Aiškią poziciją dėl Seime svarstomo projekto šalies vadovas išsako pirmą kartą, anksčiau jis teigė pritarsiantis tokiam projektui, kuris neprieštaraus konstitucinei šeimos sampratai.

„Jei norime spręsti vienos lyties piliečių tarpusavio ryšio klausimą, reikia jį spręsti kitais būdais. Ne per šeimą arba darinį, kuris de facto tampa šeimos analogija, ir tai norima įtvirtinti Civilinės sąjungos įstatymu, o per, pavyzdžiui, Artimo ryšio institutą. Tai natūraliai išspręstų dabar egzistuojančias problemas“, – Laimos Lavastės knygoje „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ teigia šalies vadovas.

Konstitucijos 38 straipsnyje teigiama, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, o „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.

G. Nausėda knygoje sakė matantis pastangas išplėsti per santuoką atsirandančios šeimos sampratą pažeidžiant šį straipsnį.

„Tai daroma net su kai kurių konstitucinės teisės „žinovų“ pagalba, jie varto Konstituciją taip, kaip jiems patinka“, – tvirtino prezidentas.

Jis taip pat sakė matęs pastangas numarinti bei „į stalčių“ nukišti Artimo ryšio projektą.

Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“. Jis taip pat tvirtino, jog šeima yra grindžiama „santykių turiniu“, o forma „esminės reikšmės neturi“.

Be to, KT pažymėjo, jog konstitucinė šeimos samprata, kitaip nei santuokos samprata, yra neutrali lyties požiūriu.

Pats G. Nausėda yra sukritikavęs tokį išaiškinimą.

„Aš to nesureikšminu“

Šalies vadovas teigė, kad keliantieji klausimą dėl Civilinės sąjungos priėmimo laiko „mūsų Konstitucijos 38 straipsnį tuščia vieta“.

„Man, kaip Lietuvos prezidentui, kurio viena iš svarbiausių prievolių yra gerbti mūsų pagrindinį įstatymą – Konstituciją – tai yra nepriimtina. Kitose šalyse, kuriose yra įteisintos tos pačios lyties žmonių santuokos, konstitucijos yra pakeistos, arba tam netrukdydavo“, – rašoma knygoje.

„Dėl šių vertybinių nuostatų man, suprantama, tenka patirti ir tam tikrų politikų bei asmenų grupių puolimą. Bet aš to nesureikšminu. Daug važinėju po Lietuvą, bendrauju su žmonėmis ir ne kartą iš jų išgirstu: „Ačiū, Prezidente, kad ginate šeimos vertybes“. Niekas negalėtų apkaltinti manęs savo vertybių pardavinėjimu“, – teigiama joje

Liberalų Seimo politikų praėjusioje kadencijoje siūlytas priimti Civilinės sąjungos projektas įteisintų neutraliai lyčiai partnerystę, jis parlamente yra įveikęs svarstymo stadiją, tad jo priėmimui trūksta dar vieno balsavimo.

Projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Pateikimo stadiją Seime yra įveikęs ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymas įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius. Šio įstatymo priėmimui trūksta dviejų balsavimų.

„Tai buvo mano požiūris“

Prezidentas taip pat gynė kritikos sulaukusį jo sprendimą 2021 metais pasisakyti per vadinamąjį „Didįjį šeimos gynimo maršą“.

Iš anksto įrašytu vaizdo įrašu kreipdamasis į sostinės Vingio parke susirinkusius žmones, G. Nausėda irgi teigė, jog reikia teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, tačiau tai turi būti daroma laikantis Konstitucijos.

Knygoje šalies vadovas atskleidė, kad kai kurie patarėjai siūlė nesikišti į diskusijas dėl šeimų gynimo maršo, bet jis nusprendė priešingai.

„Iš šio (kreipimosi – BNS) teksto ir šiandien neišbraukčiau nė žodžio. Nervingoje to meto atmosferoje kiekvienas galėjo kažkuo piktintis. Dalis teksto galėjo nepatikti Vingio parke susirinkusiems žmonėms, kita dalis – save vadinantiems teisuoliams, tačiau tai buvo mano požiūris, kurį būtinai norėjau išsakyti“, – tvirtino G. Nausėda.

Knyga „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ bus išleista per vasario 27 dieną prasidėsiančią Vilniaus knygų mugę.

The post Gitanas Nausėda: vienos lyties piliečių tarpusavio ryšio klausimą, reikia spręsti kitais būdais appeared first on LAIKMETIS.

Anot jo, tai, kaip mėginama šį klausimą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, rodo, jog klausimu nesirūpinama rimtai.

„Aš manau, kad tai dar viena eilinė provokacija, kuria bus pasiektas tik eilinis visuomenės erzinimas ir kiršinimas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

„Kai tai tampa kažkokia reklamine akcija, kad mes esame tokie ir nepamiršime klausimo, tai aš tai ir vertinu kaip reklaminę akciją, kuri nepasieks reikalingų rezultatų“, – pridūrė jis.

Pasak premjero, jeigu iniciatyva būtų rimta, projekto rėmėjai kreiptųsi į kitas frakcijas, ieškotų paramos, tačiau tai nevyko.

