

Teisės aktų pakeitimas, suteikiantis vilties žmonėms su negalia darbintis viešajame sektoriuje

Siekdama žmonių su negalia įdarbinimo, valstybė įgyvendina įvairias žmonių su negalia užimtumo rėmimo priemones, tačiau savanoriškas žmonių su negalia įdarbinimo modelis veikia nepakankamai efektyviai. Darbingo amžiaus žmonių su negalia užimtumo rodiklis daug metų negerėja, todėl būtina ieškoti efektyvių įdarbinimo priemonių.

Siekiant skatinti negalią turinčių asmenų integraciją į atvirą darbo rinką, pasiūlyta laikinai nustatyti žmonių su negalia darbo vietų kvotų sistemą viešojo sektoriaus organizacijoms. Tokiu būdu užtikrinamos didesnės galimybės žmonėms su negalia įsidarbinti. Kvotų sistema sėkmingai taikoma ir kitose Europos valstybėse: Airijoje, Austrijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Rumunijoje, Italijoje. Daugelyje šių valstybių ir privačiam sektoriui egzistuoja prievolė įdarbinti žmones su negalia, tačiau Lietuvoje privačiam darbdaviui pasiūlyta palikti tik rekomendaciją.

Valstybė natūraliai prisiima daugiau socialinių įsipareigojimų ir rodo pavyzdį kitiems darbdaviams. Šiuo metu valstybės sektoriuje yra įdarbinta apie 6 proc. žmonių su negalia (švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriuose). Tačiau egzistuoja dideli netolygumai – kai kuriose įstaigose ir įmonėse įdarbintų žmonių su negalia yra žymiai mažiau.

Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnyje „Asmens su negalia teisė į užimtumą ir profesinę reabilitaciją“ nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės įstaigose, įmonėse, akcinėse bendrovėse, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosiose įstaigose, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti kapitalo dalis suteikia 1/2 ar daugiau balsų, darbuotojų su negalia skaičius nuo 2024 m. sausio 1 d. turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu šiose organizacijose yra 25 ir daugiau darbuotojų. Šios nuostatos laikymosi kontrolę atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Nesant tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, organizacija kartu su Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoja darbuotojo perkvalifikavimą ar parengimą, remdamosi Užimtumo įstatymu.

Tuo pačiu įstatymu nustatyta, kad už asmens su negalia užimtumo politikos formavimą atsako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

The post Neįveikiamos kliūtys: žmonių su negalia įdarbinimo realybė Lietuvoje appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija surengta konferencija iš visos Lietuvos į uostamiestį sukvietė karjeros specialistus, dirbančius su 1–12 klasių bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniais.

Rengti konferenciją būtent Klaipėdoje pasirinkta neatsitiktinai – šiame regione itin aktyvi karjeros specialistų bendruomenė.

„Man žodis „karjera“ pirmiausiai asocijuojasi su sėkme. Karjeros specialisto tikslas – ne tik padėti mokiniui pasirinkti specialybę, bet pasirinkti tokią, kur jis jaustųsi gerai ir sėkmingas. Galime didžiuotis, kad Lietuvoje sukurta veikianti profesinio orientavimo sistema, kad turime LINEŠA vystomą ugdymo karjerai sistemą MUKIS su daugiau nei 100000 vartotojų“, – sveikindamas konferencijos dalyvius kalbėjo Valdas Jankauskas, LINEŠA direktorius.

Ina Griazina, LINEŠA Ugdymo karjerai skyriaus vadovė, taip pat pasidžiaugė, kad prieš porą metų reformuota Lietuvos profesinio orientavimo sistema stovi ant stabilių vėžių: užtikrintas tvarus finansavimo modelis, mokyklose įdarbinti karjeros specialistai, MUKIS platforma vystosi, suteikiama metodinė medžiaga, užtikrinamos kvalifikacijos tobulinimo galimybės ir t.t.

„Turime visą rinkinį sėkmingai įgyvendintų priemonių, kurios leidžia toliau tobulinti ir plėtoti sistemą“, – teigė ji.

Ateities profesijų panorama ir iššūkiai

Rita Karavaitienė, „CV-Online“ marketingo vadovė, pranešime „Ką rodo kintančios rinkos signalai?“ apžvelgdama, kokius darbo rinkos raidos scenarijus prognozuoja ekspertai artimiausiems keliems dešimtmečiams, vardijo nemažai iššūkių: dirbtinio intelekto įsigalėjimas, senstanti visuomenė, robotizacija, geopolitinės grėsmės.

