Jos teigimu, vis dar kandidatų nepateikusi Vyriausybė šiuo klausimu dirba prastai.

„Prastai todėl, kad vėluojame. Geriausi portfeliai išdalinti“, – šeštadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė, ją cituoja LRT televizija.

„Tai yra Vyriausybės teikimo prerogatyva ir kartu besitariant su Seimu ir prezidentu. Bet tai turi būti padaryta liepos mėnesį“, – pridūrė buvusi šalies vadovė.

Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę sakė, kad Lietuva nevėluoja pateikti eurokomisaro kandidatūros, kadangi dar nepatvirtinta EK vadovė, kuria antrajai kadencijai turėtų tapti Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

I. Šimonytės teigimu, puikiu eurokomisaru būtų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tačiau jo kandidatūros ji dar neįvardija.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra pareiškęs besitikintis netrukus sulaukti premjerės teikimo ir tvirtino jai įvardijęs priimtiną kandidatūrą.

Nauja EK formuojama po Europos Parlamento rinkimų. Lietuvoje kandidatui į komisiją turi pritarti Vyriausybė, Seimas ir prezidentas, dėl visų kandidatūrų galiausiai dar spręs Europos Parlamentas.

Bendrijos lyderiai praėjusią savaitę aukščiausiojo lygio susitikime susitarė palikti U. von der Leyen kandidate į EK vadovės postą.

The post Geriausi Europos Komisijos portfeliai jau išdalinti - D. Grybauskaitė appeared first on LAIKMETIS.

Sekmadienį Geizoje buvusiai šalies vadovei apdovanojimas įteiktas už nuopelnus Europos vienybei ir saugumui.

Padėkos kalboje prezidentė sakė, kad taika turi apsaugoti šalių susitarimus, pasiektus po Antrojo pasaulinio karo, todėl svarbus „Point Alpha“ fondo indėlis, puoselėjant istorinę atmintį, siekiant išvengti lemtingų klaidų

„Kasdien matydami Rusijos agresijos siaubą savo mintis ir darbus turėtume nukreipti į vieną tikslą – nugalėti agresorių, kad jis paliktų okupuotas Ukrainos teritorijas ir viso pasaulio akivaizdoje būtų teisiamas už karo nusikaltimus“, – pranešime cituojama D. Grybauskaitė.

„Point Alpha“ Šaltojo karo laikais buvo pasienio ruožas Tiuringijoje, kur demarkacinė linija buvo atskyrusi Rytų ir Vakarų Vokietiją, dabar tai memorialinė vieta.

Pirmaisiais „Point Alpha“ apdovanojimo laureatais 2005 metais tapo buvęs JAV prezidentas George‘as Bushas (Džordžas Bušas), Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis), Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas už jų indėlį suvienijant Vokietiją.

Istorinės atminties fondas „Point Alpha“ ir Vokietijos vienybės patikėtinių taryba  – ne pelno organizacija, įsikūrusi Geizos mieste, telkia žmones, siekiančius tarptautinio supratimo, remia akademinius projektus, teikia apdovanojimą.

Patikėtinių tarybą sudaro 13 žymių Vokietijos žmonių.  

The post D. Grybauskaitei Vokietijoje įteiktas apdovanojimas už nuopelnus Europos vienybei ir saugumui appeared first on LAIKMETIS.

„Matome melodramas, kurios atrodo tikrai nebrandžiai ir juokingai, net kenksmingai reputacinės žalos prasme ir ypač dabartinių geopolitinių iššūkių aplinkoje“, – šeštadienį  atvykusi į Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Ji nesileido į detalesnius komentarus, ką turi galvoje.

Pastaruoju metu itin išryškėjo nesutarimai tarp prezidento Gitano Nausėdos ir valdančiosios partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio.

Ministro ir prezidento pozicijos ypač išsiskyrė vertinant ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno veiksmus, taip pat – dėl naujų ambasadorių skyrimo. Šią savaitę Prezidentūra nepakvietė G. Landsbergio į susitikimą su Vilniuje viešėjusiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kalbėdama apie Sausio 13-ąją, D. Grybauskaitės teigė, kad nepaisant pasistumdymų „smėlio dėžėje“, žmonės eitų ginti savo valstybę, jeigu reikėtų.

„Sausio 13-oji darosi vis labiau svarbi kiekvienais metais vien todėl, kad tai suteikia pasitikėjimo savo šalimi ir savo žmonėmis, kad jeigu bus bėda vėl, kad mūsų žmonės išeis į gatves vėl ir apgins valstybę. Ir apgins ją bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, ar mūsų politinis elitas vartosi ir stumdosi smėlio dėžėje, ar ne“, – sakė ji.

