Už projekto išbraukimą balsavo 48 parlamentarai, prieš buvo taip pat 48, susilaikė septyni politikai.

Projekto išbraukimą daugiausia palaikė opozicija ir keli valdantieji – konservatorius Algis Strelčiūnas, liberalai Juozas Baublys ir Virgilijus Alekna. Iš opozicijos prieš balsavo demokratai Tomas Tomilinas ir Vytautas Bakas, socialdemokratai Dovilė Šakalienė, Julius Sabatauskas bei Algirdas Sysas.

Kovo mėnesį Seimas šį projektą buvo išbraukęs iš pavasario sesijos darbų programos. Tuomet už tokį Seimo narių Mišrios grupės atstovės Agnės Širinskienės pateiktą siūlymą balsavo 59 parlamentarai, prieš buvo 44 ir susilaikė dešimt Seimo narių.

„Turėtume išbraukti abejotiną klausimą, kuris dirgina visuomenę, neduoda jokių rezultatų ir vienai partijai kuria rinkimų šou“, – antradienį apie savo siūlymą žurnalistams sakė A. Širinskienė.

„Turėtume išbraukti abejotiną klausimą, kuris dirgina visuomenę, neduoda jokių rezultatų ir vienai partijai kuria rinkimų šou“, – antradienį apie savo siūlymą žurnalistams sakė A. Širinskienė.

Anot jos, pagrindinė projekto rėmėja – Laisvės frakcija – nori jo priėmimą suorganizuoti po Seimo rinkimų, dar nesusirinkus naujam parlamentui.

„Manau, bus pasinaudota tarpuvaldžiu, kuomet rinkėjas tampa mažiau svarbus, deja, kuomet partijos jaučiasi saugios – vienos pralaimėjusios rinkimus, kitos – laimėjusios, toks labai jautrus momentus, o dar vyksta posėdžiai, kurie, neabejoju, bus panaudoti partnerystės ir kitiems abejotiems projektams priimti“, – teigė A. Širinskienė.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas neatmetė tokios galimybės.

„Matyt, iki rinkimų šitas priėmimas yra vargiai tikėtinas, na, nebent kas nors susiklostytų jau labai netikėto ir labai palankaus. Galbūt tas laikas yra po rinkimų, o jeigu Laisvės partija kitoje kadencijoje bus didesnė, gal ir kitoje kadencijoje, jeigu matysime, kad iš tikrųjų galimybės ten yra geresnės“, – svarstė jis.

„Nedeginsime, nerizikuosime, nešime tada, kai bus galimybė jį priimti“, – pabrėžė Seimo narys ir pridūrė, kad yra nedaug šansų, jog projektas bus priimtas šioje kadencijoje.

Civilinės sąjungos įstatymo projekto priėmimą V. Mitalas lygino su civilinės santuokos įteisinimu prieškario Lietuvoje.

„Norberto Černiausko knygoje (rašoma, kad – BNS) 1940 metais Lietuvą skaldė civilinės santuokos įstatymas. Tada žmonės diskutavo, ar galima vadinamajam zakse susirašyti, Bažnyčia gąsdino, kad grius tradicinė šeima. (...) Lietuva sugebėjo tada įstatymą priimti, Lietuva sugebės ir dabar įstatymą priimti, nepriklausomai nuo to, ar tai įvyks per pastarąsias tris savaites, tris mėnesius ar šešis mėnesius“, – tvirtino Laisvės frakcijos seniūnas.

Praėjusių metų pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Liko vienintelis balsavimas dėl šio projekto priėmimo.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

The post Parlamentarai atsisakė iš rudens sesijos darbų programos išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą appeared first on LAIKMETIS.

„Tarp konservatorių jų (balsų – BNS) vis daugėja, vienas iš balsų sėdi prieš jus“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

„Aš anksčiau nebalsavau už tuos dalykus, bet kadangi esu turbūt 30 metų kaip krikščionis demokratas ir pagal visas krikščioniškas doktrinas, ir galų gale Vilnius yra gailestingumo miestas, manau, turime apjungti žmones ir susikoncentruoti į žmogaus orumą, tai yra esminė krikdemus ir socdemus vienijanti doktrina“, – teigė Ž. Pavilionis.

Pasak jo, konservatoriai visą laiką ieško didesnės paramos tarp frakcijos narių partnerystės įteisinimui.

„Mes visą laiką jų ieškome ir ieškosime. Būtent mūsų partija duoda didžiausią balsą šitam klausimui“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Jis pabrėžė, kad praėjusią savaitę Civilinės sąjungos įstatymo priėmimui kelią užkirto socialdemokratai.

„Tas socialdemokratų eilinis akibrokštas, rodant, kad socialdemokratai dirba iš esmės eksportui, jie balsuoja už partnerystės idėjas, kurios šiaip yra socialdemokratiškos idėjos – tą Marija Aušrinė Pavilionienė (Ž. Pavilionio motina – BNS) man vis primena namie, – jie balsuoja tik Briuselyje. Lietuvoje socialdemokratai atitinka Šeimų maršo ritmą ir kitus populistinius ritmus, ir tas žiauriai stebina“, – teigė konservatorius.

