„Aš kreipsiuosi iniciatyva į jus, į pilietinę visuomenę, žurnalistus, kurie tuo metu fiksavo, žmones, kurie tuo metu buvo: suregistruokime, surašykime visus, kurie tą dieną buvo. Bent jau tą naktį iš sausio 12 į sausio 13, paminėkime tas pavardes (...) ir kuklia lenta prie Seimo rūmų pažymėkime, kad čia buvo taip pat ir ta tauta, tautos dalis, kuri niekur niekur nėra paminėta, nei oficialiuose dokumentuose, rankraščiuose, bet jie buvo“, – sekmadienį, Laisvės gynėjų susitikimo Seime metu sakė S. Skvernelis.

„Tai yra visų mūsų pergalė, kiekvienas tą dieną buvo svarbus“, – pabrėžė Seimo pirmininkas. 

S. Skvernelis pažymėjo, kad ne tik oficialiai pripažinti laisvės gynėjai, bet ir visi pasipriešinime dalyvavę žmonės rizikavo savo gyvybe bei prisidėjo prie Lietuvos laisvės atkūrimo.

„Jūs, šioje salėje, esate laisvės gynėjai. Užregistruoti, įvardinti, bet yra dešimtys tūkstančių žmonių, kurie buvo šituose įvykiuose, stovėjo taip pat pasiryžę mirti jeigu kažkas įvyktų, kurių mes jau nežinome. Todėl norisi, kad 35 metų datos proga mes prisimintume ir surastume kiekvieną, kuris buvo čia, šių įvykių metu“, – teigė Seimo pirmininkas. 

„Laikas bėga, tų žmonių mažėja ir aš manau, kad yra tų užmirštų žmonių, kurie iš ties, gavosi taip, kad kažkur nebuvo paminėti“, – sakė S. Skvernelis. 

Susitikimo metu jis taip pat pakartojo savo siūlymą Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente. Penktadienį jis registravo atitinkamas Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymo pataisas – siūloma sausio 13-ąją minimą Laisvės gynėjų dieną išbraukti iš Atmintinų dienų įstatymo ir įrašyti į Darbo kodeksą greta kitų nedarbo dienų.

Anot S. Skvernelio, daugiau kaip 30 metų sausio 13-oji yra darbo diena, per kurią institucijos, ugdymo įstaigos gyvą atmintį puoselėja tos dienos rytą uždegdamos languose prisiminimo žvakeles, taip pat vyksta įvairūs renginiai, minėjimai, tų dienų skaudūs įvykiai prisimenami mokyklose, universitetuose.

„Kitais metais, kada minėsime šią pergalės dieną, aš manau, kad mums užteks valios ir diskusijų paskelbti šitą dieną švente valstybine lygiagrečiai kartu su Vasario 16, Kovo 11 ir Liepos 6 diena. (...) Tikiuosi nepradėsim skaičiuoti finansinių rodiklių, nes sprendimą mes rasime, o ši diena, ji turi būti įprasminta“, – sakė Seimo pirmininkas.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991 balandį.

The post Naujas S. Skvernelio pasiūlymas – Sausio 13-osios dalyvius įamžinti atminimo lentoje prie Seimo appeared first on LAIKMETIS.

„Gyvą barikadą sudarė dešimtys tūkstančių patriotiškai nusiteikusių lietuvių, kurie čia suvažiavo iš visų Lietuvos regionų. Tie žmonės buvo nematomo fronto kariai, kurių niekas neregistravo, nefiksavo. Didžioji dalis žmonių, kurie čia buvo, net ir praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams taip ir liko nežinomi nepriklausomybės gyvėjai“, – pirmadienį per iškilmingą Sausio 13-osios minėjimą sakė parlamento vadovas.

„Turime įprasminti šitą savo tautos žygdarbį, – pabrėžė jis. – Turime žinoti savo didvyrius ir jiems padėkoti.“

S. Skvernelis ragino visus, kurie pažįsta ar žino žmones, 1991-aisiais dalyvavusius Sausio 13-osios įvykiuose, pranešti apie juos ar, jei yra galimybė, pakviesti juos kitais metais vėl susirinkti Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje.