The post Nesutarimai valdžioje atrodo juokingai, sako D. Grybauskaitė appeared first on LAIKMETIS.

„Mes tiesiog galime konstatuoti, kad tiek techninė recesija jau vyksta Lietuvoje, tiek ekonomikos nuosmukis vyksta visoje Europoje ir Lietuvoje. Aišku, jis greičiausiai nebus toks gilus, kokį matėme prieš dvylika metų, bet tai jau matėsi prieš gerus metus. Tai jau dabar yra faktas ir su tuo reikia tvarkytis“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime kalbėjo D. Grybauskaitė.  

Jos teigimu, ekonominė situacija nėra blogesnė negu buvo anksčiau, bet vis dėlto ekonomika lėtėja.  

„Birželio (2022 metų – BNS) mėnesį stovėjau čia ir pasakiau, kad Lietuvos diskusijos apie biudžetą yra nepamatuotai optimistinės, kad visas pasaulis laukia ateinančios recesijos arba ekonominio nuosmukio – tai buvo praktiškai prieš 10 mėnesių. Kaip matome, tai ir ateina“, – sakė buvusi šalies vadovė.    

Vis dėlto D. Grybauskaitė teigė nenorinti viešai kritikuoti Ministrų kabineto darbo. 

„Aš turiu įvairių asmeninių pamąstymų ir nuomonių ir ne viskuo galiu pasidžiaugti. Bet esu užėmusi poziciją, kad jeigu yra poreikis patarti, aš patariu, bet to nedarau viešai. Vieša kritika, jeigu ji nėra konstruktyvi ar negali padėti, aš to nedarau“, – sakė ji paprašyta įvertinti Vyriausybės darbą sprendžiant ekonomikos problemas. 

Pernai birželį po prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo D. Grybauskaitė paragino politikus atsižvelgti į ekonominės situacijos blogėjimą bei gresiančią recesiją. 

The post D. Grybauskaitė: ekonomika lėtėja, būtina tvarkytis su nuosmukiu appeared first on LAIKMETIS.

KGB stebėjo ir JAV gyvenusį Valdą Adamkų, jis tik dabar sužinojo, kad jį KGB stebėjo devintajame dešimtmetyje.

„Ačiū labai, bus įdomu tikrai, tai yra pirmas kartas, kai aš girdžiu, kad iš viso toks dalykas vyko, nes aš asmeniškai neturėjau jokių įrodymų ar nujautimo, kad esu sekamas ar renkama medžiaga apie mane“, – susitikęs su LNK žurnalistu sakė V. Adamkus.

KGB archyve V. Adamkus minimas ne atskiroje byloje, o specialiame fonde, kuriame daug KGB dominusių išeivių. Surinkti Amerikos lietuvių straipsniai apie V. Adamkaus JAV, kai jis vadovavo vienam iš dešimties amerikiečių aplinkosaugos departamentų. KGB surinktuose straipsniuose V. Adamkus vadinamas svarbiausiame amerikiečių poste esančiu lietuviu, aprašyti V. Adamkaus susitikimai su kitais lietuvių išeiviais.

Kai V. Adamkus 1972 metais pirmą kartą po emigracijos apsilankė Vilniuje jis pastebėjo, kad aplink jį agentai, jis jautėsi sekamas ir kontroliuojamas.

KGB archyve yra ir pašalintojo prezidento Rolando Pakso kortelė – R. Paksas prašė ir gavo leidimą 1990-ųjų vasarį išvykti į Vokietiją, nurodė, kad prieš tai užsienyje buvo 1989 metais, tada lankėsi Suomijoje.

Komunistų partijos archyve pasiekiama byla ir apie prezidentą Algirdą Brazauską,  1959 metais jis prašė priimti į komunistų narių eiles, A. Brazauskas pasižadėjo būti aktyviu komunizmo statytoju, parašė savo autobiografiją, surinko rekomendacijas.

Pasak LNK, iš prezidentų storiausia Dalios Grybauskaitės byla Komunistų partijos archyve: ji apibūdinama kaip principinga, aukštos moralės, siekianti tikslo. D. Grybauskaitė kandidatuodama į prezidentus nurodė, kad buvo Komunistų partijos narė.

Prezidentūra praėjusią savaitę patvirtino, kad G. Nausėda 1988 metų gegužę įstojo į Komunistų partiją. Šiam faktui iškilus viešumon, prezidentas tai pavadino jaunystės klaida, jo paviešinimą dabar siejo su politine konkurencija ir kitąmet vyksiančiais prezidento rinkimais.