Laisvės partija siekė, kad Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas būtų įtrauktas į pratęstos Seimo sesijos darbotvarkę, tačiau to nebuvo padaryta. Šios partijos lyderė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę teigė, kad klausimo priėmimą apsunkina socialdemokratai, viešai pareiškę nepalaikysiantys Civilinės sąjungos įstatymo, nes jo priėmimą mato kaip pagalbą tvirtinant Gabrielių Landsbergį Lietuvos kandidatu į Europos Komisiją (EK).

Civilinės sąjungos projektui Seimas yra pritaręs po svarstymo, jis įvestų lyčiai neutralią partnerystę. 

Lietuvoje šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties porų partnerystė. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

The post Tarp Seimo konservatorių daugėja balsų už Civilinės sąjungos įstatymo projektą - Ž. Pavilionis appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai žurnalistams po trečiadienį vykusio parlamento koalicijos frakcijų seniūnų pasitarimo sakė valdančiųjų konservatorių frakcijos Seime seniūnas Andrius Vyšniauskas.

„Galiu patvirtinti, kad šio klausimo nebus. (...) Man yra apmaudu, kad šis klausimas vis nėra išsprendžiamas“, – sakė jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad anksčiau ir nebuvo planuota, jog klausimas turi atsirasti paskutinės sesijos dienos posėdžio darbotvarkėje.

„Tas klausimas visada sklando ore, nes liko tik priėmimo stadija, natūralu, kad pasitikriname, koks balsų santykis“, – po susitikimo kalbėjo parlamento vadovė. 

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad klausimo priėmimą apsunkina socialdemokratai, viešai pareiškę nepalaikysiantys Civilinės sąjungos įstatymo, nes jo priėmimą mato kaip pagalbą tvirtinant Gabrielių Landsbergį Lietuvos kandidatu į Europos Komisiją (EK).

„Jie pastato vieno žmogaus politinę karjerą prieš tūkstančio žmonių likimus. Tai nėra apie Gabrielių Landsbergį, tai yra visiškai nesusijusios temos ir jie puikiai tą supranta“, – kalbėjo A. Armonaitė.

„Galiu laikyti tai tik cinizmu, politiniu išskaičiavimu“, – pridūrė ji.

Anksčiau Laisvės partijos atstovai yra teigę, kad matytų galimybę sieti balsavimą dėl eurokomisaro kandidatūros su Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu.

Pasak A. Armonaitės, ankstesni „laisviečių“ pareiškimai yra interpretacijos, nes Lietuvos kandidato į EK skyrimas ir civilinė sąjunga yra du skirtingi klausimai, nors sprendimas dėl jų priėmimo susietas laike.

„Civilinė sąjunga nėra prekė ant prekystalio. (...) Tai ne techninis, kažkokio asmens karjeros sprendimas, tai – vertybinis civilizacinis sprendimas ir trūksta kelių balsų, kad mes jį priimtume“, – teigė ji.

Seimo pirmininkė teigė prognozavusi tokią opozicijos reakciją.

„Kuomet Laisvės frakcija susiejo tuos klausimus su Europos komisaru, buvo aišku, kad opozicija tuo pasinaudos, tuo ir pasinaudojo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kuomet Laisvės frakcija susiejo tuos klausimus su Europos komisaru, buvo aišku, kad opozicija tuo pasinaudos, tuo ir pasinaudojo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Valdančiųjų politikai nesiėmė svarstyti, kada projektas galėtų būti įtrauktas į Seimo posėdžių darbotvarkę.

„Viltis buvo gyva, visada yra gyva, kol vidurnaktis dar neišmušė dvylikos ir karieta nepavirto į moliūgą, (...) tas darbas vis dar gali būti padarytas“, – kalbėjo A. Armonaitė.

„Vasara dar ilga, (...) spręsime kartu su kolegomis“, – pridūrė ji.

Seimo pirmininkė teigė, kad be opozicijos pagalbos priimti Civilinės sąjungos įstatymą ir atmesti galimą prezidento veto – neįmanoma.

„Tokia yra situacija, turime realistiškai tai vertinti ir žiūrėti, ar įmano ją pakeisti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Trečiadienį su vienos lyties asmenų partnerystę įteisinančiu projektu susijusius techninius pasiūlymus apsvarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Šis žingsnis leido klausimą grąžinti į plenarinių posėdžių salę ir pakurstė spėliones, kad projektą bus mėginama priimti ketvirtadienį.

Civilinės sąjungos projektui Seimas yra pritaręs po svarstymo, jis įvestų lyčiai neutralią partnerystę. Vis tik vėliau klausimas Seime įstrigo, nerandat pakankamo palaikymo.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

The post Kritikų džiaugsmui Seimas pavasario sesijoje nesvarstys Civilinės sąjungos įstatymo appeared first on LAIKMETIS.

„Ką tik Seime įvyko politinių biznierių sandoris „aš tau, tu man". Teisės ir teisėtvarkos komitetas pašalino paskutinę kliūtį, pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir rytoj, paskutinę Seimo sesijos dieną įstatymas, kuriam prieštarauja dauguma Lietuvos piliečių, nepaisant ne kartą išreikštos žmonių valios, bus teikiamas galutiniam balsavimui", - rašo Algimantas Rusteika, Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovas komunikacijai.

