Nuo 16 val. nuo Katedros aikštės link Vingio parko ėję šventės dalyviai 20.30 val. pradėjo apibendrinantį savaitę trukusios Dainų šventės pasirodymą – specialiai Dainų dienai pastatytoje estradoje koncertuoja 12 tūkst. atlikėjų.

Koncerte nuskambėjo tokie tradiciniai Dainų šventės kūriniai kaip „Kur giria žaliuoja“, „Lietuviais esame mes gimę“, „Mūsų dienos kaip šventė“ ir kiti. Šimtmetį paminėjusią šventę uždarė Povilo Gylio diriguojamas kūrinys „Lietuva brangi“.

Finalinį Dainų šventės renginį Vingio parke stebėjo prezidentas Gitanas Nausėda bei Estijos prezidentas Alaras Karisas, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kadenciją baigę prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Dainų šventės šimtmečio proga jos dalyvius ir svečius sveikinęs G. Nausėda akcentavo Lietuvių tautos vienybę bei stiprybę.

„Šioje didingoje istorijoje subrendome, susitelkėme į darnų skirtingų balsų chorą. Iš šios bendrystės mūsų nenugalima stiprybė. Šioje stiprybėje mūsų ateitis. O šiandien mes visi, tūkstančiai dainuojančių Lietuvos žmonių tvirtai remiamės į savo tapatybę, švenčiame bendrą istoriją ir brangų protėvių palikimą. Džiaukimės šia akimirka, dalinkimės šviesa su greta esančiu. Mėgaukimės ir mintimis bei balsais aukštyn kelkime Lietuvą, gražių, kilnių ir drąsių žmonių šalį“, – stovėdamas tarp koncerto dalyvių Vingio parko estradoje kalbėjo šalies vadovas.

21 val. koncerto metu Valstybės dienos proga jau šešioliktą kartą sugiedotas valstybės himnas.

„Šią dieną pradėjome ir pažymėjome vieningai ir garsiai visame pasaulyje skambančia tautiška giesme. Ir ateinantiems šimtui metų taip gražiai stiebkimės, įsiklausydami į žodžius dainų, kurias šiandien visi kartu atliksime“, – sakė G. Nausėda.

Birželio 29-ąją prasidėjusios Dainų šventės organizatorių skaičiavimu, šiemet joje dalyvavo 37 tūkst. atlikėjų, kurie šoko, dainavo ir grojo 14-oje renginių.

Šventė prasidėjo Kauno Dainų slėnyje dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“, o jai persikėlus į Vilnių Rotušės aikštėje vyko pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“, folkloro diena „Rasi rasoj rasi“, teatro diena „Esaties laiptais“, ansamblių vakaras „Gyvybės medis“, vokalinių ansamblių koncertas „Žeme, kas tu esi?“, pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“, šokių diena „Amžių tiltais“.

Pirmąkart Dainų diena surengta 1924 metais Kaune, nuo tada rengiamos ir dalyvių eitynės. Prieš du dešimtmečius UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

The post Dainų šventę užbaigė eitynės ir šešioliktą kartą sugiedotas valstybės himnas appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtadienio naktį bei penktadienio rytą į Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyrių Vilniuje kreipėsi 17 pacientų, dalyvaujančių Dainų šventėje, ir besiskundžiančių pilvo skausmais, viduriavimu, vėmimu.

Pasak Santaros klinikų pranešimo, iš jų iki 10 val. į ligoninę hospitalizuoti devyni pacientai.

„Kai kurie dar apžiūrimi medikų, jiems atliekami tyrimai“, – nurodė klinikos.

Jų duomenimis, besikreipusieji yra ne iš vienos Vilniaus miesto vietos – tai skirtingų kolektyvų atstovai.

Medikų teigimu, pacientų būklė nėra sunki ar grėsminga gyvybei.

Teigiama, jog Suaugusiųjų Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nepastebima stipriai padidėjusio pacientų srauto iš šventės.

„Norime atkreipti dėmesį, kad ši situacija smarkiai nesiskiria nuo kitų didelio masto renginių, kurių metu pasitaiko paviduriuojančių, užsigavusių“, – teigiama pranešime.

Santaros klinikos tvirtina glaudžiai bendradarbiaujančios su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir yra pasirengusios galimam didesniam pacientui skaičiui šiomis dienomis.