Jis pats sakė neketinantis telkti paramos tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių partnerystę įteisinančio Civilinės sąjungos įstatymo priėmimui, nes šio klausimo nėra Vyriausybės programoje, tačiau balsuojant Seime projektą palaikytų.

Kaip rašėme anksčiau naujojoje Seimo kadencijoje dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto galutinai apsispręsti parlamentarus ragina keli konservatoriai – Matas Maldeikis šią savaitę savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė su frakcijos kolegomis Jurgita Sejoniene ir Arūnu Valinsku siūlantys šį teisės akto projektą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą.

Seimas prieš beveik dvejus metus po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

Jis numato, kad sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną.

The post Premjeras Gintautas Paluckas: siūlymas priimti Civilinės sąjungos įstatymo projektą - provokacija appeared first on LAIKMETIS.

„Mes frakcijoje tokios inventorizacijos nesame turėję, juo labiau, kad nebuvo galimybių šioje naujoje Seimo kadencijoje tuos klausimus aptarti“, – teigė konservatorius.

„Kai atsiras klausimas darbotvarkėje, bus aišku, kiek iš tiesų to palaikymo esama“, – kalbėjo jis.

Siūlymą įtraukti Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą į Seimo pavasario sesijos darbų programą teikia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Matas Maldeikis, Jurgita Sejonienė ir Arūnas Valinskas.

„Atsiuntė tokį siūlymą į frakciją, šiuo metu mes kaip tik renkame pasiūlymus pavasario sesijai, tai jie tiesiog siūlo šį klausimą įtraukti, kad darbų programoje būtų toks projektas“, – teigė M. Lingė.

„Frakcijoje dėl to dar nesame diskutavę, esame numatę kitą savaitę turėti tam aptarimui skirtą laiką, ką siūlysime nuo frakcijos įtraukti į darbų programą“, – sakė jis.

Pasak M. Lingės, siūlymas įtraukti Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą į sesijos darbų programą gali būti teikiamas tiek frakcijos vardu, tiek pavienių parlamentarų.

Jis sakė su naujuoju partijos pirmininku Laurynu Kasčiūnu šio klausimo dar nespėjęs aptarti.

„Manau, kad tuoj pakalbėsime“, – sakė M. Lingė.

Naujasis TS-LKD pirmininkas BNS yra sakęs, jog pozicijos dėl partnerystės įteisinimo nekeičia ir šio įstatymo projekto nepalaikytų.

Socdemai pavasario sesijoje šio klausimo nesiruošia svarstyti

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas sako, kad partijoje dėl šio pasiūlymo palaikymo apsitarta nėra.

„Kol kas nesam apsitarę. Dar šios kadencijos Seimo sudėtyje, frakcijoje nesvarstėm kiek palaikytų (Civilinės sąjungos įstatymą – BNS)“, – BNS sakė R. Motuzas.

Anot R. Motuzo, abejonių kelią ir tai, jog apie pasiūlymą prabilta praėjus vos parai po to, kai partijos pirmininku buvo išrinktas buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

„Ir mes žinom, kad konservatyvusis (...), krikščioniškasis sparnas nepritaria, ne visi pritaria tam įstatymo projektui“, – pabrėžė jis.

Politikas BNS patikino, jog socialdemokratai yra įsipareigoję savo rinkėjams per kadenciją išspręsti Civilinės sąjungos įstatymo klausimą, tačiau įtraukti jo į pavasario sesijos darbotvarkę neketina.

„Dabar negaliu pasakyti termino, kada mes imsimės svarstymo to projekto, bet esam įsipareigoję rinkėjams“, – teigė socialdemokratas.

„Jau intensyviai svarstėm ir per praeitą frakcijos posėdį, ir vakar koalicinėj taryboj kalbėjom apie pavasario sesijos darbų programą ir svarbiausius teisės aktus. Tai kol kas pavasario sesijoj nesam numatę įtraukti šio įstatymo projekto“, – kalbėjo jis.

Anot R. Motuzo pirmieji darbai, kuriems bus teikiamas prioritetas pavasario sesijos metu – Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimas, mokestinė reforma siekiant surinkti lėšas gynybos finansavimui, taip pat antra pensijų pakopa, mokyklų tinklo pertvarka.

Seimo pirmininkas nemato perspektyvų

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog frakcija tokiam projektui nepritartų.

Tačiau, anot jo, „aušriečiai“ galėtų palaikyti tokį įstatymo projektą, kuriame būtų apibrėžti tik bendro gyvenimo teisiniai aspektai.

„Mes esam kalbėję, mes nepritariam projektui, jeigu jis bus susietas su santuokos ir šeimos elemento atitikmenimis, tai tikrai tokiam dalykui nepritarsim“, – BNS antradienį sakė R. Žemaitaitis.

„Jeigu tai yra partnerystė arba kitaip vadinama ūkinė sutartis, kur čia daugelis ją traktuoja, tai yra dėl medicinos informacijos gavimo, dėl paveldėjimo, dėl paskolinių dalykų ir panašiai, tai tikrai tas projektas gali eiti ir čia kažkokių didelių klausimų, ko gero, nekils, – kalbėjo politikas. – Bet jeigu bus įdėti šeimos elemento dalykai, tai jam niekados nebus pritarta.“

Panašų projektą praėjusioje kadencijoje siūlė konservatorius Paulius Saudargas. Jis ragino įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir tvirtino, kad tokia iniciatyva neprilygina nesusituokusių skirtingų ar vienos lyties porų šeimai.