„Vėl susitikti ir bent iš dalies pakartoti tą istorinį momentą, primenantį, kaip mūsų vienybė, drąsa, pasiaukojimas ir nenumaldomas laisvės troškimas leido išsaugoti savo tėvynės laisvę“, – siūlė Seimo vadovas.

Jo teigimu, 1991-ųjų sausio 13-ąją būtent tūkstantinės beginklės minios dėka, ištisas paras stovėjusios prie parlamento, televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, iškovota laisvė.

S. Skvernelis taip pat siūlė Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente. Dabar Laisvės gynėjų diena įrašyta į Atmintinų dienų įstatymą. Jis penktadienį registravo atitinkamą Darbo kodekso pataisą.

„Ši data turi būti tarp svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, liudijanti apie mūsų tautos valstybingumo gynybą. Sausio 13-oji žymi mūsų šalies istorinį laimėjimą prieš sistemą“, – tvirtino parlamento vadovas.

Jis taip pat priminė, kad minint 34-ąsias Sausio įvykių metines iškovota laisvė „vėl apgaubta nepaprasto trapumo skraiste matant mūsų pašonėje, Ukrainoje, vykstantį brutalų karą“. 

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991 balandį.

The post S. Skvernelis siūlo suregistruoti visus per Sausio įvykius budėjusius žmones, juos kitąmet sukviesti appeared first on LAIKMETIS.

Taip pat dalyviai mano, kad įvairios Pasaulio jaunimo dienos padeda „sustiprinti jaunų žmonių įsipareigojimą" (96 proc.) ir „prisideda prie Bažnyčios žinios skambėjimo visame pasaulyje" (95 proc.).

Tarp motyvų dalyvauti tarptautiniame susitikime su popiežiumi yra „susitikimas su Jėzumi Kristumi" (94 proc.), po to seka „išgyvenimas naujos patirties" (92 proc.). 89 proc. lemiamas veiksnys yra padėti „skleisti Jėzaus Kristaus žinią" ir „dalyvauti renginyje su popiežiumi Pranciškumi".

Mažesniu mastu jaunimas į Lisaboną atvyksta norėdamas pažinti skirtingas kultūras, naujus žmones, pabūti su bendraminčiais arba užmegzti dialogą su skirtingų religijų jaunimu.

Dauguma Pasaulio jaunimo dienų piligrimų mano, kad krikščioniškas tikėjimas yra teigiamas veiksnys, padedantis tapti geresniu žmogumi, kurti geresnį pasaulį, būti solidariems, suprasti kitus ir gyventi laimingą gyvenimą.

Apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai dalyvių yra moterys (62 proc.), 4 iš 10 yra 18-25 metų amžiaus, o beveik trečdalis - vyresni nei 35 metų. 82 proc. turi aukštąjį išsilavinimą, 6 iš 10 turi darbą ir šiek tiek daugiau nei trečdalis yra studentai.

Kalbant apie religinę praktiką, 83 proc. respondentų sekmadieniais eina į Mišias, 65 proc. meldžiasi kasdien, 62 proc. priklauso kokiai nors parapijos grupei.

36 proc. atvejų dalyvius lydi religinė grupė ar asociacija, 29 proc. - parapija, 27 proc. - atvyko vieni arba su grupe draugų.

Dviem trečdaliams dalyvių tai bus pirmas kartas, kai jie dalyvaus Pasaulio jaunimo dienose.

Tie, kurie Pasaulio jaunimo dienose dalyvavo anksčiau, savo patirtį ankstesniuose renginiuose vertina labai teigiamai arba teigiamai (99 proc.) ir pripažįsta, kad ši patirtis turėjo didelės įtakos jų gyvenimui (92 proc.).

Apklausą parengė Ispanijos bendrovė GAD3, kuri liepos 12-20 d. internetu apklausė beveik 12 600 jaunuolių iš 100 šalių.

The post Pasaulio jaunimo dienos: 96 proc. piligrimų mano, kad susitikimai prisideda prie evangelizacijos appeared first on LAIKMETIS.