„Niekas nežino, kokia bus darbo rinka po 50 metų. Ne visos ateities darbo rinkos prognozės šviesios, bet svarbu prie jų neprisirišti. Mes turime galimybių kurti rinką dabar. Ateitis bus tokia, kokią sukursime“, – drąsino ekspertė.

Pasak jos, artimiausius penkerius metus technologijų pritaikymas išliks pagrindiniu verslo vystymosi veiksniu, tad iš darbuotojų bus tikimasi technologinio išprusimo, gebėjimo prisitaikyti prie technologijų raidos.

„Sparčiai auga dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi  specialistų paklausa, taip pat vis daugiau reikia tvarumo specialistų, verslo analitikų, informacijos saugumo specialistų, atsinaujinančios energijos inžinierių. Tikimasi didelio darbo pasiūlymų augimo švietimo, žemės ūkio ir skaitmeninės prekybos srityse“, – vardijo R. Karavaitienė.

Taip pat ji minėjo, kad iki 2027 m. mokymų reikės šešiems iš dešimties darbuotojų, tačiau tik pusė darbuotojų turi pakankamai mokymosi galimybių.

Atskleidė šeštokų požiūrį į karjerą

Šilto konferencijos dalyvių palaikymo sulaukė UlosGauryliūtės, VšĮ Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinės mokyklos mokinės, pranešimas, kuriame ji išanalizavo pajūrio regiono šeštokų karjeros lūkesčius.

Apklausa, kurioje dalyvavo 307 šeštokai, atskleidė, jog maždaug trečdalis šeštokų jau žino, ką norėtų studijuoti ir dirbti. 38 proc. jau žino, kokių mokomųjų dalykų ir egzaminų jiems reikės ateityje ir tik 19 proc. to dar nežino.

Daugiausiai – 27 proc. pajūrio šeštokų – norėtų studijuoti Lietuvos universitetuose.

Paklausti, kiek tikisi uždirbti pirmajame darbe, net 18 proc. mokinių atsakė, kad tikisi 3000 Eur siekiančio pirmojo užmokesčio, 32 proc. nurodė 1000 Eur atlyginimą, o 21 proc. – 1500 Eur.

Šeštos klasės mokinių lūkesčių darbdaviams sąrašo viršūnėje – didelis atlyginimas (20 proc.), antroje vietoje – daryti, kas patinka ir sekasi (18 proc.).

Ką daryti, kai jaunuoliai nemato prasmės dirbti 

Ekspertai, švietimo įstaigų atstovai konferencijoje diskutavo, kaip turėtų keistis švietimo politika, kad jauni žmonės Lietuvoje galėtų lengviau integruotis į darbo rinką.

Prie to esą galėtų prisidėti ir aukštosios mokyklos: vienas iš renginio metu nuskambėjusių receptų – tiems universitetų studentams, kurie suprato, jog įstojo į sau netinkamą profesiją, sudaryti lankstesnes sąlygas pakeisti studijų kryptį ir programą.

Išreikštas susirūpinimas ir dėl naujos tendencijos, kuomet Užimtumo tarnyboje registruojasi vis daugiau jaunų žmonių, ypač vaikinų, kurie neturi jokių profesinės karjeros ir perspektyvų vizijos, nemato prasmės dirbti jokio darbo, o pradėję dirbti, greitai darbą meta, kritiškai pasisako apie darbdavius ir siūlomą atlyginimą.

„Turi keistis visa bendrojo ugdymo paradigma, būtina vaikuose pažadinti tikslingo, prasmingo gyvenimo suvokimą, iš mokyklos kiekvienas turi išsinešti individualizuotą laimingo gyvenimo viziją“, – kalbėjo prof. dr. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius.

Renginyje diskutuota ir kaip organizuoti dar efektyvesnį profesinį orientavimą.

„Ugdymas karjerai turi būti tikra, nesuvaidinta mokyklos gyvenimo dalis, pilnai įtraukiant tiek vadovybę, tiek karjeros specialistus“, –  įsitikinęs Tomas Pūtys, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas.

Nuo „šešėliavimo“ iki dirbtinio intelekto

Simona Bareikė, karjeros ir verslo konsultantė, mokymų trenerė, pasidalino patarimais, kaip padėti mokiniams priimti karjeros sprendimus ir užprogramuoti jų kursą į sėkmę.

