2019 metų pabaigoje iš Kinijos Uhano laboratorijos per aplaidumą pasklido ir pasaulyje paplito koronavirusas. Šio viruso kūrimą finansavusi kairioji Vakarų politika tuo pasinaudojo, rėmėsi apgaule, prievarta ir baime. Buvo apribotos net žmonių laisvės išeiti iš namų ir dirbti. 2020 m. pradžioje virusologas, Nobelio premijos laureatas, Satoshi Omura informavo, kad Covid-19 galima gydyti vaistu Ivermectin. Ši mokslinė informacija buvo greitai uždrausta ir cenzūruota, nes kairioji politika jau kūrė savo juodąjį verslą. Gavęs ES nurodymus, tokius vaistus Aurelijus Veryga 2020 m. Lietuvoje taip pat uždraudė.

Virusologo Satoshi Omura įžvalgos buvo moksliškai patvirtintos ir paskelbtos 2024 metais: „Ivermectin yra veiksmingas ankstyvoje ir vėlyvoje ligos stadijoje ir tinka ligos prevencijai“. Nors tai yra labai svarbu, nes gali išgelbėti žmonių gyvybes, bet ES ir Lietuvos valdžia šią informaciją toliau slepia ir šiuos vaistus parduoti draudžia, jų netobulina. O atsakingų dėl 7 milijonų žuvusių žmonių iki šiol nėra.

2022 m. prasidėjo karas Ukrainoje, kuris tikriausiai jau pareikalavo daugiau kaip milijono žmonių gyvybių. Dėl tos pačios kairiosios politikos įtakos apie tikrąsias karo priežastis ir dabar galima kalbėti tik atsargiai pakartojant JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius: „Daug metų iki Putino Rusija sakė, kad „Jūs negalite plėsti NATO į Ukrainą“... Tai yra lyg iškalta akmenyje. Dėl to tikrai buvo galima susitarti, nepraradus žmonių gyvybių. Tačiau, Vakarų ir Ukrainos kairiosios politikos korupcija ir apgaulė ir dabar ES yra įžūliai teisinama, slepiama ir remiama.

Po 1990 m. pasaulio politinės įtampos nesibaigė. Jos tik įgavo naujas atžangias formas. Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų valstybėse, tęsėsi kova tarp dešiniosios ir kairiosios politikos. JAV, Europoje ir Lietuvoje dominavo kairioji politika, kuri save apgaulingai pristatė net kaip tariamą „demokratiją“.

Tikroji dešinioji politika remiasi tikėjimu Dievu, žmonių ir tautų kūrybingumu ir savarankiškumu. Šį požiūrį į pasaulio politiką dabar grąžina D. Trumpas. Taip turto turime tiek, kiek patys sąžiningai tobulėjame ir dirbame, patirdami gyvenimo laimę ir pasauliui kurdami tikrąjį džiaugsmą. O kairioji politika – bet kuria kaina sau siekia greito laikino pelno.

Dėl to ji pateisina visas priemones, vogimą, žmonių ir tautų mirtis, prievartą, melą, korupciją, socialines seksualines revoliucijas, persekiojimą, šmeižimą, manipuliaciją informacija, teise, ekonomika, kultūra, politika, švietimu ir mokslu, žmonių psichologija, baime ir atjauta. Remia stambias aplinkosaugos, farmacijos ir energetikos apgavystes, mokesčių augimą ir kruvinus karus, klastoja žmonijos istoriją.

Dabar grobstomi jau ne milijonai, o milijardai ir trilijonai. O juk teisingas gyvenimo kelias yra paprastas ir net labai gražus – žmoniškumas ir ekonomika augs, jeigu būsime savimi ir sieksime dirbti tikram kitų žmonių gėriui.

The post Skaitytojų paštas. Prekybos tautomis metai appeared first on LAIKMETIS.

Šias sąvokas sukūrė žmonės, kurie save vadina „progresyviais“ ar „liberaliais“. Bet iš tikrųjų šie terminai labiau tinka vergams, o ne laisviems žmonėms. Naudojama arogantiškų „nuomonės formuotojų,“ ši naujakalbė, yra veiksminga manipuliacijos priemonė, leidžianti užgniaužti laisvą diskusiją ir racionalizuoti politinę priespaudą. 

Šis trumpas naujakalbės vadovas tik ledkalnio viršūnė. Iš tikrųjų, puikus Naujųjų metų pasiryžimas – visus metus atidžiai klausyti ir dekonstruoti mums primetamus vergų kalbos pančius. Tad peržvelkime ir dekonstruokime jas po vieną:

Melagiena / dezinformacija – klaidinga ar klaidinanti informacija, kuri galėtų pakenkti piliečiams. Bet naujakalbėje šis terminas gali reikšti informaciją, kurią valdžia ir jai palankios medijos laiko nepatogia arba netinkama. Būtent todėl nori ją uždrausti arba cenzūruoti. Pavyzdžiui, kovido pandemijos pradžioje kaip melagiena buvo nurašoma dabar plačiai priimta nuomonė, kad virusas išplito iš laboratorijos Kinijos Uhano mieste.

