„Tai mano pirmasis užsienio vizitas pradėjus eiti Seimo maršalkos pareigas prieš tris mėnesius. Tai rodo, kiek mums svarbi Lietuva (...) Mums labai svarbu išlaikyti partnerystę, ypač esant šiai sudėtingai situacijai“, – pirmadienį Vilniuje po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė Sz. Holownia.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos ir Lenkijos seimų pirmininkai susitinka reguliariai. Noriu patikinti, kad taip ir toliau bus, nes esame reikalingi vieni kitiems tam, kad galėtume sutarti dėl bendrų pozicijų“, – tvirtino jis.

Sz. Holownia pranešė savo ruožtu pakvietęs V. Čmilytę apsilankyti Varšuvoje.

„Pakviečiau Seimo pirmininkę į Lenkiją, susitarėme kuo greičiau organizuoti Liublino trikampio (Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos – BNS) susitikimą parlamentų formatu pas mus Lenkijoje tam, kad vėl įvyktų pokalbis, būtų galimybė pasikalbėti apie tai, kas šiuo metu mums svarbiausia“, – teigė Lenkijos parlamento vadovas.

Tai mano pirmasis užsienio vizitas pradėjus eiti Seimo maršalkos pareigas prieš tris mėnesius. Tai rodo, kiek mums svarbi Lietuva

Lietuvos Seimo vadovė savo ruožtu dėkojo Lenkijai už jos indėlį į regiono saugumą ir gynybą, paramą Ukrainai.

„Pažymėjome Lenkijos lyderystę skiriant net 4 proc. BVP savo gynybai. Tai labai svarbus signalas mūsų sąjungininkams, kad Europos šalys, šio regiono valstybės – tiek Lenkija, tiek Lietuva, tiek Latvija, tiek Estija – rūpinasi savo saugumu ir gynyba, rodo pavyzdį kitiems“, – tvirtino ji.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat akcentavo būtinybę koordinuotai veikti dėl sankcijų Rusijai, Baltarusijos atžvilgiu.

Nors Sz. Holownia, kaip Lenkijos parlamento vadovas, Vilniuje lankosi pirmą kartą, su V. Čmilyte-Nielsen jie jau buvo susitikę Briuselyje.

„Laimei, šiandien ji neprivertė manęs žaisti šachmatais. Net tris šachmatų lentas ji turi savo kabinete, iš pradžių jaučiau įdėmų žvilgsnį ir klausimą, ar aš žaidžiu, bet nenorėjau būti nugalėtas pasaulinio lygio čempionės, tad, kaip patys suprantate, atsisakiau žaisti“, – sakė maršalka.

V. Čmilytė-Nielsen yra laimėjusi Europos moterų šachmatų čempionatą, turi didmeistrės vardą.

Pirmadienį Seime kreipdamasis į V. Čmilytę-Nielsen Lenkijos Seimo maršalka teigė, kad jie yra nauja politikų karta tiek Europoje, tiek savo šalyse, kuri turi išspręsti ir įsisenėjusias problemas.

„Gerbiame vyresniąją politikų kartą ir jų palikimą, bet taip pat žinome, kad mūsų atsakomybė yra kuo greičiau išspręsti reikalus, kurie iki šiol nebuvo išspręsti mūsų senelių ir tėvų kartų, kad galėtume kuo greičiau pereiti į saugumo užtikrinimą mūsų vaikams ir anūkams. Tai yra esminis klausimas“, – sakė jis.

Sz. Holownia priminė Lietuvos lenkų keliamą klausimą dėl Tautinių mažumų įstatymo.

Tautinių mažumų įstatymo Lietuvoje nėra nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė redakcija.

„Seimo pirmininkė patikino, jog dabartinė Lietuvos valdžia turi intencijų dėl spręsti problemas, kurias kelia lenkų tautinė mažuma, kalbame apie švietimo ir pavardžių rašymo klausimus. Tas procesas bus tęsiamas ir dėl to labai džiaugiuosi“, – kalbėjo svečias.

V. Čmilytė-Nielsen vėliau žurnalistams patikslino, kad kalbėta apie Vyriausybės rengiamą naują Tautinių mažumų įstatymo projektą. Anot jos, apie diakritinių ženklų  įteisinimą asmenvardžiuose Lenkijos Seimo maršalka neužsiminė.

„Suprantu, kad politika turi savo reikalavimus ir ne viską pavyks įgyvendinti iš karto, bet svarbiausia yra intencija ir tai, kad žingsnis po žingsnio einama gera kryptimi, nes eiti turime kartu“, – sakė Sz. Holownia.

„Esame kartu, būsime kartu ir, turiu vilties, kad mes su Viktorija būsime pajėgūs parodyti visiems, kad Lenkija ir Lietuva yra tikrai broliai ir seserys, kurie gerbia vieni kitus, myli vienas kitą, kartais susipyksta, bet galų gale vienas kitą palaiko“, – pridūrė jis.

Lietuvos ir Lenkijos delegacijų susitikime dalyvavęs Seimo narys Emanuelis Zingeris žurnalistams teigė, kad Lenkija nebekelia pretenzijų Lietuvai dėl pavardžių rašybos.

Jis sakė su buvusiu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku Vytautu Landsbergiu apie tai kalbėję su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu, anksčiau aštriai kėlusiu šį klausimą.

„Mes su profesoriumi Vytautu Landsbergiu pasveikinome telefonu R. Sikorskį, kai jis buvo patvirtintas ministru, ir paklausėme, ar yra kokių nors pretenzijų. Jis pasakė: Ne“, – tvirtino E. Zingeris. 