Diskusijoje „Mokinių ugdymas karjerai šiandien ir rytoj: įgula, ar kas nors turi žemėlapį?“ Užimtumo tarnybos, Jaunimo reikalų agentūros, Lietuvos JuniorAchievement atstovai dalinosi įžvalgomis,  kaip mokiniams sudaryti galimybes išbandyti vis daugiau profesijų.

Aptarta mokyklose neseniai atsiradusių jaunimo darbuotojų funkcija, pasidžiaugta mokiniams su profesija iš arti padedančio susipažinti „šešėliavimo“ sėkme: šiemet surengta daugiau kaip 930 „šešėliavimo“ vizitų, „šešėliuoja“ 250 ugdymo įstaigų „seseliavimas.lt“ platformoje priskaičiuojama jau 230 organizacijų.

Didelio konferencijos dalyvių susidomėjimo sulaukė ir EirikØvernes, Norvegijos aukštojo mokslo ir įgūdžių direktorato Karjeros paslaugų departamento vadovo pranešimas apie naujus įrankius karjeros planavimui „Skaitmeninė transformacija ir dirbtinis intelektas karjeros planavime“.

Lietuvos mokinių profesiniu orientavimu rūpinasi daugiau kaip 500 karjeros specialistų.

Konferencijos vaizdo įrašą galite rasite ČIA.

Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):

LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse

LINEŠA projektas, kurio metu sukurta Mokinių ugdymo karjerai informacinė sistema (MUKIS), šiemet pateko tarp konkurso „Europos burės“ nugalėtojų kaip vienas geriausių ES fondų lėšomis Lietuvoje įgyvendintų projektų.

Daugiau informacijos: www.linesa.lt, www.mukis.lt  

The post Kas penktas mokinys pirmajame darbe pageidautų bent 3 tūkst. eurų atlyginimo, atskleista konferencijoje Klaipėdoje appeared first on LAIKMETIS.

Išorinių Hebridų saloje gyvena apie 20 tūkst. žmonių ir šioje Škotijos dalyje vis dar įprasta, kad parduotuvės ir įmonės sekmadienį nedirba.

Prieš šešias dienas peticiją svetainėje Change.org paskelbė salos gyventojas Alasdairas Macleodas, kuris teigė, kad jei „Tesco“ pagrindiniame salos mieste Stornovėjuje atsidarys septynias dienas per savaitę, tikėtina, kad ir kitos parduotuvės bei įmonės paseks jo pavyzdžiu.

„Tesco“ yra ir buvo labai vertinamas ir gerbiamas vietos darbdavys ir mažmenininkas, ne kartą dosniai skyręs lėšų vietos labdaros organizacijoms ir reikalams bei visada gerbęs mūsų vietos sekmadienio poilsio tradiciją. Tikimės, kad ši abipusė bendruomenės ir mažmenininko pagarba tęsis dar ilgai“, - rašoma peticijoje.

„Jei „Tesco Stornoway“, viena didžiausių Vakarų salų parduotuvių, atsidarys sekmadienį, tuomet ir kitos įmonės ir organizacijos bus labiau linkusios dirbti sekmadienį. Jos, deja, taip pat jausis spaudžiamos“.

Peticijoje kalbama apie poilsio dienos sekmadieniais vertę darbuotojams ir šeimoms bei teigiama, kad ją pasirašydami „pasisakome už Kristaus šlovę, mūsų krikščioniškąją tradiciją, mūsų bendruomenės dvasią ir mūsų teisę būti kitokiais“.

Peticijoje kalbama apie poilsio dienos sekmadieniais vertę darbuotojams ir šeimoms bei teigiama, kad ją pasirašydami „pasisakome už Kristaus šlovę, mūsų krikščioniškąją tradiciją, mūsų bendruomenės dvasią ir mūsų teisę būti kitokiais“.

„Daugeliui iš mūsų brangūs prisiminimai apie salos sekmadienius kaip garantuotą poilsio, atsipalaidavimo ir nedarbo dieną - brangią šeimos laiko ir šlovinimo dieną. Tačiau šiai paprastai, bet svarbiai dienai gresia pavojus dėl į mūsų kultūrą besiskverbiančios septynių dienų prekybos koncepcijos“, - rašoma pranešime.

