Koronaviruso situacija:

* Per praėjusią parą nustatyti 596 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės. Ligoninėse gydomi 762 COVID-19 pacientai, iš jų 84 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 233,2 atvejo. Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys rodo, kad Lietuva pagal sergamumą Europos Sąjungoje užima 17, pagal mirtingumą – 13 vietą.

* Pasaulis žymi metų sukaktį nuo koronaviruso protrūkio paskelbimo pandemija.

* Estijoje fiksuotas koronaviruso atvejų rekordas – per parą patvirtinti 1957 nauji užsikrėtimai COVID-19, mirė devyni anksčiau užsikrėtę žmonės. Dėl sparčiai plintančios viruso atmainos iš Jungtinės Karalystės nuo ketvirtadienio Estijoje įsigaliojo griežtas karantinas. Tuo metu Latvijoje užfiksuoti 638 nauji COVID-19 atvejai, mirė 11 pacientų, Lenkijoje – daugiau nei 21 tūkst. atvejų – daugiausiai nuo lapkričio 21 dienos.

* Europos Sąjungos farmacijos priežiūros tarnyba patvirtino bendrovės „Johnson & Johnson“ sukurtą vakciną nuo koronaviruso – tai ketvirta Bendrijoje patvirtinta vakcina nuo šios ligos bei pirmoji, kuriai pakanka vienos dozės.

* Danija sustabdė skiepijimą bendrovės „AstraZeneca“ vakcina, nes kai kuriems pacientams suleidus šio preparato kraujyje susidarė krešulių. Reaguodama į Danijos sprendimą, „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą sustabdė ir Norvegija.

* Vokietijoje fiksuotas staigus susirgimų koronavirusu šuolis – nustatyti 14 356 nauji COVID-19 atvejai – daugiausiai per dieną nuo vasario pradžios. Šalis perspėjama apie trečiosios bangos pradžią. 

* Brazilija pirmą kartą per parą užregistravo beveik 2,3 tūkst. koronavirusu sirgusių žmonių mirčių. Ankstesnis rekordas taip pat buvo fiksuotas šią savaitę, kuomet per parą mirė 1 954 užsikrėtusieji. Brazilijoje COVID-19 aukų skaičius viršijo 270 tūkst. ir pagal jį šalis nusileidžia tik Jungtinėms Valstijoms.

Tragedijos dešimtmetis. Japonija paminėjo didžiausios gamtinės katastrofos per šalies naujausių laikų istoriją – galingo žemės drebėjimo, jo sukelto cunamio ir Fukušimos atominės elektrinės avarijos – dešimtmetį. Tragedijos aukos visoje šalyje tylos minute buvo pagerbtos 14 val. 46 min. vietos laiku – momentu, kai 2011 metų kovo 11-ąją prie šalies šiaurės rytinės pakrantės prasidėjo 9 balų žemės žemės drebėjimas. Per katastrofą žuvo arba dingo daugiau nei 18,5 tūkst. žmonių.

Skundas ESTT. Lenkija ir Vengrija ketvirtadienį pateikė skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl biudžeto mechanizmo, susiejančio išmokas Bendrijos narėms su teisės viršenybės principo laikymusi. Tai reiškia, kad naujasis Europos Sąjungos biudžeto mechanizmo įsigaliojimas yra atidedamas. „Manome, kad tokie sprendimai neturi teisinio pagrindimo, kylančio iš Bendrijos sutarčių, trukdo valstybių narių kompetencijoms ir pažeidžia Europos Sąjungos teisę“, – rašoma Lenkijos vyriausybės pranešime.

Gaivinimo planas. JAV Kongresas patvirtino prezidento Joe Bideno 1,9 trln. JAV dolerių vertės ekonominio gaivinimo paketą. Planas, kuriuo bus finansuojamas vackinų nuo COVID-19 pirkimas bei mokamos iki 1,4 tūkst. dolerių sieksiančiaos išmokos daugumai amerikiečių, Atstovų rūmuose nesulaukė jokio respublikonų palaikymo. Baltieji rūmai sako, kad J. Bidenas šį planą planuoja pasirašyti penktadienį.