„Tai daroma, Laisvės partijai siekiant už paramą G. Landsbergio kandidatūrai į Europos Sąjungos komisarus užsitikrinti reikiamą balsų skaičių savo projektui. Ypač ciniška, kad pakeista CS įstatymo įsigaliojimo data į 2024 m. lapkričio 1 d. Tai pasityčiojimas iš Tautos - jos valią paminantis, prieš tradicines krikščioniškas vertybes nukreiptas įstatymas įsigalios Visų šventųjų dieną!", - mano A. Rusteika.

Visus neabejingus Lietuvos piliečius sąjūdžio atstovas kviečia „rašyti laiškus, žinutes, skambinti savo išrinktiems Seimo nariams, raginant nebalsuoti už šį pasityčiojimą iš Lietuvos ir šeimos".

Seimas grįžta prie Civilinės sąjungos įstatymo.

liko vienas balsavimas dėl vienos lyties asmenų partnerystę įteisinančio projekto priėmimo.

Trečiadienį su projektu susijusius siūlymus apsvarstė parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Šis žingsnis leidžia klausimą grąžinti į plenarinių posėdžių salę, kur liko vienas balsavimas dėl vienos lyties asmenų partnerystę įteisinančio projekto priėmimo.

Praėjusių metų pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė.

Vis tik vėliau klausimas Seime įstrigo, nerandat pakankamo palaikymo.

Laisvės partijos atstovai yra teigę, kad matytų galimybę sieti balsavimą dėl eurokomisaro kandidatūros su Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu.

The post Krikščionių sąjunga ir Lietuvos šeimų sąjūdis rengia piketą: „tyčiojamasi iš Tautos" appeared first on LAIKMETIS.

Šis žingsnis leidžia klausimą grąžinti į plenarinių posėdžių salę, kur liko vienas balsavimas dėl vienos lyties asmenų partnerystę įteisinančio projekto priėmimo.

„Norime apsvarstyti, kad visi pasiūlymai būtų apsvarstyti, kad jeigu reikės jau pereiti prie priėmimo stadijoje Seime, kad Teisės teisėtvarkos komitetui nereikėtų ieškoti papildomo laiko ir posėdžiauti, ir svarstyti pasiūlymus“, – kalbėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, konservatorė Irena Hasse.

Vis tik dar neaišku, ar šis klausimas bus įtrauktas į ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkę.

„O ten bus rytoj, nebus rytoj, nežinau, Dievas žino“, – komiteto posėdžio metu sakė valdančiųjų konservatorių frakcijos Seime seniūnas Andrius Vyšniauskas.

„O ten bus rytoj, nebus rytoj, nežinau, Dievas žino“, – komiteto posėdžio metu sakė valdančiųjų konservatorių frakcijos Seime seniūnas Andrius Vyšniauskas.

Pasak „laisviečių“ atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus, komitetui pateikti smulkūs projekto pataisymai dėl įstatymo įsigaliojimo termino.

Civilinės sąjungos įstatymo projekte buvo numatyta, kad jis įsigalioja 2023-ųjų rugsėjo 1 dieną, o Vyriausybė iki 2023 metų kovo 31 dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Komitetui pritarus pakeitimams, jis įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 dienos, o Vyriausybė įgyvendinamuosius teisės aktus priimtų iki šių metų spalio 31-osios.

Vis tik Mišrios Seimo narių grupės frakcijos bei komiteto narė Agnė Širinskienė pabrėžė įžvelgianti politikavimą, šį klausimą grąžinant į politinę darbotvarkę, mat kvietimas į komiteto posėdį buvo atsiųstas „gerokai vakaro metu, kuomet paprastai žmonės tikrai ne apie komiteto posėdį galvoja“.

Praėjusių metų pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė.

Vis tik vėliau klausimas Seime įstrigo, nerandat pakankamo palaikymo.

Laisvės partijos atstovai yra teigę, kad matytų galimybę sieti balsavimą dėl eurokomisaro kandidatūros su Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu.

Žiniasklaida ir konservatoriai kaip vieną iš pagrindinių kandidatų tapti eurokomisaru anksčiau minėjo konservatorių lyderį ir užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį.

Valdančiajai daugumai priklausančio Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Laisvės partijos bandymas susieti Civilinės sąjungos priėmimą parlamente su balsavimu dėl Lietuvos kandidatūros į Europos Komisiją neatneštų naudos.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

The post Seimas grįžta prie Civilinės sąjungos įstatymo appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, kad jei toks mėginimas būtų iš Laisvės partijos daryti mainus ar spausti konservatorius dėl Europos komisaro pozicijos, neatneštų naudos nei Civilinės sąjungos įstatymui, nepriartintų jo priėmimo, nei, matyt, padėtų Lietuvai gauti gerą portfelį EK“, – LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tai tikrai atneštų tiktai žalą“, – pridūrė ji.

Laisvės partijos atstovai yra teigę, kad matytų galimybę sieti balsavimą dėl eurokomisaro kandidatūros su Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu.

