„Čia labiau mūsų tapytojų brolijos ar seserijos įvertinimas. Labai nesijaučiu kokiu nors išskirtiniu menininku, nes labai daug puikių kūrėjų visose srityse yra ir tos varžybos... Kuo aš geresnis? Dabar atrodo tarsi geresnis, o ne geresnis, taip susiklostė aplinkybės“, – antradienį BNS sakė 80-ies tapytojas.

Aukščiausias kultūros apdovanojimas jam skirtas už ryškų įnašą į Lietuvos tapybą, už kultūrinį Lietuvos valstybės kūrimą.

„Atrodo, kad geresnis pasidarai. Nė velnio nepasidarai, koks buvai, toks ir esi – skruzdėlytė tarp visų“, – apie nacionalinę premiją kalbėjo tapytojas.

Pasak jo, premija padės jo buičiai, tačiau džiaugsmo kokio nors nejaučiąs.

„Dabar karas, žmonės žūva, džiūgauti, kokia laimė, negaliu, neišeina. Gal galėsiu daugiau padėti ukrainiečiams“, – teigė A. Šaltenis. 

Anot jo, kiekvienas menininkas savo kūryba liudija gyvenimą. Jis sakė nekuriantis dėl premijų ar kitokių įvertinimų, o darantis tai, ką daro, nes kitaip negali.

„Gyveni ir dirbti, kaip poetai negali nečiulbėti, taip ir tu paišai. Dar turiu studentų. Atiduodu savo patirtį. Aš jiems sakau: aš toks pats kaip jūs, lygus menininkas, tik patirtį turiu, ilgiau gyvenu. Patyriau sėkmių ir nesėkmių, todėl galiu jomis pasidalyti“, – teigė profesorius.

Jis sakė, kad tarp Nacionalinės premijos laureatų šiemet buvo ir du jo mokiniai – Laimutė Kreivytė bei Darius Žiūra.

„Visi šokame savo gyvenimo šokį, svarbiausia, kad tas šokis atspindėtų tiesą, kaip jaučiame pasaulį, kaip matome“, – kalbėjo A. Šaltenis.

„Mūsų visokios maliavonės ar eilėraščiai – tai ženklai liudijimo, kad pasaulis toks subtilus, gražus ar baisus, tarsi norime pasidalyti su žmonėmis“, – tvirtino jis.

A. Šaltenis yra dirbęs dailės mokykloje, iki šiol dėsto Vilniaus dailės akademijoje, 1994–2004 metais buvo Vilniaus dailės akademijos rektorius.

Tapytojas yra surengęs 25 personalines parodas, daugiau kaip 130 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. 

A. Šaltenio kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus Vilniuje, Tretjakovo galerija Maskvoje.

Pasak MO muziejaus informacijos, viena esminių šio kūrėjo temų – kelionė. Sutelkdamas dėmesį į gerai pažįstamą ir artimą tipažą bei charakterius dailininkas tapo kaimo senutes autobusiukuose, lėtai kursuojančiuose trumpaisiais apylinkių maršrutais. Jį domina bevardžiai keleiviai, šmėkščiojantys pro miesto troleibusų, tarpmiestinių autobusų, traukinių langus ar lūkuriuojantys stotyse. A. Šalteniui nesvetima ir mirties, kaip paskutinės žmogaus kelionės, tema. Didelė grupė darbų skirta ir bohemiško, gyvenimo siužetams.

Dar viena svarbi dailininko tapybos tema – sovietinis režimas. Kareivines, kareivius ir kasdienybės realijas menininkas tapo kaip savo paties ir savo kartos biografijos dalį.

The post Nacionaline premiją pelniusį A. Šaltenį ypatingai puošia kuklumas, jautrumas kito skausmui appeared first on LAIKMETIS.

Šeima praneša, kad su juo atsisveikinti galima laidojimo namuose M. Paco g. 4, Vilnius; 2-oje salėje.

- PIRMADIENĮ (08.19), 9:00-21:00 val.

- ANTRADIENĮ (08.20), 8:30-11:30 val. atsisveikinimas su Vaidotu

9:30 val. šv. Mišios Išganytojo bažnyčioje, Antakalnio g. 27

11:40 val. išlydėjimas iš laidojimo namų į Vilniaus Antavilių kapines.

„Prašome nenešti gėlių, mums labai svarbi Jūsų malda.“

The post Viešpats pasišaukė dailininką Vaidotą Kvašį appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentas pabrėžia S. Bako išmintį

Prezidentas sveikinime pažymėjo, kad S. Bako kūryba liudija vertybinio ryšio su savo šaknimis svarbą, atvirumą joms ir atminties apie jas sklaidą. Pasak šalies vadovo, dailininkas per asmeninę prizmę subtilia meno kalba atskleidžia holokausto ir skaudžias žmonijos praeities patirtis, tačiau kartu teigia humanizmo šviesą.