Šiam projektui Seimas pritarė po pateikimo.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako tokiam projektui nematantis perspektyvos.

„(...) jeigu bus iniciatyvos atskirų Seimo narių, ko gero, bus svarstoma, kaip balsuoti. Mes šiuo klausimu frakcijoje nesvarstėme, nežinau, už kitas frakcijas irgi kalbėti negaliu“, – antradienį sakė S. Skvernelis, žurnalistų paklaustas, ar frakcija palaikytų projektą.

„Žiūrint, koks tas įstatymo projektas bus dar irgi. Jeigu bus tas pats, kas buvo bandoma įkišti praeitoje kadencijoje, tai nematau, kad jis turėtų perspektyvos“, – pridūrė Seimo pirmininkas.

Jis pažymėjo, kad pagal koalicijos sutartį nei demokratai, nei socialdemokratai ar „Nemuno aušra“ rinkėjams nėra įsipareigoję išspręsti partnerystės klausimą.

„Aš negaliu kvestionuoti Seimo narių ir frakcijų siūlymo. Darbų programa bus užpildyta demokratiškai, visoms frakcijoms leidžiant pateikti savo projektus ir iniciatyvas“, – nurodė S. Skvernelis, klausiamas, ar mato klausimą parlamento pavasario darbotvarkėje.

Seimas prieš beveik dvejus metus po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Liko vienintelis balsavimas dėl šio projekto priėmimo.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną.

The post Konservatoriaus Mato Maldeikio siekis įteisinti homoseksualų partnerystę entuziazmo tarp kolegų nesukėlė appeared first on LAIKMETIS.

„Skaitant portalų antraštes galima susidaryti įspūdį, kad šitame Seime darbotvarkę diktuoja Žemaitaitis ir jo primesti klausimai. Lietuvoje gausu svarbių piliečiams klausimų, kurie dabar grūdami į stalčių.

Todėl su kolegomis Jurgita Sejoniene ir Arūnu Valinsku siūlome į Seimo pavasario darbų programą įtraukti Civilinės sąjungos klausimą, kuris jau praėjo du balsavimus," - savo bendraminčius įvardijo parlamentaras.

„Yra likęs vienas balsavimas, o darbus reikia pabaigti, nes šio įstatymo priėmimo laukia tūkstančiai žmonių, užtikrinant jiems galimybę įteisinti meile pagrįstus bendrystės santykius - tiek heteroseksualios, tiek homoseksualios poros. Viliuosi, kad prie mūsų iniciatyvos jungsis ir kiti kolegos ir iš kitų frakcijų.

Civilinė sąjunga, kaip ir kiekvienas žmogaus teisių klausimas negali būti siejamas su jokiais kitokiais pragmatiniais tikslais: geresniais rinkimų rezultatų siekiais, mainomas į palaikymą kitoms reformoms ar delsiamas todėl, kad bijoma atnaujinti debatą dėl tos pačios lyties asmenų sąjungų," - pažymi M. Maldeikis.

Jis įsitikinęs, kad valdantieji neskubės imtis šio klausimo, todėl imasi iniciatyvos: „Kolegos socialdemokratai dėl sudėtingų santykių valdančiojoje koalicijoje šiandien nesiima lyderiauti Civilinės sąjungos klausime, sieja jį su įvairių kitų reformų palaikymu ir todėl atitolina itin svarbų balsavimą dėl Civilinės sąjungos priėmimo.

Tėvynės sąjunga, būdama moderni europinė politinė jėga, turi lyderiauti žmogaus teisių klausimuose. TS-LKD frakcija nuosekliai Civilinę sąjungą palaikė ir buvo jo iniciatorė praeitoje kadencijoje. Šioje kadencijoje frakcijoje yra ne mažiau, kaip 21 (75 proc.) narys, kuris yra balsavę už Civilinės sąjungos projektą arba atvirai deklaravo palaikymą šiam įstatymui. Todėl frakcijos pozicija Civilinės sąjungos įstatymo klausimu yra daugiau nei akivaizdi."

Kol kas neaišku, kaip kolegos iniciatyvą vertins naujoji jo partijos vadovybė. Pavasario Seimo sesija prasidės kovo 10 d.

The post Matas Maldeikis siūlo į Seimo pavasario darbų programą įtraukti Civilinės sąjungos klausimą appeared first on LAIKMETIS.

Skaitant Pauliaus Gritėno tekstą „Kodėl reikia ginti šeimą?“ pirmas įspūdis gali būti apgaulingas. Nors ir su aliuzija į šeimos gynimą, tekstas yra nukreiptas priešinga linkme – neva ginant šeimos turinį, galima aukoti formą. Ir tai jau reiškia esminę reformą. Kyla klausimas: kas yra tas šeimos turinys? Ideologizuoto atsakymo primetimas, manipuliatyvi argumentacija bei kritikuojamos pozicijos nesuvokimas (o gal tyčinis iškraipymas) P. Gritėno tekste primygtinai prašosi atsakymo. Taigi žiūrim, kur čia šuo pakastas.