Žiniasklaida ir konservatoriai kaip vieną iš pagrindinių kandidatų tapti eurokomisaru anksčiau minėjo konservatorių lyderį ir užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį.

Jis pats savo kandidatūros kol kas nekomentuoja, tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė yra teigusi, jog jis būtų puikus komisaras, o prezidentas – jog mato geresnių kandidatų.

„Laisvietis“ Vytautas Mitalas yra teigęs, kad kovos už G. Landsbergio kandidatūrą tiek, kiek konservatoriai kovos už Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą.

Premjerė yra sakiusi, kad oficiali procedūra dėl Lietuvos siūlomo kandidato prasidės Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) patvirtinus EK vadove antrai kadencijai, balsavimas dėl to numatytas ketvirtadienį.

Nauja EK formuojama po Europos Parlamento rinkimų. Lietuvoje kandidatui į komisiją turi pritarti Vyriausybė, Seimas ir prezidentas, dėl visų kandidatūrų galiausiai dar spręs Europos Parlamentas.

The post Civilinės sąjungos susiejimas su kandidatūra į Europos Komisiją „tikrai atneštų tiktai žalą“ - V. Čmilytė-Nielsen appeared first on LAIKMETIS.

Taip pat turbūt visi esame susidūrę su draudimo sutartimis. Džiaugiamės ją sudarę ir tikimės, kad, neduok, Dieve, mūsų namams sudegus, neliksime basi pliki su keliais iš gaisro išsineštais rakandais. Bet ar jau išmokome, kad pasirašant draudimo sutartį reikia vertinti ne tai, kas joje parašyta aiškiai, o tai, kas sugrūsta smulkiomis raidelėmis keliuose papildomuose puslapiuose? Šiandien panašiai yra su mūsų Konstitucija: svarbu ne tai, kas parašyta jos 154 straipsniuose – tiesą sakant, tai visai nesvarbu. Išties svarbu tik tai, ką apie ją mums išaiškins Konstitucinis Teismas. Ciniški vienos grupuotės nusamdyti teisininkai ir politinius užsakymus paslaugiai vykdantis Konstitucinis Teismas šiandien yra didžiausia grėsmė demokratijai Lietuvoje.

Apie ką šis pasakojimas? Taip, apie vadinamąjį Civilinės sąjungos (CS) įstatymą. Bijodama balsavimo Seime rezultatų ir galimo Prezidento veto, CS įstatymo stūmimo grupė, galbūt patarta vieno teisininko, kurio žmoną kaip tik panašiam reikalui už nepigiai buvo nusisamdžiusi viena partija, sugalvojo ir pradėjo vykdyti galimo Seimo sprendimo apėjimo operaciją. Pirmasis jos žingsnis – kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kurį tas priėmė nagrinėti šių metų birželio 26 d.

Prašymas „įvertinti teisinio reguliavimo, susijusio su partnerystės institutu, konstitucingumą“ paduotas Vyriausybės vardu. Prašoma dviejų dalykų. Pirmiausia, pripažinti, kad daugiau nei prieš 20 metų priimtame Civiliniame kodekse (CK) esantis skyrius apie partnerystę sukėlęs „teisėtų lūkesčių“ norintiems, bet negalintiems sudaryti tokios partnerystės. Iš tiesų, CK numatyta, kad skyrius apie partnerystę pilna apimtimi pradės galioti tada, kai atskiru įstatymu bus reglamentuota jos sudarymo tvarka. Atkreipkime dėmesį: prašoma ne įvertinti, pavyzdžiui, siūlomo Civilinės sąjungos ar kitų gausių projektų atitiktį Konstitucijai, bet patvirtinti, kad esą teisė sudaryti partnerystę „iki šiol nėra užtikrinta dėl daugiau kaip 20 metų trunkančio įstatymų leidėjo neveikimo“.

Galime neabejoti, kad KT praturtins „oficialią doktriną“ nieko neveikimo apibrėžimu tokiu būdu, kad be išlygų būtų galima pripažinti, kad taip, įstatymo leidėjas, t. y. Seimas, visus dvidešimt metų nieko neveikė, – nesvarbu, kad keliose Seimo kadencijose jau buvo svarstyti bent du partnerystės įstatymai, kad tebesvarstomas Susitarimo dėl bendro gyvenimo ir Artimo ryšio įstatymų projektai, kad, galų gale, Civilinės sąjungos įstatymas jau laukia paskutinio balsavimo. Visa tai nebus joks argumentas Konstituciniam teismui. Jis neabejotinai pripažins „daugiau kaip 20 metų trunkantį įstatymų leidėjo neveikimą“. Paklausite, kodėl taip tvirtai teigiu? Atsakymas šiek tiek tolėliau.