Situacija Mianmare. Per tebesitęsiančius protestus Mianmare po vasario pradžioje įvykdyto karinio perversmo žuvo dar šeši žmonės. Nuo perversmo pradžios sulaikyta daugiau nei 2 tūkst. žmonių, o žuvusiųjų – daugiau nei 60. Smurtą prieš protestuotojus vienbalsiai pasmerkė Jungtinių Tautų Saugumo taryba, o Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas dviem suaugusiems Mianmaro chuntos lyderio Mino Aungo Hlaingo vaikams.

The post Svarbiausi kovo 11-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Katastrofos, per kurią žuvo arba dingo apie 18,5 tūkst. žmonių, aukos buvo pagerbtos tylos minute visoje šalyje 14 val. 46 min. vietos (7 val. 46 min. Lietuvos) laiku – tuo pačiu paros momentu, kai 2011 metų kovo 11-ąją prie šalies šiaurės rytinės pakrantės prasidėjo 9 balų žemės žemės drebėjimas.

Daugiausiai gyvybių nusinešė milžiniškos bangos, sukeltos vieno stipriausių kada nors užfiksuotų žemės drebėjimų.

Cunamiui sugadinus Fukušimos 1-osios atominės elektrinės aušinimo sistemas išsilydė trijų jos reaktorių aktyviosios zonos. Į aplinką pateko daug radioaktyvių teršalų, todėl kai kurie miestai ir gyvenvietės daugeliui metų tapo netinkami gyventi žmonėms. Savo namus buvo priversti palikti dešimtys tūkstančių gyventojų.

Per ceremoniją Tokijo nacionaliniame teatre imperatorius Naruhito (Naruhitas) sakė, kad „neišdildomas šios tragedijos atminimas“ gyvuoja ir praėjus dešimtmečiui.

„Daugelis nukentėjusiųjų, nors ir patyrę kančių dėl neįsivaizduojamos, milžiniškos žalos, įveikė daugybę sunkumų, padėdami vieni kitiems“, – kalbėjo jis.

Kasmetė atminimo ceremonija vyko dalyvaujant mažiau žmonių nei įprasta, nes sostinėje ir jos apylinkėse tebegalioja ekstremalioji padėtis dėl koronaviruso pandemijos.

Premjeras Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) sakė, kad nuo 2011 metų katastrofos nukentėjusių žmonių patiriamus iššūkius dar labiau paaštrino COVID-19 pandemija ir gaivalinės nelaimės, įskaitant šiaurės rytų regione neseniai įvykusį stiprų žemės drebėjimą, laikomą pakartotiniu smūgiu.

Vis dėlto vyriausybės vadovas pabrėžė, kad Japonija visuomet „įveikia kiekvieną krizę drąsa ir viltimi“.

Daug kur šalyje vyko privačios ir viešos atminimo ceremonijos. Gedintys vietos gyventojai dėjo gėles prie kapų ir leido į jūrą laiškus dingusiems artimiesiems.

Fukušimos prefektūros mieste Hisanohamoje anksti ryte 78 metų Toshio Kumaki (Tošijas Kumakis) nuėjo prie didelės apsauginės pajūrio sienos, pastatytos po cunamio, ir ten pasimeldė.

Ohisoje, viename iš šio miesto pakrantės rajonų, apie 60 žmonių žuvo septynių metrų aukščio cunamio bangoms nusiritus į toli į sausumą. Cunamis nušlavė beveik viską, išskyrus vieną mažytę šventyklą.

Prisimindamas šią katastrofą T. Kumaki apsiašarojo. „Buvo išties baisu“, – sakė jis“

Nelaimės 10-ųjų metinių proga Japonija sulaukė pagarbos pareiškimų ir užuojautų iš viso pasaulio. Tarp pasisakiusių apie šią sukaktį buvo ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, ir popmuzikos dainininkė Lady Gaga.