Radikali dešinė: tai kraštutinės politinės idėjos, propaguojančios smurtą, susijusios su nacizmu, rasizmu ir kitais liguistais -izmais. Naujakalbei tai tiesiog politinės idėjos, kurias prieš 20 metų drąsiai atstovautų bet kuri konservatorių ar krikščionių demokratų partija. Nūdien terminas taikomas bet kuriai pozicijai, kuri nepritaria liberaliajai ortodoksijai. Pavyzdžiui, teiginys, kad yra dvi lytys, gali nesunkai būti priskiriamas prie radikalios dešinės idėjų.

Ksenofobija – antipatija ar išankstinis nusistatymas prieš užsieniečius. Bet naujakalbėje ksenofobija taikoma bet kam, kas siūlo puoselėti nacionalinius ryšius ar tautinę tapatybę. Ksenofobais drąsiai apšaukiami žmonės, drįstantys viešai pareikšti, kad imigrantai turėtų prisitaikyti prie šalies kultūros arba suabejoti atvirų sienų politika.

Neapykantos kalba: iš pirmo žvilgsnio tai kalba, kuri žemina tam tikras visuomenės grupes įvairiais įžeidimais, siekiant pavaizduoti tokią grupę kaip vertą neapykantos. Naujakalbėje tai kalbą, kuri drįsta kritiškai pasisakyti apie bet kurią visuomenės grupę, turinčią stiprų politinį užnugarį. Pavyzdžiui bet kokia, net ir pagarbiai išreikšta LGBT+ ideologijos kritika papuola į neapykantos kalbos taikiklį.

Tolerancija – tai reiškia pakantumą žmonėms, elgesiui ar nuomonėms, kuriomis patys nesižavime. Naujakalbėje tolerancija reiškia savo kritinių gebėjimų užmigdymą ir nekritišką kiekvieno įmanomo gyvenimo būdo „šventimą“.

Saugus internetas: iš esmės reiškia internetą, apsaugotą nuo pornografijos, ekstremalaus smurto ir vaikų išnaudojimo. Naujekalbei tai reiškia internetą, iš kurio trinami politiniai komentarai, kuriuos grupelė už tą pačią partiją balsuojančių faktų tikrintojų laiko melagienomis, arba neapykantos kalba.

Aplinkosauga ir tvarumas – stabilus, teigiamas santykis tarp gamtos ir žmonių. Naujakalbei tai reiškia ekonominės gamybos ir pramonės lėtėjimą, iškeliant anglies dioksido mažinimą aukščiau naudos gaunamos iš žemės ūkio ar pramonės.

Transfobija: tai reiškia neapykantą asmenims, kurie kenčia dėl savęs identifikavimo su priešinga lytimi. Bet naujakalbei transfobija tai (mokslu pagrįsta) nuomonė, kad vyriška ir moteriška lytis, įskaitant kai kurias vyrų ir moterų elgsenos savybes, yra didžiaja dalimi nulemta biologijos. Transfobas nūdien – bet kas, atmetantis idėją, kad asmens lyties pasirinkimas turėtų būti neginčijamai ir visuotinai priimta kaip sveika elgsena.

Sąmokslo teorija: tipinė šio termino interpretacija – abejotinas siekis įrodyti sąsajas, kurios neva rodo kenkėjiškus įtakingų asmenų planus. Naujakalbei sąmokslo teorija – tai bet koks, netgi įrodymais grįstas teiginys, kad įtakos turintys asmenys bendradarbiauja siekdami įvykdyti savo planus, net jei jų veikla pamina pilietines laisves. Taigi, svarstydamas, jog didžiosios farmacijos įmonės ir politikai bendradarbiavo įgyvendinant priverstines vakcinacijos programas (kas yra neabejotinas faktas) būtumėte paskelbtas „sąmokslo teoretiku“.

The post Davidas Thunderis. Pažangioji naujakalbė appeared first on LAIKMETIS.

Pasirašydamas įsaką Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas sakė, kad Jungtinės Valstijos šiai Jungtinių Tautų institucijai nesąžiningai moka daugiau nei Kinija, ir pridūrė: „Pasaulio sveikatos organizacija mus apiplėšė.“

Naujojo prezidento vertinimu, organizacija iš JAV reikalauja „nepagrįstai didelių išmokų“. „Kai pirmą kartą buvau Baltuosiuose rūmuose, mes mokėjome PSO 500 mln. - Tada nusprendžiau tam padaryti galą. Jie tikrai norėjo mus grąžinti, pažiūrėsime, kas bus.

Pažiūrėkite, kaip nesąžininga, Kinija moka PSO 39 milijonus, o mes mokame 500 milijonų, o Kinija yra didesnė šalis.“

PSO narystę, kurią D. Trumpas sustabdė per savo pirmąją kadenciją, atnaujino prezidentas J. Bidenas.

„Negalima PSO iniciatyvų vertinti vienareikšmiškai – tarp jų buvo daug gerų, tikrai palankių visuomenės sveikatai, tačiau buvo ir nemažai kontraversiškų, pavyzdžiui ,reprodukcinės sveikatos‘ iniciatyvos, kurios susijusios su kontracepcijos, aborto ir gender ideologijos skatinimus valstybėse.