Antrasis Vyriausybės prašymas – pripažinti Konstitucijai prieštaraujančiu CK 3.229 straipsnį, pagal kurį partnerystę gali sudaryti tik vyras ir moteris. KT nesunkiai ir tai pripažins, nes turi savo „oficialų“ Konstitucijos supratimą, kuris nebūtinai yra toks pat, kaip jūsų arba mano. Kad geriau suprastumėte, apie ką kalba, prisiminkite draudimo sutartis. Galbūt daugybę metų mokėdami įmokas manėte, kad draudimo bendrovė atlygins visus jūsų dėl gaisro patirtus nuostolius. Bet, nelaimei atsitikus, pasirodys, kad galbūt buvo tas, anas ar dar kažkas, kad jūsų namas sudegė ne pagal sutartyje numatytas taisykles, tad, geriausiu atveju, galite tikėtis kelių tūkstantėlių išmokos po kokių dviejų metų. Panašiai ir čia: tai jūs galbūt manote, kad šeima susijusi su vyru ir moterimi, su vaikyste, su motinyste ir tėvyste. Manote, kad motina yra ta, kuri vaiką pagimdo, o tėvas tas, kuris jį pradėjo. Manote, kad jie, kartu su vaiku, jei tik neatsitiko kas nors negera, ir sudaro šeimą. „Oficiali“ doktrina jums paaiškins kitaip –  kaip reikia pagal dabartinę ideologinę madą, kuri truks plyš homoseksualių žmonių santykius siekia paversti lygiais šeimos santykiams, nors ir pats KT 2019 metais pripažino, kad teisiškai reguliuojant homoseksualių asmenų santykius nebūtina kopijuoti šeimos santykių. Visa tai KT paaiškins apie šeimą, juolab apie partnerystę, kuri, beje, praktikoje ir dabar veikia: teismai partneriais pripažįsta sugyventinius, kai jiems gimsta vaikas, ir toliau apie jų santykius sprendžia pagal atitinkamo CK skyriaus normas.

Taip, Konstitucinis Teismas, kuriame dirba teisėjas, savo narystę valdančioje partijoje sustabdęs taip tyliai, kad net patys frakcijos nariai nustebo apie tai sužinoję, ar kitas, ilgai specializavęsis vienos seksualinės mažumos problemose, nenuvils. Jie pripažins, kad „lūkesčiai“ išties nuvilti, o partnerystę turi sudaryti ir vienos lyties žmonės. Na ir kas, pasakysite. Tai dar nieko nereiškia, kol Seimas nepriėmė atitinkamų įstatymų. Jau matėme, kaip atsitiko su „socialinę lytį“ įvesti siekiančia Stambulo konvencija. Bet neskubėkite, šį kartą viskas atrodo daug rimčiau.

Pirma pasižiūrėkime į darbo vietos G. Lansbergiui paieškų epopėją. Suprantama, kad mažiesiems koalicijos partneriams tai puiki proga iš jo gauti, ką nori, ir liberalai su V. Čmilyte priešakyje tuo noriai naudojasi. Tą patį grasino darysianti ir Laisvės partija, už paramą G. Lansbergiui seniai ir garsiai reikalavusi Civilinės sąjungos įstatymo. Bet pastarosiomis dienomis, kai E. Gentvilas kalba apie „krizę“ koalicijoje, ir V. T. Raskevičius, ir V. Mitalas, ir A. Armonaitė vienu balsu viešai džiaugiasi konstruktyviu bendradarbiavimu su TS-LKD. Kas atsitiko? Ar G. Lansbergis jiems eilinį kartą pažadėjo neklusniuosius dabar jau tikrai tikrai priversti balsuoti už šį įstatymą? Ne, dabar TS-LKD tai būtų tikra savižudybė, tą supranta net G. Lansbergis. Ciniškasis advokatas sugalvojo šį tą geriau ir ne taip krintančio į akis. Juo labiau, kad planas, jei pavyktų, leistų viešai pažeminti nekenčiamą, nes TS-LKD nuolatos aplošiantį Lietuvos Prezidentą.

Birželio 27 d., kitą dieną po to, kai KT paskelbė priimantis nagrinėti minėtąjį Vyriausybės prašymą, į Seimo tribūna stoja patyręs konservatorius svilinančių gaisrų gesintojas ir didysis Seimo statuto žinovas J. Razma. Jis pristato kelias „grynai technines“ Statuto pataisas. Esą tereikia keliose vietose žodžio „išvados“ daugiskaitą pakeisti vienaskaita, kad būtų ne „išvados“, o „išvada“. Tokių pataisų esą pageidauja ne jis, ne TS-LKD, o Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Tiesa, esąs ir vienas naujas smulkus dalykėlis. Kas tai? Pacituosiu: „Papildyti 67 straipsnį nauju 5 punktu: 5) Seimo kanceliarijos Teisės departamentui pateikus išvadą, kad įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektas arba Respublikos Prezidento dekrete, kuriuo įstatymas grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti, pateiktas pasiūlymas prieštarauja Konstitucijai, vertinti to projekto ar pasiūlymo atitiktį Konstitucijai‘“.