„Žmonės mirė prieš mano akis“

Šią savaitę vėl buvo vykdomos dingusiųjų paieškos, nes artimieji, net ir praėjus dešimtmečiui, nepraranda vilties jų surasti.

Sėkmės tikimybė gali atrodyti menka, tačiau praėjusią savaitę identifikuoti vienos per cunamį dingusios moters palaikai. Katastrofą išgyvenęs sūnus tai apibūdino, kaip galimybę susigyventi su emocijomis ir judėti pirmyn.

Tragedijos Japonijoje metinės minimos likus dviem savaitėms iki olimpinio deglo nešimo estafetės pradžios Fukušimos prefektūroje. Šis žingsnis atspindi pastangas Tokijo vasaros olimpines žaidynes laikyti „Atkūrimo žaidynėmis“.

Nors dėl pasaulį apėmusios COVID-19 pandemijos kyla rizika, jog metams atidėta pernai turėjusi vykti Olimpiada, gali būti nukelta dar kartą, Japonijos vyriausybė ir organizatoriai tikisi, kad estafetė sugrąžins dėmesį į šį regioną.

Prieš dešimtmetį Japonijos rytinėje dalyje įvykusi tragedija suformavo šalies pasirengimą stichinėms nelaimėms, nes daugelis pakrantės miestų ėmė statyti naujas ar aukštesnes apsaugines sienas. Be to, Japonijoje, reguliariai kovojančioje su gaivalinėmis nelaimėmis, pradedant taifūnais ir baigiant žemės drebėjimais, buvo iš naujo apsvarstyti ir patobulinti evakuacijos keliai bei planai.

Nayuta Ganbe (Najuta Ganbė) Sendajuje vykstančiuose renginiuose dažnai pasakoja apie apie nelaimių prevenciją, dalijasi savo patirtimi apie cunamį, tačiau nelaimės metines dažniausiai mini privačiai.

„Tai diena, kai netekau klasės draugų. Žmonės žuvo prieš mano akis. Kovo 11-oji yra diena, kuri, tikiuosi, niekada nepasikartos“, – naujienų agentūrai AFP sakė 21-erių vyras.

Vis dėlto šiemet jis nusprendė dalyvauti metinėms skirtame renginyje, tikėdamasis, jog tai padės įveikti patirtą psichologine trauma.

Dešimtys tūkstančių žmonių, kurie buvo evakuoti baiminantis radiacijos, vis dar gyvena kitur, o maždaug 2 proc. Fukušimos prefektūros draudžiama lankytis žmonėms.

Dauguma Japonijos atominių reaktorių lieka išjungti, o vyriausybės planai atgaivinti branduolinės energetikos sektorių vertinami prieštaringai.

Dvasininkas Akira Sato (Akira Satas), tarnavęs ir keliose bažnyčiose, esančiose vis dar neprieinamose teritorijose aplink Fukušimos atominę elektrinę, katastrofos metinių dieną ketina skirti apmąstymams vienoje iš bažnyčių, kurias teko palikti.

„Kartu su savo žmona tyliai apmąstysiu nelaimės dienas ir pasimelsiu“, – sakė jis.

The post Minimos 10-osios tragedijos Japonijoje metinės appeared first on LAIKMETIS.

Žvalgybos vertinimas. Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba pristatė savo kasmetinį grėsmių vertinimą. Pagrindiniai akcentai:

* Koronaviruso pandemija naudojasi radikalai ir sąmokslo teorijų skleidėjai, o Rusijai ir Kinijai tai tapo pretekstu dar labiau kontroliuoti visuomenę.

* Baltarusijos KGB vis šiurkščiau veikia prieš lietuvius, o jiems verbuoti kartais pasitelkia intymius santykius, po kurių šantažuoja kompromituojančiomis nuotraukomis. KGB domina Lietuvos vidaus tarnybos pareigūnai, teisėjai, politikai, strateginių įmonių, valstybinių institucijų bei savivaldybių darbuotojai, žurnalistai.

* Rusija pernai surengė nesėkmingą informacinę ataką prieš Lietuvą, naudodami Kremliaus režimui artimo oligarcho Jevgenijaus Prigožino antrininką.

