Anot Simono Krėpštos, šis incidentas yra įrodymas, kad skaitmeninėje erdvėje dirbančiam verslui privalu investuoti į duomenų apsaugą.

„Tai tikrai tam tikras žadintuvas ir kitam verslui, kuris vis labiau linksta prie skaitmeninių paslaugų ir tam tikras įrodymas, kad reikia investuoti, skirti tiek žmogiškuosius, tiek finansinus resursus didinant duomenų bazių, asmens duomenų apsaugą, nuolat atnaujinant įvairias sistemas“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

„Bloga menantys programuotojai ir tam tikros kitų šalių jėgos ieško tų spragų ir gana operatyviai jas suranda“, – pridūrė jis.

Anot šalies vadovo patarėjo, pandemijos kontekste poreikis investuoti į duomenų apsaugą auga tiek privačiam verslui, tiek valstybės institucijoms.

„Be abejo, tai galioja tiek verslui, tiek valstybės institucijoms, ypač kai šiuo popandeminiu periodu matome, kaip sparčiai paslaugos keliasi į skaitmeninę erdvę“, – sakė S. Krėpšta.

Apie „CityBee“ klientų duomenų nutekėjimą paskelbta pirmadienio vakarą. Į programišių rankas pakliuvo ir buvo viešai paskelbta apie 110 tūkst. vartotojų, kurie platformoje užsiregistravo iki 2018-ųjų vasario 22 dienos, vardai, telefono numeriai, el. pašto adresai, asmens kodai, slaptažodžiai.

Savo klientus, kurie bendrovės sistemoje registravosi iki 2018-ųjų vasario 22-osios, „CityBee“ ragina pakeisti savo slaptažodžius tiek „CityBee“ sistemoje, tiek kitose sistemose, jei buvo naudotas toks pats ar panašus slaptažodis.

Tačiau bendrovės vadovas Kristijonas Kaikaris trečiadienį BNS tikino, kad keisti mokėjimo kortelių ar vairuotojo pažymėjimų asmenims, kurių duomenys buvo paskelbti viešai, tikrai nereikia, nes šios informacijos „CityBee“ nekaupė.

„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 750 tūkst. registruotų klientų bazę.

The post Prezidentūra: „CityBee“ duomenų nutekėjimas yra perspėjimas ir kitam verslui appeared first on LAIKMETIS.

Valstybės diena. Lietuvoje švenčiant valstybės atkūrimo dieną, valstybės apdovanojimais pagerbti su koronavirusu kovoję medikai, dalis jų – po mirties, taip pat kultūros, meno pasaulio žmonės ir visuomenininkai. Daugelis renginių dėl pandemijos vyksta nuotoliniu būdu.

Koronaviruso situacija:

* Per praėjusią parą patvirtinta 300 naujų COVID-19 atvejų, mirė dešimt žmonių. Ligoninėse nuo COVID-19 gydomi 1057 pacientai, 97 – reanimacijoje. 14 dienų sergamumas COVID-19 100 tūkst. gyventojų siekia 257,4 atvejo.

* Kaune nuo COVID-19 pradėti skiepyti vyresni nei 80 metų žmonės. Senjorų vakcinacija prasidėjo Kauno centrinio pašto rūmuose. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šią savaitę skiepyti vyriausius savo gyventojus turėtų pradėti daugiau kaip pusė Lietuvos savivaldybių, tarp jų – didieji miestai. Visose savivaldybėse 80-ies ir vyresnių senjorų vakcinacija prasidės ateinančią savaitę.

* Pasaulio sveikatos organizacija leido naudoti „AstraZeneca“ skiepus nuo COVID-19 ekstremalios padėties sąlygomis, taip atverdama galimybes tiekti šias vakcinas ir kai kurioms neturtingiausioms pasaulio šalims. Iki šiol PSO tokį leidimą buvo suteikusi tik vakcinai nuo koronaviruso, gaminamai bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“.

* Olandijos teismas nurodė vyriausybei nedelsiant panaikinti šalyje dėl koronaviruso grėsmės įvestą komendanto valandą, išprovokavusią didžiausias per pastaruosius kelerius dešimtmečius riaušes. Hagos teismas paskelbė, kad Ministrų kabinetas viršijo įgaliojimus.

Represijos Baltarusijoje. Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai surengė reidų Baltarusijos žurnalistų asociacijos, žiniasklaidos darbuotojų ir žmogaus teisių aktyvistų namuose visoje šalyje.

Kaltinimai Navalnui. Rusijos prokuroras paprašė Maskvos teismo skirti įkalintam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui 950 tūkst. rublių (10,6 tūkst. eurų) baudą už tariamą 94 metų karo veterano apšmeižimą. Šmeižto byloje kaltinimai susiję su tuo, kad viename Kremliaus konstitucines reformas propaguojančiame vaizdo įraše pasirodžiusius žmones, tarp jų šį veteraną, A. Navalnas pavadino šalies išdavikais. A. Navalnas kaltinimus kategoriškai atmeta, jis sako, kad byla sufabrikuota.

Kibernetinė ataka. Pietų Korėjos žvalgyba paskelbė, kad Šiaurės Korėjos programišiai mėgino įsilaužti į farmacijos bendrovės „Pfizer“ kompiuterines sistemas, veikiausiai ieškodami informacijos apie vakciną nuo koronaviruso ir COVID-19 gydymo metodus.

Išpuolis Irake. Irako šiauriniame Kurdistano regione raketomis apšaudyta oro pajėgų bazė. Per ataką žuvo vienas pagal sutartį ten dirbęs civilis užsienietis, dar šeši žmonės, įskaitant amerikiečių karį, buvo sužeisti.

Įtampa Mianmare. Mianmaro kariuomenė antrą naktį iš eilės išjungė internetą, siekdama numalšinti nepasitenkinimą dėl jos įvykdyto perversmo, o nušalintai lyderei Aung San Suu Kyi pareikštas dar vienas kaltinimas.

The post Svarbiausi vasario 16-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.