Šią savaitę Vilniuje vyksta šimtmečio Dainų šventė, joje dalyvauja apie 37 tūkst. žmonių.

The post Į ligoninę pateko 17 šimtmečio Dainų šventės dalyvių appeared first on LAIKMETIS.

Dainų dienoje Kaune šeštadienį dalyvavo apie 3,5 tūkst. choristų ir atlikėjų iš visos Lietuvos ir išeivijos, renginį stebėjo tūkstantinė žmonių minia, nusėdusi atnaujinto amfiteatro suolus ir šlaitus.

Vieni, nors gyvena Kaune dešimtmečius, Dainų šventę gyvai stebėjo pirmą kartą, kitiems šventėms suskaičiuoti neužtenka vienos rankos pirštų.

Jubiliejinės Dainų šventės renginiai sekmadienį keliasi į sostinę, kur tęsis kitą savaitę. Visos šventės metu Vilniuje numatoma priimti 37 tūkst. dalyvių. Pasak organizatorių, tai rekordinis pastarųjų kelių dešimtmečių dalyvių skaičius.

Jungtis tarp praeities ir dabarties

32-ejų Džiugas Kuliešius iš kamerinio choro „Druskininkai“ BNS sakė, kad choristai šeštadienio rytą, kepinant saulei, turėjo stiprią repeticiją.

„Tad jau visas žmogiškąsias galimybes ištestavome, prisikaupėme jėgų per pietus ir, ko gero, kaip šventės metu skambėjo ne kartą, ta daina sujungė mus, sutelkė ir atsirado iš kažkur dangiškai tos energijos“, – šypsojosi vyras.

Jis tvirtino besidžiaugiantis atradęs jungtį tarp praeities ir dabarties.

„Labai netikėta atrasti tas trumpas lietuvių liaudies dainas, kurios buvo parengtos šiai šventei naujai, nes supratau, kad jos ilgus amžius ar net dešimtmečius skambėjo tarp mūsų tautos žmonių, bet mane aplankė tik šiemet“, – kalbėjo Dž. Kuliešius.

„Kūrinius, kuriuos aranžavo patys kiečiausi kompozitoriai šių dienų Lietuvos, mes kalėme, gludinome visus metus. O tokiame antrame plane pasiliko dainos, kurios galbūt lydės kaip paveldas, iš kartos į kartą, kurias norėtųsi per gyvenimą išmokti“, – pridūrė jis.

Vyras dalyvavo tūkstantmečio Dainų šventėje 2009-aisiais, per šį laiką Džiugas teigė paaugęs kaip dalyvis ir laukiantis pagrindinio Dainų šventės renginio Vingio parke.

„Nuo pradžių atidaryti Kaune ir numatyti, kad laukia tokia didi savaitė, aktyvi, su kulminacija Vingio parke, nušviečia tą horizontą labai teigiamai“, – sakė choristas.

Vainikėliai – Joninėms, karūnos – „Kepurinei“

Ant tako, vedančio į šokėjų aikštę, stovėjo tautiniu drabužiu apsitaisiusi mergina, karūnas šokėjoms keičianti į žolynų vainikėlius. Darbas įtemptas, nes kolektyvas tuoj turėjo atlikti numerį su nauju galvos aksesuaru.

„Todėl, kad yra skirtingi šokiai. (...) Pavyzdžiui, „Joninių burtai“, kadangi Joninės, reikia žolinius vainikus dėvėti. „Leliumai“ yra merginų šokis, kuris daug gražiau su vainikais, su gėlytėmis. O karūnos nuo pat senesnių laikų tiesiog buvo priskirtos „Kepurinei“, „Gyvatarui“ arba „Kubilui“, – paaiškina Sigutė Amšiejūtė iš Kauno technikos kolegijos kolektyvo „Pušynėlis“.

18-metei studentei gražiausias – šešias minutes trunkantis šokis „Joninių burtai“, per kurį tarp šokėjų pradeda lakstyti persirengėlės raganos.

„O taip prieš žmones nebaisu, tikrai labai linksma. Aš noriu parodyti, ką moku, mačiau, ir per teliką rodė, šokau pirmoje eilėje ir labai patiko. Man smagu šokti“, – kalbėjo S. Amšiejūtė.

Prakaitą nuo kaktos braukė 53-ejų Rytis Sologubas iš Domeikavoje, Kauno rajone, veikiančio kolektyvo „Džiaukis“.