P. Gritėnas rašo: „Šeimos gynėjai dažniausiai visas jėgas sutelkia į bandymus įtikinti, kad tradicinė šeima išsiskiria ir turėtų būti įtvirtinta savo forma. Ta forma aktyviai ginama ir vaizduojama kaip tėvo, mamos ir vaikų santykis.“

Netiesa. Gindami prigimtinės šeimos sampratą, pagal kurią šeima kyla iš santuokos, tėvystės ir motinystės, giname ne (tik) formą, bet ir jos turinį. Prigimtinės šeimos esmė yra nukreipta į žmogiškos gyvybės pratęsimą. Todėl jos turinys yra vyro ir moters santykiai, turintys potenciją pratęsti gyvybę, bei iš tėvystės ir motinystės kylantys kiti giminystės ryšiai (tėvo ir mamos santykiai su vaiku, brolių ir seserų, senelių ir anūkų...).

Būtent šis turinys lėmė, kad šeima LR Konstitucijos 38 straipsnyje yra vadinama valstybės pagrindu, nes ji reikšmingai prisideda prie visuomenės bendrojo gėrio: 1) dėl vaikų (valstybės piliečių) gimdymo, auginimo ir auklėjimo; 2) dėl santykinai tvarių vidinių šeimos santykių, paremtų kraujo/giminystės ryšiais ir bendrais vaikais, kurie natūraliai užtikrina savitarpio rūpestį, pagalbą pažeidžiamose būklėse (kūdikystė, liga, senatvė), pirminius ekonominius mainus ir kt. Šias visuomenei svarbias šeimos savybes lemia vyro ir moters lyčių skirtingumas, potencialiai leidžiantis pratęsti gyvybę. Lyčių skirtingumas yra visų Konstitucijos 38 straipsnyje paminėtų šeimos pagrindų (santuoka, tėvystė, motinystė ir vaikystė) egzistavimo priežastis.

Prigimtinės šeimos esmė yra nukreipta į žmogiškos gyvybės pratęsimą.

P. Gritėnas rašo: „Bet net ir aršiausi tradicinės šeimos formos gynėjai būna priversti pripažinti, kad šeiminis ryšys įmanomas ir kitokiais gyvenimo aplinkybių, pasirinkimų ar neišvengiamybių padiktuotais formatais. Šeiminį santykį puoselėja ir vieniša mama su sūnumi ar dukra, močiutės ir seneliai su anūkais, broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės.“

Ne, nereikia versti mūsų pripažinti to, kas akivaizdu – giminystės ryšiai tarp mamų ir dukrų, senelių ir anūkų ir pan. yra šeimos ryšiai. Tik svarbu nepamiršti, kad visi jie kyla iš vyro ir moters lyčių skirtingumo. Kiekviena dukra turi biologinį tėtį, net jei auga su vieniša mama. Anūkas yra senelių vaiko ir jam priešingos lyties asmens bendras palikuonis, net jei jų santykiai nėra formalizuoti. Kaip bežiūrėsi, mes nuoseklūs – vyro ir moters lyčių skirtingumo potencija pratęsti žmogišką gyvybę yra šeimos esmė, ir nulemianti jos turinį, ir organiškai kylanti iš formos.

O ką gi P. Gritėnas laiko šeimos turiniu, kurį siūlo ginti? Štai: „Metafizinis artumas, ištikimybė, pasiaukojimas, gebėjimas peržengti savo interesus, gebėjimas įsijausti į kito jausmus, solidarumas ir jautrumas – šeiminio santykio pagrindas.“

Be galo patrauklu (ir tiesa, kad šeimai būdinga)... Norisi pasveikinti autorių pirmą kartą pavartojus „metafizinio artumo“ terminą lietuviškame diskurse apie šeimos sampratą. Tik klausimas, kaip juridiškai tą metafizinį artumą reikėtų fiksuoti ir kaip išmatuoti (ne)pakankamą jo intensyvumą šeimos registravimui? O ar tikrai metafiziniam artumui būtinas teisinis pripažinimas? Kodėl valstybė turi juo domėtis ir reguliuoti įstatymais? Iš kitos pusės – ar metafizinio artumo ir visų kitų P. Gritėno vardinamų šeimos turinio elementų negali būti ne šeiminiuose santykiuose, pavyzdžiui, tikroje draugystėje? Aišku, kad gali. Tai kas tuomet yra šeima? Koks juridinis faktas reikštų jos atsiradimą? Kokia apimtimi ją reguliuoti ir kaip vykdyti šeimos politiką?

Deja, toks turinys teisiniam reguliavimui netinka ir neturi būti valstybės dėmesio objektu. Teisė nesikiša į neapčiuopiamus tarpasmeninius ryšius, kurie neturi lemiamos reikšmės visuomenės bendrajam gėriui. Valstybei rūpi vyro ir moters šeima, nes ji pirmiausia yra apie vaikus – naujus šalies piliečius, itin pažeidžiamą ir papildomos apsaugos reikalingą grupę.

Verta pasidalinti dar vienu viliojančiai gražiu P. Gritėno paragrafu: „Šeima yra ir viena paskutiniųjų metafizikos priebėgų, pareikalaujanti iš mūsų nelogiškų, neracionalių sprendimų, kuriuos diktuoja gilus artumo, tapatumo, prisijaukintos kitybės pojūtis. Jei jau veržiamės ginti šeimą, tai ar nederėtų pradėti būtent nuo šių svarbių dalykų įsivardijimo? Kokiais žmonėmis mus daro šeiminis ryšys? Kokias vertybes jis mums sukuria?“.