„Kai parduotuvės ir įmonės atveria duris sekmadienį, iš pradžių tai gali atrodyti kaip patogumas, tačiau dėl to atsirandantis efektas lemia, kad darbuotojai turi mažiau laiko poilsiui, mažiau laiko šeimai, mažiau laiko pamaldoms bažnyčioje ir neišvengiamai prastesnę gyvenimo kokybę.“

Skirtingai nei Anglijoje ir Velse, Škotijoje nėra jokių apribojimų dėl sekmadienio prekybos laiko, o daugelis didesnių prekybos tinklų, įskaitant didelius prekybos centrus, dirba septynias dienas per savaitę. 2003 m. buvo priimti teisės aktai, suteikiantys Škotijos parduotuvių darbuotojams teisę atsisakyti dirbti sekmadieniais.

Stornovėjaus vietos taryba jau davė leidimą „Tesco“ atvertduris sekmadienį, tačiau prekybos centras turi konsultuotis su filialo darbuotojais.

Mūsų ramių, be darbo sekmadienių mums pavydi daugelis žemyninėje Škotijos dalyje gyvenančių žmonių, tad kodėl turėtume juos iškeisti į jų neramius, stresą keliančius, darbų kupinus, įtemptus sekmadienius?

Toliau peticijoje rašoma: „Dažnai nesuvokiame vertės to, ką turime, kol to ima ir nebelieka. Mūsų ramių, be darbo sekmadienių mums pavydi daugelis žemyninėje Škotijos dalyje gyvenančių žmonių, tad kodėl turėtume juos iškeisti į jų neramius, stresą keliančius, darbų kupinus, įtemptus sekmadienius?

Kasmet Išoriniai Hebridai atsiduria pačioje laimingiausių Jungtinės Karalystės vietų gyventi apklausos viršūnėje. Ar tai sutapimas, kad visos mūsų salos yra viena iš nedaugelio vietų, kur vis dar garantuojamas tradicinis poilsio ir nedarbo sekmadienis?“

The post Škotijos salos gyventojai kovoja už sekmadienius, skirtus ramybei, šeimai ir Dievui appeared first on LAIKMETIS.

Dublino Aukštasis Teismas nurodė Enochą Burke'ą (Inoką Berką) nubausti už nepagarbą teismui po to, kai jis atkakliai lankėsi Vilsono ligoninės mokykloje Vestmito grafystėje, pažeisdamas teismo draudimą, neleidžiantį jam įžengti į mokyklos patalpas, praneša „Irish Times“.

Mokytojas yra evangelikų krikščionis. Jis buvo nušalintas nuo pareigų 2022 m. rugpjūtį už atsisakymą vartoti translyčio mokinio pageidaujamus įvardžius. Nors vėliau buvo atleistas, jis apskundė nušalinimą ir - kaip praneša žiniasklaida - kol laukiama rezultato, lieka mokyklos darbo užmokesčio sąraše.

Rugsėjo 2 d. teisėjas Michaelas Quinnas (Maiklas Kvinas) nusprendė, kad E. Burke'as „nuolat negerbia“ ankstesnių teismo nutarčių ir turi likti įkalintas Mountjoy kalėjime tol, kol sutiks jų laikytis, pranešė laikraštis.

Per pirmadienio teismo posėdį E. Burke'as apkaltino teismą pamynus jo religines teises. „Tai pasityčiojimas iš teisingumo“, - sakė jis teisėjui. Jis teigė, kad yra baudžiama už jo krikščioniškus įsitikinimus dėl lyties, rašo „Sky News".

Mokytojas jau yra praleidęs daugiau kaip 400 dienų kalėjime per du ankstesnius įkalinimus už panašius sprendimus dėl nepagarbos teismui.

Paskutinis jo išleidimas įvyko birželio pabaigoje, kai mokykla užsidarė vasaros atostogoms, pranešė visuomeninis transliuotojas RTÉ.

Tuo metu paskelbtame vaizdo pareiškime mokytojas pasidalijo asmeninėmis teisinės kovos pasekmėmis: „Aš čia praleidau 400 dienų iš eilės ir iš manęs buvo atimti dveji mano gyvenimo metai“.