„Šoku, nedainuoju dar, bet eisiu dainuoti. Kai pasensiu visai (juokiasi  – BNS). Ką tik dabar „Į kermošių“, „Subatėlę“ šokom, dar čia šoksim. (...) Koks skirtumas, ką šokt, kaip nori šokt, viskas tinka“, – sakė vyras.

Pasak jo, vieni tautinius šokius šoka nuo vaikystės, kiti supranta, kad tokiu būdu galima palaikyti lietuvybę, tretiems tai galbūt maloni „užklasinė“ veikla – reguliarios repeticijos, koncertai savaitgaliais.

Septintoje Dainų šventėje dalyvaujančio vyro teigimu, sklandžiam pasirodymui padėjo namų darbai, sunku išdėlioti choreografiją aikštėje nebuvo, priešingai – smagu.

„Visi čia šoka jau po 20 metų, tų tokių minių buvo. Kitą savaitgalį bus Vilniuje. Išvažiuojame pirmadienį, manau, ten dar bus kokius penkis kartus daugiau. Kad jaudulys būtų, tikrai nėra dėl žiūrovų. Dėl pačios šventės gal kažkiek kirbena, vis tiek šimtas. Kai pagalvoji, prieš tą šimtą kažkas irgi darė, ir tu dabar darai“, – sakė šokėjas.

„Smagu širdyje, kada patriotizmas užgimsta“

52-ejų kaunietė Ilona Latvė tvirtino Dainų šventę stebinti pirmą kartą.

„Vis norėdavau, bet vis neišpuldavo, deja. Nuotaika patriotinė, šiaip gera tiesiog. Gražūs žmonės, pakylėta, gera, kad tu čia esi“, – kalba moteris.

Skambant Vytauto Kernagio „Mūsų dienos kaip šventė“, kaunietė dėstė, kad jai prie širdies – patriotiniai kūriniai.

„Tautiniai patiko, šie paskutiniai žinomi ir tiesiog užkuria, bet tie, kur Marcinkevičiaus (žodžiai – BNS), tiesiog ten ašarą net nubraukiau. (...) Užbaigimas irgi gerai, banguoja, ir tas, ir tas, visa režisūra gerai“, – džiaugėsi I. Latvė.

Ji Dainų šventės atidarymą Kaune stebėjo su drauge iš Vilniaus. Kitą savaitę Ilona ketina vykti į sostinę, kur jiedvi klausys pagrindinio koncerto Vingio parke: „Bandysime pajusti dvasią ir ten, ir ten.“

Imigrantu Kaune save vadinantis 37-erių Arvydas Strimaitis teigė esantis Dainų šventės „intensyvus lankytojas“ nuo 2016 metų.

„Ir labai smagu širdyje, kada patriotizmas tas užgimsta“, – sakė vyras, pažiūrėti šventės atvykęs su žmona Milda ir vaikais.

„Kadangi turime mažamečių vaikų, nelabai ir pasėdėsi, mes su mažamečiu praleidome krūmuose tiesiog skabydami lapelius ir klausydamiesi lietuvių liaudies dainų“, – juokėsi A. Strimaitis.

Mildai labiausiai patiko vizualizacijos, Arvydui – ir senos, ir naujos muzikinės kompozicijos.

„Mes čia etatiniai lankytojai. (...) Aš ir dalyvavusi vaikystėje. Tikrai labai daug žmonių, tiek daug neatsimenu, kada mačiau slėnyje. (...) Dainuoti norėčiau, bet jau nepadainuoju, neištraukiu tų aukštų natų, o kažkada... Paauginsime vaikus ir eisime į tautinius“, – kalbėjo M. Strimaitienė.

Savaitė nemigo naktų, bet viskas gerai

Kaip sakė Dainų dieną Kaune organizuojančio Kauno kultūros centro (KKC) direktorė Erika Stepankevičienė, šokėjų ir choristų Dainų slėnyje šeštadienį susirinko iš visos Lietuvos bei užsienio.

„Aišku, visi iš Kauno visuomenininkai, kurie veikia, dainuoja ir šoka, taip pat iš Klaipėdos, Šiaulių, Pasvalio, Panevėžio, iš visos visos Lietuvos. Yra iš Čikagos atvažiavusi bendruomenė lietuvių, iš Sietlo, jie apgyvendinami viešbutyje. Kiti po renginio vyksta namo“, – kalbėjo E. Stepankevičienė.