Tačiau apskritai JAV pasitraukimą iš PSO vertinu pozityviai, nes pastaraisiais metais stebėjome, kaip šios organizacijos veikla tolo nuo mokslo, medicinos, visuomenės sveikatos superkorporacijų interesų link, - komentavo D. Trumpo žingsnį Sveikatos teisės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.

„Žinome, kad didelė dalis PSO finansavimo ateina iš fondų, susijusių su suinteresuotais verslais: farmacijos, vakcinų ir kontracepcijos pramonėmis. Panašu, kad tai galų gale daro įtaką ir pareigūnų sprendimams.“

Taip pat ji abejoja kiek konkrečios naudos iš PSO veiklos ir kuriamų produktų turi kiekviena šalis.

„Kiek finansavimo ir kiek proporcingai skiriama problemoms, kuris aktualus išsivysčiusiose šalyse ir neišsivysčiusiose. Išsivysčiusioms šalims PSO kuriami produktai nėra tiek svarbūs, nes paprastai jos jau būna įdiegusios sveikatos technologijas ir praktikas, kai tuo tarpu Afrikos, kai kuriose Pietų Amerikos šalyse net ir vandentiekio ir kanalizacijos buvimas yra aktualija, todėl ten veiklos yra ženkliai daugiau.“

Su pandemija susitvarkė valstybės, kurios aklai nesilaikė PSO rekomendacijų - STI direktorė

D. Trumpo priekaištų organizacijai sąraše - jos „neraštingas“ koronaviruso pandemijos ir kitų pasaulinių krizių valdymas. Jis taip pat pažymėjo, kad PSO „nesugeba pademonstruoti nepriklausomybės nuo netinkamos šalių narių politinės įtakos“.

Ypatingai neigiamai PSO veiklą pandemijos metu vertina ir Kristina Zamarytė-Sakavičienė.

„Tik pasirodžius pirmiems signalams apie COVID-19 stebėjome PSO delsimą imtis priemonių, tai leido virusui plačiai išplisti po pasaulį, o vėliau – itin neadekvačias, gąsdinančias prognozes, nelogiškus, mokslu nepagrįstus siūlymus (karantinus ir kovido sertifikatus, kurie visiškai nepasiteisino kaip pandemijos suvaldymo priemonė, o padarė daug žalos valstybių ekonomikai ir žmogaus teisėms).

PSO rekomendacijos valstybėms ir jų įgyvendinimas pradėjo kelti grėsmę tiek visuomenės sveikatai, tiek žmogaus teisėms ir valstybių suverenitetui.

PSO pamiršo savo prieš pat pandemiją eskaluotą prioritetą –  socialinius ir ekonominius sveikatos netolygumus, kurie buvo įvardinti viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai.

PSO siūlytos COVID-19 valdymo priemonės iš esmės tik padidino socialinius ir ekonominius sveikatos netolygumus. Taigi PSO strategiškai neįvertino savo siūlomų veiksmų tolimųjų pasekmių žmonių sveikatai.“

STI direktorė taip pat išreiškė nuogąstavimus dėl tolesnių PSO veiksmų: „Nors jau dabar, matant pasekmes, turėtų būti akivaizdu, kurios priemonės patyrė nesėkmes; taip pat akivaizdu, kad geriau su pandemija susitvarkė valstybės, kurios aklai nesilaikė PSO rekomendacijų, matome, kad organizacijos „apetitas“ plėsti galias tik auga.

PSO siūlytos COVID-19 valdymo priemonės iš esmės tik padidino socialinius ir ekonominius sveikatos netolygumus.

Pavyzdžiui, PSO kartu su ES vykdo pasaulinį vakcinacijos paso projektą. O juk dabar jau visiškai aišku, kad vakcinacijos nuo COVID-19 (galimybių) pasai nepasiteisino ir nėra pagrįsti epidemiologine logika – užsikrėsti ir užkrėsti kitus gali tiek skiepyti, tiek neskiepyti.

Dabar jau yra pakankamai duomenų, kad skiepytieji po kelių mėnesių tampa imlesni virusui. Jei politika būtų nuosekli ir tikrai remtųsi mokslu, tai galbūt turėtume pradėti taikyti PSO vystomus „galimybių pasus“ atvirkščiai –  sumažinti būtent skiepytųjų galimybes, kad jie neplatintų viruso?

Jei neaišku, tai pasakysiu, kad aš juokauju: nepritariu jokiai segregacijai, nepagrįstiems teisių ir laisvių ribojimams bei medicinoje fundamentalaus laisvo informuoto sutikimo principo iškraipymui į vieną ar kitą pusę“, - teigia K. Zamarytė-Sakavičienė.

Tikisi, kad apsigalvos

PSO sakė, jog apgailestauja dėl naujosios JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimo pasitraukti iš šios Jungtinių Tautų (JT) agentūros.

„Pasaulio sveikatos organizacija gailisi dėl pranešimo, jog JAV ketina pasitraukti iš organizacijos“, – reporteriams teigė PSO atstovas Tarikas Jašarevičius.