„Mountjoy kalėjimas, - liūdna vieta. Daug labai nuoširdžių žmonių, kuriuos, sakyčiau, nuvylė valstybė, vyriausybė, o kai kuriais atvejais ir teismai.“

Vilsono ligoninės mokykla - tai internatinė mokykla, esanti maždaug už 88 km į vakarus nuo Dublino, kuri didžiuojasi savo Airijos Bažnyčios paveldu ir „krikščioniškos praktikos bei mokymo puoselėjimu“.

Koedukacinės mokyklos valdyba siekė, kad E. Burke'as būtų suimtas po to, kai rugpjūčio 22 d. prasidėjus naujam semestrui jis vėl pradėjo lankyti mokyklą.

Mokytojas tvirtina, kad jo atleidimas negalioja, remdamasis nagrinėjama apeliacija. Kaip rašo „Irish Independent“, mokyklos vadovybė tvirtina, kad jo buvimas trukdo darbuotojams ir mokiniams.

Peržiūros posėdis teisme numatytas spalio 11 d.

The post Airijos mokytojas trečią kartą įkalintas po ginčo dėl translyčių įvardžių appeared first on LAIKMETIS.

Liepos pradžioje Vengrija išplėtė šalių, iš kurių darbo jėgą galima atsivežti supaprastinta tvarka, sąrašą. Tarp jų – Rusijos ir Baltarusijos piliečiai.

Ši schema leidžia jiems atvykti į Vengriją net ir su šeimomis ir įsidarbinti sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos.

Budapeštas tvirtina, kad daugelis atvykstančiųjų pagal šią programą statys atominę elektrinę.

Tačiau ekspertai tvirtina, kad neriboto skaičiaus užsienio darbuotojų įvežimo principas yra neproporcingas ir įtartinas.

Vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) sakė sutinkanti, kad ši situacija kelia susirūpinimą, ir išsiuntė laišką į Budapeštą, prašydama iki rugpjūčio 19 dienos atsakyti į pateiktus klausimus.

„Rusija kelia grėsmę saugumui. Mums reikia daugiau, o ne mažiau budrumo. Suteikus galimiems Rusijos šnipams ir diversantams lengvą prieigą prie ES, tai pakenktų mūsų visų saugumui“, – rašė Y. Johansson socialiniame tinkle „X“.

„Šiandien laiške prašau Vengrijos vyriausybės pasiaiškinti. Jei jų (...) schema kelia riziką, mes imsimės veiksmų“, – nurodė ji.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Vengrijos sprendimas palengvinti atvykimo į šalį tvarką Rusijos ir Baltarusijos piliečiams didina saugumo rizikas Europoje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį teigė, kad Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją, kad ši įvertintų Vengrijos sprendimą liberalizuoti Šengeno vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Didžiausia Europos Parlamento frakcija anksčiau šią savaitę irgi skundėsi, kad sušvelnintos taisyklės gali sukurti „rimtų spragų šnipinėjimui“, tęsiantis Rusijos sukeltam plataus masto karui Ukrainoje.

Vengrija užsitraukė Europos Sąjungos pyktį dėl neseniai premjero Viktoro Orbano surengtų vizitų Rusijoje ir Kinijoje su, jo teigimu, „taikos misija“.

Vengrijos ministras pirmininkas taip pat bandė blokuoti ES biudžetą ir pagalbą Ukrainai, taip pat griežtai kritikavo ES politiką Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu.

Aukščiausi ES pareigūnai dabar boikotuoja neoficialius susitikimus, kuriuos rengia Vengrija, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujanti ES.

The post Vengrijos prašoma pasiaiškinti dėl vizų išdavimo rusams sušvelninimo appeared first on LAIKMETIS.

„Tai paskutinis lašas“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė jis, Kalifornijos gubernatoriui Gavinui Newsomui (Gevinui Niusomui) pasirašius įstatymą, kuris dar labiau pakurstė „kultūrinius karus“ neramiais JAV rinkimų metais. 

„Dėl šio įstatymo ir daugybės kitų prieš jį priimtų įstatymų, kuriais kėsinamasi į šeimas ir įmones, „SpaceX“ dabar perkels savo būstinę iš Hotorno Kalifornijoje į [kompleksą] „Starbase“ Teksase“, – pridūrė E. Muskas. 

Milijardierius pridūrė, kad „X“ veikla bus perkelta iš San Fransisko į Ostiną, Teksaso valstijoje.

Jis pažymėjo, kad JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ būstinė iš Palo Alto Silicio slėnyje jau perkelta į Ostiną.