Valstybei rūpi vyro ir moters šeima, nes ji pirmiausia yra apie vaikus – naujus šalies piliečius, itin pažeidžiamą ir papildomos apsaugos reikalingą grupę.

Taigi rimtas klausimas, kokiais žmonėmis mus darytų įstatymu įtvirtinta P. Gritėno siūloma šeimos samprata  – efemeriškas subjektyvus „metafizinės priebėgos“ pajautimas, jei atsisakome galiojančių formos reikalavimų, t.y. lyčių skirtingumo, santuokos, galbūt ir partnerių skaičiaus ar amžiaus cenzo? Kokias vertybes kurtų? Tiesa, gyvenime visaip gali būti ir būna, tačiau kol niekam nekyla pavojus, tai tėra privataus gyvenimo reikalai, į kuriuos valstybė nesikiša, net jei priimami sprendimai „neracionalūs ir nelogiški“.

Vyro ir moters šeima, paremta vienas į kitą nukreiptu, porą praaugančiu tikslu (gimdyti, auginti, auklėti abiejų palikuonis), yra palankiausia aplinka formuotis sveikoms, brandžioms, moraliai stiprioms asmenybėms. Šiam bendram tikslui reikia tarpusavio meilės, kantrybės, tvirtumo, pasiaukojimo, savo interesų apribojimo dėl kito ir ištikimybės. Pirmoji ir svarbiausia tokios šeimos vertybė yra žmogaus gyvybė, o kartu ir visa kita, kas reikalinga šeimos klestėjimui bei kiekvieno šeimos nario pilnam išsikleidimui.

Beje, prigimtinėje šeimoje jos narių tapatybė nėra apibrėžiama pagal lytinį potraukį – priešingai, koks jis bebūtų, jis turi būti valdomas vardan šeimos bendro labo. Prigimtinės šeimos narių tapatybės nusakomos pagal „gimtinius“ tarpusavio ryšius: vyras, žmona, tėtis, mama, sūnus, dukra, brolis, sesuo... Visiems šiems šeiminiams ryšiams atsirasti neišvengiamai būtinas lyčių skirtingumas –  ir kaip formos, ir kaip turinio bruožas.

Be abejo, situacijų pasitaiko visokių, bet kalbame apie šeimos esmę ir siekiamybę, kurią valstybė gali ir turi puoselėti savo šeimos politika. O šeimos gynėjai – ginti, suvokiant tikrą šeimos turinį, prasmę ir svarbą individualaus asmens ir bendrajam visuomenės gėriui.

The post Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Kokias šeimas ginti? Atsakymas P. Gritėnui appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmiausiai užtikriname jus, kad Bažnyčios mokymas apie santuoką ir šeimą nėra pasikeitęs: šeima kyla iš vyro ir moters santuokos, tėvystės ir motinystės ryšių. Taip pat nėra pasikeitęs ir Didysis įsakymas, kuriame sakoma: mylėk kiekvieną artimą kaip save patį.

Nepasikeitė ir tai, kaip Bažnyčia vertina vadinamąsias faktines sąjungas, partnerystes ar tos pačios lyties asmenų sąjungas. Popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie konkrečius iššūkius, su kuriais šiandien susiduriama, pabrėžia, kad „faktinių sąjungų ar sąjungų tarp tos pačios lyties asmenų nevalia tiesiog prilyginti santuokai. Nė viena netvirta ar naujai gyvybei uždara sąjunga nelaiduoja visuomenės ateities“ (Amoris laetitia, 52). Tai – Katalikų Bažnyčios, kuriai save priskiria didžioji dalis Lietuvos piliečių, pozicija.

Mes, kaip ganytojai, esame susirūpinę ir norime perspėti tikinčiuosius ir visus geros valios žmones apie pavojus, kurie kyla bandant keisti šeimos ir santuokos sampratą įstatymais, tarp jų – ir dabar svarstomu Civilinės sąjungos įstatymo projektu. Minėtame Civilinės sąjungos įstatymo projekte iš esmės siūloma tai, ko popiežius Pranciškus anksčiau cituotoje apaštališkojo paraginimo Amoris laetitia ištraukoje kviečia nedaryti, – faktines sąjungas ir sąjungas tarp tos pačios lyties asmenų prilyginti santuokai. Negalime pritarti šio įstatymo projektui, iškreipiančiam ir devalvuojančiam santuokos bei šeimos sampratas.

Kai kurie pasaulio kraštai jau yra praėję tokį sampratų kaitos kelią, kuris primena Trojos arklio istoriją. Pradžioje teigiama, kad formalizuojant santykius reikia suteikti kartu gyvenantiems asmenims daugiau teisių; tuomet tai prilyginama šeimos santykiams, jie imami imituoti. Ilgainiui toks reguliavimas pakeičiamas į civilinę santuoką. Ši kaita ir augantis reguliavimas kelia vis didesnį spaudimą tėvams, trokštantiems auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Negalime pritarti šio įstatymo projektui, iškreipiančiam ir devalvuojančiam santuokos bei šeimos sampratas.