Anot jos, kolektyvai intensyviai repetavo dvi savaites, choristai ruošėsi kultūros centre patausojant juos nuo kaitrios saulės, o šokėjai plušo Dainų slėnyje.

„Srautų suvaldymas, kad viskas laiku suvažiuotų, technika. Dirba virš šimto komandos žmonių. Mes kaip kultūros centras daugiausia turime sukoordinuoti, kad visi atliktų savo darbą. Šitas ir buvo sunkiausia“, – teigė E. Stepankevičienė.

„Šiaip kažkokių didelių perversmų nebuvo, o to pasiruošimo ir nemigo naktų savaitė gera tikrai. (...) Galima ištverti, į ketverius metus kartą, viskas gerai“, – juokėsi KKC direktorė.

Oficialiai programai Kaune pasibaigus dar kurį laiką iš tribūnos skambėjo choristų ekspromtas, kažkur nugriaudė „Ilgiausių metų!“.

Pirmoji Lietuvos Dainų šventė surengta 1924 metų rugpjūtį Kauno Petro Vileišio aikštėje, dabartinės ledo arenos ir lengvosios atletikos maniežo vietoje. Dainų diena pavadintame renginyje dalyvavo 77 chorai, apie 3 tūkst. dainininkų ir 50 tūkst. klausytojų.

Nuo 1990-ųjų Lietuvai tapus nepriklausoma, Dainų šventė organizuojama kas ketverius metus liepos pradžioje.

Prieš du dešimtmečius UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

The post Jubiliejinės Dainų šventės renginiai iš Kauno keliasi į sostinę appeared first on LAIKMETIS.

„Dainų šventė mus kviečia būti drauge, būti šventiniame judesyje, dalintis teigiama energija ir giedra nuotaika, svetingai priimti tuos tūkstančius iš Lietuvos ir pasaulio, kurie Vilniuje ir Kaune susitinka dalintis lietuvių tapatybę kuriančiais ženklais“, – Simono Daukanto aikštėje kalbėjo šalies vadovas, pabrėždamas, jog pakelta Dainų šventės vėliava „liudija nusiteikimą sukurti gražią šventę visiems“.

Prezidentas teigė besitikintis, jog šimtmetį mininti Lietuvos Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ taps pavydžiu ir įkvėpimu, o įspūdžiai virs gražiais atsiminimais.

Šimtmečio dainų šventė vyks iki liepos 6 dienos. Visos šventės metu Vilniuje numatoma priimti 37 tūkst. dalyvių. Pasak organizatorių, tai rekordinis pastarųjų kelių dešimtmečių dalyvių skaičius.

„Esame dainų ir poezijos tauta. Todėl visiškai neatsitiktinai visą mūsų rūpestį tėvynės likimu, mūsų siekį vienytis galime rasti vienoje dainoje („Kad giria žaliuotų“ – BNS) apie tai, juk ir yra Dainų šventė, apie šalį ir tautą, kuri auga ir šokdama, ir dainuodama, apie skirtingų balsų vieningo choro darną, apie mūsų šalies ir jos žmonių grožį bei jų skleidžiamą šviesą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pirmoji Lietuvos Dainų šventė surengta 1924 metų rugpjūtį Kauno Petro Vileišio aikštėje. Dainų diena pavadintame renginyje dalyvavo 77 chorai, apie 3 tūkst. dainininkų ir 50 tūkst. klausytojų.

Nuo 1990-ųjų Lietuvai tapus nepriklausoma, Dainų šventė organizuojama kas ketverius metus liepos pradžioje.

Prieš du dešimtmečius UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

The post Dainų šventė mus kviečia būti drauge - G. Nausėda appeared first on LAIKMETIS.

Šiemet žiūrovai pirks bilietus norėdami pamatyti keturis iš keturiolikos Dainų šventės renginių, o Dainų dieną Vilniaus Vingio parke stebės arba iš nemokamų stovimų vietų, arba iš mokamų sėdimų, antradienį pranešė Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Mokamų renginių kainos prasidės nuo 10 eurų – už tokią kainą bus galima pamatyti Šokių dienos dieninį koncertą Lietuvos futbolo federacijos stadione. Nuo 15 eurų prasidės Ansamblių vakaro Kalnų parke bilietų kainos.