Kartu organizacija pareiškė, kad tikisi, jog Vašingtonas persvarstys savo sprendimą. „Tikimės, kad Jungtinės Valstijos persvarstys savo sprendimą ir tikimės konstruktyvaus dialogo, kad būtų išsaugota Jungtinių Amerikos Valstijų ir PSO partnerystė siekiant milijonų žmonių visame pasaulyje sveikatos ir gerovės“, - sakoma dokumente.

PSO 2024-2025 m. 6,8 mlrd. dolerių biudžetas labai priklauso nuo JAV paramos. Ekspertai įspėja: šalies pasitraukimas gali pakenkti pagrindinėms organizacijos programoms, įskaitant tuberkuliozės, ŽIV/AIDS ir pasirengimą pandemijoms.

„Tai tamsiausia diena pasaulinei sveikatai per visą mano karjerą“, - teigė tarptautinės sveikatos ekspertas Lawrence'as Gostinas (Lawrence'as Gostinas).

Jo vertinimu, D. Trumpo sprendimas „gali tapti kitos pandemijos priežastimi“.

D. Trumpo įsaku taip pat nutraukiamas JAV dalyvavimas derybose dėl PSO pandeminio susitarimo.

„Atskirai verta prisiminti ir stumiamą PSO konvenciją (arba Tarptautines sveikatos taisykles), kuri didintų PSO galias valdyti infekcines krizes valstybių suvereniteto sąskaita. Esu tikra, kad JAV išstojimas iš PSO jos pajėgumus brukti valstybėms ydingas iniciatyvas stipriai sumažins. Ir tai yra gerai Lietuvai“, - įsitikinusi STI vadovė.

„Galbūt daugelis jau pamiršo, bet tie, kurie pandemijos metu buvo išvaryti už socialaus gyvenimo durų, rizikavo savo darbais, mokslu, buvo kaltinami ir žeminančiai pravardžiuojami, tikrai atsimena, ką reiškė aklas PSO rekomendacijų vykdymas valstybėse.“

„Turime savo šalyje visuomenės sveikatos, infekcijų kontrolės specialistų, epidemiologų, farmakologų, imunologų dalis jų jungėsi į STI gretas – kitos panašios krizės metu derėtų labiau remtis jų kompetencija, o ne iš viršaus nuleidžiamomis gairėmis“, - teigia visuomenininkė.

Paskelbtas Amerikos pasitraukimas iš PSO įvyks per 12 mėnesių ir turės įtakos 18 proc. organizacijos biudžeto. Vašingtonas ne tik nutrauks finansavimą, bet ir atšauks savo darbuotojus bei rangovus, dirbančius su PSO.

The post JAV palieka PSO - kaip šį sprendimą vertina ekspertai? appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien Graikijos teismų sistema atėmė iš manęs didžiausią garbę, kokia tik gali būti suteikta kunigui: būti nuteistam už tai, kad atliko savo kunigišką ir pastoracinę pareigą, likdamas ištikimas savo sąžinei, savo kaimenei ir Dievui“, - sakė jis.

Kunigas pažymėjo, kad teismas ne tik apgynė jį asmeniškai, bet ir išvengė nacionalinės gėdos, kad Graikija nuteisė stačiatikių šventiką už tai, kad jis vadovavo liturgijai per Apreiškimo šventę.

„Graikijos teismai savo išteisinamuoju sprendimu atsisakė taikyti perteklinį, nelogišką, neefektyvų, antikonstitucinį ir, svarbiausia, šventvagišką vyriausybės dekretą, kuriuo 2020 m. gavėnios metu buvo uždrausti ne tik tikinčiųjų susirinkimai bažnyčiose, bet ir pati Dieviškoji liturgija net vienuolynuose ir Atono kalne“, - pabrėžė kunigas.

Jis priminė, kad panašūs įstatymai galiojo Europoje iki 311 m., valdant Diokletianui, ir Albanijoje, valdant Enverui Hodžai. Net tokie veikėjai kaip Mehmedas Užkariautojas, Leninas ar Stalinas nedrįso imtis tokių kraštutinių priemonių kaip liturgijos draudimas.

Tėvas Anastazijus pažymėjo, kad kaip stačiatikis ir kunigas negalėjo susitaikyti su liturgijos draudimu: „Aš privalėjau laikytis Kristaus įsakymo: ‚Tai darykite mano atminimui‘, neprašydamas ciesoriaus leidimo“.

Baigdamas savo pasisakymą kunigas pacitavo senovės graikų oratoriaus Lizijo žodžius, kuriuos jis pritaikė jį apskundusiam žurnalistui: „Esu beveik dėkingas savo kaltintojui už tai, kad jis suteikė man galimybę dalyvauti šiame teisme, kuris man, kaip kunigui, yra didžiausia garbė.“

The post Graikijos teismas išteisino kunigą, kad jis vedė pamaldas kovidinių apribojimų laikotarpiu appeared first on LAIKMETIS.

COVID-19, kuris pirmą kartą buvo aptiktas centriniame Kinijos Uhano mieste, pražudė milijonus žmonių, sugriovė ekonomiką ir sužlugdė sveikatos apsaugos sistemas.