Anot jo, Lenkija vertina Lietuvos Seimo priimtą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą, kai buvo įteisinta „w“, „x“ ir „q“ rašyba, Gegužės 3-iosios paskelbimą atmintina diena.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, per susitikimą nekilo klausimas ir dėl nepaskirto Lietuvos ambasadoriaus Varšuvoje. 

„Turint galvoje, kad kolega dabar išvyko į Prezidentūrą, gal ten bus aptartas“, – svarstė ji.

Sz. Holownia iš Seimo išvyko susitikti su prezidentu Gitanu Nausėda.

Lietuva diplomatinio atstovo Lenkijoje neturi nuo pernai rudens, kai kadenciją baigė ambasadorius Eduardas Borisovas. Užsienio reikalų ministras ir prezidentas naują kandidatūrą derina nuo 2022 metų lapkričio.

Anot Prezidentūros pranešimo, per susitikimą G. Nausėda išreiškė Lietuvos pasirengimą išlaikyti ir stiprinti strateginę partnerystę su Lenkija bei plėsti jau sėkmingai vykdomą bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje.

Anot G. Nausėdos, Lietuva suinteresuota aktyviai dalyvauti bendruose dviejų šalių gynybos pramonės vystymo projektuose ir rengti bendras karines pratybas. Jis taip pat akcentavo būtinybę glaudžiai bendradarbiauti stiprinant Suvalkų koridoriaus saugumą, pabrėžė bendrų infrastruktūros projektų įgyvendinimo svarbą, ypač užbaigiant elektros tinklų sinchronizaciją, „Rail Baltica„ ir „Via Baltica“ projektus, stiprinant karinį mobilumą.

Buvęs televizijos laidų vedėjas, įkūręs savo centristų partiją „Polska 2050“, S. Holownia Lenkijos Seimo pirmininku išrinktas pernai lapkritį.

The post Pirmojo vizito į Lietuvą atvykęs Lenkijos Seimo vadovas: esame reikalingi vieni kitiems appeared first on LAIKMETIS.

„Gynybos mokestis, apie kurį imta pakankamai aktyviai kalbėti, mano manymu, tokia idėja būtų realistiška tik tokiu atveju, jei dėl to tikrai duotų įsipareigojimą ir imtų tartis visos parlamentinės partijos, nes čia negali būti politikavimo šia tema“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Nėra palankiausias laikas

Klausiama, ar dėl tokio mokesčio būtų realu susitarti priešrinkiminiu laikotarpiu, ji sutiko, kad tai nėra palankiausias metas rasti sprendimus dėl naujų mokesčių, bet dėl fundamentalių valstybei klausimų, tokių kaip saugumas, reikėtų siekti sutarimo.

„Ar rinkiminiu laikotarpiu yra realu susitarti, pasekti kažkokį nacionalinį susitarimą, mes visi suprantame, kad tai nėra labai palankus laikas, bet, kita vertus, tokie fundamentalūs dalykai kaip valstybės saugumas turėtų sakyti, kad politikai turėtų peržengti per rinkiminius išskaičiavimus“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai sukritikavus kitų metų gynybos biudžeto projektą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas

Pasak L. Kasčiūno, jis ims telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.

Kaip vieną iš galimų gynybos mokesčio pavyzdžių jis minėjo Estijoje dviem procentiniais punktais padidintą pridėtinės vertės mokestį (PVM). 

Papildomai perspėti nereikia

Komentuodama pastaruoju metu paaštrėjusius užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio perspėjimus dėl Rusijos keliamos grėsmės Seimo pirmininkė teigė, kad užsienyje tokia pozicija – sveikintina, o šalies viduje tokiems perspėjimams nėra poreikio, nes žmonės suvokia situacijos rimtumą.

„Kalbant su užsienio lyderiais, būnat tarptautiniuose formatuose mūsų užsienio reikalų pozicija yra labai sveikintina, nes svarbu užtikrinti, kad dėmesys Ukrainai nesilpnėtų. Akivaizdu, kad pasaulyje dėl Rusijos agresijos jėgų balansas ir taisyklėmis grįsta tvarka buvo sutrikdyta. Kyla pavieniai, bet vis daugiau, krizių židiniai, ir tai šiek tiek nuima dėmesio nuo Ukrainos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, vienas iš Lietuvos tikslų yra visuose formatuose priminti, kad Rusijos karas su Ukraina nėra regioninis konfliktas, nesutarimas tarp kaimyninių valstybių, o „grubus tarptautinės teisės pažeidimas, agresija“.

Tuo tarpu Lietuvoje žmonių įtikinėti grėsmių rimtumu, anot jos, nėra poreikio, reikia pereiti prie veiksmų.

„Įtikinėti mūsų, kad karas Ukrainoje yra arti ir kad jis kelia egzistencinį pavojų ne tik regionui, bet ir visai Europai, aš sakyčiau, nėra poreikio, manau, kad Lietuvoje kiekvienas gyventojas tą supranta. Aš sakyčiau, kad žinutė čia turėtų būti tokia, kad mes turime pereiti prie veiksmų, prie darbų“, – pažymėjo parlamento vadovė.

Praėjusią savaitę G. Landsbergis paragino nepasiduoti apatijai galvojant, kad Lietuvą apgins penktasis NATO straipsnis, ir ragino galvoti apie strateginius pokyčius savo gynyboje. Jo teigimu, Ukrainai suteiktos paramos gali neužtekti laimėti prieš Rusiją ir ši per kelerius metus gali atkurti savo pajėgas naujam puolimui.

The post Seimo pirmininkė: gynybos mokestis būtų realus, jei dėl to susitartų visos partijos appeared first on LAIKMETIS.