„Maždaug prieš metus gubernatoriui Newsomui aiškiai pasakiau, jog tokio pobūdžio įstatymai privers šeimas ir įmones palikti Kaliforniją siekiant apsaugoti savo vaikus“, – pareiškė E. Muskas. 

Technologijų magnatas ne kartą išreiškė panieką pageidaujamų įvardžių vartojimui, atmesdamas tai kaip socialiai pavojingos „woke“ – pabrėžto ar perdėto jautrumo socialiniams, kultūriniams ir rasiniams klausimams – darbotvarkės dalį.

E. Muskas turi translytę dukterį, su kuria nebendrauja, ir kaltina jos privačią mokyklą Kalifornijoje pavertus ją kraštutine kairiąja bei nuteikus ją prieš tėvą.

E. Muskas turi translytę dukterį, su kuria nebendrauja, ir kaltina jos privačią mokyklą Kalifornijoje pavertus ją kraštutine kairiąja bei nuteikus ją prieš tėvą.

Pirmadienį Kalifornijos gubernatorius pasirašė minimą įstatymą po teisėkūros proceso, per kurį kelios mokyklų tarybos kovojo už tėvų teises, o LGBTQI aktyvistai gynė pažeidžiamų mokinių gerovę.

Įstatymu panaikinami konservatyvių mokyklų apygardų sprendimai, pagal kuriuos mokytojai privalėjo pranešti tėvams, jei mokinys pakeitė vardą, pavardę ar įvardį arba jei paprašė leisti naudotis jo biologinės lyties neatitinkančiomis patalpomis ar dalyvauti biologinės lyties neatitinkančiose programose. 

Demokratas G. Newsomas, kuris laikomas potencialiu pretendentu pakeisti JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną) rinkimų kovoje, jei šis nuspręstų iš jos pasitraukti, dažnai ginčijasi su konservatoriais dėl lyčių klausimų valstijos mokyklose.

Pernai jis pasirašė įstatymą, pagal kurį švietimo apygardoms, draudžiančioms vadovėliuose vaizduoti LGBTQI ir kitų marginalizuotų grupių asmenis, skiriamos baudos.

G. Newsomas taip pat įnirtingai kovojo su viena konservatyvia mokyklos taryba dėl jos nepritarimo informacijos apie Harvey Milką (Harvį Mliką) įtraukimui į mokymo programas. Šis nužudytas San Fransisko pareigūnas buvo gėjų teisių aktyvistas.

E. Muskas ne pirmą kartą išreiškia nepritarimą buvusio San Fransisko mero G. Newsomo iniciatyvoms. Per COVID-19 pandemiją technologijų magnatas kvestionavo San Fransisko ir Kalifornijos sveikatos apsaugos pareigūnų sprendimus.

The post E. Muskas dėl translyčių ir kitų įstatymų palieka Kaliforniją: „kėsinamasi į šeimas ir įmones" appeared first on LAIKMETIS.

Pasak tarnybos, vyresnių gyventojų užimtumas Lietuvoje pernai buvo didesnis nei ES vidurkis ir panašus kaip Bulgarijoje, Vengrijoje ir Latvijoje. Daugiau vyresnių žmonių dirbo tik Švedijoje, Estijoje ir Nyderlanduose.

Pasak tarnybos, Lietuvoje dažniau dirba 55-64 metų amžiaus moterys, visoje ES – vyrai.

„Gali būti, kad dalis vyresnio amžiaus moterų negali sau leisti nedirbti – dažniau dirba dėl materialinių paskatų, pajamų trūkumo nei dėl saviraiškos, socialinių poreikių tenkinimo ar panašių dalykų“, – pirmadienį išplatintame pranešime sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Palyginti su kitų amžiaus grupių dirbančiaisiais, pastaruosius penkerius metus vyresnių žmonių užimtumas Lietuvoje buvo apie 4 proc. punktų mažesnis nei bendras šalies užimtumas.

Palyginti su kitų amžiaus grupių dirbančiaisiais, pastaruosius penkerius metus vyresnių žmonių užimtumas Lietuvoje buvo apie 4 proc. punktų mažesnis nei bendras šalies užimtumas.

Pasak tarnybos, pernai 4 tūkst. vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų buvo įdarbinti darbdaviui už juos gavus subsidiją (kompensavus dalį tokio darbuotojo atlyginimo). Pirmąjį šių metų pusmetį tokių asmenų buvo 3,6 tūkst. 