Pirmadienį PSO paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad Kinija „moraliniu ir moksliniu požiūriu privalo“ pasidalyti daugiau informacijos.

„Prieš penkerius metus (...) Kinija nedelsdama pasidalijo su PSO ir tarptautine bendruomene informacija apie epidemiją ir viruso genų seką. Nieko neslėpdami dalijomės savo prevencijos, kontrolės ir gydymo patirtimi, taip labai prisidėdami prie tarptautinės bendruomenės kovos su pandemija“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Šį mėnesį sukanka penkeri metai nuo tada, kai pirmą kartą buvo pranešta apie protrūkį Uhane.

COVID-19 pandemijos metu PSO ne kartą kritikavo Kinijos valdžią dėl skaidrumo ir bendradarbiavimo stokos.

PSO vadovaujama specialistų grupė, kurią lydėjo kolegos iš Kinijos, 2021-ųjų pradžioje atliko pandemijos kilmės tyrimą.

Bendroje ataskaitoje jie palaikė hipotezę, kad virusą per tarpinį gyvūną perdavė šikšnosparnis žmogui, galimai turguje.

Nuo to laiko tyrėjai negalėjo grįžti į Kiniją, o PSO pareigūnai ne kartą prašė pateikti papildomų duomenų.

The post Kinija tikina, kad nieko neslėpė apie COVID-19 appeared first on LAIKMETIS.

Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atsakas į COVID-19 pandemiją ataskaitoje vertinamas kaip „absoliuti nesėkmė, nes PSO pasidavė Kinijos komunistų partijos spaudimui ir Kinijos politinius interesus iškėlė aukščiau savo tarptautinių pareigų“.

Dokumentas atskleidė aukščiausių JAV visuomenės sveikatos pareigūnų korupciją, pandemijos valdymo klaidas, labiausiai tikėtiną viruso kilmę ir informavo apie įtakingų asmenų, tarp jų – buvusio Niujorko gubernatoriaus A. Cuomo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. To paties A. Cuomo, kurio įsakymu slaugos namai buvo priversti priimti COVID-19 sergančius pacientus. Tikėkimės, kad baudžiamojo persekiojimo metu paaiškės, kiek gyvybių šis įsakymas kainavo. Vėliau A. Cuomo daug kartų sąmoningai ir melavo apie Niujorko slaugos namų tragediją.

JAV ataskaitoje galima įžvelgti analogijų su mūsų valdžios veiksmais. Buvusioji Lietuvos vyriausybė taip pat vadovavosi PSO rekomendacijomis, t.y. vykdė tą pačią Kinijos komunistų partijos diktuotą politiką. Sveikatos teisės institutas ne kartą perspėjo, kad taikytos priemonės nebuvo pagrįstos moksliškai ir grubiai pažeidė žmogaus teises.

Teiginiai apie vakcinaciją neparemti mokslu

Ataskaitoje pripažįstama, kad paskubomis užregistruotos COVID-19 vakcinos, priešingai nei buvo žadėta skatinant masinę vakcinaciją, nesustabdė viruso plitimo. Privaloma vakcinacija nebuvo paremta mokslu ir padarė daugiau žalos nei naudos – ji pamynė žmogaus teises ir net pablogino JAV kariuomenės parengtį, - nurodoma JAV Atstovų rūmų pranešime spaudai.

Panašiai ir Lietuvoje neskiepytiems buvo stengiamasi užkurti pragarą, tą viešai pripažįstant. Dalis neteko darbų, apribota judėjimo laisvė, jie liko už renginių, prekybos centrų ir restoranų durų, studentai buvo metami iš universitetų patalpų ir bendrabučių. Raginta net neteikti sveikatos paslaugų, nebemokėti ligos išmokų. Dabar nenorime prisiminti, kad dalis Lietuvos žmonių patyrė pažeminimą ir žalą, kuriems analogų mūsų nepriklausomoje šalyje niekada nebuvo.

Ginant neegzistuojančią „teisę neužsikrėsti“, buvo pamirštas fundamentalus biomedicininės etikos principas – laisvas ir informuotas sutikimas dėl bet kurios medicininės intervencijos. O jo atsisakę artėjame prie nacių eksperimentų su žmonėmis.

Čia reikia priminti gėdingą Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo galimybių paso įvedimas pripažintas pagrįstu. Šis nutarimas neturi ir net negali būti pagrįstas medicinine logika, kadangi vienintelis teismo vienintelis ekspertas šioje byloje buvo biologijos bakalauras be medicininio išsilavinimo, aršus kovidinių ribojimų šalininkas.

Žala sveikatos priežiūros sistemai

Ataskaitoje pažymima, kad COVID-19 pandemija smarkiai pakenkė Amerikos sveikatos priežiūros sistemai: pablogėjo sveikatos priežiūros kokybė, pailgėjo eilės, sutrumpėjo apsilankymų pas gydytojus trukmė, o ligos dažniau lieka nediagnozuotos.

Akivaizdu, kad tas pats atsitiko ir Lietuvoje. Gelbėdami sveikatos sistemą nuo perkrovimo, pandemijos valdytojai ją rimtai sutrikdė.