G. Nausėda ketvirtadienį pakartojo nekalbėjęs su KGB pareigūnais dėl stažuotės Vokietijoje sovietmečio pabaigoje bei paviešino dokumentus, susijusius su minėtomis studijomis užsienyje.

The post KGB ir Komunistų partijos archyvuose – dokumentai apie visus šalies prezidentus appeared first on LAIKMETIS.

„Tikrai matau didesnio pasirinkimo galimybę atskiruose regionuose, kai kur matome tuos pačius veidus, bet kai kur – ir naujus. Ir kartų kaita, politinių partijų kaita – labai gerai demokratinei visuomenei. Galimybės rinktis iš daugiau, iš kitokių galimybių pasirinkti yra tikrai naudinga, ir tokia kaita taip pat reikalinga“, – sekmadienį atvykusi balsuoti Vilniaus rajono mero rinkimų antrajame ture sakė ji.

Kalbėdama apie šio rajono mero rinkimus D. Grybauskaitė vylėsi, kad naujasis vadovas pagerins tai, ką sugebėjo padaryti buvusi valdžia.

„Jau ketvirti metai gyvenu 100 metrų nuo miesto ribos, taigi, priklausau rajonui. Labai didelių nusiskundimų iki šiol neturėjau, visiškai esu patenkinta savo gyvenamąja vieta. Taigi, tikiuosi, kad bent jau naujieji merai nepagadins, o tik pagerins tai, ką sugebėjo buvusi valdžia sukurti ir atlieps visų Lietuvos, tarp jų – ir regionų žmonių, interesus bei siekius“, – sakė eksprezidentė.

Nuo 2004 metų Vilniaus rajono savivaldybes merės pareigas ėjusiai Marijai Rekst nusprendus nebesiekti perrinkimo, šioje savivaldybėje pirmą kartą prireikė antrojo rinkimų turo tiesioginiuose mero rinkimuose.

Vertindama patį savivaldos rinkimų procesą kadenciją baigusi prezidentė teigė, kad jis, „kaip visada turi įvairiausių smulkių negatyvių detalių ir pozityvių detalių“.

Ji vylėsi, kad naujiems merams rūpės žmonių rūpesčiai. 

Sekmadienį Lietuvoje vyksta pakartotinis balsavimas tiesiogiai renkant savivaldybių merus. 

Jie renkami 34-iose iš 60-ies savivaldybių: Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

Pakartotinis balsavimas vyksta savivaldybėse, kur merai nebuvo išrinkti pirmajame ture. Per pirmąjį turą jie išrinkti 26-iose savivaldybėse. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.

Antrajame ture rungiasi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.

The post Partijų ir politikų kaita savivaldoje - naudinga, sako D. Grybauskaitė appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtadienį paskelbtame interviu Junginių Valstijų leidiniui „The New York Times“ eksprezidentė sakė, kad aukščiausias NATO diplomatijos postas paprastai atitenka asmeniui, kuris sulaukia vieningos 30 valstybių narių paramos, o tokio palaikymo nesulauktų dėl požiūrio į Rusiją.

„Kai kurios šalys manys, kad mano tvirta pozicija Rusijos atžvilgiu yra kliūtis. Su Rusija reikia elgtis kaip su teroristais, o ne derėtis ir eiti į kompromisus“, – interviu cituojama D. Grybauskaitė.

Kai kurios šalys manys, kad mano tvirta pozicija Rusijos atžvilgiu yra kliūtis. Su Rusija reikia elgtis kaip su teroristais, o ne derėtis ir eiti į kompromisus

Ji taip pažymėjo, jog NATO valstybės turėtų nedelsiant aprūpinti Ukrainą didesniu kiekiu karinės įrangos, buvusi šalies vadovė taip pat neatmetė idėjos šalyje dislokuoti Aljanso karius.

„Reagavimas turi būti adekvatus užpuolimui“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

2021 metų liepą įtakingas politikos leidinys „Politico“ skelbė, jog buvusi Lietuvos prezidentė yra viena iš trijų realiausių kandidačių tapti naująja NATO generaline sekretore.

Šiais metais turėjo baigtis J. Stoltenbergo kadencija Alijanso vadovo poste, tačiau dėl besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje kovo mėnesį NATO šalių lyderiai jo įgaliojimus pratęsė dar vieneriems metams.

The post D. Grybauskaitė abejoja savo galimybėmis tapti NATO vadove appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, kas visas pasaulinis vienodai vertina, tai yra tiesioginio didžiulio karo Europoje eskalacija, tai nauja karo fazė. Taip ir vertinu“, – trečiadienį Kaune žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

„Mūsų žingsniai turi būti – NATO, Vakarų žingsniai taip pat – jungtinis atsakas. Turime reaguoti taip pat su ginkluotės tiekimo eskalacija Ukrainai“, – teigė buvusi šalies vadovė.