Razma taip aiškina sumanymą: „Gal tik vienintelis ten įrašytas pasiūlymas, bet vėlgi Teisės departamento iniciatyva, yra dėl Prezidento vetavimo. Dabar, kai Prezidentas vetuoja ir pateikia tam tikrus pasiūlymus, Teisės departamentas neturi pareigos vertinti tų pasiūlymų. Deja, teoriškai gali būti pasiūlymai ir prieštaraujantys Konstitucijai. Šiuo atveju teikiamomis Statuto pataisomis yra siūloma su Prezidento pasiūlymais elgtis taip pat, kaip su mūsų projektais, kai žinome, kad yra prievolė Teisės departamentui parašyti išvadą. Jeigu parašoma, kad gali prieštarauti Konstitucijai, privalo Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstyti, tada Seimas vertina ir balsuoja dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Žodžiu, toks pat teisinis, konstitucinis filtras yra siūlomas dėl Prezidento vetavimų, kad mes išvengtume ir nepriimtume su siūlomomis pataisomis prieštaravimų
Konstitucijai“ (Stenograma).

Įsiskaitykime, apie ką kalba Razma: 1) Prezidentas vetuoja įstatymą; 2) Teisės departamentas nustato, kad Prezidento pasiūlymas prieštarauja Konstitucijai; 3) Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) tą patvirtina; 4) prieš Seimui balsuojant dėl Prezidento veto (jam atmesti reikia 71 balso) TTK teikia išvadą, kad Prezidento pasiūlymas prieštarauja Konstitucijai (jai patvirtinti užtenka paprastos posėdyje dalyvaujančių Seimo narių daugumos). Lengva įsivaizduoti, kas toliau atsitinka
su balsavimu dėl Prezidento veto. Toliau minėtame posėdyje A. Širinskienė klausia, kaip įstatymo teikėjas įsivaizduoja tokią keistą situaciją, kai Prezidentas siūlo Konstitucijai prieštaraujantį dalyką. Razma aiškina: „Gali būti, kad mes priimame įstatymą įgyvendindami Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris būtent išsprendžia prieštaravimą Konstitucijai. Jeigu vetavimu siūloma tą atmesti, tai prieštaravimas Konstitucijai tada išlieka“. Ir apsimesdamas, kad jis čia „ne prie ko“, priduria: „Bet čia vėlgi yra Teisės departamento iniciatyva, turbūt jie galėtų tiksliau pakomentuoti, ką dar čia turi omenyje“.

O dabar prisiminkime Vyriausybės klausimus Konstituciniam teismui. Jau suprantame, kodėl reikia, kad, jis pasakytų, esą partnerystės ir vienalyčių porų atveju Seimo neveikimas sukūrė „legisliatyvinę omisiją“ (teisinę spragą, reiškiančią socialinio gyvenimo teisinio reguliavimo nebuvimą), t. y. sukėlė, tačiau išleisdamas reikiamą įstatymą nepatenkino „teisėtų lūkesčių“. Ir kai Civilinės sąjungos įstatymas bus priimtas (tam galbūt ir gali pakakti balsų), bet vetuotas Prezidento (jam įveikti reikės daugiau balsų), bus galima panaudoti „grynai techninę“ bendradarbiaujančios TS-LKD partijos prastumtą Seimo statuto pataisą paskelbiant, kad Prezidento veto prieštarauja Konstitucijai. Nes Teisės departamentas ir juo sekantis TTK gali paskelbti, kad Prezidento veto prieštarauja Konstitucijai tik tuo atveju, jei pirma apie tai paskelbė pats Konstitucinis teismas. Ir dar verta įsidėmėti tokius J. Razmos žodžius: „... priimame įstatymą įgyvendindami Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris būtent išsprendžia prieštaravimą Konstitucijai“. Taip, jūs neapsirikote: pirmasis Seimo vicepirmininkas aiškiai kviečia tikrąją įstatymų leidybą perduoti Konstituciniam Teismui, o Seimui palikti kuklią apdailininko funkciją. Kaip matome, naujas žodis kuriant „teisinę valstybę“.

Štai toks ciniškas advokato planas: Civilinės sąjungos įstatymas priimtas, Prezidento veto paskelbtas prieštaraujančiu Konstitucijai (jau vien už tokį siūlymą jam bus galima skelbti apkaltą), laukiam čekio su daugeliu nulių. Jo planas geras, kaip sakydavo a. a. A. Brazauskas, „vsio zakonno“, juk gyvename jų „teisinėje valstybėje“. Nesvarbu, kad, nebūdama priešiškai nusiteikusi teisiniam homoseksualių asmenų santykių sureguliavimui, absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma, kaip ir normaliai, o ne „oficialiai“ suprantama Konstitucija, šeimos santykiais laiko tik vyro ir moters ir iš jų kylančius vaikystės, motinystės ir tėvystės ryšius. Su jais nereikia ieškoti jokio sutarimo, jokio kompromiso, juos tiesiog reikia apgauti ir priversti priimti „naująjį normalumą“, o tie runkeliai neturės kur dėtis ir prisitaikys. Ir nesvarbu, kad absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma nenori, kad po panašių teisinių manipuliacijų mokyklose jų vaikams būtų dėstomas seksualizuojantis lytinis ugdymas, kur kalbama ne apie šeimos kūrimą ir atsakomybę už gyvybę, o apie saugias malonumo praktikas. Ir dar daug kas nesvarbu. Svarbu laimėti, kamuoliuką įmušti į reikiamą duobutę ir iš užsakovo pasiimti savo čekį. Tokia ta jų šlovinama „teisinė valstybė“. Ar dar yra Konstitucinio Teismo ir Seimo narių, kurie žinotų, kas yra garbė, kas yra drąsa, kas yra atsakomybė prieš Lietuvos tautą? Nežinau, tikrai nežinau.

