BBC technologijų žurnalistas Jamesas Claytonas (Džeimsas Kleitonas) sakė Muskui: „Visai neseniai kalbėjomės su žmonėmis, dalyvavusiais moderavimo procese, ir jie tiesiog sakė, kad nepakanka žmonių, kurie galėtų prižiūrėti šiuos dalykus, ypač susijusius su neapykantos kalba bendrovėje. Ar norite tai spręsti?"

Tada Muskas paprašė pašnekovo įvardyti bent vieną „neapykantos kalbos" atvejį, su kuriuo jam teko susidurti „Twitter" tinkle, tačiau jis to padaryti nesugebėjo.

„Apie kokią neapykantos kalbą šnekama? Kur matote, kad neapykantos kalbų daugėja? Aš nematau."

Tada Muskas paprašė Claytono „apibūdinti neapykantą kurstantį dalyką", į ką pašnekovas atsakė: „Na, taip, žinote, turinys, kuris sukeltų reakciją, kažkas šiek tiek rasistinio, šiek tiek seksistinio."

Jūs teigiat, kad matote daugiau neapykantą kurstančio turinio, o paskui negalėjote įvardyti nė vieno pavyzdžio, tai absurdas.

Tada Muskas Claytonui replikavo „jei esama kažkokio šiek tiek seksistinio turinio, tai jis turėtų būti uždraustas?" ir pridūrė: „Prašau vieno pavyzdžio, o jūs negalite pateikti nė vieno…. Sakau, pone, kad nežinote, apie ką kalbate. Jūs teigiat, kad matote daugiau neapykantą kurstančio turinio, o paskui negalėjote įvardyti nė vieno pavyzdžio, tai absurdas", - tvirtino E. Muskas.

Tada Claytonas pakeitė temą ir paklausė, kodėl „Twitter" nustojo imtis veiksmų prieš kovidines dezinformacijos taisykles pažeidžiančias žinutes, į ką Muskas atsakė: „Kovidas nebėra problema".

Tada Muskas perklausė: „O kaip dėl BBC dezinformacijos apie kovidą? Ar BBC apskritai yra atsakinga už dezinformaciją apie skiepų maskavimą ir šalutinį poveikį? Ir visai apie tai nepranešė?" - pridūrė jis.

Muskas tęsė: „O kaip dėl to, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė darė spaudimą BBC, kad ši pakeistų redakcinę politiką COVID-19 klausimu, ar apie tai žinojote?"

Žurnalistas nieko neatsakė, ir vietoj to, pasiūlė „pasikalbėti apie ką nors kita".
Vėliau per „BBC News" transliuotame reportaže nebuvo parodytas nė vienas iš šių epizodų. Visą pokalbį Elonas Muskas transliavo savo socialinio tinklo paskyroje.

The post Elonas Muskas apkaltino BBC nuslėpus informaciją apie Covid - 19 vakcinų šalutinį poveikį appeared first on LAIKMETIS.

59,8 proc. respondentų teigė nepritariantys ar greičiau nepritariantys tokioms išmokoms, 26,5 proc. apklaustųjų jas palaikė, o dar 13,7 proc. žmonių neturėjo nuomonės.

Vertinant apklausos rezultatus pagal visus šešis kriterijus – amžių, lytį, išsilavinimą, pajamas, socialinę padėtį ir gyvenamąją vietą – nepritariančiųjų visais atvejais buvo daugiau nei pusė.

Jaunimas – lakmuso popierėlis

Pasak „Vilmorus“ vadovo sociologo Vlado Gaidžio, apklausos rezultatus puikiai iliustruoja pastaruoju metu matomos skiepijimosi tendencijos – nors išmoka skiriama, žmonės vakcinuotis nesuplūdo.

Jo teigimu, jaunesnio amžiaus žmonės šioje apklausoje yra savotiškas indikatorius: „Jei jaunimas, kuriam paprastai negaila nieko, o ypač pensininkams, sprendžiant iš kitų tyrimų, pasisakė neigiamai, tai aš sakyčiau, kad čia pats principas logiškai yra nepriimtinas.“

„Jiems greičiausiai kyla klausimas, kodėl valdžia turi finansuoti tuos, kurie patys savo sveikata nesirūpina? Kodėl valdžia turi mokėti? Juk pats už savo sveikatą atsakai“, – kalbėjo V. Gaidys.

Jis taip pat teigė, kad įtakos rezultatams turėjo ir tai, jog didžioji žmonių dalis jau yra pasiskiepijusi, tad išmoka vien iki šiol nepasiskiepijusiems senjorams ir dėl to gali atrodyti neteisinga. Be kita ko, šios išmokos nepalaikė net patys apklausoje dalyvavę pensininkai.

„Tiek pensininkams, tiek visiems kitiems, matyt, norisi, kad išmoką gautų visi pasiskiepiję, o ne tik maža grupė“, – svarstė sociologas.