Nuo 20 eurų kainuos pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto „Avia Solutions Group“ arenoje, Vokalinių ansamblių koncerto Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, sėdimų Dainų dienos vietų ir vakarinio Šokių dienos koncerto bilietų kainos.

VIP zonų bilietai kainuos nuo 50 iki 100 Eur. Bilietus bus galima įsigyti jau nuo šio savaitgalio svetainėje bilietai.lt.

Pasak organizatorių, jubiliejinės Dainų šventės programoje – ne tik žiūrovų pamėgti renginiai, bet ir naujovės, ruošiamas proginis Šimtmečio vakaras, kuris vyks birželio 30 dieną Vilniaus Katedros aikštėje, jis bus nemokamas.

Bilietų taip pat neprireiks į tradiciškai šventę atidarysiančią Dainų dieną Kauno Dainų slėnyje birželio 29 dieną. Pasak pranešimo, šis koncertas šiemet bus ypatingai svarbus, nes pirmoji Dainų šventė 1924 metais įvyko būtent Kaune.

Pasak organizatorių, jubiliejinės Dainų šventės programoje – ne tik žiūrovų pamėgti renginiai, bet ir naujovės, ruošiamas proginis Šimtmečio vakaras

Nemokamai žiūrovai išvys ir antrą kartą rengiamą Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dieną, kuri birželio 30 dieną Vilniaus rotušės aikštėje suburs bendruomenių paviljonų miestelį, Folkloro dieną liepos 2-ąją Vilniaus Bernardinų sode, pilių teritorijoje ir Katedros aikštėje.

Organizatoriai taip pat kviečia į Vaikų amatų miestelį Valdovų rūmų prieigose, Liaudies meno parodą Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, kanklių koncertą „Skambėkite, kanklės“ Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, Teatro dieną Valdovų rūmuose ir dalyvių eitynes iš Katedros aikštės į Vingio parką.

Šventės renginius baigsianti Dainų diena Vilniaus Vingio parke taip pat bus nemokama visiems, atkeliausiantiems su savo pledais ar sulankstomomis kėdutėmis – bilietus pirks tik norintieji pasinaudoti organizatorių paruoštomis sėdimomis vietomis.

„Manau, kad šių metų programoje pasiektas optimalus mokamų ir nemokamų renginių santykis, ir kažką sau tikrai ras kiekvienas. Planuojame, kad, kaip ir praeitoje šventėje, bilietai bus išpirkti. Žmonės pirkdami bilietus tiesiogiai prisideda prie Dainų šventės, galima net sakyti, tampa simboliniais šventės rėmėjais“, – sako Dainų šventę organizuojančio Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė vadinsis „Kad giria žaliuotų“ ir keturiolikos renginių programoje interpretuos gyvybės temą. Planuojama, kad renginiuose pasirodys apie 37 tūkst. atlikėjų.

The post Mokami bus keturi iš 14-kos Dainų šventės renginių, prekyba bilietais prasidės savaitgalį appeared first on LAIKMETIS.

Rinkinio autorius Darius Krasauskas sako, kad Dainų šventės – vienas svarbiausių Lietuvos kultūros reiškinių.

„Jei rinktume Lietuvos kultūros reiškinius, apie kuriuos bent ausies krašteliu yra girdėję visi šalies gyventojai, pirmoje vietoje neabejotinai atsidurtų Dainų šventės. Dainų švenčių organizavimo tradicija leido Lietuvai kartu su Estija ir Latvija patekti į UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija – BNS) Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą“, – pranešime sakė D. Krasauskas.

Jei rinktume Lietuvos kultūros reiškinius, apie kuriuos bent ausies krašteliu yra girdėję visi šalies gyventojai, pirmoje vietoje neabejotinai atsidurtų Dainų šventės

Numizmatinį rinkinį sudaro po vieną 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų, vieno ir dviejų eurų apyvartinę monetą su Lietuvos nacionaline puse. Rinkinio tiražas – 7 tūkst. vienetų, kaina – 21 euras (su PVM).

Nuo trečiadienio monetų rinkinių bus galima įsigyti LB elektroninėje parduotuvėje, o nuo sausio 17 dienos – LB kasose Vilniuje ir Kaune.

Monetas nukaldino Lietuvos monetų kalykla.

The post Išleidžiamas monetų rinkinys, skirtas Dainų šventės 100-mečiui appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę svarstydami 2024 metų biudžeto projektą komiteto nariai nutarė, kad kai kurie prašymai skirti daugiau lėšų yra pagrįsti.