Mokyklų uždarymas buvo klaida

Socialinio atstumo rekomendacija, dėl kurios JAV buvo uždarytos mokyklos ir smulkusis verslas, tyrimo išvadose vertinama kaip laužta iš piršto, nepagrįsta mokslu.

Ilgalaikis uždarymas padarė neišmatuojamą žalą psichinei bei fizinei amerikiečių sveikatai, ypač neigiamai paveikdamas jaunesnius piliečius. Dėl mokyklų uždarymo vaikai patyrė didžiulę žalą mokymosi pasiekimams, pablogėjo jų psichinė ir fizinė būklė. 12-17 metų mergaičių bandymų nusižudyti padaugėjo 51 proc.

Deja, absurdiškas idėjas uoliai įgyvendino ir Lietuva, pasižymėjusi vienu ilgiausių mokyklų uždarymų Europoje. 2020-2021 mokslo metais nuotoliniu būdu mokytasi daugiau kaip 200 dienų. Iki pandemijos Lietuvoje apie 13 proc. vaikų turėjo arba emocijų sutrikimų, o antrojo karantino metu tokių padaugėjo iki 50 proc. Tėvų inicijuotas procesas prieš valstybę dėl karantinų žalos vaikams įstrigęs teismuose.

Dezinformacija ir cenzūra

JAV Kongresui pateiktoje ataskaitoje konstatuojama, kad visuomenės sveikatos pareigūnai ignoravo natūralų imunitetą po COVID-19 ir dažnai skleidė dezinformaciją. Jų skelbiami pranešimai buvo prieštaringi ir neskaidrūs, o reakcijos skubotos. Siekdama paneigti tai, ką jie vadino dezinformacija, Biden administracija taikė nedemokratiškus ir, tikėtina, antikonstitucinius metodus, įskaitant „spaudimą socialiniams tinklams cenzūruoti tam tikrą COVID-19 turinį.“

Nuo to nukentėjo ir kitos valstybės, įskaitant Lietuvą, kai YouTube, Facebook ir kt. cenzoriai šalino turinį pagal politinį užsakymą.

Labiausiai tikėtina COVID-19 kilmė – laboratorinė

Ataskaitoje konstatuojama, kad JAV mokesčių mokėtojų pinigai buvo naudojami pavojingiems funkcijos stiprinimo tyrimams, o labiausiai tikėtina COVID-19 kilmė – incidentas laboratorijoje šių tyrimų metu. Potencialiai pavojingų mokslinių tyrimų priežiūros procedūros yra nepakankamos, nepatikimos ir kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai bei nacionaliniam saugumui.

Korupcija

JAV Atstovų rūmų pranešime spaudai nurodoma, kad mažiausiai pusę COVID-19 valdymui skirtų lėšų, išvogė „tarptautiniai sukčiai“ (pranešime „international fraudsters“).

Atitinkamai Lietuvoje Sveikatos teisės instituto atlikto COVID-19 finansų tyrimo išvados rodo, kad daugiau kaip du trečdaliai iš 5 milijardų eurų, Lietuvoje panaudotų COVID-19 valdymui, išleisti nesilaikant įstatymų ir neaišku kam.

Lietuva irgi privalo padaryti išvadas

The Economist duomenimis, Lietuva COVID-19 valdė blogiausiai, užimdama pirmąją vietą pasaulyje pagal mirčių skaičiaus padidėjimą. Nuo COVID-19 pradžios iki šiandien Lietuvoje turime 32 440 perteklinių mirčių. Nurodoma 9 570 iš jų priežastis yra COVID-19. Likusias 22 870 sunku paaiškinti kitaip negu nekompetentingais ar korupciniais Vyriausybės sprendimais, ypač įvertinus tai, kad 2020-2021 metais stacionarinių pacientų skaičius buvo ne didesnis, o mažesnis negu 2015-2019 metais.

Sveikindamas naująją JAV administraciją, linkiu jai atlikti visus veiksmus, kurie yra būtini, kad COVID-19 valdymo absurdai nepasikartotų. Vis daugiau valstybių, panašiai kaip JAV, imasi vertinti taikytas priemones, pripažįsta klaidas, žmogaus teisių pažeidimus, sukeltą žalą, stengiasi išmokti pamokas ir kompensuoti žmonių patirtą žalą.

Deja, ankstesnioji Lietuvos valdžia elgėsi priešingai – I. Šimonytės Vyriausybė su savo ekspertais apsidovanojo vieni kitus už galimybių pasą, puikų pandemijos valdymą ir tai, kad jie negirdėjo kritikų, bandžiusių sustabdyti įsibėgėjusį absurdą. Istorija yra griežta mokytoja. Tie, kad neišmoksta pamokų, yra baudžiami naujomis, todėl esu tikras, kad Lietuvoje yra būtinas panašus tyrimas kaip JAV.

JAV Atstovų rūmų pranešimas spaudai čia.

The post Rimas Jankūnas. JAV įvertino COVID-19 pandemijos valdymą. Ar galime to tikėtis Lietuvoje? appeared first on LAIKMETIS.