The post Doc. dr. Darius Alekna. Ciniškas advokatas, Konstitucinis Teismas ir demokratija Lietuvoje appeared first on LAIKMETIS.

Pareiškimą, kurį penktadienį išplatino Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje, pasirašė 24 užsienio atstovybių ambasadoriai.

Jame teigiama, kad tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną ambasadoriai Lietuvoje reiškia tvirtą įsipareigojimą remti ir ginti lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių, queer ir interlyčių teises.

„Reiškiame paramą LGBTQI+ bendruomenės nariams, siekiantiems lygių teisių Lietuvoje, mūsų šalyse ir kitur. Džiaugiamės teigiamais pastarųjų metų pokyčiais šiais klausimais Lietuvoje, atitinkančiais Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją“, – nurodoma pareiškime.

Ambasadoriai taip pat tvirtina, kad gerbdami demokratinius procesus tikisi civilinės sąjungos įstatymo projekto patvirtinimo trečiojo svarstymo metu Seime, tuo įtvirtinant civilinę sąjungą.

Gegužės 17 dieną minima data, kai 1990 metais homoseksualumas buvo išbrauktas iš Pasaulio sveikatos organizacijos ligų klasifikacijos, taip pripažįstant, kad seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė yra neatsiejami asmens aspektai.

The post Užsienio ambasados reiškia paramą LGBT bendruomenei, skatina priimti Civilinės sąjungos įstatymą appeared first on LAIKMETIS.

„Tai yra Vyriausybės nutarimas, kuris turi būti apsvarstytas Vyriausybės posėdyje ir tada keliauti į Konstitucinį Teismą. Nematau kito būdo šį klausimą spręsti, kai Seimas atsisako šį klausimą spręsti. Teismai taip pat nesprendžia problemos, nes laukia, kol bus priimtas įstatymas, kurio Seimas nenori priimti“, – penktadienį radijui „Znad Wilii“ teigė premjerė.

„Mano supratimu, šita situacija yra nenormali. Todėl kreipimasis į Konstitucinį Teismą, ką Vyriausybė gali daryti – yra toks kelias“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė teigė, kad kreipimasis bus tada, kai „bus suderintas dokumentas“.

Premjerės teigimu, ministrų kabinetas taip pat pasielgė ir kreipėsi į KT, kai Seimas atsisakė svarstyti Teisingumo ministerijos parengtą Nepilnamečių apsaugos įstatymo keitimo projektą, kuriame numatyta braukti nuostatą, jog neigiamą poveikį nepilnamečiams turi informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės ar skatinama kitokia nei tradiciškai suvokiama santuokos ar šeimos kūrimo samprata.

„Mes tikimės, kad KT priims svarstyti šitą klausimą ir vienokį ar kitokį sprendimą priims. Kai priims tą sprendimą, tada ir galėsime toliau diskutuoti. Aš tikiu, kad tos valios Seime vis tiek atsiras. (...) Jeigu ne šitas, tai kitas Seimas tą įstatymą vis tiek priims“, – kalbėjo premjerė.

Teisingumo ministerija gegužės pradžioje parengė Vyriausybės nutarimo projektą kreiptis į KT dėl tos pačios lyties partnerystės instituto nebuvimo. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad toks politikų žingsnis rodo bejėgiškumą.

Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, KT būtų prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas.

Jo ketinama klausti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja kodekso nuostata, kad galima tik vyro ir moters partnerystė, ir tai, kad kodekso skyrius, reguliuojantis bendro gyvenimo sąlygas neįregistravus santuokos, pradės veikti tik tuomet, kai bus priimtas partnerystės įstatymas.

Projekte pabrėžiama, kad Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, diskriminacijos draudimas, valstybė įsipareigoja saugoti ir ginti visas šeimas, atitinkančias konstitucinę šeimos sampratą. 

Laisvės partija nuo kadencijos pradžios mėgina parlamente priimti įstatymą dėl partnerystės įteisinimo ir tarp skirtingų lyčių, ir tarp tos pačios lyties asmenų. Pernai gegužę Seimas po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tačiau teikti projekto priėmimui nedrįstama, nes jam priimti gali pritrūkti balsų.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

The post Šimonytė palaiko idėją kreiptis į KT dėl partnerystės instituto nebuvimo appeared first on LAIKMETIS.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius Seimo posėdyje pareiškė, kad rudens sesijoje svarbu priimti mokesčių reformą.

Valdantieji prieš kelias savaites sutarė neskubinti jos priėmimo dėl kilusių ginčų tiek su opozicija, tiek pačios koalicijos viduje.

A. Butkevičius tikino, kad nepriėmus reformos Lietuva negaus 230 mln. eurų lėšų iš Europos atsigavimo fondo, nors šios lėšos jau galimai numatytos kitų metų biudžeto projekte.