Anot jos, Ukrainai turi būti tiekiami sunkesni, toliašaudžiai ginklai, tokie, kokių reikia „atremti šitą naują Rusijos ordos mėginimą žengti toliau į Europą“. 

Pasak D. Grybauskaitės, mobilizacija Rusijoje paskelbta, nes „kriminalų kariuomenė“ negalėjo būti veiksminga. 

Pasak D. Grybauskaitės, mobilizacija Rusijoje paskelbta, nes „kriminalų kariuomenė“ negalėjo būti veiksminga

„Todėl kad nesusitvarkė su paslėpta mobilizacija, kuri vyko iš rekrūtų ir čečėnų, bet taip pat ir iš kriminalinio pasaulio. Buvo visiškai aišku, kad tokia kriminalų kariuomenė negali būti veiksminga bet kurio karo metu. Taigi, dabar rekrūtuojami rusai. Šita dalinė mobilizacija reiškia, kad, deja, bet karas atėjo į Rusijos teritoriją ir šį karą prisišaukė pats prezidentas Putinas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

V. Putinas trečiadienį, kreipdamasis į tautą pirmąkart nuo karinės invazijos į Ukrainą pradžios, paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje.

Pasak jo, trečiadienį prasidėsiantis šaukimas taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties. Rusija tikisi mobilizuoti apie 300 tūkst. karių.

Reaguodama į mobilizaciją, Lietuvoje pakeltas kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų budrumo lygis.

The post D. Grybauskaitė: mobilizacija Rusijoje - karo eskalavimas ir nauja jo fazė appeared first on LAIKMETIS.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, už D. Grybauskaitę balsuotų 17,2 proc. šalies gyventojų, už G. Nausėdą – 15,6 proc. gyventojų. 

Toliau reitinge – premjerė Ingrida Šimonytė. Už ją prezidento rinkimuose būtų balsavę 8,4 procento respondentų. 6 proc. apklaustųjų nurodė, jog rinkimuose palaikytų buvusį Advokatų tarybos pirmininką Igną Vėgelę, 5,6 proc. – buvusį premjerą Saulių Skvernelį.

Toliau rikiuojasi visuomenininkas  Andrius Tapinas (3,7 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė, Vilija Blinkevičiūtė (3,4 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (3,2 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis (2,1 proc.), LVŽS atstovas Aurelijus Veryga (2,3 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen (2,2 proc.), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis (2 proc.).

Už kitus kandidatus būtų balsavę mažiau nei 2 proc. respondentų, kitą kandidatą būtų pasirinkę 5 proc. apklaustųjų, 13,7 proc. apklaustųjų teigė, jog nežino už kurį kandidatą balsuotų, 9 proc. nurodė. jog rinkimuose nedalyvautų.

Savo favoritus apklaustieji rinkosi pagal sociologų jiems pateiktą sąrašą. Lyginant su birželiu, visi pokyčiai – paklaidos ribose.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2024 metų pavasarį.

Reprezentatyvi gyventojų apklausa atlikta rugpjūčio 25 – rugsėjo 2 dienomis, kombinuotos apklausos metodu apklausti 1015 šalies gyventojų. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.

The post D. Grybauskaitės sugrįžimas? Balsuotų daugiausia rinkėjų prezidento rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.

„Dėl ateinančių prezidento rinkimų 2024 m. diskusijos įsibėgėja. Tai pasikartosiu dar kartą, kad po antros kadencijos pabaigos pasitraukiau iš aktyvios politikos“, – teigė D. Grybauskaitė.

Tiesa, buvusi prezidentė tikino, kad viešojoje erdvėje pasisakys aktualiais klausimais: „Teisės į nuomonės turėjimą man niekas negali uždrausti.“

Naujausios apklausos rodo, kad daugiausiai palaikymo ateinančiuose prezidento rinkimuose turėtų dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda – 16,6 proc., o antroje vietoje rikiuojasi D. Grybauskaitė

„Visiems palaikytojams dėkoju už supratimą. O visiems nemylėtojams – nusiraminkite ir nekrūpčiokite“, – rašė D. Grybauskaitė.

Naujausios apklausos rodo, kad daugiausiai palaikymo ateinančiuose prezidento rinkimuose turėtų dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda – 16,6 proc., o antroje vietoje rikiuojasi D. Grybauskaitė – ją palaikytų 15,2 proc. gyventojų. Trečias - ekspremjeras S. Skvernelis su 7,6 proc.

The post D. Grybauskaitė pareiškė nekandidatuosianti į prezidento postą 2024 m. appeared first on LAIKMETIS.