Palaipsniui imama reguliuoti švietimo įstaigų mokymo turinį, naikinant supratimą, kad šeima, kaip santuoka grįsta natūrali bendruomenė, yra naudinga visuomenei. Šis kelias veda į neginčijamo vyro ir moters lyčių tarpusavio papildomumo principo atmetimą. Dar kartą prisiminkime Šventojo Tėvo Pranciškaus žodžius, kuriais jis trokšta atkreipti sampratų kaitos keliu ketinančių eiti valstybių visuomenių dėmesį: „Nė viena netvirta ar naujai gyvybei uždara sąjunga nelaiduoja visuomenės ateities.“ Ant kokių pamatų pastatytume Lietuvos visuomenės ateitį pritarę Civilinės sąjungos įstatymo projekto nuostatoms?”

„Drauge atkreipiame dėmesį, kad ne visi viešojoje erdvėje ar Seime pasisakantys katalikai, aiškinantys Bažnyčios mokymą, tai daro kompetentingai.  Savo žodžiais bei veiksmais jie kartais klaidina žmones. Norėdami sužinoti, ką sako visuotinė Bažnyčia vienu ar kitu klausimu, nuoširdžiai raginame visus tikinčiuosius gilintis į Šventajame Rašte užrašytą Dievo žodį, įdėmiai skaityti katekizmą, Šventojo Sosto dokumentus.“

„Melskimės už Lietuvos šeimas ir remkime tik tas įstatymų leidybos iniciatyvas, kurios, leisdamos šeimoms tvirtėti, laiduoja mūsų visuomenės ateitį.“

The post Prieš metus Lietuvos vyskupai paragino nepritarti Civilinės sąjungos įstatymo projektui appeared first on LAIKMETIS.

Kviečiame pasiklausyti per XFM radijo stotį transliuoto pokalbio apie Civilinės partnerystės įstatymo priėmimą Lietuvoje su politologu Dovilu Petkumi.

Ar šis įstatymo projektas iš tiesų yra kompromisinis kaip teigiama? Ar šiuo įstatymu būtų sureguliuoti homoseksualių porų teisiniai aspektai, pvz., paveldėjimo teisė ar būtų suteikiama daugiau teisių? Ar šis projektas atvertų kelią homoseksualioms poroms įsivaikinti vaikus?

Klausimus užduoda Jūratė Kriščiūnaitė.

The post Pokalbis su D. Petkumi apie Civilinės partnerystės įstatymo projektą appeared first on LAIKMETIS.

Šis, visuomenės akims dumti skirtas blefas turėtų suteikti tariamą „alibi“ tiems, kurie jau nebeatlaikė spaudimo, bet kartu nenori atrodyti blogai prieš tradicinę šeimą palaikančius rinkėjus, kurių Lietuvoje yra absoliuti dauguma.

LVŽS laikysis šeimos politikos nuoseklumo ir nei šio, nei kito valdančiųjų pasiūlymo nepalaikys.

Jau prieš dvejus metus – 2021 gegužės 19 d. šešėlinės Vyriausybės posėdyje dalyvavo ekspertai, kurie įspėjo, jog visos šalys pradėjo nuo teisinių sąlygų sudarymo vienalytėms poroms reikalauti daugiau. Tuomet mūsų posėdyje dalyvavo  advokatas, atstovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teisme ir kitų aukštų teismų bylose, ADF International direktoriaus pavaduotojas R. Clarke, teisininkas, konstitucinės teisės ekspertas V. Turonis, Laisvos visuomenės instituto valdybos pirmininkas A. Globys  ir advokatas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas P.Čerka. Posėdis yra viešas, jį galite pažiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=6qO6JMrrSAw

Tarptautinę praktiką nagrinėjantis R.Clarke jau tada sakė, kad daugelyje šalių civilinė partnerystė, kas dabar siūloma ir Lietuvoje, buvo pristatytos kaip tariamos  diskriminacijos panaikinimas, t.y. partnerystės klausimo sprendimo pabaiga, taškas, kuriuo bus patenkintos visos pusės.

kaip rodo kitų šalių praktika, pradėjusių nuo to, nuo ko dabar siūloma pradėti Lietuvai, pagrindinis tikslas visada buvo tradicinės šeimos sampratos pakeitimas

Vis dėlto, kaip rodo kitų šalių praktika, pradėjusių nuo to, nuo ko dabar siūloma pradėti Lietuvai, pagrindinis tikslas visada buvo tradicinės šeimos sampratos pakeitimas. Tokios taktikos imamasi tada, kai didžioji visuomenės dalis prieštarauja vienalyčių porų sulyginimui su šeimos institutu. Taip daroma žinant, kad milžiniškas pokytis nebus sutiktas teigiamai, todėl einama mažesniais žingsniais, kurie jau po pirmo žingsnio virsta į nesustabdomą įvykių seką.

Praktika rodo, kad labai greitai po to, kai įteisinama civilinė partnerystė, seka jos ir santuokos skirtumų teisėje nagrinėjimas, prasideda įvairios viešųjų ryšių kampanijos žiniasklaidoje, bylinėjimaisi dėl diskriminacijos. Visa tai baigiasi vienodai – leidimai įvaikinti vaikus ir t.t.