Be kita ko, šios išmokos nepalaikė net patys apklausoje dalyvavę pensininkai

Kiek daugiau nei pusė – 57,6 proc. – jaunesnių nei 29-erių metų žmonių nepritarė 100 eurų išmokai. Tuo metu tarp vyresnių nei 70-ies tokių buvo 53,1 proc., o tarp visų pensininkų – 53,6 procento.

V. Gaidys atkreipė dėmesį, kad 100 eurų išmokos senjorams nepalaikė ir valdančiųjų elektoratas.

Praėjusią savaitę premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė teigė, kad numatyta 100 eurų išmoka neturėjo didelio poveikio skatinant vyresnius nei 75-erių žmones skiepytis nuo COVID-19. Pasak jos, senjorai kartoja argumentus, jog niekur neina, su niekuo nesusitinka, todėl virusas jiems nėra pavojingas, be to, baiminasi nepageidaujamų reakcijų ir vakcinos poveikio sveikatai.

100 eurų vienkartinė išmoka skiriama 75-erių ir vyresniems senjorams, nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepijusiems dviem dozėmis, bei tiems, kurie iki kitų metų balandžio pasiskiepys sustiprinančia doze.

Ž. Gudlevičienė vyresnio amžiaus žmones, norinčius minėtosios finansinės paskatos, ragina per artimiausias dienas suskubti pasiskiepyti, jog iki gruodžio spėtų gauti ir antrąją dozę.

----------

Tikslūs tyrimo rezultatai:

Klausimas: Ar pritariate, ar nepritariate, kad būtų skirta 100 eurų išmoka naujai nuo COVID-19 pasiskiepijusiems arba sustiprinančiąją dozę gavusiems vyresniems nei 75 metų gyventojams?

Atsakymai: pritariu – 12,6 proc.; nepritariu – 42,9 proc.; greičiau pritariu – 13,9 proc.; greičiau nepritariu – 16,9 proc.; sunku pasakyti – 13,7 procento.

Apklausa vykdyta spalio 15 – 22 dienomis. Akivaizdiniu interviu ir interviu telefonu apklaustas 1 tūkst. 18 ir vyresni Lietuvos gyventojų. Maksimali jos paklaida siekia 3,1 procento.

The post Daugiau nei pusė žmonių nepalaiko 100 eurų išmokos senjorams už skiepą appeared first on LAIKMETIS.

„Tie, kas nesiskiepija, tuos darbe pakeisim. Turim visą eilę priemonių išspręsti šią situaciją. Su centrine valdžia šiuo metu deramės, kad ji išduotų kuo daugiau darbinių vizų užsieniečiams, kurie galėtų užimti darbo vietas sveikatos ir priežiūros srityje, - sakė gubernatorė.

„Vienintelė problema, kodėl mes dar nesugrįžom į normalų gyvenimą yra tai, kad vis dar yra nesiskiepijančių, - teigė Kathy Hochul.

The post Niujorko gubernatorė: nevakcinuotus darbuotojus pakeisim imigrantais appeared first on LAIKMETIS.

„Individams labai sunku yra nezuikiauti – visi galvoja, kad pandemiją kažkas suvaldys, bet kažkas kiti, jeigu kažką išspręsime, tai kažkieno kito sąskaita, o aš jau neprisidėsiu. Tai manau, kad kievienas klastojimas, kiekvienas išsisukinėjimas, kiekvienas sukčiavimas yra kažkuria prasme veltėdžiavimas ir būtent ignoravimas visos visuomenės poreikių“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.

Jis apgailestavo, jog visuomenėje garsiai kalbant apie individo laisves pamirštamos jo pareigos bei valstybės funkcionavimo ir saugumo užtikrinimo svarba, dėl ko turi susivienyti visa visuomenė.

„Įsigalėjimas individualistinės pasaulėžiūros ir sąmokslo teorijų ir kitų dalykų, nematymas atvirų duomenų ir kitų mus veda tik prie to, kad belieka tik pasakyti, kad Lietuvos vyriausybė slepia nuo žmonių informaciją, kad žemė yra plokščia“, – pridūrė ministras.

Policija aiškinasi aplinkybes atvejų, kai pranešta apie siūlymus nusipirkti suklastotus galimybių pasus prie barų, kurie jų reikalauja.

Policija aiškinasi aplinkybes atvejų, kai pranešta apie siūlymus nusipirkti suklastotus galimybių pasus prie barų, kurie jų reikalauja

Verslui leidžiama vykdyti veiklą įleidžiant lankytojus tik su galimybių pasu – tokiu atveju nebereikia laikytis apribojimų, jie tampa tik rekomendacija. 

Norintiems toliau priimti klientus be galimybių paso, galioja griežtesni apribojimai, o nuo rugsėjo 13-osios didžioji dalis paslaugų galės būti teikiamos tik įgijusiems imunitetą po skiepų ar ligos arba turintiems neigiamą PGR testą.  

The post A. Dulkys: sukčiaujantys dėl galimybių paso ignoruoja visuomenės poreikius appeared first on LAIKMETIS.