„Šiandienos pasauliui labai reikalinga Jūsų išmintis, nutapytuose paveiksluose įkūnijanti pamatines tiesas, ir liudijanti begalinę viltį, kad sugebėsime išlaikyti pasaulį teisingoje istorijos pusėje“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Prezidentas padėkojo dailininkui už Lietuvos žmonėms dovanojamus  kūrinius, kurie, pasak šalies vadovo, praturtina Lietuvos kultūros ir meno lobius – neįkainojamą visų mūsų bendrystės saitą. Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, kad S. Bako vardo muziejus ryškiai įsiliejo į Lietuvos kultūros kraštovaizdį ir tapo gyvybinga Lietuvos žydų pasaulio – imanentinio Lietuvis paveldo bei pasaulio kultūros dėmens – ir universaliųjų bendražmogiškųjų vertybių pažinimo erdve.

Jaučia Vilniaus jaunimo domėjimąsi Holokaustu

90-metį švenčiantis žymus litvakų dailininkas Samuelis Bakas sako jaučiantis Vilniaus jaunimo domėjimąsi Holokaustu ir atvirumą gilinantis į Lietuvos žydų istoriją.

„Su Vilniaus jaunimu jaučiu ryšį, jų milžinišką troškimą pajausti, kas nutiko šiame mieste prieš 80 metų – jų seneliai, kurie galbūt kažką žinojo, galbūt jautė gėdą, kaltę ir viską slėpė, todėl jie nieko nežino. Jie tik nujautė, kad tai – pernelyg sudėtinga istorija ir galbūt geriau apie tai nekalbėti“, – LRT radijui teigė S. Bakas.

„Dabar jaunoji karta yra labai atvira, labai smalsi, galiu su ja bendrauti, nes anglų kalba yra tapusi pasaulio lingua franca (tarptautine bendravimo kalba – BNS), ir mano istorija jiems gali suteikti norimų žinių“, – sakė jis.

Šeštadienį 90-metį minintį menininką pasveikino ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pažymi, kad dailininkas per asmeninę prizmę subtilia meno kalba atskleidžia holokausto ir skaudžias žmonijos praeities patirtis, tačiau kartu teigia humanizmo šviesą.

„Šiandienos pasauliui labai reikalinga Jūsų išmintis, nutapytuose paveiksluose įkūnijanti pamatines tiesas, ir liudijanti begalinę viltį, kad sugebėsime išlaikyti pasaulį teisingoje istorijos pusėje“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

G. Nausėda padėkojo dailininkui už Lietuvai dovanojamus kūrinius, taip pat pažymėjo, kad jo vardo muziejus ryškiai įsiliejo į Lietuvos kultūros krašotvaizdį bei tapo gyvybinga Lietuvos žydų pasaulio ir universaliųjų bendražmogiškųjų vertybių pažinimo erdve.

S. Bakas – garsus litvakų dailininkas, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2017 metais Vilniuje atidarytas jo vardo muziejus, jam menininkas padovanojo dalį savo kūrybos.

Iš viso Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje sukaupta per 250 menininko darbų, iki šių metų pabaigos  muziejuje vyks S. Bako 90-mečiui skirta paroda. Muziejuje eksponuojami kūriniai, atspindintys ryškius menininko gyvenimo įvykius: vaikystę sostinėje, Antrojo pasaulinio karo metu žydų gete išgyventas akimirkas.

S. Bakas 1933 metais gimė Vilniuje, pirmąją piešinių parodą Vilniaus gete surengė būdamas vos devynerių. Išgyvenęs Holokaustą, jis išvyko į Izraelį, gyveno Vakarų Europoje, studijavo dailę Jeruzalėje, Paryžiuje, nuo 1993-iųjų jis gyvena Vestone, JAV Masačiusetso valstijoje.

S. Bako kūriniuose alegorinio realizmo stiliumi keliami pasaulio trapumo, žmogaus tapatybės paieškų klausimai, atsitiesimo po katastrofos temos. Apie S. Baką parašyta nemažai knygų, sukurti dokumentiniai filmai, lietuvių kalba išleisti jo prisiminimai „Nutapyta žodžiais“.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais pripažinti maždaug 800 lietuvių.

The post Prezidentas pasveikino dailininką S. Baką jubiliejaus proga appeared first on LAIKMETIS.