Toli ieškoti nereikia. Estija praėjusią savaitę priėmė įstatymo projektą dėl santuokų lygybės ir nuostatas dėl registruotos partnerystės įstatymo įgyvendinimo – NUO 2024-ŲJŲ SAUSIO 1 DIENOS SANTUOKĄ GALĖS SUDARYTI DU SUAUGĘ ŽMONĖS, NEATSIŽVELGIANT Į JŲ LYTĮ.

Estijos valdžia, kurią beje taip pat sudaro konservatoriai ir liberalai, paaiškino, kodėl taip pasielgė. Neva nuo 2014 metų, kai buvo priimtas partnerystės įstatymas be būtinų teisinių pakeitimų, todėl tam tikra dalis Estijos gyventojų susidūrė su teisinio netikrumo sąlygomis. Estijos pavyzdys dar kartą patvirtina, kad civilinių partnerysčių kūrimas yra santuokos sampratos pakeitimo, į ją įtraukiant vienos lyties porų santuokas, strategijos dalis.

Ekspertai, vertindami kitų šalių patirtis, paskaičiavo, kad vidutiniškai nuo civilinės partnerystės įteisinimo iki santuokos sampratos pakeitimo valstybėse praeina maždaug 8 metai. Lietuvos Seimo dauguma pasiruošusi bet kokia kaina sudaryti tam precedentą. 

Todėl nenuostabu, jog imamasi net ir tokios taktikos, kuri yra politiškai neetiška, kai kuriais atvejais net absurdiška. Kaip ir komunikacija, kad neva mes neatitinkame tarptautinės bendruomenės standartų, o dėl to įsižeis NATO ir kitos organizacijos, kurioms priklauso Lietuva. Čia taip kalba konservatorė J. Sejonienė ir kt., kurie jau anksčiau priskaičiavo, kad Lietuvoje milijonas gyventojų yra homoseksualūs.

Tačiau, kalbant rimtai, negalima pamiršti, kad tos pačios ES tarptautiniuose dokumentuose, kuriuose yra kalbama apie šeimą, vienalyčių porų teises, aiškiai pasakoma, kad santuoka yra šalių narių kompetencija. O tai reiškia, kad kiekviena šalis sprendžia, kaip ji santuoką apibrėš įstatymais. Mes, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, nusprendėme, kad Konstitucija, Lietuvos įstatymai turi saugoti tūkstantmečius siekiančią šeimos sampratą, todėl priešinsimės visiems šios valdžios žingsniams, kurie susiję su tradicinės šeimos sunaikinimu.

The post Ramūnas Karbauskis. Dar vienas Trojos arklys šeimos sąvokai sugriauti appeared first on LAIKMETIS.

Anot Seimo narės Agnės Širinskienės, tokiu būdu liberalai tik mulkina visuomenę. „Seimo narių ir visuomenės mulkinimas prasideda. Liberalai, uoliai vaidinę konservatyvius, registruotomis pataisomis bando Seimui įrodyti, kad homoseksualų partnerystė pagal civilinės sąjungos įstatymą, neva, nėra šeima.

Nors net Žalimas aiškiai pasakė, kad pagal tai, kaip projektas sukonstruotas, jis rodo šeimos santykio turinį. Kam tai daro? Kad turėtų pasiteisinimą prieš rinkėjus, kodėl parėmė homoseksualų partnerystę (bus juk įtrauktas sakinys apie neva ne šeimą) ir kartu pamulkintų kitus, mažiau įsigilinusius Seimo narius ir tokiu būdu surinktų trūkstamus balsus priėmimui.

net Žalimas aiškiai pasakė, kad pagal tai, kaip projektas sukonstruotas, jis rodo šeimos santykio turinį.

Kai jau šiandien akivaizdu, kuo tai baigsis konstituciniame teisme: teismas įvertins santykio turinį, „ne šeima" įrašą pripažins prieštaraujančiu tam turiniui. Kas dar įdomiau: dar ryte tas apgaulingas pasiūlymas pleveno konservatorių krikdemų rankose.

Tai panašu, kad ir jie svetimomis rankomis bando dabar rasti priežastį subalsuoti „už" homoseksualų partnerystę, nes garantuoju, kad šitai teisinei nesąmonei pritars ir Sejonienė, ir Raškevičius, kurie puikiai supranta, kuo jai baigsis Konstituciniame Teisme. Tad apgaulingas pasiūlymas - jiems tik plano dalis gauti trūkstamus balsus priėmimui. Kaip buvo plano dalis bet kokia kaina apgaudinėti Seimą, kad tik pavyktų svarstymas", - pastebėjo parlamentarė.

The post Agnė Širinskienė: liberalai mulkina visuomenę appeared first on LAIKMETIS.

Už projektą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 52 ir susilaikė trys parlamentarai. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

Už partnerystės įteisinimą vienbalsiai buvo valdančioji Laisvės frakcija, Liberalų sąjūdžio atstovai, išskyrus du „prieš“ balsavusius šios frakcijos narius, taip pat didžioji dalis valdančiųjų konservatorių, didesnė dalis opozicinių socialdemokratų.