* Astravo atominė elektrinė kelia didelę riziką Lietuvos saugumui, o Baltarusija siekia realizuoti jėgainėje pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje. „Matome tai kaip labai pretenzingą Rusijos projektą. Begalė yra incidentų šitoje elektrinėje ir labai akivaizdu, kad Baltarusijai tiesiog trūksta kompetencijos tiems procesams elektrinėje kontroliuoti ir iškylančioms problemoms spręsti“, – sakė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. 

Koronaviruso situacija:

* Per parą nustatyta 517 naujų COVID-19 atvejų, mirė 10 sirgusiųjų. Ligoninėse gydoma 915 COVID-19 pacientų, iš jų 88 – reanimacijoje. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 256 atvejus. Latvijoje šis rodiklis siekia 488, Estijoje – 1153. Pagal sergamumą Europos Sąjungoje Lietuva yra devyniolikta, Estija – antra.

* Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su savivaldybių atstovais aptarė galimus karantino atlaisvinimus. Ji sako, kad norint juos diferencijuoti pagal situaciją skirtingose savivaldybėse, reikėtų dvigubinti testavimo apimtis. Svarstoma, kad testavimas kai kuriems žmonėms galėtų tapti privalomu. Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad karantinas galėtų būti atlaisvintas šiaurės ir vakarų Lietuvoje.

* Nuo COVID-19 paskiepyta kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Skiepytis nuo koronaviruso – tai ir moralinė pareiga, kad neplatintume ligos ir apsaugotume kitus. Kviečiu nebijoti ir duoti tam virusui į kailį“, – feisbuke rašė buvusi šalies vadovė.

* Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, per du šių metų mėnesius registruota 1,2 tūkst. nepageidaujamų reakcijų į vakcinas. 729 pranešimai gauti dėl „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos, 61 – dėl „Moderna“, 401 – dėl „AstraZeneca“ vakcinos.

* Europos vaistų agentūra pranešė pradėjusi pirmąsias procedūras dėl rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ patvirtinimo Europos Sąjungos teritorijoje. Rusija žada, kad jei „Sputnik V“ bus patvirtinta Europos Sąjungoje, nuo birželio jai galėtų pristatyti vakcinų, kurių pakaktų 50 mln. europiečių paskiepyti.

* Vokietijos vakcinavimo komisija pakeitė poziciją ir rekomendavo naudoti „AstraZeneca“ vakciną vyresniems nei 65-erių.

* Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo, jog naujų koronaviruso atvejų skaičius Europoje vėl ėmė augti po šešių savaičių smukimo.

Pokyčiai Prezidentūroje. Iš pareigų nusprendė trauktis Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė ir prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis bei dar du komandos nariai. A. Budrytę kanclerės pareigose pakeis Agila Barzdienė, Prezidentūros komunikacijai nuo šiol vadovaus buvusi finansų ministro Viliaus Šapokos atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česniulienė. Ji šiose pareigose pakeis Ridą Jasiulionį. Pastarasis nuo šiol koordinuos Prezidentūros bendradarbiavimą su visuomeninėmis organizacijomis.

Nedarbo mažinimas. Prezidentūra ir profsąjungų lyderiai aptarė nedarbo mažinimo klausimą. Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad privalu diskutuoti apie darbo rinką po karantino, nes verslui atsistoti ant kojų lengva nebus. Profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tvirtino, kad pasibaigus karantinui reikėtų  tęsti subsidijas už prastovas, bet darbdaviams turėtų būti reikalavimas neatleidinėti darbuotojų. Ji taip pat sakė pasigendanti paramos nuo krizės nukentėjusioms moterims.

Atstovybė Taivane. Lietuvos Vyriausybė paskelbė planus šiemet atidaryti verslo atstovybę Taivane. Kinija pasipiktino šiuo žingsniu ir pabrėžė, kad ji griežtai prieštarauja oficialių institucijų steigimui Taivane. Pekinas Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir grąžina susigrąžinti salos kontrolę jėga.