„Tos lėšos, kurios turi pasiekti šiais metais Lietuvą, 230 mln. eurų dar nėra gautos ir neaišku, ar jos bus gautos. Jos, aš manau, yra suplanuotos šių metų biudžeto išlaidose, tai yra sveikatos sistemai, švietimo sistemai, skaitmenizacijai ir taip toliau“, – sakė A. Butkevičius.

„Jeigu tų lėšų negausime, kyla klausimas, ar mes finansuosime iš savo biudžetų suplanuotų ar tiesiog perkelsim kai kurių priemonių įgyvendinimą vėlesniam laikotarpiui?“, – teigė jis.

A. Butkevičius taip pat atkreipė dėmesį į komercinių bankų pelnų problematiką.

„Pinigų daug, bet bankai tiek ir verslui, tiek ir namų ūkiams (...) taiko pačią didžiausią palūkanų normą iš visų euro zonos šalių, o paskolų prieinamumas tarp visų ES šalių Lietuvos verslui ir namų ūkiams yra pats blogiausias. Tai aš manau čia turi būt mūsų kaip politikų tokia iš prioritetinių sričių“, – sakė jis.

Tuo metu liberalūs politikai tikisi, kad rudenį galop bus priimtas Civilinės sąjungos įstatymas, reglamentuojantis gyvenimą nesusituokus tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties poroms.

Valdančiosios Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tvirtino, kad diskusijos dėl įstatymo jau ir taip per ilgai užsitęsė.

Anksčiau šiemet Seimas šiam projektui pritarė svarstymo stadijoje, tad įstatymui priimti reikalingas paskutinis balsavimas.

„Man atrodo, kad visi kampai, visi niuansai jau iš esmės yra apsvarstyti, visi variantai tikrai yra aptarti ir šį klausimą norėtųsi, kaip ir kitus pradėtus klausimus, rudens sesijoje užsibrėžti pabaigti“, – sakė V. Mitalas.

Kritika valdantiesiems

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnės pirmoji pavaduotoja Guoda Burokienė Seimo posėdyje kritikavo valdančiųjų politiką.

„Konservatorių, liberalų ir laisviečių vykdomą politiką galima įvardinti kaip paprasčiausią buhalteriją, kai viskas matuojama tik lentelėmis nuolat ieškant, kaip panaikinti kokią nors socialinę, bet pelno neatnešančią funkciją“, – sakė parlamentarė.

G. Burokienė siūlė atkreipti dėmesį į finansiškai pažeidžiamesnes visuomenės grupes.

„Siūlome dėl maisto kainų steigti nepriklausomą maisto tarybą kaip platformą, kurioje akademikai, ūkininkai, perdirbėjai, mažmenininkai ieškotų galimų sprendimų, siūlymų“, – teigė Seimo narė, kalbėdama apie brangstantį maistą.

„Siūlome ir palengvinti gyventojams finansinę naštą, susijusią ir su viešuoju transportu, mūsų nuomone, itin mažas pajamas gaunantys senjorai, neįgalieji, sergantys sunkiomis ligomis galėtų nemokamai važiuoti miesto ir priemiestiniu viešuoju transportu“, – sakė G. Burokienė.

„Valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė kaip vieną sesijos svarbesnių projektų nurodė siūlymą kurti seksualinių nusikaltėlių registrą.

Anot jos, frakcija su kitomis politinėmis jėgomis dėl paramos dar nesikalbėjo, tačiau tą planuoja padaryti.

„Tikrai planuojame ir kviesime, prašysimės į jų frakcijos posėdžius, norėsime pristatyti ir tikrai bendrausime ir su valdančiaisiais, ir su opozicija“, – žurnalistams sekmadienį Seime teigė A. Norkienė.

Ji taip pat pridūrė, kad šioje sesijoje tikisi kitokio bendradarbiavimo su valdančiaisiais.

„Tikiuosi, kad valdančioji dauguma neblokuos mūsų pasiūlymų. Ta patirtis tokia vis tik sufleruoja, kad nors teikiama ir geriausius, racionaliausius pasiūlymus, vis tik jie yra atmetami, dalis paskui yra perkeliama į pačių projektus. Tai tikimės to geranoriškumo, vis dar tikimės ir požiūris, nuostatos į opoziciją, aš tikiuosi, keisis nuo šio rudens“, – posėdyje sakė A. Norkienė.

Sekmadienį Seimo nariams buvo pateiktas rudens sesijos darbų programos projektas, jam siūlymus teikė prezidentas, Vyriausybė, Seimo komitetai ir frakcijos.

Už darbų programą per pateikimą balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, o susilaikė 40 parlamentarų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sekmadienį teigė, kad svarbiausias sesijos darbas bus 2024 metų valstybės biudžeto priėmimas, kurio svarstymus tikrai palies priešrinkiminės nuotaikos. Ji taip pat perspėjo, kad prieš kitąmet vyksiančius trejus rinkimus politiniame lauke stiprės populistinė retorika.

The post Seime prasidėjusioje rudens sesijoje – liberalų viltys dėl Civilinės sąjungos, kritika valdantiesiems appeared first on LAIKMETIS.