„Po svarstymo civilinės sąjungos įstatymui pritarta. Džiaugiuosi, kad Seimas nuosekliai, nors ir mažais žingsneliais, eina vakarietišku žmogaus teisių stiprinimo keliu“, – po pritarimo projektui fesibuke rašė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė savo ruožtu pabrėžė, jog projektas yra svarbus visoms nesusituokusioms poroms.

„Tai yra tikrai labai svarbu visiems žmonėms, nes Lietuvoje yra 600 tūkst. porų, kurios gyvena nesusituokusios, ir civilinės sąjungos projektas yra skirtas ir nesusituokusioms poroms. Tas irgi yra labai svarbu, matyt, pasakyti“, – Seime žurnalistams sakė politikė.

Anot jos, likus paskutiniam balsavimui reikės skaičiuoti balsus bei dirbti su kitais parlamento nariais, tačiau teigė, jog bus ir toliau dirbama siekiant paramos net ir vykstant diskusijoms dėl pirmalaikių rinkimų galimybės.

Vieningai „prieš“ buvo opoziciniai „valstiečiai“, Darbo partija ir Seimo narių Mišri grupė.

„Kai kurie iš jūsų apsimetate, kad tokių žmonių kaip aš Lietuvoje nėra ir jie apskritai neegzistuoja. Kadencija po kadencijos stovėjote prieš žmogaus teisų klausimus ir kartais visai neaišku, ar jūs atstovaujate piktai miniai, ar partijai, kurios nariais buvote iki nepriklausomybės atkūrimo“, – į Seimo narius kreipėsi Laisvės frakcijos atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

LGBTIQ bendruomenei priklausantis parlamentaras pažymėjo, kad partnerystės įteisinimas suteiktų teisinę apsaugą ne tik tos pačios lyties, bet ir skirtingų lyčių nesusituokusioms poroms.

„Šiandien trečią kartą balsuosime dėl įstatymo, kuris nesusituokusioms, tačiau kartu gyvenančioms poroms, tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties, suteikia teises ir pareigas, kurias teisinėje sistemoje turi net ne sutuoktiniai, o artimieji, ir net ne lygią ar vienodą, o mažesnę ir kompromisinę tokių teisių ir pareigų versiją“, – kalbėjo jis.

Prieš kalbėjusi „valstiečių“ atstovė Asta Kubilienė teigė, kad partnerystės institutas neturi palaikymo visuomenėje.

Prieš kalbėjusi „valstiečių“ atstovė Asta Kubilienė teigė, kad partnerystės institutas neturi palaikymo visuomenėje.

„Pastaruoju metu mes daug kalbame apie civilinę sąjungą, partnerystę, bet asmenys, peršantys mums partnerystės idėją, užmiršta svarbiausią dalyką – tokiam žingsniui Lietuvoje nėra tautos mandato. Nors pseudo žmogaus teisių gynėjai deklaruoja vis didėjantį pritarimą tos pačios lyties porų santykiams, tačiau faktai rodo ką kitą – apie 72 proc. žmonių tam nepritaria“, – kalbėjo A. Kubilienė.

Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis teigė, kad partija negalinti balsuoti už partnerystės įteisinimą, nes to nepalaiko jų rinkėjai, be to, kaltino valdančiuosius, kad manipuliuoja procedūromis.

Pirmadienį šis projektas buvo iš darbotvarkės išimtas valdančiųjų frakcijų seniūnų sprendimu, bet antradienį pasiūlius Laisvės frakcijai dviejų balsų persvara į ją grąžintas.

Pasak A. Mazuronio, komandiruotėje kaimyninėje Lenkijoje esantys keli Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai buvo susiruošę trumpinti vizitą ir grįžti į Vilnių balsavimui dėl partnerystės, tačiau paskelbus, kad projektas išimtas iš darbotvarkės, nusprendė likti.

„Aukštasis manipuliavimo procedūromis pilotažas“, – apie situaciją sakė A. Mazuronis.

A. Armonaitė paklausta kodėl klausimas iš pradžių buvo išimtas, o vėliau vėl įtrauktas į darbotvarkę pažymėjo šio fakto nesureikšminanti. Anot „laisvietės“, svarbiausia, kad projektui po svarstymo buvo pritarta.

Pirmadienį po koalicijos frakcijų vadovų pasitarimo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams sakė, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektą iš darbotvarkės nutarta išimti įvertinus, jog pritarti jam po svarstymo gali pritrūkti balsų.

Konservatyvūs parlamentarai laikosi pozicijos, kad civilinė sąjunga siūlomu reguliavimu būtų panaši į santuokos ar šeimos santykius. Anot jų, labiau tinkamas yra „artimo ryšio“ projektas, nes neprilygina nesusituokusių skirtingų ar vienos lyties porų šeimai.

Valdančiųjų politiką palaikė ir dalis opozicinių socialdemokratų ir S. Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos" atstovų, kaip antai T. Tomilinas, L. Savickas, D. Griškevičius, Socdemai A. Sysas, R. Budbergytė, L. Jonauskas, G. Paluckas, D. Šakalienė, J. Sabatauskas balsavo už tokias partnerystes.

Pilnas balsavusiųjų sąrašas ČIA.

The post Laisvės partijai sužaidus procedūromis, Seimas po svarstymo civilinės sąjungos įstatymui pritarė (skelbiamas balsavusių sąrašas) appeared first on LAIKMETIS.