Respublikonų kontroliuojamų Atstovų Rūmų Atskirojo pakomitečio dėl koronaviruso pandemijos 520 puslapių ataskaitoje nagrinėjama federalinio ir valstijų lygmens reakcija, taip pat pandemijos kilmė ir skiepijimo pastangos.

„Šis darbas padės JAV ir pasauliui numatyti kitą pandemiją, pasirengti kitai pandemijai, apsisaugoti nuo kitos pandemijos ir, tikėkimės, išvengti kitos pandemijos“, – laiške Kongresui sakė pakomitečio pirmininkas Bradas Wenstrupas (Bredas Venstrupas).

JAV federalinės agentūros, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) bei viso pasaulio mokslininkai priėjo skirtingas išvadas dėl COVID-19 kilmės, nėra pasiektas joks konsensusas.

Dauguma mano, kad virusas Kinijoje išplito nuo gyvūnų, tačiau praėjusių metų JAV žvalgybos analizėje teigiama, kad virusas galėjo būti genetiškai modifikuotas ir ištrūkti iš virusologijos laboratorijos Kinijos Uhano mieste, kur pirmą kartą buvo užfiksuoti žmonių susirgimo atvejai.

„Nelaimingas atsitikimas“

Kongreso ekspertų grupė buvo įtikinta nutekėjimo iš laboratorijos teorija po 25 susitikimų, daugiau nei 30 transkribuotų pokalbių ir daugiau nei milijono puslapių dokumentų peržiūros.

Tyrimo metu dvi dienas už uždarų durų buvo apklausiamas Anthony Fauci (Entonis Faučis) – vyriausybės mokslininkas, tapęs pagrindiniu šalies ekspertu chaotiškomis pirmosiomis 2020-ųjų protrūkio dienomis.

A. Fauci susirėmimai su buvusiu ir būsimu prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) dėl atsako į pandemiją įžiebė dešiniųjų nepasitenkinimą, o po grasinimų jo šeimai dabar jis gyvena supamas apsaugos.

Respublikonai kaltina 83 metų imunologą padedant prasidėti didžiausiai šimtmečio pandemijai. Teigiama, jog A. Fauci davė leidimą finansuoti kinų mokslininkus, kuriuos dešinieji kaltina sukūrus SARS-CoV-2 koronavirusą, kuris sukelia COVID-19.

Vienoje iš pagrindinių ataskaitos išvadų teigiama, kad Nacionalinis sveikatos institutas iš tiesų finansavo prieštaringai vertinamus tyrimus Uhano virusologijos institute, kuriais siekiama sustiprinti virusus, kad būtų rasti kovos su jais būdai.

Komisijos posėdyje birželį A. Fauci kategoriškai neigė nuslėpęs COVID-19 kilmę. Jis tvirtino, kad laboratorijoje ištirtų šikšnosparnių virusų paversti pandemiją sukėlusia variacija būtų „molekuliniu požiūriu neįmanoma“.

Tačiau ekspertų grupės ataskaitoje teigiama, kad SARS-CoV-2 „greičiausiai atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, susijusio su laboratorija ar moksliniais tyrimais“.

Piktas atsakas iš Pekino

Antradienį Pekinas atsakė į ataskaitą sakydamas, kad ji nepatikima, ir apkaltino JAV naudojantis ligos protrūkiu politinėms manipuliacijoms.

„Autoritetinga mokslinė išvada, kurią padarė bendra Kinijos ir PSO ekspertų grupė, yra ta, kad laboratorinis nuotėkis labai mažai tikėtinas“, – įprastoje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).

„Nesant jokių rimtų įrodymų, vadinamoji JAV ataskaita sufabrikavo pagrindines išvadas, apšmeižė Kiniją (ir) suklastojo įrodymus“, – sakė jis.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad karantinas „atnešė daugiau žalos nei naudos“ ir kad kaukių dėvėjimo prievolė buvo „neveiksminga kontroliuojant COVID-19 plitimą“, o tai prieštarauja kitiems tyrimams, rodantiems, kad kaukės viešose vietose mažina infekcijos plitimą.

Kritikos sulaukė ir saugaus atstumo laikymosi gairės, tačiau pripažinta, kad kelionių apribojimai išgelbėjo žmonių gyvybes.

Tyrėjai nustatė, kad D. Trumpo „Warp Speed“ – viešai finansuojamas vakcinų kūrimo projektas – buvo nepaprastai sėkmingas, tačiau mokyklų uždarymas turės ilgalaikį poveikį JAV vaikams.

The post COVID-19 „greičiausiai“ atsirado dėl nelaimingo atsitikimo Kinijos laboratorijoje, teigiama ataskaitoje appeared first on LAIKMETIS.

STI yra medicinos, teisės ir kitų sričių ekspertų komanda, susibūrusi tam, kad padėtų Lietuvos valstybei rasti tinkamus sveikatos politikos sprendimus, ypač reaguojant į visuomenės sveikatos priežiūros iššūkius.  

Covid-19 pandemijos įkarštyje STI paskelbė „Dėl kovos su Covid-19 priemonių“ deklaraciją, kurią pasirašė 35516 piliečių.