Vėl sprogo. Nepilotuojama bendrovės „SpaceX“ raketa po regimai sėkmingo skrydžio ir nusileidimo susprogo. Tai dar viena nesėkmė, susijusi su kosminėms kelionėms kuriamos raketos „Starship“ prototipais. Neseniai nusileisdami sprogo kiti du „Starship“.

Grėsmė Kapitolijuje. Atstovų Rūmai atidėjo numatytus balsavimus, pareigūnams pranešus apie grėsmę, jog ketvirtadienį gali būti mėginama įsiveržti į JAV Kapitolijų. Jį sauganti policija teigia gavusi žvalgybos informacijos apie galimą sukarintos grupės sąmokslą įsiveržti į Kapitolijų. Policija atkreipė dėmesį į internete vykusias diskusijas, rodžiusias, jog kai kurie „QAnon“ judėjimo nariai šį ketvirtadienį laiko Donaldo Trumpo inauguracijos diena. Kai kurie „QAnon“ sekėjai mano, kad iš D. Trumpo buvo pavogta pergalė prezidento rinkimuose, ir ketvirtadienį jis pergalingai sugrįš į valdžią, kad tęstų karą su slapta pasauline Šėtoną garbinančių liberalų sekta.

Honkongo pašalinimas. Honkongas buvo pašalintas iš kasmetinio ekonominės laisvės indekso, nes jį sudarantys ekspertai nusprendė, jog miestas tapo tiesiogiai kontroliuojamu Pekino ir nebeturėtų būti išskiriamas. Honkongas daugybę metų laikėsi šio indekso viršutinėse pozicijose. Honkonge, tuo tarpu, 32 disidentai buvo sugrąžinti į kalėjimą, teismui atsisakius juos paleisti už užstatą, 15 disidentų prašymas buvo patenkintas.

Išpuolis Švedijoje. Pietinėje Švedijoje esančiame Vetlandos mieste jaunas vyras trečiadienio popietę peiliu sužalojo septynis žmones. Vietos žiniasklaida skelbia, kad išpuolį įvykdė 22 metų afganas, atvykęs į šalį 2018-aisiais. Švedų policija atlieka tyrimą dėl galimo teroristinio incidento. Trys iš užpultų žmonių patyrė gyvybei pavojingų sužeidimų, dar dviejų būklė sunki.

Išmokos Latvijoje. Latvijos vyriausybė nusprendė skirti vienkartines 200 eurų išmokas pensininkams ir neįgaliesiems, siekiant sušvelninti koronaviruso krizės pasekmes. Tai Latvijos biudžetui kainuos 112 mln. eurų.

Muitų naikinimas. Jungtinė Karalystė ir JAV susitarė dėl muitų panaikinimo kai kurioms britiškoms prekėms, siekiant spręsti ginčą dėl valstybių paramos orlaivių gamybos gigantams „Airbus“ ir „Boeing“. Į susitarimą taip pat įtrauktas 25 proc. muito škotiškam viskiui panaikinimas. „Nuo škotiško viskio iki stiltono gamintojų – JAV sprendimas sustabdyti kai kurių JK eksporto muitų galiojimą bus naudingas įmonėms visoje JK“, – pareiškė britų premjeras Borisas Johnsonas.

Cunamių pavojus. Prie Naujosios Zelandijos krantų įvykus galingam 6,9 balo žemės drebėjimui, JAV Geologijos tarnyba įspėjo apie cunamių pavojų. Naujosios Zelandijos nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra nurodė tebesiaiškinanti, ar drebėjimas galėjo sukelti šaliai pavojų keliantį cunamį.

Situacija Mianmare. Protestuotojai sugrįžo į Mianmaro miestų gatves. Jungtinių Tautų duomenimis, trečiadienį per protestus Mianmare žuvo mažiausiai 38 žmonės. Mianmaro kariuomenė vasario 1 dieną įvykdė perversmą, išprovokavusį masinius protestus, kurie vis dažniau malšinami jėga.

The post Svarbiausi kovo 4-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.