Tarnybos teigimu, pernai 69 proc. tokių darbuotojų liko dirbti ir pasibaigus subsidijos mokėjimo laikotarpiui, t. y., po šešių mėnesių, šių metų sausį–birželį – 63 proc.

Pirmąjį pusmetį vyresni nei 50 metų asmenys dažniau rinkosi individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, apskaitininko, sandėlio operatoriaus, elektriko, virėjo,  siuvėjo modulines mokymo programas, taip pat populiari motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka.

Tarnybos duomenimis, liepos 1 dieną darbo ieškojo 60,2 tūkst. vyresnių nei 50 metų gyventojų.

Registruotas nedarbas šioje amžiaus grupėje siekia 10,1 proc. (bendras Lietuvoje – 8,5 proc.).

Pirmąjį šių metų pusmetį Užimtumo tarnybai tarpininkaujant įsidarbino 28 tūkst. vyresnių asmenų, pernai – 50 tūkst. Kas antras asmuo įsidarbina vidutinės kvalifikacijos darbuose, 35 proc. – nekvalifikuotuose ir 13 proc. – aukštos kvalifikacijos.

Dažniausiai vyresnės moterys renkasi pardavėjų, virėjų, slaugytojo padėjėjų, virtuvės darbininkių, socialinio darbuotojo padėjėjų, nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkių, asmens priežiūros namuose darbuotojų darbo pozicijas.

Vyresnio amžiaus vyrai įsidarbina vairuotojais, plataus profilio statybininkais, nekvalifikuotais statybos darbininkais, apsaugos darbuotojais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais ir krovikais.

The post Lietuvą pagal dirbančių vyresnių žmonių kiekį lenkia tik trys Europos šalys appeared first on LAIKMETIS.

LB atstovas Vaidotas Tuzikas sako, kad Lietuvoje surenkamų mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis pagal šalies išsivystymo lygį yra žemesnis negu turėtų būti ir vidutiniškai siekia 4,5 proc., o po 10–30 metų gali padvigubėti. 

„Tą būtų galima padaryti (padidinti mokesčių surinkimą – BNS) keletu aspektu. Visų pirma, mūsų vertinimu, reikėtų nuodugnios dabar galiojančių mokestinių lengvatų peržiūros. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tas sritis, kuriose mes mokesčių surenkame santykinai mažiau negu panašios į mus valstybės“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje pirmadienį sakė LB Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas V. Tuzikas. 

„Čia ypač išsiskiria pajamų ir turto mokesčiai dėl to, kad, viena vertus, mes taikome neapmokestinamą pajamų dydį. Akivaizdu, kad tai yra labai socialiai jautri lengvata“, – pridūrė jis. 

Anot jo, yra ir kitų mažiau apmokestinamų sričių, kur būtų galima gauti daugiau pajamų, pavyzdžiui, nekilnojamo turto mokestis, sumažintas PVM atotrūkis. 

„Jis pas mus pastaruoju metu gana reikšmingai mažėja, bet vis dėlto, jeigu mes pasilyginame su Skandinavijos valstybėmis ar netgi artimiausiomis kaimynėmis – Latvija arba Lenkija – pas mus jis yra didesnis. Jeigu mes sugebėtume labiau jį sumažinti, tai ir čia gautume daugiau pajamų, kas padėtų pasiruošti senėjančios visuomenės situacijai“, – teigė LB atstovas. 

Kovą LB pristačius pasiūlymus papildomam gynybos finansavimui, centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad skolinantis, padidinus kai kuriuos mokesčius, taip pat atsisakius dalies lengvatų arba jas sumažinus, per metus į valstybės biudžetą papildomai būtų galima surinkti apie 300 mln. eurų, arba 0,4 proc. šalies BVP. 

V. Tuzikas sako, kad taip pat būtina vyresnius žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje, daugiau investuojant į jų įgūdžių gerinimą. 

V. Tuzikas sako, kad taip pat būtina vyresnius žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje, daugiau investuojant į jų įgūdžių gerinimą. 

„Šiuo metu pagal įvairias analizes matome, kad vis dėlto vyresnių Lietuvos gyventojų turimi įgūdžiai atrodo santykinai prasčiau nei kitų Europos Sąjungos valstybių – tai kompiuterinis raštingumas, kalbų mokėjimas ir panašūs dalykai“, – teigė LB atstovas. 