Kristina Zamarytė-Sakavičienė taip komentavo savo naujų pareigų iššūkius: „Pirmasis mano tikslas šiose pareigose yra sugražinti etinius principus į sveikatos politiką ir priminti Lietuvos gyventojams, kokias teises jie turi. Jei lietuviai aktyviai naudotųsi savo teisėmis, jas būtų žymiai sunkiau apriboti.

Todėl grįšime prie švietėjiškos STI misijos. Kartu sieksime apginti pažeistas pacientų teises teisminėmis priemonėmis. Planuojame greitu metu paleisti iniciatyvą, kuri padėtų susitikti nukentėjusiems pacientams, juos apginti galintiems teisininkams ir neabejingiems rėmėjams.“

„Kristina yra mano ilgametė bendražygė, pažįstu ją apie 20 metų. Kartu pasiekėme nemažai didelių tikslų ir kovojom su rimtomis problemomis sveikatos ir farmacijos sektoriuje. Be jos STI nebūtų nuveikęs nei pusės tiek, kiek pavyko nuveikti.

Gerbiu Kristiną kaip aktyvią, protingą, sąžiningą kolegę. Džiaugiuosi, kad galiu ramiai perleisti STI vairą į geras, patikimas rankas. Dėkoju Kristinai už jau kartu nuveiktus ir būsimus darbus bei linkiu sėkmės naujose pareigose!“, - apie K. Zamarytę-Sakavičienę atsiliepė jos pirmtakas Rimas Jankūnas.

Kristina Zamarytė-Sakavičienė yra teisininkė, kuri specializuojasi sveikatos teisėje. Ji buvo viena iš STI steigėjų ir pagrindinė STI veiklos koordinatorė.

MRU Kristina dėstė sveikatos teisę, vedė geros klinikinės praktikos mokymus gydytojams-tyrėjams, dirbo Seimo Sveikatos reikalų komitete ir Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje; dalyvavo Europos vaistų agentūros (EVA) darbo grupėse ir vykdė EVA pareikalautas GKP inspekcijas skirtingose valstybėse.

Šiais metais ji nesėkmingai kandidatavo į Seimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

K. Zamarytė-Sakavičienė yra žinoma visuomenininkė, aktyvi Katalikų Bažnyčios narė, ištverminga tradicinių vertybių gynėja.

The post Nauja STI direktore tapo Kristina Zamarytė-Sakavičienė appeared first on LAIKMETIS.

Lisa Domski (Liza Domski) buvo atleista iš darbo Mičigano ne pelno siekiančioje sveikatos draudimo bendrovėje „Blue Cross Blue Shield of Michigan“ (BCBSM), kurioje ji daugiau kaip 30 metų dirbo IT specialiste.

2021 m. spalį BCBSM įgyvendino skiepų politiką, pagal kurią darbuotojai turėjo būti visiškai paskiepyti nuo COVID-19 arba prašyti religinių ar medicininių sąlygų pritaikymo.

Domski kreipėsi dėl religinės išimties, naudodamasi bendrovės nustatytomis priemonėmis, tarp kurių buvo rašytinis pareiškimas, paaiškinantis jos įsitikinimus, ir jos parapijos kunigo vardas, pavardė ir kontaktinė informacija, tačiau bendrovė jos prašymą atmetė.

Domski prašė religinės išimties, remdamasi savo įsitikinimu, kad visos tuo metu apyvartoje buvę skiepai nuo Covid - 19 buvo išbandyti arba sukurti naudojant embriono ląsteles, gautas aborto metu.

Be to, Domski tuo metu dirbo nuotoliniu būdu, todėl nekėlė pavojaus kitiems darbuotojams.

Po nuosprendžio Domski atstovaujantis advokatas pareiškė: „Lisa atsisakė išsižadėti savo tikėjimo ir įsitikinimų ir buvo neteisėtai atleista iš vienintelio jai prieinamo darbo.

„Šiandieninis prisiekusiųjų verdiktas sako BCBSM, kad religinei diskriminacijai Amerikoje ne vieta, ir patvirtina kiekvieno žmogaus teisę į religijos laisvę.“

Mičigano bendrovė paskelbė tokį pareiškimą:

„Įgyvendindama vakcinų politiką, BCBSM sukūrė prisitaikymo procesą, kuris atitiko valstijos ir federalinius įstatymus ir gerbė nuoširdžiai puoselėjamus darbuotojų religinius įsitikinimus. Nors bendrovė gerbia prisiekusiųjų procesą ir dėkoja atskiriems prisiekusiesiems už jų tarnybą, esame nusivylę nuosprendžiu. Bendrovė peržiūri savo teisines galimybes ir artimiausiomis dienomis nuspręs, kaip elgtis toliau.“

Prisiekusieji priteisė Domski 10 mln. dolerių moralinės žalos, 1,7 mln. dolerių negauto darbo užmokesčio ir 1 mln. dolerių neturtinės žalos.

The post JAV atsisakiusi skiepytis katalikė laimėjo bylą prieš ją atleidusią kompaniją appeared first on LAIKMETIS.