Kultūros komitetas siūlo kitų Lietuvos kino centro biudžetą padidinti dar 3 mln. eurų. 

„Lietuvoje mes turime mažiausią kino valstybinį finansavimą, paskirstomą per kino instituciją tarp Baltijos ir Šiaurės šalių. Skaičiuojant vienam gyventojui šis finansavimas nesiekia ir dviejų eurų. Latvijoje jis sudaro apie keturis eurus, Estijoje – virš aštuonių eurų, Suomijoje, Švedijoje – apie penkis eurus vienam gyventojui“, – sakė Kino centro direktorius Laimonas Ubavičius.

Anot jo, valstybės indėlį į filmų kūrimą reikėtų padidinti mažiausiai 30 procentų.

Kino centro vadovo teigimu, kasmet kūrėjams ir kitiems su kinu susijusiems projektams paskirstoma 7,3 mln. eurų.

Lietuvoje mes turime mažiausią kino valstybinį finansavimą, paskirstomą per kino instituciją tarp Baltijos ir Šiaurės šalių

Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos ir  Autorinio kino aljanso duomenimis, Lietuvos kino sektorius per pastarąjį dešimtmetį išaugo kone penkis kartus, smarkiai padaugėjo lietuvių kūrėjų filmų, kurie pristatomi tarptautiniuose A klasės festivaliuose, tuo metu valstybinis kino finansavimas filmų parengiamiesiems ir gamybos darbams, skiriamas per Lietuvos kino centrą, tesiekia apie 5–5,5 mln. eurų per metus.

Kultūros komitetas savo iniciatyva nutarė prašyti papildomai kitąmet skirti 300 tūkst. eurų Šimtmečio dainų šventei surengti. Jo teigimu, šias lėšas būtų galima paimti iš viršplaninių pajamų arba iš akcizų mokesčio.

Komitetas pabrėžė, kad šiame renginyje planuoja dalyvauti apie 34 tūkst. žmonių, būtina jiems užtikrinti tinkamas sąlygas: apgyvendinimo, transporto, maitinimo, reikalingos įrangos, kūrybinių sprendimų įgyvendinimą ir pan.

Kultūros ministerijos duomenimis, Vyriausybė dainų šventės organizavimui kitąmet numatė išleisti 4,7 mln. eurų.

„Tų 300 tūkst. eurų mums trūksta“, – per komiteto posėdį pripažino kultūros ministras Simonas Kairys, tačiau jis vylėsi, kad vienaip ar kitaip lėšas pavyks rasti.

Be to, Seimo nariai siūlo papildomus 625 tūkst. eurų numatyti Lietuvos kultūros sezono renginiams Prancūzijoje. Jų teigimu, tai yra pagrindinis šalies kultūros pristatymas užsienyje 2024 metais, unikali galimybė supažindinti Prancūzijos auditoriją su Lietuva, jos kultūra.

Juoba, kad projektas ne tik organizuojamas, bet ir finansuojamas abiejų šalių, todėl itin svarbu išlaikyti paritetą ir išnaudoti atsiveriančias galimybes. 

Būsimiems Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje renginiams dabar numatyta skirti 2,5 mln. eurų.

Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų Gitano Nausėdos bei Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) globojamas projektas vyks kitų metų rugsėjo 12–gruodžio 12 dienomis Paryžiuje, Lione, Grenoblyje, Marselyje, Nicoje, Tulūzoje, Ekse bei kituose miestuose. Juo siekiama siekiama supažindinti šios šalies visuomenę su Lietuvos profesionaliuoju menu ir kultūra, skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir stiprinti abiejų valstybių ryšius.  

Dar 166 tūkst. eurų Kultūros komitetas ragina padidinti kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo biudžetą.

Seimo komitetas taip pat parėmė Lietuvos nacionalinio dramos teatro prašymą skirti per 248 tūkst. eurų įsigyti nutolusią saulės elektrinę.

Pernai Aplinkos projektų valdymo agentūra patvirtino teatro paraišką tokiai elektrinei įsigyti ir skyrė 80 proc. pradinės kainos. Likusias lėšas turi sumokėti pati kultūros įstaiga.

Nacionalinis dramos teatras planuoja, kad ši investicija atsipirks per 3,5 metų.

2024 metais kultūrai ir visuomenės informavimui iš viso numatyti beveik 427 mln. eurų.