Jo teigimu, šalies gyventojų skaičiaus mažėjimas per artimiausius dvejus–trejus metus bus vienas esminių iššūkių Lietuvos ekonomikai. Pasak V. Tuziko, prie to prisidės slopstantis imigracijos iš Ukrainos bei Vidurio Azijos srautas. 

„Tikėtina, kad šiais metais ta grynosios imigracijos banga slops ir gyventojų skaičius padidės labai nedaug arba visai nepadidės, o ateinančiu laikotarpiu, tikėtina, esant mažai grynajai migracijai į Lietuvą ims nusverti ta vadinama natūrali gyventojų kaita – skirtumas tarp gimusių kūdikių ir mirusių Lietuvos gyventojų bus neigiamas“, – teigė V. Tuzikas. 

LB ekonomisto teigimu, per 20 metų beveik penktadalį dabar siekianti 65-erių ir vyresnių šalies gyventojų dalis priartės prie 30 proc., mažės darbingo amžiaus žmonių skaičius. 

„Tai reiškia, kad bus mažiau dirbančių žmonių. Vienam dirbančiajam teks daugiau vyresnio amžiaus žmonių ir su tuo bus susiję nemažai išlaidų, kaip papildomos išlaidos socialinei, sveikatos apsaugai ir panašiai“, – teigė V. Tuzikas. 

Birželio pradžioje darbą Lietuvoje baigusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija) interviu BNS sakė, kad senėjant visuomenei pensijų finansavimas artimiausią dešimtmetį reikalaus daugiau valstybės išlaidų, todėl TVF, be kita ko, siūlė apmokestinti pensijas.

TVF taip pat ragino nekeisti antros pakopos pensijų kaupimo sistemos, ilginti pensijos amžių jį susiejant su žmonių gyvenimo trukme.

B. Gracia teigė, jog senėjant Lietuvos gyventojams šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, o 2024-ieji yra pirmieji metai, kai į pensiją Lietuvoje išeis daugiau žmonių nei į darbo rinką ateis naujų darbuotojų, be to, 2026-aisiais baigsis numatytas pensinio amžiaus didinimas, o tai „didins spaudimą „Sodrai“. 

The post Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas siūlo peržiūrėti mokestines lengvatas appeared first on LAIKMETIS.

„Ginčuose su transporto įmonėmis darbuotojai dažniausiai prašo priteisti nesumokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius, taip pat pasitaiko ginčų dėl kasmetinių ir nemokamų atostogų“, – pranešime teigė VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.

Ji pabrėžė, jog dažnai ginčą inicijuoja ir darbdavys, o dažniausias jo reikalavimas – priteisti iš darbuotojo materialinę žalą darbdaviui.

Specialistės teigimu, didelė dalis ginčų išsprendžiami taikiai – taikos sutartimi, ieškovui atsisakius visų reikalavimų iki komisijos posėdžio ar jo metu. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai ir bylą toliau nagrinėjant teisme, daugiau nei pusė komisijos ir teismų sprendimų sutampa.

The post Dažniausi darbo ginčų komisijose – nesutarimai su transporto įmonėmis appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jo, birželio mėnesį, palyginti su geguže, Lietuvos barometras didėjo 1,1 balo iki 101,2 – skelbiama, kad jis pralenkė daugelio šalių rodiklius. 

Nedarbą prognozuojantis komponentas išliko stabilus ir siekė 102,1 balo, todėl, pasak tarnybos, artimiausius tris mėnesius šalies darbo rinkoje situacija neturėtų prastėti. 

Europos darbo rinkos barometras per mėnesį padidėjo 0,3 balo iki 100,1. Nedarbo prognozes rodantis komponentas augo 0,4 balo iki 98,9, tuo metu užimtumo perspektyvos išliko teigiamos ir siekė 101,3 balo.

Geresnės nei daugelio Europos šalių perspektyvos dar prognozuojamos Kiprui, Čekijai, Lenkijai. Prasčiausia situacija išlieka Danijoje, kur barometro rodiklis siekia 95 balus ir yra gerokai žemiau neutralios 100 balų ribos.

Šis barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 17 vietos ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.

Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). 

The post Užimtumo tarnyba: situacija šalies darbo rinkoje - geresnė nei daugelyje Europos šalių appeared first on LAIKMETIS.