Biudžeto projektą dar svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, Vyriausybė, galutinį sprendimą priims parlamentas

The post Kultūros komitetas papildomų lėšų prašo Dainų šventei, kinui, saulės elektrinei appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienį Vilniaus taryba pritarė naujajai Vilniaus mėgėjų meno kolektyvų, dalyvausiančių 2024 metų Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“, finansavimo tvarkai.

„Naujoji tvarka bus patogesnė ir suteiks kolektyvams daugiau galimybių pasiruošti Dainų šventės renginiams. Iki šiol stipendijos buvo skiriamos meno kolektyvų vadovams. Pagal naująją tvarką lėšos gali būti naudojamos ne tik kaip vadovų atlyginimas, bet ir kitoms reikmėms, pavyzdžiui, atlikėjų transporto išlaidoms, kostiumams ir kita“, –  Vilniaus savivaldybės pranešime cituojama sostinės vicemerė Simona Bieliūnė.

Pagal naująją tvarką lėšos gali būti naudojamos ne tik kaip vadovų atlyginimas, bet ir kitoms reikmėms, pavyzdžiui, atlikėjų transporto išlaidoms, kostiumams ir kita

Vilniaus savivaldybė skelbs du kvietimus teikti paraiškas meno mėgėjų kolektyvams finansuoti.

Pirmasis kvietimas numatytas rugsėjį, antrasis – sausį. Paraiškos bus teikiamos tik elektroniniu būdu per Vilniaus elektroninę paraiškų ir ataskaitų valdymo sistemą konkursai.vilnius.lt. 

Paraiškas finansavimui galės teikti kitų metų Dainų šventėje dalyvausiantys ir (ar) jai besiruošiantys Vilniaus mieste registruoti mėgėjų meno kolektyvai pagal Lietuvos nacionalinio kultūros centro pateiktą sąrašą. Tokių kolektyvų sostinėje yra apie 50. 

Finansavimą mėgėjų meno kolektyvai gaus atsižvelgiant į mėgėjų meno kolektyvo kategoriją pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus.

Aukščiausio meninio lygio (I kategorijos) kolektyvui gali būti skirta iki 3 tūkst. eurų, aukšto meninio lygio (II kategorijos) kolektyvui – iki 2,2 tūkst. eurų, o vidutinio meninio lygio (III kategorijos) kolektyvui – iki 1,5 tūkst. eurų.

Už panaudotas išlaidas organizatoriai privalės atsiskaityti pagal nustatytą tvarką.

Skirdama finansavimą, savivaldybė siekia palaikyti, skatinti ir sudaryti sąlygas Vilniaus miesto mėgėjų meno kolektyvams aktyviai dalyvauti miesto kultūriniame gyvenime, išlaikyti ir stiprinti tautinį identitetą, skleisti tautos etninės kultūros paveldą, pasiruošti dalyvauti kitąmet vyksiančiose Dainų šventės renginiuose.

The post Mėgėjų meno kolektyvams Dainų šventės pasiruošimui Vilnius skirs 100 tūkst. eurų appeared first on LAIKMETIS.

„Dainų šventė kartais labai gerai suskamba skaičiuose. Dainų šventėje ruošiasi dalyvauti 35 tūkst. dalyvių, 1,5 tūkst. kolektyvų. Pati Dainų šventės programa apims apie 40 valandų, virš 100 dirigentų, 150 tonų aparatūros ir daug kitų skaičių, kurie nusako šventės apimtį“, – trečiadienį žurnalistams teigė Dainų šventės vadovas Saulius Liausa.

„35 tūkstančiams dalyvių reikia 35 tūkstančių istorijų. Istorijų, ateinančių iš atminties tų žmonių, kurie Dainų šventėje yra dalyvavę anksčiau ir norėtųsi pamėginti toms istorijoms suteikti balsą“, – kalbėjo Dainų šventės renginių dramaturgas Mindaugas Nastaravičius.

Šventę sudarys 14 renginių, ji prasidės Kauno Dainų slėnyje kitų metų birželio pabaigoje, vėliau renginiai kelsis į Vilnių, jie vyks Rotušės, Katedros aikštėse, Vingio parke, Lietuvos futbolo federacijos stadione ir kitose vietose.

Anot S. Liausos, dar šiemet įvyks septynios regioninės Dainų šventės, praėjusį savaitgalį jos jau vyko Mažeikiuose ir Tauragėje.

„Šiais metais skleidžiasi šventė ir Panevėžyje ir Pasvalyje, ir Šiauliuose, ir Mažeikiuose, Klaipėdoje (...). Dar iki šventės norime beveik visas savivaldybes aplankyti su renginiais“, – kalbėjo jis.

Taip pat tikimasi, jog renginiuose dalyvaus per 50 pasaulio lietuvių bendruomenių.

„Labai noriu atkreipti dėmesį, kad mes kalbame apie mūsų šventės šimtmetį, apie reikšmingą laikotarpį, bet iš esmės Dainų šventės kūrėjai buvo ir mūsų nepriklausomybės kūrėjai, modernios Lietuvos, modernaus valstybingumo kūrėjai“, – kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys.

Dainų šventę matau, kaip kiekvieno lietuvio sielos dalį. Tai yra ir identiteto klausimas

„Dainų šventę matau, kaip kiekvieno lietuvio sielos dalį. Tai yra ir identiteto klausimas, ir vienas iš tų dalykų, kuriais mes didžiuojamės, unikalūs“, – pridūrė jis.

S. Liausa teigė, kad yra susiduriama su dideliu iššūkiu, nes šventė minės šimtmetį. Tuo metu Dainų dienos Kaune meno vadovė Danguolė Beinarytė pažymėjo, jog mažėja šventėje dalyvaujančių kolektyvų ratas.

„Karo kontekste, keli klausimą, kaip kurti idėjas, scenarijus, kuomet tu nežinai kokioje tikrovėje mes šoksime ir dainuosime, kaip skambės tos mūsų dainos ir kaip šūkis „Kad žaliuotų girios“ skambės, kai girios šiandien plaukia“, – sakė M. Nastaravičius.

Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybėse 2003 metais įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

2024-ieji yra paskelbti Dainų šventės metais.

Lietuvos dainų šventės paprastai rengiamos kas ketverius metus liepos mėnesio pradžioje. Jose dalyvauja vidutiniškai po 30 tūkst. dalyvių. 

Praėjusiais metais turėjęs vykti renginys nukeltas dėl koronaviruso ribojimų pakeitus dainų švenčių kalendorių. Moksleivių dainų šventę planuojama surengti 2026 metais.

The post Kitąmet vyksianti Dainų šventė šimtmečio proga laukia per 35 tūkst. dalyvių appeared first on LAIKMETIS.

Naujos redakcijos įstatymo projektą parengusi Kultūros ministerija sako, kad pakeitimai reikalingi, norint užtikrinti dainų švenčių tradiciją palaikančių mėgėjų meno kolektyvų finansavimą, išsamiau būtų reglamentuojamas švenčių organizavimas, atsakingos institucijos ir jų funkcijos.

„Šiuo metu galiojančiame Dainų švenčių įstatyme yra apibrėžtos valstybės institucijų, užtikrinančių dainų švenčių tradicijos išsaugojimą kompetencijos, tačiau nėra pakankamai apibrėžtos jų funkcijos“, – sakoma projektą lydinčiame rašte.

Tarp institucijų, kurios dalyvautų rengiant dainų šventes, taip pat siūloma įtraukti Užsienio reikalų ministeriją ryšiams su užsienio lietuvių meno kolektyvais, aukštąsias mokyklas, kurios sudaro sąlygas meno kolektyvų veiklai bei dalyvavimui Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventėje „Gaudeamus“ bei kitose dainų šventėse.

Artimiausią Lietuvos dainų šventę planuojama surengti 2024 metais. Ji buvo nukelta dėl koronaviruso ribojimų pakeitus dainų švenčių kalendorių

Pritarus Vyriausybei, naujos redakcijos įstatymo projektas teikiamas priimti Seimui.

Artimiausią Lietuvos dainų šventę planuojama surengti 2024 metais. Ji buvo nukelta dėl koronaviruso ribojimų pakeitus dainų švenčių kalendorių. Moksleivių dainų šventę planuojama surengti 2026 metais.

Lietuvos dainų šventės paprastai rengiamos kas ketverius metus liepos mėnesio pradžioje. Jose dalyvauja vidutiniškai po 30 tūkst. dalyvių. 

Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybėse 2003 metais įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. 

The post Vyriausybė teikia Seimui naujos redakcijos Dainų švenčių įstatymą appeared first on LAIKMETIS.